f8e6f2ef-c7a1-4a09-9fa7-c6a2d9e69e46 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo                                                  Civilinė byla Nr. 2A-468-278/2015Teisėja Virginija Svirplienė                               Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04894-2013-4 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 34.4.2; 34.4.8; 99.5; 114.4; 114.11; 116,4; 121.14; 121.18; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS    S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2015 m. birželio 26 d.  Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų:

Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-856-452/2015 pagal ieÅ¡kovo A. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei T. Ž., tretiesiems asmenims Panevėžio rajono 2-ojo notaro biuro notarei L. M. K., S. P. dėl bendrojo sutuoktinių testamento pripažinimo negaliojančiu.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija n u s t a t ė: ieÅ¡kovas A.

Ž. prašė teismÄ pripažinti negaliojančiu P.J. Ž. ir T. Ž. 2012-05-03 sudarytÄ bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ . Nurodė, kad P.J. Ž. 2013-03-31 mirė ir testamentas neteko galios, nes 2012-08-02 P. J. Ž. buvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo ir atsakovė sutiko nutraukti santuokÄ . Be to, nurodė, jog testamentas pripažintinas negaliojančiu ir kaip neatitinkantis sandoriams keliamų reikalavimų bei prieÅ¡taraujantis gerai moralei. Teigė, jog dėl ligos jo tėvas P.J.

Ž. negalėjo laisvai ir nevaržomai reikÅ¡ti savo norų ir valios, nes tiek prieÅ¡, tiek ir po testamento sudarymo jo sveikata buvo sutrikusi, jam buvo reikalinga globa, todėl jo tėvas negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti ir buvo priklausomas nuo atsakovės. Nurodė, jog T. Ž. nebuvo lojali žmona, daug metų turėjo artimÄ draugÄ , be to, tik sudarius bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , 2012-05-10 kreipėsi į advokatę dėl pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo, siekiant sutuoktinį pripažinti neveiksniu, kas patvirtina, jog atsakovė neketino įgyvendinti sandoryje iÅ¡reikÅ¡tos valios ir po mirties palikti savo turtÄ sutuoktiniui, neturėjo valios sukurti sÄ Å¾iningo ir teisingo sandorio.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 23 d. ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog nors byloje pateikti medicininiai duomenys patvirtino, kad P. J. Ž. sirgo (duomenys neskelbtini), tačiau neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad jo liga ar vartoti vaistai, turėjo tiesioginės įtakos psichikos būklei, ginčijamo testamento sudarymo metu, nenustatyta. Konstatavo, jog nei viena iš apklaustų liudytojų nenurodė, kad P.J. Ž. veiksmai, kalba ar elgesys būtų sukėlę abejonę dėl jo veiksnumo.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog 2012-05-03 testamento suraÅ¡ymo metu testatorius pagal savo sveikatos bÅ«klę galėjo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti bei suprasti sudaromo testamento pasekmes. Nurodė nesant byloje įrodymų, kurie patvirtintų, jog P.J. Ž. bÅ«tų apribotas veiksnumas ar jis bÅ«tų pripažintas neveiksniu teismo sprendimu, todėl ieÅ¡kovo teiginiai dėl testamento sudarymo metu tėvo buvimo neveiksniu atmestini. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovo teiginiai, kad atsakovė nuslėpė faktus apie santykius su kitu vyru neleidžia kitiems asmenims nuginčyti jos testamento ir kartu aiÅ¡kiai nepakanka testatoriaus buvusiai valiai paneigti.

Nurodė, jog atsakovė T. Ž. nepatenka į asmenų, neturinčių teisės paveldėti pagal įstatymÄ ratÄ , nes byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Teismas įvertino, jog sutuoktinių santuoka nebuvo nutraukta, nes bylos nagrinėjimo procesas dėl santuokos nutraukimo nebuvo baigtas. Konstatavo, jog bylos dėl santuokos nutraukimo iÅ¡kėlimas neatima iÅ¡ kito sutuoktinio teisės paveldėti. Be to, nurodė, kad testamentas suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas paties P.J. Ž., patvirtintas notariÅ¡kai, o amžius, fizinė negalia negali bÅ«ti pripažįstamos aplinkybėmis, leidžiančiomis abejoti asmens gebėjimu suvokti savo veiksmus.

Darė iÅ¡vadÄ , jog nors P.J. Ž. turėjo vaikų ir nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs valios paskirti testamentinius įpėdinius, savaime nesuteikia jiems jokių teisinių privilegijų, nes testatorius, sudarydamas 2012-05-03 testamentÄ , neturėjo psichikos sutrikimų, jo valia buvo tikra ir laisva, testamento turinys teisėtas ir testamento forma atitinka imperatyvius įstatymų reikalavimus, todėl tenkinti ieÅ¡kinį nėra pagrindo.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. Ž. praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį tenkinti.

Nesutinka su teismo vertinimu, jog bendras sutuoktinių testamentas yra vienaÅ¡alis sandoris, be to, teigia, jog teismas be pagrindo netaikė įstatymų normų, kurios reguliuoja bendro sutuoktinių testamento negaliojimo pagrindus. Nurodo, kad teismas iÅ¡nagrinėjo bendrojo sutuoktinių testamento negaliojimo pagrindÄ , analizuodamas tik aplinkybes susijusias su vienos sandorio Å¡alies P.J. Ž. valia, ir visiÅ¡kai ignoravo faktÄ , kad kita Å¡alis - atsakovė T. Ž. neturėjo jokios valios palikti savo turtÄ sutuoktiniui.

Tvirtina, jog atsakovė teismui melavo dėl bendro sutuoktinių testamento sudarymo aplinkybių ir mano, jog apsimestinai ketindama po mirties palikti savo turtÄ P.J. Ž., siekė jį suklaidinti ir paveikti, kad Å¡is priimtų jai vienai naudingÄ sprendimÄ . Byloje atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad P.J. Ž. dėl savo sveikatos bÅ«klės negalėjo pats vykti pas notarę į biurÄ ir ten sudaryti bendro sutuoktinių testamento. Nurodo, jog apgaule sudarytas bendras sutuoktinių testamentas, yra ne sandorio abiejų Å¡alių laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o vienos sandorio Å¡alies - atsakovės nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas.

Teigia, jog teismas nevertino aplinkybių, jog atsakovė artimai bendravo su kitu vyru, dėl ko normaliai mÄ stantis sutuoktinis tokiomis sÄ lygomis jokio testamento nebÅ«tų sudaręs. Nurodo, jog teismas neįvertino, kad P. J. Ž. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ nutraukti santuokÄ su atsakove, nes visi jo veiksmai buvo logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s - sutrikus sveikatai jis iÅ¡vyko pas dukrÄ Ä¯ užsienį geresnio gydymo, bandė tartis gražiuoju su atsakove, kad Å¡i lauktų jo grįžtančio, ir tik nepavykus susitarti, sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, vėliau kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl santuokos nutraukimo, rÅ«pinosi įrodymų byloje rinkimu bei papildomai įgaliojo sÅ«nų atstovauti jį teisme.

Byloje nėra nei vieno įrodymo, paneigiančio faktÄ , kad 2012-08-02 į teismÄ su pareiÅ¡kimu nutraukti santuokÄ kreipėsi pats P.J. Ž., atsakovė sutiko nutraukti santuokÄ , todėl vadovaujantis CK 5.46 straipsnio 3 dalies pagrindu, bendras sutuoktinis testamentas pripažintinas negaliojančiu, tačiau Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinio teismas nenagrinėjo. Nurodo, jog teismas nevertino, kad atsakovė neketino su sutuoktiniu gyventi, ar taikytis, nes ji nesiekė su juo jokių kontaktų, nors žinojo, kad vyras yra ligonis, nevyko pas jį, pati neskambino jam ir laiÅ¡kų nerašė.

Atsakovė nepateikė įrodymų, kad jai buvo trukdoma, ar buvo sudarytos kokios nors kliÅ«tys bendrauti su sutuoktiniu, o ir pati atsakovė paaiÅ¡kino nagrinėjant bylÄ teisme, kad neketino vykti pas vyrÄ , nes jai tai per brangu. Be to, teigia, kad neteisingai buvo paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, neatsižvelgta į jų atsiradimo priežastis.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė T. Ž. praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, jog neginčijimai nustatyta, kad pats P. J. Ž. teismui ieÅ¡kinio dėl santuokos nutraukimo nepadavė, todėl galima teigti, jog jis nesiekė nutraukti santuokos su ja ir ieÅ¡kinio pateikimas teisme neiÅ¡reiÅ¡kė P.J.

Ž. tikrosios valios. Teigia, jog pradėtas procesas pagal suklastotÄ ieÅ¡kinį negali bÅ«ti laikomas sukėlusiu kokias nors teisines pasekmes. Nurodo, jog P. J. Ž. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl susitaikymo, kuris buvo patenkintas, bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas ir nė vienas iÅ¡ sutuoktinių neprašė atnaujinti bylos nagrinėjimÄ , todėl teismas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo pripažinti testamentÄ netekusiu galios CK 5.46 straipsnio 3 dalies pagrindu. Teigia, jog ji nesutiko nutraukti santuokos su P. J.

Ž., tik nurodžiusi, jog jei ieÅ¡kovo valia yra nutraukti santuokÄ ji neprieÅ¡taraujanti, tačiau nesutinka, kad dėl santuokos iÅ¡irimo ji yra kalta. Kadangi santuoka nėra nutraukta, bendras sutuoktinių testamentas nėra netekęs galios. Nurodo, kad po testamento sudarymo P. J. Ž. galėjo disponuoti savo turtu ir tai, kad jis neperleido nuosavybės teisių į turėtÄ nekilnojamojo turto dalį, neatsisakė bendro sutuoktinių testamento, patvirtina jį pripažinus jos teisę paveldėti turtÄ po jo mirties ir to siekus.

Teigia, jog ieÅ¡kovas nėra bendro sutuoktinių testamento dalyviu, todėl jis negali ginčyti nebuvus jos valios sudaryti testamentÄ . Tvirtina niekada nesikreipusi į teismÄ dėl P. J. Ž. pripažinimo neveiksniu, o kreipėsi teisinės pagalbos dėl jo pripažinimo ribotai veiksniu dėl fizinės negalios, tačiau advokatė neteisingai jÄ suprato, pareiÅ¡kimas buvo suraÅ¡ytas netinkamai ir ji jo nepanaudojusi. Teigia, kad pareiÅ¡kimÄ ieÅ¡kovas neteisėtai iÅ¡gavo ir panaudojo prieÅ¡ jÄ . Nurodo, kad P.J.

Ž. tikslas buvo palikti testamentu savo turtÄ ir tokia jo valia atitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo reikalavimus.Tretysis asmuo S. P. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ tenkinti. Nurodo, jog teismas nevertino ieÅ¡kovo argumentų dėl P. J. Ž. kreipimosi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, netaikė bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ reglamentuojančių teisės normų, nenagrinėjo ieÅ¡kinio pagrindo ir neįvertino Å¡alių pateiktų įrodymų pagal CK 5.46 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Teigia, kad teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Apeliacinis skundas tenkintinas.Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.43 straipsnį, bendrasis sutuoktinių testamentas laikytinas dviÅ¡aliu sandoriu, kuris iÅ¡reiÅ¡kia bendrÄ sutuoktinių valiÄ , jog kiekvienas po savo mirties palieka kitam, pergyvenusiam sutuoktiniui visÄ savo turtÄ , įskaitant ir savo bendrosios nuosavybės dalį. Kadangi bendrasis testamentas yra sandoris, todėl kaip ir bet kuris kitas sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu ar nuginčytu bendrais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.78 str.).

Be to, įstatymas numato ir specifinius bendrojo sutuoktinių testamento panaikinimo ir negaliojimo pagrindus (CK 5.46 str.). CK 5.46 straipsnio 3 dalis numato, jog bendrasis sutuoktinių testamentas netenka galios, jeigu iki palikimo atsiradimo momento nutraukiama santuoka arba pareiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys (paduodamas praÅ¡ymas) nutraukti santuokÄ , arba sutuoktinis davė sutikimÄ iÅ¡situokti. Pats ieÅ¡kinio nutraukti santuokÄ pareiÅ¡kimas bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ daro negaliojančiu tik jeigu palikimas atsiranda po ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dar neiÅ¡nagrinėjus bylos.

Jeigu palikimo neatsiranda, iki byla iÅ¡nagrinėjama, tai dėl ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo bendrasis testamentas nenustoja galios. Vieno sutuoktinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas ar jo praÅ¡ymo nutraukti santuokÄ padavimas patys savaime nenutraukia santuokos, nes iki priimamas galutinis sprendimas, sutuoktiniai gali susitaikyti. Tokiu atveju jie lieka sutuoktiniais ir lieka galioti jų sudarytas testamentas. TokiÄ pačiÄ reikÅ¡mę turi ir aplinkybė, kai sutuoktinis duoda sutikimÄ nutraukti santuokÄ , bet jeigu sutuoktinis, davęs sutikimÄ nutraukti santuokÄ , iki atsirandant palikimui susitaiko su kitu sutuoktiniu ir tuo savo sutikimÄ atÅ¡aukia, bendrasis sutuoktinių testamentas lieka galioti.

Nors įstatymas konkrečiai nenurodo, kokie asmenys gali praÅ¡yti pripažinti bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ netekusiu galios, taikant įstatymo analogijÄ , ieÅ¡kinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu gali pareikÅ¡ti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymÄ ar testamentÄ , kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys bÅ«tų pripažintos negaliojančiomis (CK 5.17 str.). Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai P.J. Ž. ir T. Ž. 2012-05-03 sudarė bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , paliekant turtÄ vienas kitam (1 t., b. l. 4).

P.J. Ž. sÅ«nus, ieÅ¡kovas A. Ž. (CK 5.11str.1 d. 1 p.), nurodė, jog 2012-05-03 sudarytas testamentas pripažintinas negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies, 1.89 straipsnio 1 dalies, 1.91 straipsnio 1 ir 5 dalių bei 5.46 straipsnio 3 dalies pagrindais, nes, sudarant ginčijamÄ testamentÄ , nebuvo laikomasi vieÅ¡osios tvarkos bei moralės nuostatų, testamento sudarymo dienÄ Â P.J. Ž. galėjo nesuvokti savo veiksmų, be to, dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priklausomas nuo sutuoktinės, o T.

Ž. neturėjo jokių ketinimų po mirties palikti visÄ savo turtÄ P.J. Ž., be to, jo tėvas buvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį nutraukti santuokÄ , o T. Ž. sutiko iÅ¡situokti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2012-08-06 P. J. Ž. padavė teismui ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, turto padalijimo bei neturtinės žalos priteisimo (civilinė byla Nr. 2-145-223/2013, 1 t., b. l. 2-6). IÅ¡ minėtos civilinės bylos duomenų matyti, kad atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė T.

Ž. nurodė nesutinkanti su santuokos nutraukimu, tačiau sutuoktiniui to reikalaujant, prašė pripažinti, jog santuoka nutrauktina dėl P. J. Ž. kaltės. Be to, 2012-10-04 atsakovė byloje pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės bei pripažinti 1995-05-10 sudarytÄ dovanojimo sutartį, kuria K. M. padovanojo P.J. Ž. gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), apsimestiniu sandoriu ir šį sandorį laikyti pirkimo-pardavimo sutartimi (1 t., b. l. 79-81, 127-128).

Civilinės bylos Nr. 2-145-223/2013 duomenimis, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, 2012-12-11 nutartimi civilinė byla dėl santuokos nutraukimo buvo sustabdyta ir Å¡alims paskirtas trijų mėnesių terminas susitaikyti, o pagal 2013-03-28 P.J. Ž. praÅ¡ymÄ , 2013-04-04 nutartimi teismas civilinės bylos nagrinėjimÄ atnaujino, sutuoktiniams nesusitaikius. Nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) P.J. Ž. mirė ir civilinė byla 2013-07-08 nutartimi buvo nutraukta (civilinė byla Nr. 2-145-223/2013, 2 t., b. l. 8-10,12-24, 79, 84).

Ä®vertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, jog tebesitęsiant civilinės bylos dėl  santuokos nutraukimo nagrinėjimui, atsirado palikimas ir tai yra pagrindas bendrajam P. J. Ž. ir T. Ž. sutuoktinių testamentui tapti negaliojančiu (CK 5.3 str. 1 d., 5.46 str. 3 d.). Tai, kad santuokos nutraukimo byla buvo nutraukta mirus P.J. Ž., bendrasis sutuoktinių testamentas negali bÅ«ti laikomas galiojančiu, nes sutuoktiniai per teismo paskirtÄ trijų mėnesių terminÄ nesusitaikė ir jų valia nutraukti santuokÄ nepasikeitė.

Nors, kaip minėta, atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir santuokÄ galima iÅ¡saugoti, tačiau vėlesni T. Ž. veiksmai santuokos nutraukimo byloje vertintini kaip sutikimas nutraukti santuokÄ dėl P. J. Ž. kaltės. Atsižvelgiant į CK 5.46 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai, jog P.J. Ž. padavė ieÅ¡kinį teismui dėl santuokos nutraukimo ir atsakovė iÅ¡ esmės tam neprieÅ¡taravo, o palikimas atsirado iki santuokos nutraukimo, bendrasis P. J. Ž. ir T.

Ž. testamentas neteko galios. Nors nagrinėjamoje byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, atsakovė T. Ž. nurodė, jog P. J. Ž. ieškinys dėl santuokos nutraukimo yra suklastotas, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui neginčijamų įrodymui šiam teiginiui pagrįsti atsakovė nepateikė (1 t., b. l. 88, CPK 178 str.). Iš rašysenos eksperto A. B. 2013-08-12 ekspertizės akto, kurį teismui pateikė ieškovas A. Ž., matyti, kad ekspertas yra konstatavęs, jog 2012-07-12 atstovavimo sutartį ir 2012-08-02 ieškinį teismui pasirašė P. J.

Ž. (1 t., b. l. 97-114). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-11-15 nutarties pagrindu atliktoje raÅ¡ysenos ekspertizės iÅ¡vadoje nurodoma, jog nustatyti ar 2012-08-02 ieÅ¡kinį pasirašė P.J. Ž. negalima, nes įvertinus parašų topografinio požymio sutapimÄ , bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus bei skirtumus, nustatyta, kad nei sutapimai, nei skirtumai nesudaro požymių visumos, kurios pakaktų teigiamai ar neigiamai iÅ¡vadai (2 t., b. l. 5-9). Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje 3K-3-340/2011; 2012-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2012). Atsižvelgiant į byloje esančių ekspertizių aktų iÅ¡vadas, nepaneigta, jog 2012-08-02 ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo ir kt. reikalavimų buvo pasiraÅ¡ytas P. J.

Ž.. Kitų pakankamų ir leistinų įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo pasiraÅ¡iusio asmens tapatybę, atsakovė T. Ž. nepateikė (CPK 12, 178 str.). Be to, įvertintina aplinkybė, jog klausimo, kad ieÅ¡kinį pasirašė kitas asmuo, o ne pats P. J. Ž., gavusi sutuoktinio ieÅ¡kinį, atsakovė nekėlė, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog T. Ž. nekilo abejonių dėl P. J. Ž. paraÅ¡o tikrumo.Kaip minėta, bendrasis sutuoktinių testamentas, kaip ir bet kuris kitas sandoris, gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, tačiau nagrinėjamoje byloje tenkinti ieÅ¡kinį A.

Ž. nurodytais pagrindais negalima dėl sekančių motyvų. IeÅ¡kovas A. Ž. teigia, jog 2012-05-03 bendrasis sutuoktinių testamentas sudarytas prieÅ¡taraujant vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 str.). VieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ Ä¯tvirtina imperatyviosios teisės normos. Sandorio turinys geros moralės požiÅ«riu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sÄ Å¾iningumo ir nesÄ Å¾iningumo) sampratÄ . Vadovaujantis CK 1.81 straipsniu, turi bÅ«ti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties Å¡alių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, prieÅ¡ingo vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimÄ .

Tokius Å¡alių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdÅ«s, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-554/2014). Byloje nustatyta, kad P. J. Ž. ir T. Ž. 2012-05-03 bendruoju sutuoktinių testamentu jiems priklausantį visÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ paliko vienas kitam (1 t., b. l. 4). Bendrojo sutuoktinių testamento sudarymÄ , jo turinį reglamentuoja įstatymas (CK 5.43 str., 5.45 str.). Å iuo atveju, pripažinti 2012-05-03 bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ prieÅ¡taraujančiu vieÅ¡ajai tvarkai bei gerai moralei nėra jokio pagrindo, nes pats sandoris atitinka įstatymo normas, jo turinys, kai sutuoktiniai palieka vienas kitam turtÄ , negali bÅ«ti pripažintinas prieÅ¡taraujančiu gerai moralei.

A. Ž. teiginiai dėl atsakovės T. Ž. elgesio, santykių su kitu vyru, nėra tas pagrindas, dėl ko bendrasis sutuoktinių testamentas gali bÅ«ti pripažintinas prieÅ¡taraujančiu vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. CK 1.81 straipsnyje nurodytas sandorio negaliojimo pagrindas sietinas tik su pačiu sandoriu, sandorio Å¡alių tikslu – ko Å¡alys siekė sudarydamos sandorį. IeÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovės tikslai buvo nesÄ Å¾iningi, pažeidžiantys P.J. Ž. teises ar teisėtus interesus.

Vertinant ieškovo A. Ž. teiginius dėl ginčo testamento negaliojimo CK 1.89 straipsnio pagrindu, įvertintina, jog įstatymas imperatyviai nurodo, koks asmuo gali ginčyti sandorį minėtu pagrindu. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.

Kadangi 2012-05-03 bendrasis sutuoktinių testamentas buvo sudarytas P. J. Ž. ir T. Ž., ieÅ¡kovas A. Ž., nesantis Å¡io sandorio Å¡alimi, neturi teisinio pagrindo ginčyti testamento galiojimÄ , vadovaujantis P. J. Ž. abejotinu gebėjimu, sergant sunkia liga, suprasti savo veiksmus ar juos valdyti, sudarant ginčo sandorį. Be to, P.J. Ž. nebuvo pripažintas neveiksniu, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog ir po bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo, P. J. Ž., nors ir sirgdamas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), 2012 m. liepos mėnesį orientavosi asmens, laiko, vietos ir dienos įvykių atžvilgiu, jo sÄ monė buvo aiÅ¡ki (2 t., b. l. 29-33).

Apeliantas nepateikė jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių prastesnę P.J. Ž. sveikatos bÅ«klę 2012-05-03 sandorio sudarymo metu (CPK 12 str., 178 str.). Tai, jog P. J. Ž. suprato savo veiksmus, nurodė ir sandorį patvirtinusi notarė M.L. K. bei su juo minėtu metu bendravusios liudytojos A. Ž., A. B.. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trÅ«kumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal Å¡iÄ teisės normÄ apgaulė yra sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sÄ lygomis, kokių jis siekia.

Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; kt.). Vertinant ginčo sandorio galiojimÄ CK 1.91 straipsnio pagrindu ginčyti sandorį gali tik nukentėjęs asmuo (CK 1.91 str. 1 d.).

Kadangi 2012-05-03 bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ sudarė P. J. Ž. ir T. Ž., todėl tik Å¡ios dvi sandorio Å¡alys, gali ginčyti sandorio galiojimÄ buvus apgaulei, smurtui, ekonominiam spaudimui ar realiam grasinimui. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas A. Ž. neatstovauja P.J. Ž. kaip jo atstovas, reiÅ¡kia reikalavimÄ kaip savarankiÅ¡kas asmuo, todėl įstatymas jam nesuteikia teisės ginčyti bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ CK 1.91 straipsnio pagrindu. A. Ž. teiginiai, jog atsakovės T.

Ž. elgesys neatspindėjo jos tikrosios valios sudaryti bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ ir ji neketino savo turto po mirties palikti sutuoktiniui, o siekė užvaldyti sutuoktinio turtÄ , atmestini, kaip neįrodyti, o kokia buvo tikroji atsakovės valia, ieÅ¡kovas negali nuspręsti už T. Ž., kuri eilę metų prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi jo sunkiai sergančiu tėvu. Be to, P.J. Ž. daug metų sirgo sunkia liga ir žinojo, jog jam reikalinga globa, tačiau jis turėjo ne tik sutuoktinę, bet ir vaikų iÅ¡ pirmos santuokos su kuriais bendravo, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog buvo priklausomas tik nuo atsakovės ir dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti sandorį.

Ä®vertintina aplinkybė, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2012-05-03 ir iki pat mirties 2013-03-31 P. J. Ž. turėjo galimybę panaikinti bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , nes iÅ¡ ieÅ¡kinio dėl santuokos nutraukimo matyti, jog jam tapo žinoma apie atsakovės spaudoje pavieÅ¡intas jo asmeninio gyvenimo detales, T. Ž. artimai bendravus su kitu vyriÅ¡kiu, kad po testamento sudarymo atsakovė kreipėsi į gydytojus duomenų, tikslu kreiptis į teismÄ dėl jo pripažinimo neveiksniu, tačiau įrodymų, jog P. J.

Ž. ketino ar ėmėsi veiksmų panaikinti 2012-05-03 bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , teismui nepateikta, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog testamento sudarymu buvo iÅ¡reikÅ¡ta jo valia. Dėl paminėtų motyvų pripažinti sandorį negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo.IeÅ¡kovo nurodyti teiginiai dėl Notariato įstatymo 28 straipsnio pažeidimo Å¡ioje byloje negali bÅ«ti vertintini, nes ieÅ¡kovas nereiÅ¡kė reikalavimo pripažinti bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ patvirtintÄ pažeidus minėto įstatymo nuostatas.

Be to, ieÅ¡kovas pats nurodė, jog jo tėvas sirgo sunkia liga, todėl esant sutuoktinės praÅ¡ymui, notarė turėjo pagrindÄ vykti į namus ir patvirtinti Å¡alių sudaromÄ sandorį. Dėl paminėtų motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas byloje netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 5.46 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieÅ¡kinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. Ž. už ieÅ¡kinį sumokėjo 41,71 € (144 Lt), patyrė 263,55 € (910 Lt) ekspertizės apmokėjimo iÅ¡laidų bei 41 € žyminiu mokesčiu apmokėjo apeliacinį skundÄ (1 t., b. l. 11; 2 t., b. l. 27, 3 t., b. l. 12;). Patenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovės T. Ž. priteistina ieÅ¡kovo naudai 346,26 € (41,71 + 263,55 + 41) bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios laikytinos pagrįstomis (CPK 93 str. 3 d.).

Valstybės naudai iÅ¡ T. Ž. priteistinos 35,33 € iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (2 t., b. l. 2, CPK 96 str.1 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija  n u s p r e n d ž i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovo A. Ž. ieÅ¡kinį patenkinti.Pripažinti negaliojančiu 2012 m. gegužės 3 d. Petro J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir T.

Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytÄ bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ (registro Nr. 2787).Priteisti iÅ¡ T. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 346,26 € (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 26 euro ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų bei 35,33 € (trisdeÅ¡imt penkis eurus 33 euro ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Teisėjų kolegija                                                                                           Ramunė Čeknienė Eigirdas Činka                          Birutė Valiulienė