f8e5d248-0064-4198-abb9-e595efb274b0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr                    Byla Nr. 1S-75/2013                                                        Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                                                      2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.2.;

    2.1.16.1.2.1.3.                        LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas SvajÅ«nas Knizleris,sekretoriaujant Laurai Gruodienei ,  dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei , teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo suimto kaltinamojo D. N. gynėjo skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam D.

N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams, skaičiuojant jį nuo prieÅ¡ tai nustatyto suėmimo termino pasibaigimo.Teisėjas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , n u s t a t ė : D. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su D. Č. ir V. M., siekdamas, kad nukentėjusioji bÅ«tų įtraukta į prostitucijÄ , žinodamas, kad nukentėjusioji yra vaikas, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu 2010 metų lapkričio – gruodžio mėnesiais verbavo, laikė nelaisvėje, gabeno ir perleido vaikÄ â€“ 17 metų J.

K. bei panaudodamas fizinį smurtÄ ir grasinimus jos atžvilgiu, vertė užsiimti prostitucija nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2011 m. vasario mėnesio pradžios. Be to, D. N. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad nuo nenustatytos dienos, bute, esančiame Liepų al. 12-53 Panevėžyje, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė psichotropinę medžiagÄ â€“ 10 vnt. rausvos spalvos tablečių su gamykline pakuote su užraÅ¡u „Lorafen 2.5 mg. lorazepamum“, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – lorazepamas, kurio bendroji masė yra 0,025 g (25 mg), kurias 2011 m. spalio 4 d. 10.15 val. kratos metu rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigÅ«nai.Kaltinamasis D.

N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2011 m. spalio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartimi D. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kuris vėlesnėmis Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas. Skundžiamoje 2013 m. sausio 28 d. nutartyje Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Todėl, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ bei nustatęs Å¡iuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus, suėmimo terminÄ D. N. apygardos teismas pratęsė dar dviems mėnesiams.Kaltinamojo D. N. gynėjas skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį, kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ .Gynėjas nurodo, kad kardomoji priemonė – suėmimas D. N. taikoma jau 16 mėnesių.

Gynėjo teigimu, tai, kad kaltinamasis iki 2008 metų gyveno ir dirbo Ispanijoje, nereiÅ¡kia, kad jis iki Å¡iol turi ryÅ¡ių užsienyje. Vien tik gręsianti griežta bausmė negali bÅ«ti pakankamas pagrindas taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, o kitų objektyvių duomenų, kad bÅ«damas laisvėje D. N. bėgs, slėpsis nuo teismo – byloje nėra.D. N. gynėjo manymu, nėra jokio pagrindo manyti, kad D. N. galėtų daryti poveikį nukentėjusiajai ar kitiems asmenims, nes ikiteisminis tyrimas byloje yra baigtas, tiek nukentėjusioji, tiek kiti asmenys byloje apklausti po keletÄ kartų, taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ .

Be to, pati nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad D. N. jai nei pats, nei per kitus asmenis jokio poveikio nedarė. Gynėjas skunde teigia, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimÄ . Nors D. N. praeityje buvo nusikaltęs, tačiau teistumas yra iÅ¡nykęs, jokių objektyvių duomenų, jog jis gaudavo pajamų iÅ¡ nusikalstamos veikos, byloje nėra. BÅ«damas laisvėje kaltinamasis turėjo legalų pragyvenimo Å¡altinį – santaupas, be to, jo sugyventinė dirbo, jį rėmė tėvai, byloje pateikti duomenys, kad bÅ«damas laisvėje, jis turi galimybę įsidarbinti.

Gynėjo manymu, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas D. N. nėra bÅ«tina priemonė vieÅ¡ajam interesui apsaugoti, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai bÅ«tų pasiekti Å¡velnesnėmis priemonėmis. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo D. N. gynėjo skundÄ atmesti.                          Kaltinamojo D. N. gynėjo skundas atmetamas. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartis, kuria kaltinamajam D.

N. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, teisėta ir pagrįsta, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimai nepažeisti.Skiriant suėmimÄ ar pratęsiant jo terminÄ bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje pakanka teisėtais bÅ«dais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog D.

N. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra: nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, specialisto išvada, daiktų pateikimo, apžiūros, kratos, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, mobiliojo ryšio telefonų išklotinės, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomÄ jÄ priemonę ar pratęsiant jos terminÄ , nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali bÅ«ti skiriamas ar gali bÅ«ti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sÄ lygos ir bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apygardos teismas kaltinamajam D. N. suėmimo terminÄ pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, trukdys procesui ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, Å¡iuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra iÅ¡nykę.Sprendžiant, ar yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas taikyti suėmimÄ , vertinamos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. kaltinamojo Å¡eiminė padėtis, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, darbo santykiai, sveikatos bÅ«klė, ankstesnis teistumas, ryÅ¡iai užsienyje bei kitos aplinkybes. Vadovaujantis teismų praktika, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai.

Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Nepagrįstas skundo teiginys, kad pratęsdamas suėmimo terminÄ D.

N., teismas rėmėsi vien Å¡ia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė ir kitas aplinkybes, kurios patvirtina minėto suėmimo skyrimo pagrindo buvimÄ ir jas pagrįstai įvertino kaip visumÄ , pakankamÄ suėmimo terminui pratęsti. D. N. kaltinamas padaręs vienÄ nesunkų ir vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ , už kurį įstatymas numato tik griežtÄ laisvės atėmimo bausmę. Be to, iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad kaltinamasis iki sulaikymo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo Å¡altinio, anksčiau ilgÄ laikÄ gyveno ir dirbo Ispanijoje.

Pastaroji aplinkybė bei D. N. inkriminuojamo nusikaltimo pobÅ«dis, prieÅ¡ingai nei teigiama gynėjo skunde, rodo galimus jo ryÅ¡ius Å¡ioje užsienio valstybėje. Apeliacinis teismas sprendžia, kad aptartų faktinių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad bÅ«damas laisvėje, D. N. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.Pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad bÅ«damas laisvėje, kaltinamasis gali trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pagrįstu manymu, jog kaltinamasis trukdys procesui, laikytini duomenys, kuriais remiantis yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis D.

N. galimai darė poveikį nukentėjusiajai J. K.. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bÅ«damas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti procesui, bandydamas pats ar per kitus asmenis paveikti nukentėjusiÄ jÄ , taigi, pagrįstai konstatavo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimÄ . BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu.

Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. D. N. kaltinamas padaręs du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir taip pat yra numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Joje nurodoma, jog tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo kaltinamas padaręs vienÄ ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus, gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. N. praeityje buvo nusikaltęs (teistumas iÅ¡nykęs), iki sulaikymo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo Å¡altinio, nusikaltimas, kurio padarymu Å¡iuo metu kaltinamas, savo pobÅ«džiu yra savanaudiÅ¡kas.

Visos šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis turi polinkį nusikalsti, siekė gauti lėšų pragyvenimui iš nusikalstamos veikos. Taigi, apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog kaltinamasis D. N., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.D. N. gynėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl turimų legalių pragyvenimo lėšų bei socialinių ryšių nepaneigia pirmiau aptartų apygardos teismo nustatytų suėmimo pagrindų ir negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės priešpastatant viešajam interesui ir paneigiančiomis teismo išvadas dėl suėmimo termino pratęsimo būtinumo.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.

VieÅ¡ojo intereso apsauga turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimÄ , todėl įvertinus nusikaltimo, numatyto BK 157 straipsnio 1 dalyje, kurio padarymu kaltinamas D. N., pobÅ«dį ir sunkumÄ , vieÅ¡asis interesas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laikÄ taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡iuo metu kaltinamajam D. N. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, atitinkamai jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.Kaip matyti iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos, byla yra sudėtinga, ikiteisminis tyrimas vyko intensyviai, buvo atlikta daug proceso veiksmų.

Tęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ D. N. BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyti terminai nepažeisti. IÅ¡ teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų bazės matyti, kad 2012-06-05 baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu gauta Panevėžio apygardos teisme, Å¡iuo metu vyksta teisminis bylos nagrinėjimas, sprendžiami kardomųjų priemonių taikymo kaltinamiesiems klausimai, proceso dalyvių praÅ¡ymai, apklaustos nukentėjusiosios, pradėta liudytojų apklausa, priimtos nutartys dėl atvesdinimo.

Taigi nėra pagrindo manyti, kad Å¡ios bylos nagrinėjimas yra vilkinamas.Atsakant į skundo argumentÄ dėl kardomosios priemonės – užstato skyrimo, pažymėtina, kad Å¡velnesnių kardomųjų priemonių taikymo klausimÄ gali spręsti teismas, kurio žinioje yra byla, o apeliacinės instancijos teismas tik patikrina nutarties pagrįstumÄ ir teisėtumÄ (BPK 123 straipsnio 6 dalis, 139 straipsnis).Ä®vertinęs aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, Apeliacinis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D.

N. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, todėl naikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartį skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.Apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, n u t a r i a : Suimto kaltinamojo D. N. gynėjo skundÄ atmesti.Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                                 SvajÅ«nas Knizleris