f8e377d8-0f07-431a-8ecb-503ffecdae02 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?AdmAdministracinė byla Nr. I-3460-1066/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01644-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 2.2.1; (S) 2.3; 55.1.1 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas M. G. su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tokiais argumentais: 2.1. Skunde paaiÅ¡kina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki skundo teismui pateikimo dienos jis buvo laikomas Vilniaus PN pažeidžiant teisės aktuose nustatytÄ reikalavimÄ dėl minimalaus ploto, maÅ¾Ä kameros plotÄ mažinimo ir joje buvę baldai. PareiÅ¡kėjui taip pat trÅ«ko vietos duÅ¡o patalpose ir sanitariniuose mazguose. 2.2. PareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, todėl kilo grėsmė jo gyvybei. 2.3.

Vilniaus PN nebuvo užtikrintas privatumas – duÅ¡o patalpose nebuvo kabinų, besinaudojant dušų pareiÅ¡kėjÄ galėjo matyti kiti įstaigoje laikyti asmenys. Be to, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais. 2.4. PareiÅ¡kėjas taip pat skundėsi nesuteikta galimybe pasivaikščioti – jam buvo galima pasivaikščioti gryname ore tik 3 val., nors, jo teigimu, nuteistajam turi bÅ«ti sudaryta galimybė lauke praleisti ne mažiau nei 8 val. per dienÄ .

Be to, pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži. 2.5. Kalbant telefonu nebuvo užtikrintas jo privatumas, kiti buvę nuteistieji galėjo klausytis jo pokalbių, dėl to negalėjo normaliai bendrauti, patyrė stresÄ , diskomfortÄ ir kitus nepatogumus. 2.6. Vilniaus PN virtuvėje nebuvo nei kriauklės nei Å¡ilto vandens, todėl plauti indus pareiÅ¡kėjui teko prausykloje, kur kiti nuteistieji prausiasi, o tai galimai pažeidžia higienos normų reikalavimus. 2.7. PareiÅ¡kėjas pateikė atsikirtimÄ Ä¯ atsakovės atstovo atsiliepimÄ (b. l. 40).

Jame pareiÅ¡kėjas nurodo, jog įstaigoje sÄ lygos pagerėjo, tačiau pažymi, jog pagrindinis jo skundo argumentas liko – pareiÅ¡kėjo manymu, gyvenamojoje patalpoje neužtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas vienam asmeniui. Be to, pareiÅ¡kėjui taip pat neužtikrinamas pasivaikščiojimas gryname ore.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 7–15) nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir praÅ¡o skundÄ atmesti. Savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais: 3.1. Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl Vilniaus PN nėra sisteminama informacija, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena atlikdami jeims paskirtas laisvės atėmimo bausmes. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu gyveno Vilniaus PN I-ojo gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patlapoje Nr. 7-402.

Jos plotas – 34,46 kv.m., įrengta 11 miegamųjų vietų. Tai reiÅ¡kia, kad vienam nuteistajam tenka apie 3,13 kv.m ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus. Paskiriant nuteistuosius į gyvenamÄ sias patalpas, nuteistųjų skirstymo į bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konrkečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad bÅ«tų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas.

Visiems be iÅ¡imties yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konrketaus bÅ«rio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiÅ¡kėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė – poilsio kambarys. Dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 val. iki 23 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, t. y.

Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio aikÅ¡telės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada gyvenamosios patlapos miegamosios vietos (lovos) bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto iÅ¡ tikrųjų tenka daugiau. Dėl nuteistiesiems suteiktos judėjimo laisvės akivaizdu, kad net jei ur bÅ«tų nustatytas nedidelis vienam nuteistajam tekusio gyvenamojo ploto trÅ«kumas, Å¡is neatitikimas negalėtų sÄ lygoti neturtinės žalos asmeniui atsiradimo, kadangi bÅ«ti gyvenamojoje patalpoje nuteistajam privalu tik naktį.

Pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. 3.2. Dėl pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemų įrengimo. Lengvajai ir paprastai nuteistųjų grupėms skirtose gyvenamosiose patalpose, t. y. bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose laisvės atėmimo bausmę atlieka didžioji Vilniaus PN nuteistųjų dalis (pareiÅ¡kėjas gyveno bÅ«tent bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose), pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemų įrengimas nenumatytas, taip pat Å¡ių sistemų įrengimas nenumatytas ir karantino gyvenamosiose patalpose. 3.3.

Dėl pasivaikščiojimo gryname ore. Vilniaus PN administracija užtikrina nuteistųjų teisę į buvimÄ gryname ore. Ä®staigoje sudarytas pasivaikščiojimų grafikas, įrengtas erdvus, tvarkingas kiemas su sporto inventoriumi. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, tame tarpe I-ame gyvenamajame korpuse gyvenančių nuteistųjų pasivaikščiojimų grafikas. 3.3. Dėl Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtų dušų. Ginčo laikotarpiu galioję teisės aktai nenustatė reikalavimo įrengti pertvaras duÅ¡o patalpose.

Atsakovės atstovė nurodo, jog Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtos dvi tvarkingos duÅ¡o patalpos skirtos minėto korpuso nuteistiesiems. 2018 m. buvo atlikti Vilniaus PN duÅ¡o patalpų remonto darbai. Visos Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso esančiose dušų patalpose įrengtos prausimosi vietos buvo atskirtos viena nuo kitos pertvaromis. Toks įrengimas atitiko galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Dėl tariamai netinkamo dušų įrengimo pareiÅ¡kėjas į Vilniaus PN administracijÄ nesikreipė. 3.4.

Dėl Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtų sanitarinių mazgų. Ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai nenustatė reikalavimo, kad pataisos namų lengvosios ir paprastosios grupės nuteistiesiems skirtuose sanitariniuose mazguos būtų įrengti sėdimi unitazai. I-ojo gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po du sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų). I-ame korpuse kiekviena aukšte įrengti sanitariniai mazgai yra identiški.

Kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolatos tvarkomi kiekviename būryje dirbančių tvarkinių. Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų sanitariniuose mazguose įrengti ne sėdimi, o tupimi tualetai su vandens nuleidimo mechanizmais. Pagal teisės aktus, sanitariniuose mazguos gali būti įrengti tiek sėdimi, tiek tupimi klozetai.

Sanitariniame mazge tualeto vietos atskirtos viena nuo kitos įprastinėmis kabinomis, įrengiamomis viešuosiuose tualetuose. Nuteistiesiems užtikrinamas privatumas jais naudojantis. 3.5. Dėl Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse įrengtų taksofonų nuteistiesiems. Įstaigoje sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai, suteikiantys galimybę naudotis laidiniu ryšiu visoje Lietuvoje. Iš taksofonų galima skambinti vietiniais, tarpmiestiniais numeriais, skambinti į užsienį, mobiliuosius telefonus ir kitus taksofonus.

Teisės aktai nenustato jokių papildomų reikalavimų telefonų (taksofonų) įrengimui. Vieno taksofono įrengimas kiekviename I-o korpuso aukšte yra visiškai pakankamas, kiekvienas nuteistasis, turintis lėšų vardinėje skambinimo kortelėje, turi galimybę juo pasinaudoti. 3.6. Dėl vandens tiekimo į I-o gyvenamojo korpuso nuteistųjų būrių poilsio kambarius ir (ar) virtuvėles. Karštas vanduo pataisos įstaigoje privalo būti tiekiamas į nuteistiesiems skirtas dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.

Vilniaus PN karštas vanduo yra tiekiamas į teisės aktuose numatytas patalpas. Vandens tiekimas į nuteistiesiems įrengtus poilsio kambarius ir (ar) virtuvėles nenumatytas. Kiek vienam būriui įrengtuose sanitariniuose mazguos nuolat tiekiamas vanduose, šiose patalpose įrengtos praustuvės. Kiekvieno būrio poilsio kambariuose ir (ar) virtuvėlėse yra pataisos įstaigos skirti elektriniai vandens virduliai, todėl nuteistieji turi galimybę esant poreikiui nuolat turėti karšto vandens. 3.7. Dėl rūkymo draudimo Vilniaus PN gyvenamuosiuose korpusuose bei bendro naudojimo patalpose.

Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse, kaip ir kituose korpusuose draudžiama rÅ«kyti gyvenamosiose patalpose ir bendro naudojimo patalpose. Å iose patalpose iÅ¡kabinti rÅ«kymÄ draudžiantys ženklai, visi nuteistieji informuoti ir žino apie šį draudimÄ . Nuteistieji pažeidžiantys šį draudimÄ baudžiami drausminėmis nuobaudomis. I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems prie įėjimo į I-Ä gyvenamÄ jį korpusÄ Ä¯rengtas specialus kiemelis lauke, kuriame nuteistieji turi teisę bet kada iÅ¡eiti parÅ«kyti.

Atsakovės atstovas atkreipia dėmesį, jog pats pareiÅ¡kėjas yra pažeidęs draudimÄ rÅ«kyti – jis buvo pagautas rÅ«kantis draudžiamoje vietoje ir dėl to parašė pasiaiÅ¡kinimÄ . 3.8. Vilniaus PN vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė kilusios neturtinės žalos, neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas k o n s t a t u o j a :

4. Byloje ginčas kilo dėl 6 000 Eur neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN, atlyginimo, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Vilniaus PN (toliau – ir ginčo laikotarpis).

5. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).

6. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skundžiasi dėl ploto trÅ«kumo Vilniaus PN patalpose. PareiÅ¡kėjo kalinimo Vilniaus PN laikotarpiu vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto normÄ pataisos įstaigose nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 punkte įtvirtinta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

Taisyklių 111.2 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto. Minėtos Taisyklių nuostatos neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1351–624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A702–756/2017).

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis (b. l. 8, 18, 19) nustatyta, kad pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2018 m. balandžio 16 d. iš Kauno tardymo izoliatoriaus. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 7-402, kurios plotas – 34,45 kv.m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų (b. l. 8). Teismas pažymi, jog iš pareiškėjo asmens byloje esančios „Areštuotojo judėjimo registracija“ (b. l.

18) matyti, jis laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. (Å¡iÄ dienÄ iÅ¡vyko į Vilniaus PN) buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje. IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad vienas asmeniui gyvenamojoje patalpoje Nr. 7-402 teko 3,13 kv. m. Darytina iÅ¡vada, jog ginčo laikotarpiu vienam asmeniui tenkančio kameros ploto reikalavimai nebuvo pažeisti. Be to, pareiÅ¡kėjas visÄ dienÄ galėjo laisvai judėti savo lokaliniame sektoriuje ir pataisos namų teritorijoje bei užsiimti leistina veikla.

Aktualioje nagrinėjamai bylai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ploto trÅ«kumas, net jeigu bÅ«tų nustatytas, negali bÅ«ti pripažįstamas sukėlęs kalinamam asmeniui tokias kančias, kurios bÅ«tų nežmoniÅ¡kos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį tuo atveju, kai ploto trÅ«kumas gali bÅ«ti kompensuojamas kalinamam asmeniui suteikiamomis kitomis teisėmis, leidžiančiomis asmeniui bÅ«ti ne tik kalinimo patalpoje (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98); 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ byloje Ž. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34096/02)).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisė kalėti tinkamomis ploto sÄ lygomis bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 7-402 nebuvo pažeista.

7. Dėl iškvietimo mygtuko. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), 13.10 ir 16.11 punkte nustatyta, kad drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Atsakovės atstovas paaiškino, kad visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos, tačiau pareiškėjas tokio tipo patalpose laikomas nebuvo, o bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose iškvietimo sistemų įrengimas nenumatytas.

PareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo, kurioje konkrečiai patalpoje neveikė iÅ¡kvietimo mygtukas ir kokiu aspektu jam tai sukėlė žalÄ . Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų susidÅ«ręs su grėsme, kurios bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti pasinaudojus iÅ¡kvietimo mygtuku ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl signalizacijos mygtuko iÅ¡kvietimo neužtikrinimo vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė iÅ¡gyvenimus, galinčius bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

8. Pareiškėjas nurodo, kad dušo patalpose nebuvo pertvarų, tokiu būdu nebuvo užtikrintas jo privatumas. Iš byloje esančių nuotraukų nustatyta, kad vietos dušuose atskirtos pertvaromis (b. l. 27–29), todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtų veiksmų. Papildomai pažymėtina, kad pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu valstybės viešajai atsakomybei atsirasti, nes teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas (žr.

LVAT 2008 m. balandžio 16 d. iÅ¡plėstinės kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A444-619/2008) 9. Dėl telefoninių pokalbių. Nuteistųjų pokalbių telefonu tvarkÄ reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso ir Vidaus tvarkos taisyklių nuostatos. Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 2 dalimi, skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis.

Telefoninis pokalbis gali bÅ«ti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarkÄ (Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 124 punktu, nuteistųjų, kuriems Bausmių vykdymo kodekse nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

Taigi, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuteistųjų skambinimo telefonu tvarkÄ , numatyti tam tikri Å¡ios teisės apribojimai, susiję su ypatingu nuteistųjų teisiniu statusu, be kita ko, nustatyta maksimali telefoninių pokalbių trukmė ir skaičius, galimybė kontroliuoti, su kuo telefonu bendrauja nuteistasis, registruojant jo skambučius nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje, ir pažymint joje asmens, kuriam skambinama, telefono numerį, vardÄ ir pavardę. Be to, pareigÅ«nams yra suteikta galimybė nutraukti telefoninį pokalbį tuo atveju, jeigu nuteistasis nesilaiko teisės aktuose nustatytos skambinimo tvarkos.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jo pokalbius telefonu gali girdėti ne tik Vilniaus PN pareigÅ«nai, tačiau ir Å¡alia esantys kiti nuteistieji. IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų nuotraukų (b. l. 23–26) matyti, kad telefoninių pokalbių vieta nėra izoliuota, joje nėra įrengta bÅ«delių, atitvarų, visiÅ¡kai užtikrinančių garso izoliacijÄ , todėl nuteistieji, esantys Å¡alia taksofono, gali nevaržomai girdėti telefonu kalbančių asmenų pokalbį. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nenurodė, kokių priemonių įstaigos administracija imasi, siekdama užtikrinti nuteistųjų pokalbių neliečiamumÄ ir apsaugoti skambinančiųjų privatumÄ nuo kitų Vilniaus PN laikomų nuteistųjų.

Reikalavimo, kad telefonų aparatai bÅ«tų izoliuojami, teisės aktai nenustato. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiÅ¡kėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu, prieÅ¡ingai, iÅ¡ į bylÄ pateiktos pareiÅ¡kėjo telefoninių pokalbių elektroninės ataskaitos (b. l. 23–26) matyti, kad teise naudotis telefonu pareiÅ¡kėjas aktyviai naudojosi, todėl nėra pagrindo teigti, kad aptartas teisės į privatumÄ neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad bÅ«tų realiai sukliudęs pareiÅ¡kėjui palaikyti telefonu socialinius, Å¡eiminius ryÅ¡ius.

Be to, ir pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad jo pokalbius galėjo girdėti, yra hipotetiniai. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui duomenų, kad pažeidimai sÄ lygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimÄ . Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo Vilniaus PN elgesio jo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad dėl netinkamų skambinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui atsirado reikÅ¡mingų ar nepataisomų neturtinių padarinių.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ dėl Å¡io pažeidimo nepagrįstas ir atmestinas.

10. PareiÅ¡kėjas skundžiasi, jog jam buvo suteikta galimybė gryname ore bÅ«ti 3 val., tačiau pagal teisės aktus jis turi teisę ne mažiau nei 8 val. per dienÄ bÅ«ti lauke, pats pasivaikščiojimo kiemelis, pareiÅ¡kėjo teigimu, buvo per mažas. BVK 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji Å¡io kodekso nustatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pagal BVK 73 straipsnio 5 dalį, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Pagal 75 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas. PareiÅ¡kėjas skunde neneigia, kad, bÅ«damas Vilniaus PN, turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore pagal Vilniaus PN direktoriaus nustatytÄ grafikÄ . IÅ¡ Vilniaus PN direktoriaus patvirtinto nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafiko (b. l.

33) matyti, kad nuteistiesiems kasdien skiriama pasivaikščioti po 4 valandas. Bylos duomenimis, pasivaikščiojimų kiemas yra apie 600 kv. m. ploto (T I b. l. 50). Nėra objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad toks plotas yra nepakankamas. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, jog turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Teismas pažymi, kad teisės aktai pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ir įrengimo ypatumų nereglamentuoja. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad vienu metu kiemelyje buvo neadekvatus nuteistųjų skaičius ar kiemeliai įrengti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl darytina išvada, kad kiemeliuose sudarytos galimybės judėti.

PareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl kiemelio įrengimo į Vilniaus PN administracijÄ nesikreipė. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nesuteiktos galimybės pasivaikščioti gryname ore ir netinkamo kiemelių ploto, atmestini kaip nepagrįsti.

11. dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis. PareiÅ¡kėjas skundžiasi, jog Vilniaus PN buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis, priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais, kas sukėlė jam neigiamus iÅ¡gyvenimus, stresÄ . Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog iÅ¡ į bylÄ pateikto pačio pareiÅ¡kėjo 2018 m. rugpjūčio 29 d. raÅ¡yto pasiaiÅ¡kinimo (b. l.

21) matyti, jog jis 2018 m. rugpjūčio 29 d. 16.05 val. rÅ«kė prausykloje, dėl ko gailisi. Todėl pareiÅ¡kėjo nurodytas Vilniaus PN pažeidimas, teismo vertinimu, negali bÅ«ti nustatytas, kadangi pareiÅ¡kėjas rÅ«kė pats, todėl ir buvo, galimai, laikomas su rÅ«kančiais asmenimis. Be to, byloje nėra duomenų, jog su skundais ir (ar) praÅ¡ymais pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl jo perkelimo į patalpÄ su nerÅ«kančiais asmenimis. Esantis nurodytoms aplinkybėms teismas atmeta pareiÅ¡kėjo teiginius dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis kaip nepagrįstus.

12. PareiÅ¡kėjo teigimu, Vilniaus PN virtuvėje nebuvo Å¡ilto vandens ir įrengtos kriauklės, todėl pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos sÄ lygos po maisto gaminimo iÅ¡plauti indus ar gaminant maistÄ nusiplauti rankas. Teismas pažymi, jog atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ iÅ¡ esmės neneigė pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių. Tačiau įvertinus teisinį reglamentavimÄ , akivaizdu, kad tokio reikalavimo, kad karÅ¡tas vanduo pataisos įstaigoje bÅ«tų tiekiamas į nuteistiesiems skirtus poilsio kambarius, teisės aktai nenumato.

Karštas vanduo pataisos įstaigoje privalo būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Tačiau teisės aktuose nėra reglamentuota, kad kamerose ar virtuvėje turi būti įrengta karšto vandens tiekimo sistema, todėl pareiškėjo argumentai dėl vandens tiekimo yra nepagrįsti. Teismo vertinimu, nėra pagrindo šiuo atžvilgiu konstatuoti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjo teiginys dėl nesudarytos galimybės poilsio kambaryje naudotis šiltu vandeniu yra nepagrįstas.

13. dėl sanitarinių mazgų ir dušų ploto. Eksploatavimo taisyklės nustato pataisos namų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus. Nei šiose taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nereglamentuoti sanitarinių mazgų ir dušo patalpų įrengimo reikalavimai pataisos įstaigų gyvenamuosiuose korpusuose (bendrabučio tipo patalpose). Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad I–ojo gyvenamojo korpuso sanitariniame mazge įrengtos 5 uždaros tualeto vietos, 4 pisuarai, 5 kriauklės, 3 prausyklos (b. l. 34–37), sanitarinio mazgo patalpa tvarkinga. Iš pateiktų paaiškinimų ir nuotraukų matyti, kad sanitarino mazgo ir dušo patalpos įrengtos, vizualiai atrodo tvarkingai, o atsižvelgus į tai, jog teisės aktai nereglamentuoja jų ploto, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų.

14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pastebėtina, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Taigi pareiÅ¡kėjas, grįsdamas ir nurodydamas galimus neteisėtus veiksmus įrodinėjimo kontekste yra saistomas pirmiau nurodytos pareigos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Taigi, bÅ«tinas visų Å¡ių sÄ lygų nustatymas. Ä®vertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundo bei atsakovės atstovo atsiliepimo į skundÄ argumentus, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra nustatyti Vilniaus PN neteisėti veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Nenustačius CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, kilimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Gediminas Užubalis