f8e5fd35-9cc9-463c-a7b8-4e28af909c44 · Panevėžio miesto apylinkės teismas

S P R E N D I M A S                                                               Civilinė byla Nr. 2YT-1657-223/2017                                                                                                                  Pr.

Nr.2-08-3-00714-2017-5  Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)                               PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 14 d.Panevėžys    Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė ,   Sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei ,Dalyvaujant pareiÅ¡kėjai V. T., jos atstovui advokatui Vytautui Garlai,Teismo posėdžio metu iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pagal pareiÅ¡kėjos V.

T. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims N. V., V. K. irn u s t a t ė:          PareiÅ¡kėja ir jos atstovas pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytÄ praÅ¡ymÄ palaiko ir praÅ¡o tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po savo tėvo J. T. , mirusio (duomenys neskelbtini), mirties įstatymo nustatytu terminu faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti.               Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos ir suinteresuotų asmenų tėvas J.

T., mama E. B. T. jau buvo mirusi (duomenys neskelbtini). Po J. T. mirties liko įpėdiniai: ji ir seserys N. V. ir V. K., kurios įtrauktos į bylÄ suinteresuotais asmenimis. Po tėvo mirties nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neliko, o liko tik baldai ir knygos, kurie buvo saugomi pas kaimynę. Praėjus maždaug 4-ioms savaitėms po tėvo mirties ji ir seserys susirinko, pasidalino tėvo palikimÄ ir surašė raÅ¡ytinį dokumentÄ . Jokio ginčo tarp įpėdinių nebuvo. 2016 metais vasaros pabaigoje sužinojo, kad yra likę tėvo akcijų, todėl reikalinga gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Suinteresuoti asmenys neprieÅ¡tarauja, kad bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas.           Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie jo laikÄ ir vietÄ informuoti. Gautas suinteresuoto asmens V. K. atsiliepimas , kad su pareiÅ¡kimu sutinka.          PareiÅ¡kimas tenkintinas. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja ir suinteresuoti asmenys yra J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. B. T., a.k. (duomenys neskelbtini) vaikai ( b.l. 11, 20-22). IÅ¡ mirties liudijimų matyti, kad J.

T. mirė (duomenys neskelbtini), o E. B. T.- (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 9). IÅ¡Â 2005-08-20 Paveldimo turto pasidalijimo sutarties matyti, kad po J. T. mirties likusį turtÄ pasidalino įstatyminės įpėdinės: V. T., N. K., N. V. ( b.l. 10). IÅ¡Â Â AB Å iaulių bankas pažymos ir IÅ¡rašų iÅ¡ vertybinių popierių sÄ skaitos matyti, kad po J. T. mirties liko paveldėtinas turtas: dividendai ir vertybiniai popieriai (b. l. 14-19). Duomenų apie tai, kad palikėja bÅ«tų sudarę testamentÄ nėra, todėl turtas paveldėtinas pagal įstatymÄ .Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu (CK 5.3 str.).

Palikimas – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas jo mirties momentu, t. y. materialÅ«s daiktai ir nematerialÅ«s dalykai ( CK 5.1 str.). Paveldėjimas yra galimas pagal įstatymÄ ir pagal testamentÄ (CK 5.2 str.). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, o palikimas gali bÅ«ti priimamas dviem bÅ«dais:

1) kai įpėdinis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti ir 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str.). Taigi, tiek vienu tiek kitu palikimo priėmimo bÅ«du turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta įpėdinio valia priimti palikimÄ ir tai gali bÅ«ti tik aktyviais įpėdinio veiksmais. Asmens valiÄ dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo gali lemti įvairios priežastys, asmens Å«kiniai, buitiniai ir kiti interesai. Savo esme palikimo priėmimas ar nepriėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius .

Taigi palikimo priėmimas ar atsisakymas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sÄ moningai siekiama tam tikro teisinio rezultato. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka.              Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. Pagal CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str.

įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«das sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo bÅ«du – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ .Å ioje byloje nustatyta, kad po palikėjo J.

T. mirties įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo pas notarÄ kreiptasi nebuvo, testamentų sudaryta nebuvo, Po J. T. mirties liko trys įstatyminiai įpėdiniai: pareiÅ¡kėja ir suinteresuoti asmenys.Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali bÅ«ti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktÄ . Apie tokių veiksmų atlikimÄ sprendžiama iÅ¡ konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio.

Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali bÅ«ti reikÅ¡mingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumÄ ar prieÅ¡taringumÄ . IÅ¡ to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti iÅ¡vadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiÅ¡kinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiÅ¡kinimus, prieÅ¡taraujančius vėlesniems veiksmams ir aiÅ¡kinimams.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių, jos paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, raÅ¡ytinių bylos įrodymų matyti, kad trijų mėnesių terminu po palikėjo mirties J. T. įpėdiniai atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus, t. y. pasidalino likusį turtÄ , surašė jo pasidalinimo aktÄ . Savo aktyvius palikimo priėmimo veiksmus pareiÅ¡kėja tęsia iki dabar ir naudojasi paveldėtinu turtu kaip jo savininkė. CK 5.50 str. 1 d. draudžiama priimti palikimÄ iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

             Tokiu bÅ«du byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų ir pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų visuma, įvertinus įpėdinių faktinius veiksmus ir jų pobÅ«dį, elgesio nuoseklumÄ , aktyvumÄ , tai , kad įpėdiniai su paveldėtinu turtu elgėsi kaip paveldimo turto savininkai ir tai trunka ilgÄ laikÄ , pretenzijų niekas nereiÅ¡kia, suinteresuoti asmenys dėl pareiÅ¡kimo neprieÅ¡tarauja, darytina iÅ¡vada, kad V. T. po J. T. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas.                       Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir CPK 259-260 str., 270, 448 str. teismasn u s p r e n d ž i a :

           PareiÅ¡kimÄ tenkinti.               Tikslu įteisinti paveldėjimo teisinius santykius ir gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ Â nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) po J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimÄ pagal įstatymÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama atsiradusį palikimÄ valdyti nuo pat atsiradimo momento ir palikimÄ valdo nuosavybės teise iki Å¡iol.

           SprendimÄ per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                 Birutė Mėlinauskienė