f8e335e5-dde9-4d19-a2e8-e94fe3d7c0e1 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-2076-289/2022 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01996-2021-6 Procesinio sprendimo kategorija:20.2.3.2; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 30 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Virginijus Stankevičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A. N. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Teismas n u s t a t ė :

Regionų apygardos administraciniame teisme 2021 m. rugsėjo 30 d. gautas pareiškėjo A. N. skundas (1–5 b. l.), kuriuo prašoma priteisti 25000 eurų iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, neturtinės žalos atlyginimui. Pareiškėjo skunde nurodoma, kad nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. kovo 9 d. (483 dienas) pareiškėjui nebuvo suteiktas joks gydymas dėl (duomenys neskelbtini), dėl to buvo patyręs daug su sveikata susijusių komplikacijų, minėtas dienas būdavo be miego, susierzinęs, apatiškas, numetė net 20 kg bendro kūno svorio, dėl to buvo atstumtas kitų asmenų, nes visi galvojo, kad serga užkrečiama liga, dėl to teko klausytis pažeminančių įžeidinėjimų, ignoravimo ir kt.

Atsakovas Å TI atvykus pareiÅ¡kėjui buvo informuotas dėl sveikatos problemų, nebuvo duodami vaistai, buvo siÅ«loma gerti daugiau arbatos ir valgyti daugiau maisto produktų, kuriuose yra daug geležies (pvz. mėsos). Dėl ligos ir jos negydymo pareiÅ¡kėjas patyrė didelę skriaudÄ tiek psichologiÅ¡kai, emociÅ¡kai, fiziÅ¡kai. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime nurodoma, jog iÅ¡ skundo matyti, kad pareiÅ¡kėjo skundžiamas laikotarpis yra nuo 2018-11-27 iki 2020-03-09, tačiau Å iaulių TI atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinus įkalinimo įstaigų sveikatos priežiÅ«ros skyrių pertvarkÄ , nuo 2019-10-01 Å iaulių tardymo izoliatoriuje neliko Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos, tačiau įsteigtas naujas struktÅ«rinis padalinys - pirminės asmens sveikatos priežiÅ«ros skyrius Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiÅ«ros skyrius veiklos adresu Å iaulių tardymo izoliatorius).

Atsižvelgiant į tai, kad Å iaulių tardymo izoliatorius negali bÅ«ti atsakingas už kitÄ juridinį asmenį, Å iaulių TI teikia atsiliepimÄ skundo dalyje, kuris apima laikotarpį nuo 2018-11-27 iki 2019-10-01. Pagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, asmens sveikatos priežiÅ«ra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Suimtiesiems turi bÅ«ti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriuose veikia asmens sveikatos priežiÅ«ros tarnybos. Å ių tarnybų struktÅ«rÄ ir darbo tvarkÄ nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai. Pagal 3 dalį privaloma nuodugniai patikrinti naujų į tardymo izoliatorių priimtų asmenų sveikatos bÅ«klę. Pagal 4 dalį suimtajam reikalinga bÅ«tinoji medicinos pagalba, kuriÄ suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali bÅ«ti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugÄ .

Å ios pagalbos teikimo tvarkÄ nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai. PareiÅ¡kėjas savo skunde teismui nurodo, kad jam nebuvo tinkamai teikiama sveikatos priežiÅ«ra, tačiau atsakovas pažymi, kad jis savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais, nenurodo, kada kreipėsi į sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ , pas kokį gydytojÄ , kada jam pagalba nebuvo suteikta arba buvo suteikta nekvalifikuota pagalba, todėl atsakovas mano, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia bendro pobÅ«džio prielaidomis, neįrodo jo jokiais pagrįstais faktais ar įrodymais, todėl pretenzijos Å iaulių tardymo izoliatoriaus sveikatos priežiÅ«ros tarnybai neturi pagrindo.

Nurodo, kad skundai dėl nusiskundimų sveikata yra fiksuojami kalinamųjų asmens sveikatos istorijose. Asmens sveikatos istorijoje yra ir išrašas iš pirminės medicininės pareiškėjo apžiūros bei su pareiškėjo sveikata susiję kiti duomenys. Iš teismui pateiktos Asmens sveikatos istorijos kopijos matyti, kad pareiškėjas pirminės gydytojo apžiūros metu nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo, jokių duomenų apie esamas ar įtariamas ligas nepateikė. Pirminės apžiūros metu užfiksuotas 85 kg svoris.

Svertas pakartotinai: 2018-12-17 svoris 94 kg, 2019-01-09 svoris 94 kg, 2019-01-30 svoris 96 kg. Taip pat matyti, kad 2019-12-03 d. Å¡eimos gydytojo konsultacijos metu A. N. pareiÅ¡kė norÄ iÅ¡sitirti (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, siekiant patvirtinti ar paneigti diagnozę, Å¡eimos gydytojas rekomendavo vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl (duomenys neskelbtini) iÅ¡tyrimo. Visa tai įvertinus matyti, kad prieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėjas, jokių duomenų apie dėl ligos krintantį svorį nėra, prieÅ¡ingai – matyti, kad pareiÅ¡kėjo svoris net augo.

Taip pat matyti, kad pirmÄ kartÄ nusiskundimus dėl (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas iÅ¡sakė tik 2019-12-03, kuomet už sveikatos priežiÅ«ros teikimÄ atsakingu tapo Pirminės asmens sveikatos priežiÅ«ros skyrius Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (t. y. ne Å iaulių TI skyrius). Papildomai nurodo, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje paslaugas teikiantys (teikę) gydytojai ir medicinos specialistai turi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡duotas ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintas medicinos praktikos licencijas, kurios suteikia teisę jiems verstis medicinos praktika.

Kiekvienas gydytojas ir medicinos specialistas praktiniame darbe vadovaujasi atitinkamomis medicinos normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais. Gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos bÅ«klę, sprendžia kokius tyrimus ir gydymÄ reikia skirti pacientui. GydymÄ ir reikalingus tyrimus gydytojas turi teisę skirti tik pagal medicinines indikacijas, o ne pagal paciento pageidavimÄ . Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalį pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

PareiÅ¡kimai Å¡iai komisijai paduodami raÅ¡tu. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimÄ dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo, turėjo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , o nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turėtų teisę kreiptis į teismÄ dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, iÅ¡sprendimo (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d.).

ABTÄ® 105 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad Teismas skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ) palieka nenagrinėtÄ jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismÄ , nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismÄ tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka. Kadangi duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į privalomÄ ikiteisminę institucijÄ nėra – pareiÅ¡kėjo skundas turi bÅ«ti patiktas nenagrinėtu. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės atsiliepime nurodoma, kad pagal pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos įraÅ¡us nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į Ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiÅ«ros skyrių su praÅ¡ymu iÅ¡sitirti skydliaukę.

Atsižvelgiant į tai PareiÅ¡kėjui buvo rekomenduota ir paskirta konsultacija Ligoninėje, kuri įvyko 2020 m. birželio 18 d. nuotoliniu bÅ«du. Konsultacija nuotoliniu bÅ«du buvo organizuojama dėl koronaviruso plitimo Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 kovo 14 d. Nr. 207 nutarimas ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (su vėlesniais pakeitimais). Ligoninė su PareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir savo pozicijÄ grindžia žemiau iÅ¡dėstytais motyvais.

Kaip matyti iÅ¡ PareiÅ¡kėjo pateikto skundo, PareiÅ¡kėjo reikalavimas grindžiamas dėl, neva jam netinkamai suteiktų asmens sveikatos paslaugų, Ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiÅ«ros skyriuje. Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių sveikatos priežiÅ«ros specialistų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, padarytÄ Å¾alÄ pacientams yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių. Paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, pacientų skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – Ä®statymas).

Minėto Ä®statymo 13 straipsnis nustato, kad pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, atlyginimÄ . Å io Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo Ä®statymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant paciento nustatytas teises, atlyginama Å¡io Ä®statymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Minėto Ä®statymo 24 straipsnio 2 dalis numato, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

O Ä®statymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pagal aptariamo Ä®statymo to paties straipsnio 8 dalį nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos, veikiančios prie Sveikatos apsaugos ministerijos, sprendimu, pareiÅ¡kėjas (ieÅ¡kovas) turi teisę kreiptis į teismÄ dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad PareiÅ¡kėjas reikalaudamas neturtinės žalos, netinkamai laikosi tokių teisių gynimo bÅ«do, tai yra PareiÅ¡kėjas nagrinėjamu atveju turėtų kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ .

Ligoninė pažymi, kad PareiÅ¡kėjui atvykus į Ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiÅ«ros skyrių, jam visuomet buvo suteiktos paslaugos, aptartas gydymas, galimos indikacijos, tyrimų planas. Vertinant PareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ , atkreipia dėmesį ir pažymi, kad Ligoninėje dirba kvalifikuoti medicinos specialistai turintys ir dirbantys pagal galiojančias licencijas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 105 straipsnio 1 dalis nurodo, kad Teismas skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ) palieka nenagrinėtÄ jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismÄ , nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos iÅ¡ankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismÄ tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka.

Nagrinėjamu atveju duomenų, kad PareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ nėra. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaujantis ABTÄ® 105 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o A. N. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu. PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, neteisėtais veiksmais.

Teismo manymu tikslinga akcentuoti, kad nagrinėjamos administracinės bylos ribos sietinos tik su Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės (pareigūnų, darbuotojų) veiksmais, susijusiais su medicininės pagalbos, priežiūros administravimu, medicininės pagalbos, priežiūros teikimo organizavimu, tačiau nevertintini tie pareiškėjo argumentai, kurie siejami su pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, nevertintinas paties gydymo tinkamumas (netinkamumus).

Pažymėtina, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Å¡io įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.). Taigi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimÄ dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje turėtų pasinaudoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta bylos iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka, o nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turėtų teisę kreiptis į teismÄ dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, iÅ¡sprendimo (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d.).

Teismas pažymi, kad valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigÅ«nų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Å ioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobÅ«džio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniÅ¡kai su juo elgtis ar žeminti jo orumÄ , nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieÅ¡ ItalijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 26722/95).

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du.

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas 3 straipsnio pažeidimas. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).

Dėl medicininės priežiÅ«ros paslaugų administravimo, organizavimo ((duomenys neskelbtini) konsultacijos suteikimo) Å iaulių tardymo izoliatoriuje Ä®gyvendinus įkalinimo įstaigų sveikatos priežiÅ«ros skyrių pertvarkÄ , nuo 2019-10-01 Å iaulių tardymo izoliatoriuje neliko Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos, įsteigtas naujas struktÅ«rinis padalinys - Pirminės asmens sveikatos priežiÅ«ros skyrius Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Taigi Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai, susiję su priežiÅ«ros paslaugų administravimo, organizavimu dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos (duomenys neskelbtini) konsultacijos vertintini tik už laikotarpį nuo 2018-11-27 iki 2019-10-01.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2022 m. balandžio 6 d. raÅ¡te Nr. 14-3477 (b. l. 109) nurodoma, kad iÅ¡ siunčiamos medžiagos matyti, kad laikotarpiu nuo 2018-11-27 iki 2019-10-01 pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ kreipėsi su praÅ¡ymu leisti gauti vaistų sÄ nariams, taip pat teikė praÅ¡ymÄ dėl leidimo gauti vitaminų, tačiau tai nėra susiję su skundo dalyku – (duomenys neskelbtini) gydymu. Å iaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2022 m. balandžio 5 d. raÅ¡te Nr. 61-770 nurodoma, kad patikrinus Suimtųjų ir nuteistųjų raÅ¡ytinių pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų), skundų, peticijų tardymo izoliatoriaus direktoriui registracijos žurnalus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-11-27 iki 2019-10-01 A.

N. į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių kreipėsi su praÅ¡ymais dėl vaistų leidimo ir dėl vitaminų. Taigi iÅ¡ turimų raÅ¡ytinių įrodymų darytina iÅ¡vada, kad laikotarpiu nuo 2018-11-27 iki 2019-10-01 pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ (asmenis, atsakingus už medicininės priežiÅ«ros paslaugų organizavimÄ , administravimÄ ) nesikreipė dėl (duomenys neskelbtini) konsultacijos, (duomenys neskelbtini) iÅ¡tyrimo. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ byloje nenustatyta vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga – neteisėti Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai.

Nenustačius Å¡ios atsakomybės sÄ lygos, nevertintintos ir kitos atsakomybės sÄ lygos (priežastinis ryÅ¡ys, neturtinės žalos dydis), todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, negali bÅ«ti tenkinamas ir pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas Dėl medicininės priežiÅ«ros paslaugų administravimo, organizavimo ((duomenys neskelbtini) konsultacijos suteikimo) Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2019 m. gruodžio 3 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiÅ«ros skyrių su praÅ¡ymu iÅ¡tirti skydliaukę.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje Nr.13-A/2018/2666 gydytojo G. K. padaryto įraÅ¡o 2020 m. kovo 23 d. matyti, kad pareiÅ¡kėjas nurodė, kad laisvėje yra gėręs (duomenys neskelbtini) vaistus, taip pat matyti, kad gydytojas paskyrė duomenys neskelbtini) tyrimų atlikimÄ . Konsultacija Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (nuotoliniu bÅ«du) buvo suteikta 2020 m. birželio 18 d. Taigi darytina iÅ¡vada, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pareiÅ¡kėjui (duomenys neskelbtini) konsultacija buvo suteikta tik po daugiau nei 6 mėnesių.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo ) 45 str. 1 d. numato, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. LR sveikatos ministro ir LR teisingumo ministro 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1103/1R-279 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimų įstaigose, tvarkos aprašo 13 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo įstaigoje laikomi suimtieji ir (ar) nuteistieji pas sveikatos priežiūros specialistus registruojami teisės aktų nustatyta tvarka.

Už pacientų pateikimÄ pas sveikatos priežiÅ«ros specialistus atsakingi laisvės atėmimo įstaigos, kurioje veikia Pirminės asmens sveikatos priežiÅ«ros skyriaus padalinys, pareigÅ«nai. IÅ¡ atsakovės atstovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės atsiliepimo, pateiktų dokumentų negalima daryti iÅ¡vadų, kad buvo atliekami kokie nors tikslingi veiksmai, kad (duomenys neskelbtini) konsultacija bÅ«tų suteikta per trumpesnį nei 6 mėnesių terminÄ . Nors negalima konstatuoti, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninė neatliko apskritai jokių aktyvių veiksmų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima matyti, jog bÅ«tų buvę siekiama suteikti pareiÅ¡kėjui medicinos pagalbÄ (2020 m. kovo mėn. buvo paskirtas tyrimų duomenys neskelbtini) atlikimas), bet vis dėlto atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nebuvo imtasi reikalingų priemonių, susijusių su (duomenys neskelbtini) iÅ¡tyrimu, (duomenys neskelbtini) konsultacijos suteikimu per operatyvesnį, protingesnį terminÄ .

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A822-974/2013 nurodoma, kad EŽTT byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96 yra pripažinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 3 straipsnis valstybes įpareigoja tinkamai užtikrinti kalinio sveikatÄ ir gerovę, be kita ko, suteikiant reikiamÄ medicininę pagalbÄ , kalinių teisę į sveikatÄ nuolat plėtoja toliau.

Kai kurių valstybių atveju EŽTT yra konstatavęs, kad medicininės kalinių priežiÅ«ros nepakankamumas yra sisteminė, struktÅ«rinė problema (Visloguzov prieÅ¡ UkrainÄ , 32362/02, Poghosyan prieÅ¡ GruzijÄ , 9870/07). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, pasisakydama dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo aspektų, rėmėsi ir Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų elgesį, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ numatytais standartais (pvz., Komiteto standartais (CPT/Inf/E (2002) 1 –Rev.2006).

Taip pat Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų elgesį, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ Standartų nuostatomis vadovaujamasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje (pvz., byloje Khudobin prieÅ¡ RusijÄ , Nr.59696/00). Å iuo atveju nagrinėjamoje byloje aktualios Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokiÄ Å¾iaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2003 (toliau – Standartai) IV skyriaus „Sveikatos priežiÅ«ra pataisos įstaigose“ nuostatos.

Standartų IV skyriuje pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 30 paragrafe numatyta, kad nepakankamo lygio sveikatos priežiÅ«ra greitai gali sukurti situacijas, kurias apima terminas „nežmoniÅ¡kas arba žeminantis elgesys“. Standartų 31 paragrafe numatyta, kad kaliniai turi teisę į tokiÄ pačiÄ medicinos priežiÅ«rÄ , kaip ir laisvėje esantys asmenys. Å is principas neatsiejamas nuo pagrindinių asmens teisių. Standartų 38 paragrafe numatyta, kad pataisos įstaigos sveikatos priežiÅ«ros tarnyba turėtų užtikrinti medicininį gydymÄ ir slaugÄ , skirti atitinkamas dietas, fizioterapijÄ , reabilitacijÄ ar teikti bet kurias paslaugas tokiomis pačiomis kaip ir laisvėje sÄ lygomis.

Šioje byloje taip pat aktualus Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ taikymas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-99/2014 nurodoma, kad dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ Europos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad rekomendacijos ir išvados neturi privalomos teisinės galios, tačiau jos neabejotinai turi autoritetingos rekomendacijos reikšmę (Byla Nr.322/88 Grimaldi [1989] ECR 4407).

Rekomendacijomis Europos SÄ jungos institucijos iÅ¡reiÅ¡kia savo nuomonę ir pasiÅ«lo gaires atitinkamais Bendrijos politikos klausimais, į kurias valstybės narės turėtų atsižvelgti kurdamos savo vidaus teisę. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d.) 39 p. numato, kad kalėjimų valdžia turi rÅ«pintis visų kalinių sveikata. 40.1. p. numatyta, kad medicinos paslaugos turėtų bÅ«ti organizuotos taip, kad bÅ«tų glaudžiai susijusios su bendra vietine ir nacionaline sveikatos apsaugos sistema; 40.3. p. numatyta, kad visi kaliniai turi turėti galimybę naudotis medicinos paslaugomis, kurios teikiamos Å¡alyje, ir negali bÅ«ti diskriminacijos teisinės padėties pagrindu; 40.4 p. – sveikatos priežiÅ«ros tarnybos kalinimo įstaigoje turi stengtis nustatyti ir gydyti visus fizinius ar psichinius susirgimus bei sutrikimus, nuo kurių kaliniai gali kentėti. 40.5.

– Visos reikalingos medicinos, chirurgijos ir psichiatrijos paslaugos, įskaitant ir tas paslaugas, kurios yra prieinamos visuomenėje, turi bÅ«ti suteiktos kaliniui. Byloje Khudobin prieÅ¡ RusijÄ (Nr.59695/00) 2007 m. sausio 26 d. sprendime pažymima, kad Konvencijos 3 straipsnis numato pareigÄ valstybei saugoti laisvės netekusių asmenų fizinę gerovę. Europos Žmogaus Teisių Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad kalėjimo ligoninėse gaunama medicininė pagalba gali ne visada bÅ«ti tokio pat lygio kaip geriausiose medicinos įstaigose bendrai visuomenei.

Vis dėlto, valstybė privalo užtikrinti, kad sulaikytų asmenų sveikata ir gerovė yra vienodai saugoma, tarp kitų dalykų, suteikiant jiems reikalingÄ medicininę pagalbÄ (žr. Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , Nr.30210/96, Hurlato prieÅ¡ Å veicarijÄ , 1994 m. sprendimas, Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ , Nr.47095/99). Darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nebuvo atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos ir tarptautiniuose teisės aktuose bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ akcentuotas nuostatas, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens įkalinimo sÄ lygos nepažeistų žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų tokių kančių ar sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Todėl byloje nustačius, kad pareiÅ¡kėjas įkalinimo įstaigoje buvo laikomas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų, reglamentuojančių pareiÅ¡kėjo teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymÄ kaip ir laisvėje esantiems asmenims, į tai, kad laisvės atėmimo vietų ligoninė pasirinktu elgesio modeliu nebuvo adekvačiai užtikrinama pareiÅ¡kėjo sveikata ir gerovė, darytina iÅ¡vada, kad dėl to pareiÅ¡kėjas neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Dėl pareiÅ¡kėjui už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgtina į tai, nors ir per nepagrįstai ilgÄ terminÄ , pareiÅ¡kėjui buvo suteikta (duomenys neskelbtini) konsultacija, pareiÅ¡kėjui buvo atlikti tyrimai, skirtas gydymas.

Todėl įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, teismas vertina, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų sÄ lygų pažeidimo pripažinimÄ , kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudencijÄ , teismo pareiga motyvuoti priimtÄ spendimÄ nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ pareiÅ¡kėjo argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieÅ¡ SuomijÄ ir kt.).

Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. N. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamÄ medicinos paslaugų organizavimÄ Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo pažeista.

ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjas Virginijus Stankevičius