f8e5bfb5-abea-4012-8a74-228eeaae24cc · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Irma Čuchraj                           Civilinė byla Nr. 2A-1621-513/2014Teisėja Eglė ŽakevičiÅ«tė                                                  Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00861-2013-7                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                           44.5.2; 121.14; 121.21  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. gruodžio 2 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo S. D. apeliacinį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-07-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės „BTA Insurance Company“ SE ieÅ¡kinį atsakovui S. D., trečiajam asmeniui UAB Automobilių Å¡varos centrui „Max vax“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo priteisimo,n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 27 048,67 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinį grindė aplinkybe, jog ieÅ¡kovė pagal Ä®monių, įstaigų, organizacijų turto draudimo sutartį Nr. Ä®T017773 už žalÄ , padarytÄ gaisro metu apdraustam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡mokėjo draudėjui E. P. 27 048,67 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . Motyvavo CK 6.1015 str. ir Å¡iÄ sumÄ prašė priteisti iÅ¡ atsakingo už gaisro kilimÄ ir žalos padarymÄ asmens – automobilio OPEL VIVARO, kuris stovėjo apdraustose patalpose, savininko S. D.. Pažymėjo, kad pasaugos santykių tarp S. D. ir UAB Automobilių Å¡varos centro „Max vax“ ginčo atveju nebuvo.

Atsakovo kaltė yra preziumuojama pagal CK 6.270 str. 1 d. Atsakovas, kaip transporto priemonės savininkas, neužtikrino, kad jam priklausančia transporto priemone nebÅ«tų padaryta žalos trečiųjų asmenų turtui. IeÅ¡kovės atstovas advokatas M. S. teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovui priklausantis automobilis atgabentas į ieÅ¡kovės draudėjo patalpas, kai nebevyko darbas patalpose, automobilis sudegė savaime, prieÅ¡gaisrinė tarnyba atliko tyrimÄ ir nustatė gaisro priežastį, t. y., jog gaisras įvyko dėl avarinio elektros instaliacijos darbo režimo.Atsakovas S. D. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad apdraustomis patalpomis, neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu, naudojosi UAB Automobilių Å¡varos centras „Max vax“. Apdraustos patalpos buvo pagerintos trečiojo asmens jėgomis iki draudimo sutarties sudarymo, apdraustos patalpos yra areÅ¡tuotos. Trečiojo asmens savininkas E. P. gaisro metu padarytÄ Å¾alÄ vertino 10 000–20 000 Lt. Gaisro metu apgadintas plovyklos turtas, o ne patalpos. Be to, trečiasis asmuo po gaisro ir atliko patalpų remontÄ . Teigė esÄ s nekaltas dėl kilusio gaisro, nes bÅ«tent trečiojo asmens savininkas E. P. nusprendė pastatyti automobilį į pastato vidurį – į plovyklÄ , nors jam kilo įtarimų dėl netvarkingos signalizacijos, todėl jis turi prisiimti atsakomybę už šį sprendimÄ .

Už gaisro kilimÄ atsakingas asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys, tai yra trečiasis asmuo, kuris ir turi įrodinėti, kad nėra jo kaltės, todėl atsakovas byloje turėjo bÅ«ti UAB Automobilių Å¡varos centras „Max vax“. Iki perdavimo trečiajam asmeniui atsakovas su automobiliu problemų neturėjo, tai atsitiko bÅ«tent dėl trečiojo asmens veiksmų, dėl drėgno variklio plovimo, kÄ nurodė prieÅ¡gaisrinės apsaugos pareigÅ«nams plovyklos darbuotojai. BÅ«tent plovyklos savininkas priėmė sprendimÄ , neinformuodamas atsakovo, pastatyti automobilį į garaÅ¾Ä , kuriame nebuvo prieÅ¡gaisrinių priemonių, todėl atsakingas dėl nuostolių padarymo tiek patalpų savininkui, tiek atsakovui.Triplike atsakovas papildomai nurodė, kad svarbu nustatyti, ar draudimo iÅ¡mokos dydžiui galėjo turėti įtakos patalpų nuomos ir areÅ¡to faktai.

Automobilis nejudėjo, buvo apstatytas, todėl negali bÅ«ti taikomos CK 6.270 str. nuostatos. Trečiasis asmuo pasielgė nerÅ«pestingai ir neatsakingai, neinformavo atsakovo, neperstatė automobilio į atvirÄ plotÄ .Atsakovas ir jo atstovas advokatas V. Ž. teisme palaikė pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ procesiniuose dokumentuose. Atsakovas S. D. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad automobilį paliko plovykloje vakare, jam sakė, kad Å¡iandien sutvarkyti negalės, tačiau tÄ pačiÄ dienÄ jam paskambino E. P. ir pasakė, kad dega.

Automobilį jis paliko tvarkingÄ , o Å¡is sudegė patalpoje. PrieÅ¡ palikimÄ plovykloje buvo tvarkomi automobilio stabdžiai autocentre, buvo viskas sutvarkyta. Su signalizacija iki tol jokių problemų nebuvo. E. P. jam aiÅ¡kino, kad variklį plovė, bet salone nieko nedarė. Automobilį buvo įsigijęs prieÅ¡ 5–6 dienas iÅ¡ Vokietijos, jis apžiÅ«rėtas „Eolte“, valstybinės techninės apžiÅ«ros nebuvo atlikęs, numeriai buvo laikini, iki registracijos. Dabar automobilis parduotas metalo laužui.

Automobilis buvo draustas tik mėnesiui.Palangos miesto apylinkės teismas 2014-07-16 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė iÅ¡ atsakovo S. D. 27 048,67 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2013-10-18 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 609 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiai per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje. Teismas nustatė, kad 2012-09-19 akte „Dėl kilusio gaisro“ nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – automobilio OPEL VIVARO trumpasis elektros laidų jungimas. 2012-09-21 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ nurodyta, kad gaisro metu iÅ¡degė automobilio OPEL VIVARO (be valstybinių numerių) salonas, iÅ¡dužo stiklai, iÅ¡silydė priekiniai ir galiniai žibintai, priekinės grotelės, buferis.

Plovykloje aprÅ«ko lubos ir sienos, iÅ¡silydė plastikinė sienų apdaila, plastikinės durys, sugadinti trys cheminio valymo siurbliai bei kita įranga. Atsižvelgdamas į gaisro židinio zonÄ , gaisro plitimo kelius, liudytojų parodymus, į tai, kad atvykus „Komandos“ ekipažui bei ugniagesiams gelbėtojams patalpos buvo uždarytos, į jas nebuvo įsibrauta, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl automobilio OPEL VIVARO elektros instaliacijos darbo režimo, tyčinio padegimo požymių gaisro vietoje nenustatyta.

E. P. 2012-09-20 paaiÅ¡kinimais Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinei gelbėjimo valdybai nustatė, kad atsakovas automobiliu į plovyklÄ atvyko apie 11.00 val., automobilis buvo su tranzitiniais numeriais, juos savininkas pasiėmė ir paprašė atlikti cheminį automobilio valymÄ , davė automobilio raktus ir jį paliko. VisÄ dienÄ automobilis prastovėjo lauke, o apie 16–17 val. buvo įvarytas į valymo patalpÄ ir jo grindys iÅ¡siurbtos siurbliu, t. y. automobilis paruoÅ¡tas cheminiam valymui, kuris turėjo bÅ«ti atliekamas kitÄ dienÄ . 19.30 val.

E. P. paskutinis iÅ¡važiavo iÅ¡ plovyklos, įjungęs apsauginę signalizacijÄ . Ne iÅ¡ karto pavyko užrakinti paliktÄ automobilį pulteliu, nes salone įsijungdavo Å¡viesa, buvo matyti, kad kažkas negerai su instaliacija, užrakinti automobilį pavyko po kelių kartų. Automobilis sunkiai užsivesdavo, automobilio savininkas sakė, kad automobilį atvarė iÅ¡ dirbtuvių „Eolte“, kas jame buvo tvarkyta, nežino. Ä®jungus signalizacijÄ ir praėjus ne daugiau kaip pusvalandžiui, jam paskambino ir pranešė, kad patalpose kilo gaisras.

Liudytojo V. K. – Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos budinčios pamainos vado, parodymais nustatė, kad jis 2012 metais vyko pagal iÅ¡kvietimÄ dėl gaisro (duomenys neskelbtini), atvykęs į vietÄ , matė, kad pro duris veržiasi dÅ«mai. Jokių priežasčių gaisro jie nesiaiÅ¡kino, jo darbas buvo gesinti gaisrÄ . Kalbėjosi su automobilių plovyklos savininku ir automobilio savininku dėl gaisro prevencinių priemonių, saugaus automobilio pastatymo, siekiant užkirsti keliÄ trumpajam elektros jungimui, prieÅ¡ remontÄ , įvarant į garaÅ¾Ä .

Apie tai, kad automobiliui plovykloje kažkas daryta, kalbos nebuvo, nepamena. Teismas sprendė, kad ginčo atveju kilo ginčas dėl subrogacijos tvarka pareikÅ¡to reikalavimo atlyginti žalÄ , padarytÄ kilus gaisrui ieÅ¡kovės apdraustose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (CK 6.1015 str.). Motyvuodamas CK 6.1015 str. ir teismine Å¡ios teisės normos taikymo praktika, nustatęs, jog automobilis iÅ¡ užsienio pargabentas prieÅ¡ kelias dienas iki įvykio, apžiÅ«rėtas ir taisytas servise „Eoltas“, tačiau valstybinės techninės apžiÅ«ros talonas jam nebuvo iÅ¡duotas, automobilis neregistruotas, su laikinais valstybiniais numeriais, nesant įrodytai aplinkybei, jog automobilio variklis prieÅ¡ gaisrÄ buvo plautas, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, kaip automobilio savininkas, turėjo pareigÄ tinkamai prižiÅ«rėti automobilį, rÅ«pintis jo technine bÅ«kle, tačiau jis nesiėmė laiku priemonių, kad automobilio elektros instaliacija bÅ«tų sutvarkyta, nebuvo rÅ«pestingas ir atidus, paliko techniÅ¡kai netvarkingÄ automobilį trečiajam asmeniui, jame įvyko trumpasis jungimas elektros instaliacijoje, o nuo trumpojo jungimo kilo gaisras ieÅ¡kovės apdraustame nekilnojamajame turte ir buvo padaryta žala draudėjui, kuriam iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, todėl draudikas įgijo teisę subrogacijos tvarka praÅ¡yti priteisti minėtos žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovo.

Atsakovo kaltė pasireiÅ¡kė kaip neatsargumas, kadangi jis perdavė trečiajam asmeniui techniÅ¡kai netvarkingÄ automobilį su netvarkinga elektros instaliacija, dėl ko ir kilo gaisras. Motyvuodamas CK 6.248 str. 1 d., sprendė, kad atsakovas byloje turėjo pareigÄ paneigti kaltės prezumpcijÄ , tačiau neįrodė, kad yra nekaltas dėl padarytos žalos. Pagal byloje iÅ¡tirtus ir įvertintus įrodymus teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra visos sÄ lygos civilinei atsakomybei taikyti (CK 6.246 str.), todėl ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.

IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisė procesines palÅ«kanas (CK 6.37 str., 6.210 straipsnis). CPK 93 str. 1 d., 98 str. normų pagrindu iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 str. 1, 2 d., 96 str. 1 d., 98 str.).Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o Palangos miesto apylinkės teismo 2014-07-16 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Nesutinka su teismo iÅ¡vadomis ir tvirtina, jog automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas, nors automobilio privalomoji techninė apžiÅ«ra nebuvo atlikta.

PrieÅ¡ paliekant automobilį cheminiam valymui, jo techninė bÅ«klė buvo patikrinta UAB „Klaipėdos Eoltas“ servise. Po automobilio valymo atsakovas ruošėsi atlikti automobilio privalomÄ jÄ techninę apžiÅ«rÄ ir jį įregistruoti VÄ® „Regitra“. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no preliminari iÅ¡vada dėl gaisro kilmės Å¡altinio nėra apskundimo objektas, nes tyčinio turto sugadinimo atveju gaisro kilmės Å¡altinis nėra nusikaltimo sudėties požymio bÅ«tinasis elementas.

Todėl teismas nepagrįstai sprendime akcentuoja atsakovo pasyvumÄ (neskundė nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ). Teigia, kad byloje nėra jokių patikimų įrodymų, jog gaisro priežastis – automobilio avarinės elektros instaliacijos darbo režimo trÅ«kumai, jog automobilis bei jo elektros instaliacija buvo techniÅ¡kai netvarkingi. Argumentuoja, jog atsakovu byloje turėjo bÅ«ti UAB Automobilių Å¡varos centras „Max vax“. Teismas neįvertino teisinių santykių pobÅ«džio tarp draudėjo ir UAB Automobilių Å¡varos centro „Max vax“ bei tarp atsakovo ir UAB Automobilių Å¡varos centro „Max vax“.

Mano, kad didelę reikÅ¡mę byloje bÅ«tų turėjusi patalpų nuomos sutartis tarp jų savininko E. P. ir UAB Automobilių Å¡varos centro „Max vax“, kurios atsakovas iÅ¡ jų negavo. Nurodo į kasacinio teismo praktikÄ (civilinės bylos Nr. 3K-3-358/2012 ir Nr. 3K-3-304/2009) ir teigia, kad įrodinėti, kad nėra jo kaltės, turėjo patalpų nuomininkė UAB Automobilių Å¡varos centras „Max vax“, kuri ir turėjo bÅ«ti atsakove byloje. Pastebėjęs elektros instaliacijos trÅ«kumus (kažkas negerai su elektros instaliacija) UAB Automobilių Å¡varos centras „Max vax“ (jo darbuotojas) pasielgė nerÅ«pestingai ir neatsakingai, neinformavo atsakovo, neperstatė automobilio iÅ¡ drėgnos patalpos į atvirÄ zonÄ (į laukÄ ), naktį paliko automobilį be priežiÅ«ros ir tokiu bÅ«du pažeidė PrieÅ¡gaisrinės saugos įstatymo 11 str. 3 d. 15 p. reikalavimus.

UAB Automobilių Å¡varos centras „Max vax“ negalėjo nežinoti, kad drėgmės kondensatas galėjo iÅ¡provokuoti gaisrÄ esant elektros instaliacijos trÅ«kumams. UAB Automobilių Å¡varos centras „Max vax“ veikė savo rizika, nes atsakovas nebÅ«tų sutikęs laikyti automobilio drėgnoje patalpoje. Nurodo į CK 6.833 str. 1 d. ir teigia, kad nors tarp atsakovo ir UAB Automobilių Å¡varos centro „Max vax“ nebuvo sudaryta turto saugojimo sutartis, tai nedaro Å¡io susitarimo negaliojančiu, nes toks negaliojimas nėra įsakmiai nurodytas įstatyme.

Teigia, kad draudikas (ieÅ¡kovė) dėl savo aplaidumo padengė žalÄ , kurios neturėjo padengti, arba žalos dydis turėjo bÅ«ti žymiai mažesnis, nes pastatas nuo gaisro nukentėjo. Byloje nėra minėtos nuomos sutarties, todėl teigti, kad tarp jos Å¡alių buvo susitarimas dėl patalpų kapitalinio remonto, nėra pagrindo. Sunaikintas (sugadintas) turtas jokiu bÅ«du nebuvo skirtas pastato aptarnavimui ir nebuvo Å¡io pastato sudėtinėmis dalimis.  IeÅ¡kovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad teismas bylos faktines aplinkybes nustatė, vertino ir iÅ¡aiÅ¡kino tinkamai ir teisingai, todėl skundžiamas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas. Ä®rodymu, turinčiu didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , laiko Klaipėdos apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros skyriaus dokumentÄ , kuriame nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – automobilio avarinis elektros instaliacijos darbo režimas (CPK 197 str. 2 d.).

Å is įrodymas patvirtina, kad automobilio savininkas neužtikrino, kad jam priklausančia transporto priemone nebÅ«tų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad automobilį nedelsdamas pardavė ir tokiu bÅ«du užkirto keliÄ papildomiems ekspertiniams tyrimams dėl galimos kitos įvykio priežasties. Byloje yra įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos. Apelianto argumentas, kad atsakovu turėjo bÅ«ti patalpų nuomininkas, nes, anot apelianto, tarp atsakovo ir automobilių plovyklos susiklostė pasaugos teisiniai santykiai, yra nepagrįstas.

CK 6.830 str. 1 d., 6.831 str. 1 d., 6.833 str. 1 d. ,6.836 str. 1 d. nurodo, kad saugotojas įsipareigoja saugoti daiktÄ ir grÄ Å¾inti jį iÅ¡saugotÄ tik tuo atveju, jeigu buvo sudaryta pasaugos sutartis, kuri privalo bÅ«ti raÅ¡ytinė ir kurioje turi bÅ«ti nurodytos pasaugos sÄ lygos. Nagrinėjamu atveju pasaugos teisinių santykių nebuvo, o apelianto cituojama teismų praktika yra niekuo nesusijusi su nagrinėjama byla. IeÅ¡kovė įvykdė prievolę pagal draudimo sutartį ir sumokėjo draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui už apdraustÄ jį turtÄ , nurodytÄ draudimo sutartyje.

Apeliantas nenuginčijo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydžio pagrįstumo, todėl vadovaujantis CPK 178 str., atsakovo abejonės dėl žalos dydžio laikytinos neįrodytomis. Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susiklostė žalos atlyginimo teisiniai santykiai. Atsakovas neįrodė nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo; neįrodė, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų (CK 6.270 str.). Atsakovas neįrodė, kad gaisrÄ sukėlė kitokia techninio pobÅ«džio priežastis ar reiÅ¡kinys (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-579/10), todėl ieÅ¡kinys yra įrodytas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės teisingas, o sprendimo naikinti vien formaliais pagrindais nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 str.), ginčui iÅ¡nagrinėti teisingai taikė subrogacijos instituto nuostatas (CK 6.1015 str.), tinkamai įvertino byloje nustatytus faktinius duomenis ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame sprendime iÅ¡ esmės yra atsakyta į apelianto argumentus, tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantui jas savaip interpretuojant ir naujų įrodymų, kurie iÅ¡ esmės paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nepateikta, jų neatkartodamas, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, sudarantiems pagrindÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti.

Remiantis CK 6.50 str. 3 d. trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. CK 6.1015 str. numatyta, jog draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Byloje nustačius, kad gaisro kilimo priežastimi tapo atsakovui priklausančios transporto priemonės elektros instaliacijos gedimas, o ieÅ¡kovei atlyginus apdrausto pastato savininkui gaisro metu patirtÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo atlyginti sumokėtÄ sumÄ .

IeÅ¡kovės ir atsakovo draudimo teisiniai santykiai nesieja ir nesiejo. Draudiko pareiga atlyginti atsakovo padarytÄ Å¾alÄ kilo iÅ¡ draudimo sutarties, sudarytos su E. P.. Taigi, tarp ieÅ¡kovės ir žalos kaltininko susiklostė žalos atlyginimo, o ne draudimo teisiniai santykiai, todėl nagrinėjamu atveju atsakovas yra tinkamas pagal pareikÅ¡tus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog atsakovu byloje turėjo (turi) bÅ«ti patalpų nuomininkė UAB Automobilių Å¡varos centras „Max vax“.CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius.

Tai reiÅ¡kia, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimÄ jam pareiÅ¡kusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos, o kai nukentėjusiajam žalÄ atlyginęs draudikas tokį reikalavimÄ pareiÅ¡kia žalÄ padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp Å¡alių susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012; 2013-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013; 2013-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių kilusio ginčo pobÅ«dį ir ginčui spręsti taikė bendrosios deliktinės atsakomybės sÄ lygas.CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklėmis vadovavosi, nuo teismų praktikos nagrinėjant tokio pobÅ«džio ginčus, nenukrypo. Ä®rodymų vertinimas ne apeliacinį skundÄ padavusios Å¡alies naudai dar nereiÅ¡kia, kad įrodymai įvertinti netinkamai ar neteisingai.Apelianto argumentai dėl UAB Automobilių Å¡varos centro „Max vax“ (jo darbuotojo) nerÅ«pestingumo, neatsakingumo atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija kaip reikÅ¡mingÄ aplinkybę ginčo situacijoje vertina tai, jog atsakovas automobiliu OPEL VIVARO (su dar neatlikta technine apžiÅ«ra) pats atvyko į įmonę, teikiančiÄ valymo paslaugas, sutiko savo automobilį palikti cheminiam valymui ir perdavė automobilio raktelius valymo įmonės darbuotojui, taigi, patikėjo transporto priemonę kitam asmeniui.

Apeliantas neginčijo ir neginčija, jog gaisro kilimo priežastis – automobilio elektros instaliacijos gedimas. Duomenų, jog valykla, priėmusi iÅ¡ atsakovo automobilį ir jį pastačiusi nakčiai į valyklos nuomojamos patalpas, turėjo pagrindÄ manyti, jog automobilyje gali kilti gaisras dėl elektros instaliacijos gedimo ir pan., byloje nėra. Aplinkybė, jog automobilį valyklos darbuotojui pavyko užrakinti ne iÅ¡ pirmo karto, nelaikytina objektyviai pakankama priežastimi spręsti, jog tokiame automobilyje gali įvykti elektros trumpasis jungimas ir pan.

Be to, atsakovas perduodamas automobilio raktus valymo įmonės darbuotojui jo neinformavo, jog yra automobilio užrakinimo ir (ar) elektros įrangos veiklos trÅ«kumų, ir (ar) pastebėjus elektros įrangos ar užrakinimo trukdžius ir pan. apie tai nenurodė informuoti atsakovÄ ar imtis papildomų saugumo priemonių ir pan. Apibendrinant iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas žinodamas, jog automobilis dar nėra patikrintas valstybinės techninės apžiÅ«ros įstaigos, į LietuvÄ pargabentas tik prieÅ¡ keletÄ dienų, turėjo ir galėjo numatyti, jog automobilis iÅ¡ esmės dar nėra patikrintas praktiÅ¡kai, todėl realiai galimi įvairÅ«s jo gedimai, taip pat ir dėl elektros įrangos veikimo.

KritiÅ¡kai vertintinos aplinkybės, jog atsakovas neprašė skirti ekspertizės gaisro priežasčiai nustatyti, pats automobilį po įvykio jau yra pardavęs, o apeliaciniame skunde pateikia nepagrįstas prielaidas dėl gaisro kilimo priežasčių (patalpų drėgnumas, valyklos darbuotojo kaltė, valyklos pareiga iÅ¡saugoti automobilį kaip pasaugos objektÄ ir kt.). Laikytina, kad leistinais įrodymais paremta tesimo iÅ¡vadÄ dėl gaisro kilimo priežasčių ir padarytos žalos nepaneigta.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Skundžiamas sprendimas paliktinas iÅ¡ esmės nepakeistas, nes byla iÅ¡ esmės iÅ¡spręsta teisingai (CK 1.5 str., CPK 3 str., 177–179 str., 185 str., 212 str., 218 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtmetus apeliacinį skundÄ , atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, o ieÅ¡kovei nepateikus įrodymų, kad ji patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovas neįgijo pareigos jas atlyginti (CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

             Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Kolegijos pirmininkė                                                                                            Irma Čuchraj Kolegijos teisėjai                                                                      Jolanta Gailevičienė                                 Alvydas Žerlauskas