f8e0e396-4ffd-454b-bf5b-08c34b2dab8a · Lietuvos apeliacinis teismas

?Pranešėjas LBaudžiamoji byla Nr. 1A-74-449/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42862-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.2.3.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, gynėjams Raimundui Gargasui, Julijai Asovskajai, nuteistiesiems Č.

N., J. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų Č. N. ir J. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo Č. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 (deÅ¡imčiai) metų, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų, - pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo bÅ«du, J. S. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtÄ bausmę ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė J. S. paskirta laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų ir 10 (deÅ¡imt) mėnesių, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistųjų Č. N. ir J. S. solidariai priteista 1 033,90 Eur turtinės ir 17 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai Z. M.. Iš nuteistojo J. S. priteista 855 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. M.. Iš nuteistųjų Č. N. ir J. S. solidariai priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. M.. Iš nuteistųjų Č. N. ir J. S. solidariai priteista 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. M.. Iš nuteistųjų Č.

N. ir J. S. taip pat nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti po 182 Eur nukentėjusiosioms teiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu Č. N. ir J. S. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad nužudė R. M., o J. S. dar ir pagrobė svetimÄ turtÄ . Å ias nusikalstamas veikas jie padarė tokiomis aplinkybėmis. 1.1. Č. N. ir J. S. 2017 m. rugpjūčio 20 d., laikotarpiu nuo 10.40 val. iki 20.15 val., ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tiksliai nenustatytu laiku, name adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos Å¡io nusikaltimo padarymui, kartu veikdami bendrininkų grupe, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su R.

M. metu Č. N. tyčia rankomis suduodamas du, o J. S. tyčia rankomis ir kojomis suduodamas septynis smÅ«gius į galvÄ , padarė R. M. galvos sužalojimus: deÅ¡inės akies – smilkinio srities sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį odos plyÅ¡imu akies vokų iÅ¡orinio kampo srityje apie 0,3 cm ilgio, kraujosruvÄ akies apatiniame voke, pereinančiÄ Ä¯ skruosto sritį 6x3,5 cm kaktos sritį, į smilkinį apie 6x6 cm bei į minkÅ¡tuosius audinius 12x12 cm plote; poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inio žando vidinėje dalyje apie 5x3 cm; deÅ¡inės ausies srities sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kauÅ¡elio kraujosruva, bei kraujosruvÄ už deÅ¡inės ausies, pereinančiÄ Ä¯ kaklÄ 13x7 cm plote; nosies sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį kraujosruva, odos nubrozdinimais 4x1,5 cm plote; poodinę kraujosruvÄ kaktos kairėje, pereinančiÄ Ä¯ smilkinį, apie 6x6 cm į kairės akies vokus bei į minkÅ¡tuosius audinius 10x10 cm plote; poodinę kraujosruvÄ kairės ausies kauÅ¡elio iÅ¡orės vidurinėje dalyje, 2x1,2 cm; burnos srities sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį susiliejančiomis kraujosruvomis lÅ«pose abipus ir žaizdomis iki 0,7 cm ilgio; odos nubrozdinimÄ pasmakrės vidurio linijoje apie 1,2x0,7 cm, taip pat dėl panaudoto smurto padarė kraujosruvÄ pakauÅ¡io minkÅ¡tuose audiniuose 8x8 cm, kuri padaryta R.

M. nugriuvus ir atsitrenkus į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių. Dėl Å¡ių smÅ«gių įvyko kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairio galvos smegenų pusrutulio ir tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, kas buvo jo mirties priežastimi. Taip pat J. S. sudavė rankomis ir kojomis rankomis ne mažiau kaip penkiolika smÅ«gių į kitas nukentėjusiojo R. M. kÅ«no sritis, tuo padarė jam Å¡iuos sužalojimus: poodinę kraujosruvÄ kaklo priekiniame viduriniame pavirÅ¡iuje 7x4 cm; krÅ«tinkaulio lūžį tarp II ir II Å¡onkaulių su kraujosruva minkÅ¡tuosiuose audiniuose; poodines kraujosruvas krÅ«tinės kairės pusės-vidurinėje dalyje, susiliejančias, apie 17x9 cm plote; poodinę kraujosruvÄ krÅ«tinės kairėje, Å¡onkaulių lanko projekcijoje 3,5x1,5 cm; poodinę kraujosruvÄ krÅ«tinės deÅ¡inėje, apie 5 cm nuo vidurio linijos IV Å¡onkaulio projekcijoje, apie 3,5x3,5 cm; poodinę kraujosruvÄ pilvo kairėje apie 1 cm skersmens; tris poodines kraujosruvas kairio peties virÅ¡utinėje bei priekinėje dalyse apie 6x6 cm plote; poodinę kraujosruvÄ kairio žasto užpakaliniame pavirÅ¡iuje 6x3 cm; poodinę kraujosruvÄ kairės alkÅ«nės srityje 6x6 cm; dvi poodines kraujosruvas kairio dilbio vidinio pavirÅ¡iaus apatinėje dalyje apie 3 cm viena nuo kitos, virÅ¡utinė apie 1 cm skersmens, apatinė – skersa, apie 2,5x1,2 cm; poodinę kraujosruvÄ kairės plaÅ¡takos užpakalinio pavirÅ¡iaus IV delnakaulio tolimesnės dalies projekcijoje, skersa, apie 1x0,6 cm; poodinę kraujosruvÄ kairės plaÅ¡takos užpakalinio pavirÅ¡iaus III pirÅ¡to artimesnėje dalyje apie 2 cm skersmens; poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inio peties virÅ¡utinėje – užpakalinėje dalyje, apie 5x5 cm; tris poodines kraujosruvas deÅ¡inio peties virÅ¡utinėje bei priekinėje dalyse, apie 7x7 cm plote; poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės Å¡launies vidinio pavirÅ¡iaus vidurinėje dalyje, skersa, apie 2x 1,5 cm.

Taip dėl krÅ«tinkaulio lūžio padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , dėl kitų kÅ«no sričių – kaklo, krÅ«tinės, pilvo galÅ«nių – kraujosruvų padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ; dėl galvos sužalojimų R. M. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Dėl minėtų bendrų Č. N. ir J. S. veiksmų R. M. dėl patirtų galvos sužalojimų 2017 m. rugpjūčio 21 d. naktį – anksti ryte mirė, t. y. Č. N. ir J. S. nužudė R. M.. 1.2. Be to, J.

S. pagrobė svetimÄ bendros 1 130 Eur vertės turtÄ , o bÅ«tent: laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. 10.48 val. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. 10 val., ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tiksliai nenustatytu laiku, bÅ«damas name adresu (duomenys neskelbtini), kartu su Č. N. konflikto dėl asmeninių nesutarimų su R. M. metu tyčia sumušę jį, suduodami smÅ«gius į galvÄ , o J. S. dar ir į kaklÄ , krÅ«tinę, liemenį, kojas, ko pasekoje R. M. dėl patirtų sužalojimų mirė, J. S. pavogė nukentėjusiajam R.

M. priklausantį turtÄ : neÅ¡iojamÄ kompiuterį „T“, 500 Eur vertės, laikrodį „R“, su balto metalo apyranke, bendros 50 Eur vertės, balto metalo spalvos metalinį masažuoklį, 20 Eur vertės, elektrinį plastmasinį juodos spalvos laikrodį „W“, 10 Eur vertės, juodos spalvos telefono pakrovėjÄ , 2 Eur vertės, raudonos spalvos plastmasinį aparatÄ krauti įrankių akumuliatoriams, 20 Eur vertės, automobilyje naudojamÄ juodos spalvos pakrovėjÄ , 5 Eur vertės, juodos spalvos plastmasines ausines „N“, 3 Eur vertės, juodos spalvos ausines su plastmasiniu juodos spalvos pakrovėju – dėklu „P“, bendros 15 Eur vertės, balto metalo spalvos įrankį plaukelių Å¡alinimui „T“, 20 Eur vertės, rausvos – baltos spalvos polietileninį krepšį, 5 Eur vertės, į kurį buvo sudėti virtuviniai stalo įrankiai: balto metalo spalvos Å¡aukÅ¡tai, Å¡akutės, peiliai, Å¡aukÅ¡teliai, medinis stovas peiliams sudėti su 5-6 juodomis kriaunomis peiliais, 20 Eur bendros vertės, juodos spalvos keptuvė su juodos spalvos rankena, nepridegančiu dugnu, 20 Eur vertės, rinkinys, kurį sudarė 7 vnt. balto metalo puodų su juodos spalvos rankenomis, bendros 100 Eur vertės, balto metalo spalvos troÅ¡kintuvas su juodos spalvos viena ilga rankena ir kita – trumpa, 100 eurų vertės, balto metalo su juodos spalvos dangteliu kavamalė „C.

C.“, 20 Eur vertės, aliuminis puodelis su stikliniu dangteliu „G. H.“, 5 Eur vertės, prailgintuvas, 5 Eur vertės, balto metalo spalvos su juodos spalvos apvadais arbatinukas „S“, 20 Eur vertės, įvairūs balto metalo samčiai, bendros 60 Eur vertės, metaliniai balto metalo spalvos įrankiai dujinei, 10 Eur vertės, balto metalo spalvos cukrinė, 5 Eur vertės, balto metalo spalvos aliuminis nedidelis puodas su dangteliu, 5 Eur vertės, balto metalo spalvos trintuvas, 30 Eur vertės, apie 20 vnt. nerūdijančio plieno, balto metalo spalvos, apie 60 cm ilgio iešmai produktų kepimui, bendros 80 Eur vertės. II.

Apeliacinių skundų argumentai 2. Nuteistasis Č. N. apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas, panaikinti ir jį pagal BK 129 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti. 2.1. Nuteistasis nurodo, kad nuosprendyje iÅ¡dėstytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, todėl teismas neteisingai pripažino jį kaltu padarius nužudymÄ . Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu, nesivadovavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio 1 dalies reikalavimais. 2.2.

Nuteistojo nuomone, teismo išvada, kad jis ir J. S., veikdami bendrininkų grupe, tyčia nužudė R. M., nepagrįsta objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis, Č. N., siekė tyčia atimti R. M. gyvybę. Nuteistasis nurodo, kad jo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai buvo geri. 2.3. Pasak Č. N., byloje nenustatytas nukentėjusiojo R. M. gyvybės atėmimo mechanizmas. Iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku kada ir kokiomis aplinkybėmis nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai.

Nuosprendyje nurodytas nusikaltimo laikas, tačiau nėra jokių duomenų, kas vyko nukentėjusiojo name ilgiau kaip 9 valandas. 2.4. Teismo ekspertizės akto Nr. EKM 23/2019(01) išvadose nurodyta, kad R. M. kūne rasti 24 sužalojimo pėdsakai. Nuteistasis nesuvokia, kokiu būdu teismas nustatė, jog iš devynių smūgių nukentėjusiajam 2 smūgius sudavė jis, o 7 smūgius sudavė J. S.. Teismas nesiaiškino, kas padarė kitus 14 sužalojimų, dėl kurių kaltinimai niekam nėra pareikšti. 2.5.

Č. N. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis parodė, jog po įvykio kitÄ dienÄ vartojo alkoholį su savo broliu J. N. ir J. S., kuris pripažino, jog jam (Č. N.) ir G. S. išėjus iÅ¡ R. M. namo jis mušė nukentėjusįjį. Teismas tokių jo ir jo brolio parodymų nuosprendyje neaptarė. 2.6. Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje liudytoja G. S. davė teisingus parodymus, tačiau vėliau ji pradėjo klaidinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus. Liudytoja teigė, kad jo, Č.

N., motina V. N. darė poveikį jai tam, jog lengvintų jo teisinę padėtį. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu V. N. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį buvo iÅ¡teisinta. Tokį sprendimÄ apskundė prokuratÅ«ra, tačiau Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi šį skundÄ atmetė. Nuteistojo nuomone, liudytoja G. S., bendraudama su prokurorais, norėjo pabloginti jo padėtį, o J. S. – pagerinti.

Pasak apelianto, baudžiamoji byla, kurioje buvo kaltinama ir po to iÅ¡teisinta jo motina V. N., turėtų bÅ«ti prijungta prie Å¡ios nagrinėjamos baudžiamosios bylos. 2.7. Nuteistasis Č. N. nurodo, kad teismas pažeidė jo teisę į gynybÄ . Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jį gynė advokatas, kuris po baigiamųjų kalbų susirgo, o atnaujinus procesÄ jis sudarė sutartį su kitu advokatu. Pirmojo posėdžio metu pastarasis gynėjas paprašė atnaujinti ne visÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , o tik papildomai iÅ¡kviesti ir apklausti liudytojÄ G.

S.. Šį praÅ¡ymÄ gynėjas argumentavo tuo, kad liudytojos parodymuose yra esminių prieÅ¡taravimų, todėl turi jai klausimų. Nuteistojo nuomone, atmesdamas šį praÅ¡ymÄ teismas grubiai pažeidė jo teisę į gynybÄ . Iki Å¡iol liko neaiÅ¡kios svarbios bylos aplinkybės ir nėra iÅ¡siaiÅ¡kinta, kas liudytojai darė poveikį, kad ji sakytų netiesÄ , klaidintų teismÄ ir nepagrįstai bÅ«tų nuteista V. N..

3. Nuteistasis J. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o civilinių ieÅ¡kinių dėl neturtinės žalos netenkinti. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas manys, kad jis pagal BK 129 straipsnio 1 dalį pagrįstai yra nuteistas, praÅ¡o Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę. 3.1. Skunde nurodoma, kad teismas neatskleidė tikrojo R.

M. nužudymo motyvo. Nuteistajam liko neaiÅ¡ku, kokio pobÅ«džio nesutarimai kilo nukentėjusiojo namuose, tarp kokių asmenų buvo Å¡ie nesutarimai. Teismas pasisakė tik dėl jo, J. S., nesutarimo su nukentėjusiuoju ir vadovosi tik liudytojos G. S. parodymais. 3.2. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis neturėjo jokio motyvo žudyti ar muÅ¡ti nukentėjusįjį R. M.. Jis nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad egzistavo jų asmeniniai nesutarimai. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė atsižvelgdamas į liudytojos G.

S. prieÅ¡taringus parodymus, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į Č. N. ir jo brolio prieÅ¡taringus ir nenuoseklius parodymus. Nuteistasis J. S. nurodo, kad begeriant nužudytojo namuose tarp R. M. ir Č. N. kilo konfliktas dėl nukentėjusiojo rodomo dėmesio liudytojai G. S. ir Å¡is konfliktas peraugo į nukentėjusiojo sumuÅ¡imÄ . Nuteistasis pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad G. S. pas nužudytÄ jį lankėsi ir be Č. N., nes jos pėdsakai buvo rasti kitame kambaryje.

Kai konfliktas peraugo į muÅ¡tynes, jam kilo mintis pasinaudoti situacija ir apvogti nukentėjusiojo namus, pavogtus daiktus parduoti ir už tai gauti pinigų. Pamatęs, kad po pirmo Č. N. smÅ«gio R. M. neatsikėlė, jis pradėjo realizuoti savo sumanymÄ . Po to nukentėjusysis toliau buvo muÅ¡amas Č. N., todėl niekas jam netrukdė vogti nukentėjusiojo daiktus. Nukentėjusysis neatsikėlė nuo grindų. Nors ekspertizės akte Nr. EKM 23/2019(01) nurodyta, kad R. M. dar kurį laikÄ galėjo bÅ«ti sÄ moningas, kalbėti, judėti, tačiau, nuteistojo J.

S. nuomone, nukentėjusysis liko gulėti toje pačioje vietoje, kur nukrito ant grindų, nes toje vietoje jis rastas negyvas. 3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nužudytasis buvo rastas be kelnių, o tai, pasak J. S., parodo, jog jį norėjo pažeminti. Kad nukentėjusįjį norėjo pažeminti, parodo ir ta aplinkybė, jog jo kelnės rastos šlapios, kai tuo tarpu nužudytojo pūslėje aptiktas didelis kiekis šlapimo, todėl šios kelnės tikriausiai šlapios buvo ne nuo R. M., o nuo kito asmens šlapimo. 3.4.

Nuteistasis J. S. nurodo, kad teismas pripažino jį kaltu dėl nužudymo vadovaudamasis kito nuteistojo Č. N. ir liudytojos G. S. parodymais ir aplinkybe, jog jo plaÅ¡takoje buvo įdrėskimai, atsiradę po smÅ«gio nukentėjusiajam, taip pat jis pripažintas kaltu ir dėl to, kad pasinaudojęs savo teise parodymus davė ne iÅ¡ karto po sulaikymo. 3.4.1. Nuteistajam nėra aiÅ¡ku, dėl ko jam sukėlus konfliktÄ ÄŒ. N. smÅ«giavo ne jam, kaip kaltininkui, o nuketėjusiajam. IÅ¡ nuosprendžio galima spręsti, kad jis, J.

S., spardė nukentėjusįjį, o iÅ¡ liudytojos G. S. parodymų matosi, kad nukentėjusiajam jis smÅ«gius sudavė alkÅ«ne. Todėl teismas nepagrįstai jo kaltės įrodymu laiko aplinkybę, kad po smÅ«gio jo plaÅ¡takoje atsirado įdrėskimai. Tai, kad jis negalėjo nurodyti Å¡ių įdrėskimų atsiradimo aplinkybių, nuteistojo nuomone, neįrodo jo kaltės. Ä®vykio dienÄ jis buvo iÅ¡gėręs, todėl įdrėskimų galėjo ir nepajusti. Be to, specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2458/2017(2) nekonstatuotas sÄ lytis įdrėskimų ir atliktų smurtinių veiksmų.

Todėl teismo išvada, kad įdrėskimai atsirado nuo smūgių sudavimo, prieštarauja specialisto išvadai. Jo nuomone, šie įdrėskimai galėjo atsirasti vagiant nukentėjusiojo daiktus. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad jo, J. S., kraujo pėdsakas rastas ne ant nužudytojo ar šalia jo, o, kaip nurodyta specialisto Nr. 140-(5708)-IS1-7948 išvadoje, ant šaldytuvo durelių. 3.4.2. J. S. nėra aišku, kokiu būdu teismas apskaičiavo kiekvieno nuteistojo suduotų smūgių nukentėjusiajam skaičių.

Apskaičiuoti smÅ«gių skaičių negalima nei vadovaujantis G. S., nei Č. N. parodymais. Nuteistojo nuomone, teismas, vadovaudamasis liudytojos G. S. parodymais, iÅ¡ visų smÅ«gių tiesiog atėmė du smÅ«gius, kuriuos sudavė kitas nuteistasis, ir tokiu bÅ«du gavo jo suduotų smÅ«gių skaičių. Net ir Č. N. priskiriant dviejų smÅ«gių sudavimÄ , o likusius jam, tačiau nuo Č. N. suduotų smÅ«gių turėjo atsirasti bent trys galvos sužalojimai, t.y. nuo pirmo smÅ«gio sudavimo, R.

M. pargriuvus ir nuo antro smÅ«gio sudavimo. 3.5. Nuteistasis J. S. atkreipia dėmesį į tai, kad apie nukentėjusiojo R. M. sumuÅ¡imo aplinkybes ir intensyvumÄ jis parodė dar iki ekspertizės iÅ¡vadų. O Å¡ios jo nurodytos aplinkybės sutampa su pateikta ekspertizės iÅ¡vada. 3.6. Skunde nurodoma, kad prieÅ¡ingai, nei liudytojos G. S. ir kito nuteistojo, jo, J. S., parodymai apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, parodymų patikrinimo vietoje metu ir akistatose buvo nuoseklÅ«s ir juose nėra prieÅ¡taravimų.

Nuteistojo nuomone, liudytojos G. S. ir nuteistojo Č. N. parodymai yra nepatikimi. 3.7. Visose apklausose G. S. parodė, kad tarp jo, J. S., ir R. M. konfliktas prasidėjo dėl seno radijo, kurį jis norėjo pavogti, ar dėl džipo. Nuteistasis nurodo, kad tokio antikvarinio brangaus radijo nukentėjusiojo namuose nebuvo. Tokio daikto nėra ir tarp pavogtų daiktų. Nors logiÅ¡ka, kad jeigu bÅ«tų matęs brangiai kainuojantį daiktÄ , tai tokį daiktÄ pirmiausia ir bÅ«tų vogęs. Tokios liudytojos versijos nepatvirtino ir Č.

N.. 3. 7.1 Liudytoja G. S. 2017 m. rugpjūčio 24 d. apklausoje parodė, kad jis, J. S., su R. M. buvo vienas kitam įsikabinę, tačiau smūgių suduota nebuvo, kitoje 2018 m. sausio 16 d. apklausoje ji parodė, jog jie nebuvo susikibę. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja nurodė, kad jie tik truputį pasistumdė, o teisme ji jau tvirtino, kad apsistumdymas buvo. Dėl antrojo pradėto konflikto etapo G. S. 2017 m. rugpjūčio 24 d. apklausoje parodė, kad atsistojo R. M., o tada atsistojo ir jis, J.

S., bei galimai deÅ¡inės rankos kumščiu, ranka buvo subintuota, sudavė galimai du smÅ«gius nukentėjusiajam į veidÄ , tiksliai nežino kur. Pasak nuteistojo, tokiu atveju nukentėjusysis turėjo nukristi po jo smÅ«gių, tačiau tai prieÅ¡tarauja Č. N. parodymams. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jis niekada nesakė, jog jo ranka buvo subintuota. Tokiu atveju po muÅ¡imo nebÅ«tų likę jokių pėdsakų, o tai prieÅ¡tarautų aplinkybei, kad po smÅ«gio jo plaÅ¡takoje atsirado įdrėskimai. 3.7.2.

Pasak nuteistojo J. S., liudytoja G. S., duodama parodymus, kad nukentėjusysis sudavė smÅ«gius jam, nenurodo tų smÅ«gių lokalizacijos, nes to nebuvo, ji sako netiesÄ . Be to, tokius jos parodymus paneigia ir jo, J. S., kÅ«no apžiÅ«ra. Ant jo kÅ«no nerasti jokie kiti sužalojimai, o tik jau minėti įdrėskimai. 3.7.3. Pagal Å¡ios liudytojos parodymus nuteistasis Č. N. įsikiÅ¡o tik po visų atliktų veiksmų ir sudavė 1-2 kartus nukentėjusiajam, o po to jis, J. S., koja dar vienÄ kartÄ sudavė nukentėjusiajam.

Nuteistojo nuomone, liudytoja teigia, kad neva jis yra stipresnis už Č. N. ir nužudytÄ jį, tačiau tokius jos parodymus paneigia jo kÅ«no sudėjimas. 3.7.4. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja G. S. parodė jau visai kitokias aplinkybes, susijusias su smÅ«giais, jų eiliÅ¡kumu, skaičiumi ir lokalizacija, nei pirmoje apklausoje. PanaÅ¡ias aplinkybes liudytoja nurodė ir akistatos su juo, J. S., metu. 3.7.5. Teisme G. S. dėl antro konflikto etapo parodė, kad kažkuris pastÅ«mė R. M. ir Å¡is nukrito ant grindų.

Tada, atrodo, pirmas Č. N. sudavė gulinčiam nukentėjusiajam į galvÄ , o jis, J. S., alkÅ«ne sudavė ne į galvÄ , bet į krÅ«tinę. Kai nukentėjusysis gulėjo Č. N. dar sudavė kumščiu smÅ«gį į veidÄ . Teisme liudytoja parodė, kad jis, J. S., nukentėjusiajam nespyrė, to ji neatsimena, tačiau primygtinai jai primenant, kad anksčiau tokias aplinkybes ji nurodė, ji su aplinkybe dėl spyrio sutiko. Pasak J. S., ji sutiko tam, kad jos daugiau neklausinėtų. 3.7.6. Nors liudytoja G.

S. aiÅ¡kino, kad R. M. buvo apsirengęs Å¡ortus, tačiau jo motina nukentėjusioji Ž. M. iÅ¡metė nukentėjusiojo Å¡lapias kelnes, o ne Å¡ortus. 3.7.7. Nuteistojo nuomone, Å¡ios liudytojos parodymai prieÅ¡taringi ne tik tarpusavyje, bet ir prieÅ¡tarauja kitiems duomenims bei Č. N. parodymams. Tokiems parodymams įtakos turėjo ir jos neblaivumas įvykio metu. Ji neprisimena tikrųjų įvykio aplinkybių. Tyrimo pradžioje liudytoja bandė apginti savo draugÄ ÄŒ. N., o vėliau, žinodama apie atsakomybę už melagingų parodymų davimÄ , ji bandė atkartoti jau duotus parodymus. 3.8.

Skunde dėstomi argumentai ir dėl Č. N. parodymų nepatikimumo. Nuteistasis Č. N. 2017 m. rugpjūčio 24 d. parodė, kad nežino priežasties, dėl kurios jis, J. S., susiginčijo su R. M.. Nuteistasis nurodo, kad visi jie buvo mažoje patalpoje, visi sėdėjo prie stalo, o, pasak G. S., Č. N. dar ir buvo apraminęs pirmÄ jį konfliktÄ , todėl nėra jokios galimybės, kad Č. N. bÅ«tų nepastabėjęs konflikto. 3.8.1. Nuteistojo Č. N. ir liudytojos parodymai skiriasi ir dėl nurodomo laiko, kai jie išėjo iÅ¡ įvykio vietos ir grįžo į namus.

Č. N. parodė, kad iÅ¡ įvykio vietos išėjo apie 18 val., o liudytoja vienoje apklausoje aiÅ¡kino, jog jie į namus grįžo apie 11 val., o kitoje – apie 12 val. 3.8.2. Be to, jų (Č. N. ir G. S.) parodymai yra prieÅ¡taringi ir dėl jo, J. S., aprangos įvykio dienÄ . Nuteistasis Č. N. 2017 m. rugpjūčio 24 d. apklausoje parodė, kad J. S. buvo apsirengęs tamsius Å¡ortus ir tamsiai mėlynus marÅ¡kinėlius bei avėjo mėlynus sportbačius, tačiau parodymų patikrinimo vietoje Č.

N. jau nurodė, jog jis vilkėjo treningus ir avėjo sportbačius. Tuo tarpu liudytoja G. S. parodė, kad jis buvo apsirengęs pilkos spalvos kostiumÄ , o apie avalynę ji nieko neparodė. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja nurodė, kad jis buvo apsirengęs treningais ir apsiavęs sportbačius. Ji nenurodė avalynės spalvos, o tvirtino, kad jis, J. S., turi tik oranžinės ir dar kažkokios spalvos sportbačius. O teisme G. S. parodė, kad įvykio dienÄ jis avėjo oranžinės spalvos sportbačius. 3.8.3.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad dalyvaujant gynėjui 2017 m. lapkričio 24 d. apklausoje Č. N. pradėjo keisti savo parodymus bandydamas suÅ¡velninti atliktus veiksmus. Č. N. parodė, kad smÅ«gį nukentėjusiajam sudavė ne tiesiogiai į veidÄ , o pro rankas. Be to, aiÅ¡kino, kad matė tik vienÄ jo, J. S., suduotÄ smÅ«gį. 3.8.4. Pasak nuteistojo, vertinant Č. N. parodymus bÅ«tina juos įvertinti kartu su kitais įrodymais. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2448/2017(02) nustatyti Č. N. sužalojimai sutampa su įvykio laikotarpiu, todėl akivaizdu, kad nuteistasis dalyvavo smurtiniuose veiksmuose. 3.8.5.

Skunde pažymima, kad specialisto išvadoje Nr. 93TPK-984/2017 dėstomi Č. N. paaiškinimai, iš kurių, pasak nuteistojo, akivaizdu, kad smūgius koja sudavė ne jis, J. S., jam buvo priskirti kitų asmenų atlikti veiksmai. Tuo tarpu šioje specialisto išvadoje užfiksuoti ir jo, J. S., parodymai, kurie nesikeitė ir vėliau. 3.8.6. Skunde pažymima ir tai, kad teisme pasikeitus kolegijos sudėčiai ir vėl apklausiant Č. N. jis ir vėl davė prieštaringus parodymus. 3.9. Nuteistojo Č. N. brolis, kuris buvo iškviestas gynybos, teisme parodė apie tokias aplinkybes, kurių anksčiau nebuvo nurodęs. Nuteistojo J.

S. nuomone, Å¡is liudytojas buvo papraÅ¡ytas duoti palankius broliui parodymus. 3.10. Skunde J. S. nurodo ir tai, kad jis visiÅ¡kai pripažįsta savo kaltę pagrobus svetimÄ R. M. turtÄ ir už šį nusikaltimÄ paskirtos bausmės nepraÅ¡o Å¡velninti. Tik pažymi, kad nei viename teismo apraÅ¡ytame vaizdo įraÅ¡e nėra užfiksuota R. M. gatvė, o užfiksuotos kitos gatvės, kuriose matomas einantis jis su daiktais, iÅ¡neÅ¡tais iÅ¡ nukentėjusiojo namų, kol pastarasis buvo muÅ¡amas Č. N..

Å ie daiktai buvo paslėpti toliau nuo įvykio vietos, o po to perneÅ¡ami siekiant juos realizuoti. Teismo posėdyje nuteistasis Č. N. ir jo gynėjas praÅ¡o patenkinti nuteistojo Č. N. apeliacinį skundÄ . Nuteistasis J. S. ir jo gynėja praÅ¡o patenkinti nuteistojo J. S. apeliacinį skundÄ . Prokuroras praÅ¡o abu apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Nuteistųjų Č. N. ir J. S. apeliaciniai skundai atmetami.

5. Abu nuteistieji pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, o J. S. dar ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. IÅ¡ apeliacinių skundų turinio ir praÅ¡ymų matosi, kad abu nuteistieji nesutinka su jų nuteisimu už R. M. nužudymÄ , o dėl vagystės J. S. nenurodo jokių praÅ¡ymų ir iÅ¡ esmės neginčija nustatytų aplinkybių ir savo kaltės pagrobiant svetimÄ turtÄ . Todėl, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija patikrino Å¡iÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.

6. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad priimtas skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, taip pat iÅ¡nagrinėjo bei įvertino ir didžiÄ jÄ dalį aplinkybių, dėstomų apeliaciniuose skunduose, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtus įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. ApkaltinamÄ jį nuosprendį teismas pagrindė tik teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais ir patikrintais bylos duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais.

Savo iÅ¡vadas teismas pagrindė ne prielaidomis, o visuma iÅ¡nagrinėtų įrodymų, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ , pagrįstai pripažino Č. N. ir J. S. kaltais nužudžius R. M.. Kvalifikuojant pripažintÄ Ä¯rodyta jų nusikalstamÄ veikÄ , teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ irgi pritaikė tinkamai.

Apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir negali bÅ«ti pagrindu naikinti arba keisti skundžiamÄ nuosprendį.

7. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis). BendrininkavimÄ apibÅ«dina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas.

BÅ«tinas bendrininkavimo (BK 25 straipsnis) požymis yra kaltininkų tarpusavio susitarimas, kuris gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ . Pagal galiojančiÄ teismų praktikÄ esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus jie atliko įgyvendindami nusikalstamÄ sumanymÄ , atsako už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ .

8. Kad Č. N. ir J. S., veikdami bendrininkų grupe, nuosprendžio nustatomojoje dalyje apraÅ¡ytomis aplinkybėmis nužudė R. M., patvirtina liudytojų G. S. ir V. N. bei J. N. parodymai, G. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, ekspertizės aktas Nr. EKM 23/2019(01) ir šį aktÄ pateikusio eksperto paaiÅ¡kinimai, taip pat įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, specialisto iÅ¡vados Nr. G2448/2017(02), Nr. G2458/2017(02) ir Nr. 140-(5708)-IS1-7948, kratos ir apžiÅ«ros protokolai, iÅ¡ dalies ir pačių nuteistųjų parodymai. Visi Å¡ie įrodymai skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti.

9. Nuteistasis J. S. ikiteisminio tyrimo metu neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam R. M., teigė, kad tik Č. N. rankomis ir kojomis smūgiavo nukentėjusiajam. O tuo metu jis iš nukentėjusiojo namų vogė daiktus. J. S. aiškino, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kito nuteistojo kilo dėl R. M. rodomo dėmesio ir siūlymo kartu gyventi Č. N. draugei G. S.. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis, irgi neigdamas savo kaltę dėl nužudymo, pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus.

Tuo tarpu kitas nuteistasis Č. N. ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu davė parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu Č. N. negalėjo nurodyti konflikto tarp J. S. ir R. M. priežasties, aiÅ¡kino, kad priežasties nežino arba jos neatsimena, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jau nurodė, kad jie konfliktavo dėl radijo, automobilio bei žemių. Visų apklausų metu Č. N. parodė, kad tiek jis, tiek ir J. S. sudavė smÅ«gius R. M.. Nors Č. N. jo parodymų patikrinimo vietoje metu (4 t., 50-54 b.l.) ir akistatos metu su kitu nuteistuoju (5 t., 2-6 b.l.) nurodė, kad smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ sudavė pro jo rankas, nors ir galima sutikti su J.

S. skundo argumentu, kad tokiu bÅ«du Č. N. siekė suÅ¡velninti savo veiksmus, tačiau kitų apklausų, tiek pirmos ikiteisminio tyrimo apklausos metu (4 t., 44-46 b.l.), tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, jis parodė tiesiog sudavęs vienÄ smÅ«gį R. M. į veidÄ , po kurio nukentėjusysis nukrito ant grindų. Visų apklausų metu Č. N. parodė apie tai, kad po jo suduoto smÅ«gio R. M. ir jam nugriuvus prie jo pribėgo J. S. ir spyrė gulinčiam nukentėjusiajam. Ikiteisminio tyrimo metu Č.

N. nurodė, kad J. S. R. M. spyrė į pilvo sritį, teisiamojo posėdžio metu jis aiÅ¡kino, jog nuteistasis spyrė į nukentėjusiojo krÅ«tinės, pilvo sritį, o pasikeitus teisėjui kito teisiamojo posėdžio metu jis parodė, jog J. S. gulinčiam R. M. spyrė vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ . Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pasikeitus teisėjui Č. N. ir vėl davė prieÅ¡taringus parodymus, tačiau pats Č. N. paaiÅ¡kino, jog Å¡ioje apklausoje nurodo teisybę, ikiteisminio tyrimo metu nenorėjo visko pasakoti.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme Č. N. parodė, kad jis su G. S. iÅ¡ įvykio vietos išėjo pirmi, o po kurio laiko pas juos atėjęs J. S. pasakojo, jog sugrįžęs pas nukentėjusįjį Å¡iam sudavė dar du kartus į galvÄ . Kaip teisingai nurodo J. S. apeliaciniame skunde, specialisto iÅ¡vadoje Nr. 93TPK-984/2017 užfiksuota, kad Č. N. aiÅ¡kino, jog kilus konfliktui tarp J. S. ir R. M. jis norėjo juos iÅ¡skirti ir kumščiu sudavė nukentėjusiajam, o Å¡iam nukritus vienÄ â€“ du kartus spyrė iÅ¡ kojos (4 t., 27 b.l.).

Teisingai J. S. skunde nurodo ir tai, kad kitoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. 93TPK-985/2017 užfiksuota, jog jis (J. S.) teigia, kad nukentėjusiojo nemušė (4 t., 165 b.l.). Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie atliekant specialisto iÅ¡vadÄ nuteistųjų aiÅ¡kinimai nepatvirtina Č. N. parodymų nepatikimumo ir nesuteikia pagrindo nuteistųjų parodymų vertinti kitaip.

10. Atsižvelgiant į nuteistųjų parodymus, teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, kad jie abu siekė, ir šiuo metu siekia, išvengti arba sušvelninti savo atsakomybę dėl R. M. nužudymo. Teismas pažymėjo, kad J. S. procese nebuvo nuoširdus, po jo sulaikymo 2017 m. rugpjūčio 25 d. atsisakė duoti parodymus ir juos davė tik 2017 m. spalio 18 d., t. y. po beveik dviejų mėnesių nuo sulaikymo, kuomet iš susirašinėjimo laiškų (3 t., 80-96 b.l.) jam jau buvo žinoma kito kaltinamojo Č.

N. gynybos taktika. IÅ¡ nuteistųjų parodymų akivaizdu, kad kiekvienas iÅ¡ jų stengėsi arba nuslėpti savo atliktus veiksmus perkeliant visÄ kaltę ant kitam nuteistajam, arba savo atliktus veiksmus kiek suÅ¡velninti. Jie abu skirtingai aiÅ¡kino konflikto priežastį ir eigÄ , skirtingai aiÅ¡kino ir smurtinių veiksmų panaudojimÄ prieÅ¡ R. M., todėl, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu įvertinti kartu su nuteistaisiais ir nukentėjusiuoju alkoholį vartojusios liudytojos G. S. parodymus.

11. Liudytoja G. S. visų apklausų metu (ikiteisminio nagrinėjimo metu ir teisiamojo posėdžio metu) parodė, kad konfliktas prasidėjo nuo J. S. reikalavimo R. M. atiduoti radijo imtuvÄ , po to dar ir automobilį bei namÄ . Liudytoja parodė ir tai, kad Č. N. pirmÄ jį smÅ«gį sudavė R. M., nes pastarasis po susistumdymo su J. S. priekaiÅ¡tavo dėl kartu atsivesto taip įžūliai besielgiančio draugo. BÅ«tent apie tokiÄ konflikto priežastį parodė ir Č. N.. Tuo tarpu kito nuteistojo J.

S. nurodomos priežasties, kad konfliktas prasidėjo dėl nukentėjusiojo rodomo dėmesio G. S., nepatvirtino nei liudytoja, nei kitas nuteistasis, nei jokie kiti duomenys. Apeliaciniame skunde bandydamas sudaryti įspÅ«dį, jog tik Č. N. galėjo turėti motyvÄ nužudyti ir pažeminti R. M., J. S. nurodo, kad G. S. pas R. M. lankėsi ir anksčiau, nes rasti jos pėdsakai kitame kambaryje, nurodo ir tai, jog nužudytasis rastas be kelnių, o Å¡ios jo kelnės buvo rastos Å¡lapios, nors nukentėjusiojo pÅ«slėje aptiktas didelis kiekis Å¡lapimo, tačiau tokia versija ir prie jos priderintos atskiros aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tik prielaida.

Apeliaciniame skunde J. S. nurodo dar ir tai, kad joks radijo imtuvas nebuvo surastas tarp daiktų, kuriuos jis pavogė iš nukentėjusiojo namų. Iš ikiteisminio tyrimo metu G. S. parodymų matosi, kad J. S. pasakojo, jog radijo, dėl kurio konfliktavo, jis nepaėmė. Kita vertus, nors ir ne senovinis ir ne itin vertingas, bet iš kratos ir apžiūros protokolų matosi, jog nuteistojo J. S. gyvenamoje vietoje buvo rastas ir paimtas stalinis laikrodis – žadintuvas „W“ (2 t., 142-144, 145, 147-150, 151-157 b.l.), o daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad nukentėjusioji Z.

M. atpažino laikrodį „W“ kaip daiktÄ , priklausiusį jos sÅ«nui R. M. (1 t., 77-79 b.l.).

12. Be Å¡ių aplinkybių teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. S. parodė ir tai, kad tarp J. S. ir R. M. konfliktas įvyko per du kartus. PirmÄ kartÄ jie tik susistumdė, jokių smÅ«gių suduota nebuvo. Po kurio laiko J. S. ir vėl pradėjo tas pačias kalbas, konfliktÄ , be to, sakant dar ir tai, jog „atneÅ¡k kastuvÄ ir draugai tave į bagažinę įkiš“. Tada nukentėjusysis Č. N. pasakė „koks tavo draugas, mane užkasti nori“. J. S. stÅ«mė R. M., kuris atsisėdo ant grindų.

Č. N. sakė baigti, nes ne to jie susirinko. Tada begeriant vėl pradėjo J. S. kalbėti apie tuos pačius „užraÅ¡ymus“. R. M. užpyko, kad Č. N. draugas taip kalba. Tada visi trys atsistojo. J. S. ir Č. N. priėjo prie nukentėjusiojo ir kažkuris, atrodo Č. N., jį pastÅ«mė. Nukentėjusysis nukrito ant žemės. Č. N. pirmÄ smÅ«gį ranka sudavė nukentėjusiajam į veidÄ , o tada J. S. pradėjo muÅ¡ti nukentėjusįjį. Kai R. M. nukrito ir bandė keltis, J. S., sakydamas, kad reikia mokėti muÅ¡ti, reikia duoti iÅ¡ alkÅ«nės, sudavė nukentėjusiajam iÅ¡ alkÅ«nės. J.

S. iÅ¡ alkÅ«nės nukentėjusiajam sudavė į įvairias vietas, į krÅ«tinės sritį, pilvÄ , bet į galvÄ nesudavė. Jis sudavė apie 10 kartų. Kai R. M. gulėjo, tai Č. N. taip pat sudavė smÅ«gį į veidÄ . Ar J. S. spyrė nukentėjusiajam, ji neatsimena. IÅ¡ tikrųjų G. S. paaiÅ¡kino, kad priminus ji atsimena, jog J. S. spyrė nukentėjusiajam. PrieÅ¡ingai nei J. S. nurodo skunde, iÅ¡ teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡o nesigirdi, kad Å¡i aplinkybė liudytojai buvo primygtinai primenama.

Liudytoja pati paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu, o bÅ«tent pirmos apklausos metu ji geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Teisminio nagrinėjimo metu tam tikrų aplinkybių neprisiminimas, teisėjų kolegijos nuomone, paaiÅ¡kinamas ne tik įvykio dienÄ iÅ¡gerto alkoholio įtakota bÅ«sena, bet ir laiko tarpu, nes nuo įvykio iki apklausos teisme buvo praėję gan ilgas laiko tarpas – virÅ¡ metų laiko. Dar liudytoja paaiÅ¡kino, kad smurtinius veiksmus stebėti jai trukdė patys nuteistieji ir nukentėjusysis, nes jie stovėjo priekyje, be to, matyti trukdė ir aukÅ¡tos kėdės. 12.1.

Pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. S. parodė, kad po pirmo karto, kai J. S. reikalavo atiduoti radijo imtuvÄ , automobilį ir perraÅ¡yti namÄ , nuteistasis ir nukentėjusysis buvo tik susikibę, tačiau Č. N. juos iÅ¡skyrė. Tada smÅ«giai suduoti nebuvo. Jie atsisėdo, tačiau praėjus kažkiek laiko J. S. vėl apie tÄ patį pradėjo kalbėti. Vėl nukentėjusysis susierzino ir atsistojo, o tada atsistojo ir J. S., kuris galimai deÅ¡inės rankos kumščiu, t. y. ta ranka, kuri buvo subintuota, sudavė galimai 2 smÅ«gius R.

M. į veidÄ , kur tiksliai nematė, nes ir nukentėjusysis sudavė J. S.. SmÅ«giavo vienas paskui kitÄ ir sunku buvo suprasti kas kam smÅ«giuoja, kiek smÅ«gių suduota ir į kurias vietas. Po Å¡ių J. S. suduotų smÅ«gių R. M. nukrito ant grindų, tiksliau, jis buvo praradęs pusiausvyrÄ ir atsisėdo ant užpakalio, tačiau iÅ¡ karto atsistojo. Tuo metu visu Å«giu jis nebuvo nukritęs, galvos netrenkė į grindis. Tada atsistojusiam nukentėjusiajam J. S. kelis kartus sudavė į veidÄ alkÅ«ne.

Tada ir nukentėjusysis sudavė smÅ«gius J. S.. Sėdėdamas Č. N. sakė, kad gaus abu, jeigu neiÅ¡siskirs. Taip jis davė suprasti, kad jam nepatinka, jog jie muÅ¡asi. Po Å¡ių žodžių atsistojęs ir pats Č. N. kumščiu sudavė 1 arba 2 smÅ«gius R. M. į galvÄ , galimai į veidÄ . Po smÅ«gio ar smÅ«gių nukentėjusysis nukrito ant žemės ir gulėjo susiėmęs už galvos. Kiek ji atsimeta, bent vienÄ kartÄ galimai deÅ¡ine koja J. S. spyrė nukentėjusiajam į galvÄ (1 t., 148-152 b.l.). 12.2.

PrieÅ¡ingai nei nurodoma nuteistojo J. S. apeliaciniame skunde, parodymų patikrinimo vietoje metu ir akistatos metu su J. S. liudytoja nenurodė iÅ¡ esmės skirtingų, nei pirmos ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu, aplinkybių, susijusių su smÅ«gių sudavimo R. M.. Tiek parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 154-160 b.l.), tiek ir akistatos (1 t., 166-170 b.l.) metu su J. S. liudytoja parodė, kad Č. N. sudavė smÅ«gį R. M. į veidÄ , po Å¡io smÅ«gio nukentėjusysis nukrito. Gulinčiam nukentėjusiajam J.

S. sudavė alkÅ«ne daugiau nei du smÅ«gius, galbÅ«t į veidÄ . Tada nukentėjusiajam dar kartÄ sudavė ir Č. N.. IÅ¡ viso R. M. Č. N. sudavė du smÅ«gius, o J. S. smÅ«giavo intensyviai, sudavė daugiau nei du smÅ«gius. Be to, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu G. S., kaip ir Č. N., parodė, kad iÅ¡ nukentėjusiojo namų jie išėjo pirmi į namus, o po kurio laiko pas juos atėjęs J. S. pasakojo, jog R. M. sudavė dar du kartus ir Å¡is užmigo. 12.3. IÅ¡dėstyti liudytojos parodymai paneigia nuteistojo Č.

N. apeliacinio skundo argumentus, kad G. S. tik ikiteisminio tyrimo pradžioje davė teisingus parodymus, o po to pradėjo klaidinti pareigūnus. Paneigia ir tai, kad liudytoja siekė pabloginti Č. N. padėtį, o J. S. – pagerinti, taip pat ir atvirkščiai. Nors paskutinės ikiteisminio tyrimo apklausos metu (1 t., 173-174 b.l.) ji atsisakė duoti parodymus, pasiliko prie savo jau duotų parodymų, paaiškino, kad jai nuolat skambina V. N. ir prašo pakeisti parodymus, jog Č. N. nukentėjusiojo nemušė, tačiau iš jau išdėstytų parodymų matosi, kad viso proceso metu G.

S. parodė apie du smūgius suduotus Č. N. nukentėjusiajam. Pati G. S. paaiškino, kad nors V. N. ir prašė keisti parodymus, tačiau to ji nevertino kaip spaudimo. Jeigu apie tai nebūtų pasakiusi tyrėjai, jokio pareiškimo policijoje ir nebūtų buvę. Prie apeliacinio skundo Č. N. pridėjo Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, apeliacinio skundo ir Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties kopijas (7 t., 116-123 b.l.), iš kurių matosi, kad nuteistojo motina liudytoja V.

N. buvo kaltinama tuo, kad nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki gruodžio 18 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, siekė paveikti liudytojÄ , prašė, kad Å¡i ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, sakytų, jog Č. N. nemušė R. M. arba sudavė tik vienÄ kartÄ . Pirmosios instancijos teismas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį V. N. iÅ¡teisino, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , šį sprendimÄ paliko galioti. Atsižvelgiant ir į pačios liudytojos parodymus, ir į jos požiÅ«rį į V.

N. prašymus, taip pat ir į teismo sprendimus, priimtus nuteistojo motinos atžvilgiu, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, jog G. S., įtakota V. N., keitė parodymus. Nuteistasis Č. N. nepagrįstai nurodo ir tai, kad baudžiamoji byla V. N. atžvilgiu turėtų būtų prijungta prie šios baudžiamosios bylos, nes pagal BPK 255 straipsnį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. 12.4.

Atsižvelgiant į liudytojos G. S. parodymus, duotus viso proceso metu, teisėjų kolegijos nuomone, ji davė pakankamai nuoseklius parodymus apie esmines įvykio aplinkybes. NatÅ«ralu, kad praėjus daugiau nei metai laiko ji tam tikrų aplinkybių galėjo ir neprisiminti, be to, įvertinant dar ir tai, kad įvykio metu ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Liudytojos G. S. parodymus patvirtina ir papildo nuteistojo Č. N. parodymai ir kiti įrodymai, apie kuriuos dar bus pasisakyta, todėl teismas pagrįstai patikėjo ir vadovavosi Å¡ios liudytojos parodymais spręsdamas apie konflikto kilimo priežastį ir eigÄ .

Be to, kaip teisingai teismas nurodė, nors 10 mėnesių iki įvykio liudytoja buvo Č. N. draugė ir santykius nutraukė po jo sulaikymo, tačiau nedelsiant po įvykio savo pirminiuose parodymuose G. S. buvusio draugo veiksmų nenuslėpė, buvo nuoširdi, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, akistatos su J. S. metu, vėliau teisme, atsispyrė kaltinamojo Č. N. motinos V. N. įtakai keisti savo parodymus melagingai paaiškinant, jog Č. N. smūgių nesudavė. 12.5. Atmetami nuteistojo Č.

N. apeliacinio skundo argumentai, kad papildomai neapklausdamas liudytojos G. S. pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę į gynybÄ . IÅ¡ bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. S. buvo apklausta, taip pat ji savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu bei davė parodymus akistatos metu su J. S.. Å i liudytoja buvo apklausta ir teisminio nagrinėjimo metu. Å ios apklausos metu dalyvavo Č. N. gynėjas, kuris irgi uždavė klausimus Å¡iai liudytojai (6 t., 39-43 b.l.). Po Å¡ios apklausos pirmosios instancijos teisme pasikeitė teisėjas (6 t., 120 b.l.).

Pasikeitus teisėjui bylos nagrinėjimas buvo pradedamas iÅ¡ naujo, buvo apklaustas Č. N., o J. S. atsisakė duoti parodymus, taip pat, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo perskaityti jau teisme apklaustų liudytojų, tame tarpe ir G. S., parodymai, specialisto paaiÅ¡kinimai ir gautos ekspertizės akto iÅ¡vados, be to, proceso dalyviams nurodžius, kad su byla yra susipažinę, buvo iÅ¡vardinti kiti bylos duomenys (7 t., 36-48 b.l.). Å io teismo posėdžio metu dalyvavo ir naujas Č. N. gynėjas, kuris prašė pakartotinai kviesti ir apklausti liudytojÄ G.

S., nurodė, kad yra susipažinęs su apklausos protokolais, bet klausimų jai turi. Protokoline nutartimi (7 t., 48 b.l.) teismas atmetė šį praÅ¡ymÄ ir nurodė, kad liudytoja buvo apklausta kelis kartus, Å¡iuos parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat ji buvo apklausta ir teisme, jos parodymai buvo perskaityti, todėl vien tai, kad keitėsi Č. N. gynėjas nėra pagrindo konstatuoti, jog liudytojos apklausos reikia teisingumo interesams pasiekti. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme nuteistasis Č.

N. ir jo gynėjas vėl pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ papildomai apklausti G. S.. Å is praÅ¡ymas taip pat buvo atmestas kaip perteklinis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atmesdama šį praÅ¡ymÄ , nurodė, kad jos parodymuose esminių prieÅ¡taravimų neįžvelgė, be to, jos parodymai yra visiÅ¡kai įtikinantys. IÅ¡ teisminio nagrinėjimo apklausos protokolo matosi, kad jai buvo priminti ankstesni jos parodymai. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. S. buvo apklausta kelis kartus, ji parodymus davė ir teisminio nagrinėjimo metu, atsižvelgiant dar ir į tai, kad teisme ji jau tam tikrų aplinkybių neatsiminė dėl praėjusio laiko tarpo, nėra pagrindo manyti, jog dar kartÄ apklausus teisme Å¡i liudytoja nurodytų kažkokias esmines aplinkybes.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo teisė į gynybÄ pažeista nebuvo. Be to, G. S. parodymai jau buvo aptarti ir padaryta iÅ¡vada, jog apie esmines įvykio aplinkybes, apie nuteistųjų smurtinius veiksmus prieÅ¡ R. M. G. S. parodė gan nuosekliai, tarp jos parodymų esminių prieÅ¡taravimų nėra. Pažymėtina, kad ne tik G. S., bet ir Č. N. parodė, jog ir nukentėjusysis panaudojo fizinę jėgÄ prieÅ¡ J. S., todėl skunde J. S. nepagrįstai teigia, kad apie tai liudytoja meluoja.

Nors ir galima sutikti su J. S. argumentu, kad liudytojos nurodytos aplinkybės, jog įvykio dienÄ Å¡io nuteistojo ranka, o tiksliau pirÅ¡tas buvo subintuotas, nepatvirtina kiti įrodymai, tačiau Å¡i aplinkybė ir nėra esminė. Kaip ir kitos nuteistojo J. S. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad pagal kÅ«no sudėjimÄ jis nėra stipresnis už Č. N. ir R. M., taip pat tai, jog liudytoja tiksliai neatsiminė kuo vilkėjo R. M., irgi nepaneigia liudytojos nurodytų esminių aplinkybių. Nuteistųjų Č.

N. ir J. S. kaltė nužudžius R. M. grindžiama ne tik Å¡ios liudytojos, bet ir kitų įrodymų visuma. Pažymėtina, kad net ir tokios aplinkybės, kad Č. N. ir G. S. parodymai skiriasi dėl J. S. aprangos įvykio dienÄ , taip pat ir jų nurodomo laiko, kai jie grįžo iÅ¡ nukentėjusiojo namų, teisėjų kolegijos nuomone, nėra esminės, kurios suteiktų pagrindÄ suabejoti jų parodymų patikimumu.

13. Po smurtinių veiksmų atlikimo prieÅ¡ nukentėjusįjį R. M. nuteistasis Č. N. savo motinai liudytojai V. N. pasisakė, kad užmušė žmogų, o G. S. patikslino, jog Č. N. ir J. S. susimušė su R. M., kuriam Č. N. sudavė vienÄ smÅ«gį. Ikiteisminio tyrimo metu V. N. parodė ir tai, kad po kurio laiko atėjęs J. S. sakė, jog nukentėjusiojo galva „keturkampė“, juokėsi, jog „taip sudaužė nukentėjusįjį“ (1 t., 179-180 b.l.). Abiejuose apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad teismas neįvertino ir nepasisakė dėl Č. N. brolio liudytojo J. N. parodymų. Kaip teisingai nurodo J. S., Å¡is liudytojas buvo apklaustas Č. N. gynėjo iniciatyva (7 t., 47-48 b.l.), tačiau jo nurodytas aplinkybes, kad iÅ¡ nuteistųjų pokalbio suprato, jog J. S. susimušė su R. M., patvirtina ne tik jau iÅ¡dėstyti įrodymai, bet ir kiti objektyvÅ«s duomenys.

14. Įvykio vietos apžiūros metu (1 t., 15-21, 22-53, 54-57, 58-71 b.l.) buvo paimti rankų pėdsakai ir nuoplovos. Specialisto išvada Nr. 20-IS1-1164 patvirtina, kad R. M. namuose lankėsi nuteistieji, palikti jų pirštų pėdsakai (3 t., 130-140 b.l.). Kita specialisto išvada Nr. 140-(5708)-IS1-7948 patvirtina, kad ant šaldytuvo durelių rankenos rastas kraujas yra J. S. (3 t., 157-167 b.l.). Kaip teisingai nurodoma J. S. apeliaciniame skunde, specialisto išvada Nr. G2448/2017(02) (3 t., 123 b.l.), kurioje Č.

N. nustatytas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, žaizda deÅ¡inės rankos pirmame pirÅ¡te, patvirtina nuteistojo dalyvavimÄ smurtiniuose veiksmuose prieÅ¡ R. M.. Kitoje specialisto iÅ¡vadoje nustatyti J. S. sužalojimai patvirtina ir jo dalyvavimÄ atliekant smurtinius veiksmus. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2458/2017(02) nurodyta, kad du odos įdrėskimai deÅ¡inės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje J. S. padaryti kietu bukabriauniu daiktu ar pavirÅ¡iumi, dviejų trauminių kontaktų pasėkoje. Å ioje iÅ¡vadoje neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodyto įvykio metu (3 t., 127 b.l.).

Taigi vertinant šiuos objektyvius duomenis kartu su Č. N. ir G. S. parodymais, o pirmosios instancijos teismas įvertino dar ir aplinkybę, kad J. S. yra dešiniarankis, teisėjų kolegija pritaria pagrįstai išvadai, kad J. S. jam nustatytus du odos įdrėskimus dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje patyrė dėl smūgių sudavimo nukentėjusiajam ir tuo pačiu paneigia jo parodymus, jog nukentėjusiajam nesudavė smūgių. Teismas pažymėjo, kad įvykio vietos apžiūros protokole nėra užfiksuoti jokie aštrūs baldų kampai, medinių jų paviršių atplaišos, nuo jų paviršių nepaimti kraujo pėdsakai, taigi J.

S. įdrėskimai ant dešinės rankos negalėjo kilti nuo nusibrozdinimo į baldus ar kitus aštrius paviršius R. M. namuose. Todėl atmetama nuteistojo skunde keliama versija, kad susižalojo vogdamas nukentėjusiojo daiktus, nes jo kraujas rastas tik ant šaldytuvo durelių. Vienintelė kraujo radimo vieta tik patvirtina, kad J. S. susižalojo ne grobdamas daiktus, o atlikdamas smurtinius veiksmus.

15. Jau aptartus įrodymus, nukentėjusiajam R. M. padarytų sužalojimų mechanizmÄ ir jų skaičių patvirtina ir ekspertizės aktas Nr. EKM 23/2019(01) bei eksperto J. Rybalko paaiÅ¡kinimai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ioje byloje buvo pateikta ir specialisto iÅ¡vada Nr. M861/2017(02) (3 t., 112-116 b.l.) bei apklaustas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pateikęs specialistas G. A. C., tačiau nuosprendyje teismas iÅ¡dėstė iÅ¡samius motyvus, dėl ko vadovavosi bÅ«tent ekspertizės akto iÅ¡vadomis.

Tokį savo sprendimÄ teismas grindė tuo, kad ekspertizę atliko du aukščiausiÄ kvalifikacinę kategorijÄ ir ekspertinio darbo staÅ¾Ä turintys teismo medicinos ekspertai, ekspertizės akte buvo vertinami visi byloje esantys duomenys, tame tarpe ir jau teisme apklaustų kaltinamųjų, liudytojų parodymai bei ikiteisminio tyrimo metu specialisto iÅ¡vadÄ pateikusio teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimai. Apeliaciniuose skunduose Å¡is teismo sprendimas nėra ginčijamas, todėl plačiau apie tai teisėjų kolegija nepasisako.

Taigi ekspertizės akto išvadose Nr. EKM 23/2019(01) nurodyta, kad R. M. mirties priežastis – kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. R. M. galvoje nustatytos kraujosruvos bei odos nubrozdinimai (sužalojimai tiriamojoje dalyje pažymėti Nr. 1-10). Kraujosruva pakaušio srityje (sužalojimas tiriamojoje dalyje pažymėtas Nr.

1) galėjo bÅ«ti padaryta R. M. nugriuvus ir atsitrenkus į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių. Kitus galvos sužalojimus (sužalojimai tiriamojoje dalyje pažymėti Nr. 2-10) nukentėjusysis galėjo patirti nuo suduodamų devynių smÅ«gių kietu buku riboto pavirÅ¡iaus daiktu, pvz. kumščiu ar koja. Tarp bet kurio iÅ¡ nurodytų galvos sužalojimų (Nr. 1-10) ir mirtį sukėlusio kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu yra galimas priežastinis ryÅ¡ys. Todėl Å¡ie sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ , t. y. bet kuris iÅ¡ trauminių poveikių į galvÄ galėjo bÅ«ti lemiamas, tačiau jį iÅ¡skirti nėra galimybės. Sprendžiant iÅ¡ lavoninių reiÅ¡kinių, užfiksuotų 2017 m. rugpjūčio 21 d. 12 val., atsižvelgiant į bylos medžiagos duomenis bei subdurinių hematomų vystymosi dėsningumus, labiausiai tikėtina, jog R.

M. mirtis galėjo įvykti 2017 m. rugpjūčio 21 d. naktį – anksti ryte. Požymių, rodančių, kad R. M. mirtis įvyko iÅ¡ karto po paskutinio poveikio į nukentėjusiojo galvÄ arba netrukus po jo, nėra. Po R. M. mirtį sukėlusio/sukėlusių sužalojimų galvoje padarymo nukentėjusysis galėjo bÅ«ti sÄ moningas, kalbėti, judėti. R. M. konstatuotas kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju smegenų dangalu ir kraujo iÅ¡siliejimas į smegenų skilvelius yra trauminės kilmės ir galėjo įvykti tiek nuo vieno trauminio poveikio, tiek nuo skirtingų trauminių poveikių į galvos sritį.

KrÅ«tinkaulio lūžis tarp II ir III Å¡onkaulių atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ , kiti iÅ¡oriniai sužalojimai, lokalizuoti kakle, krÅ«tinėje, pilve ir galÅ«nėse tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . IÅ¡ medicininių duomenų nustatyti visų sužalojimų padarymo eiliÅ¡kumÄ nėra galimybės (7 t., 24-30 b.l.). Ekspertas J. Rybalko teisme paaiÅ¡kino, kad ekspertizės akto Nr. EKM 23/2019 (01) konstatuojamojoje dalyje įsivėlė techninė klaida, nes vietoje 2 punkte nurodytų R.

M. galvoje nustatytų 10 sužalojimų turi bÅ«ti 9 sužalojimai. BÅ«tent apie 9 galvos sužalojimus buvo apraÅ¡yta akto tiriamojoje dalyje. KitÄ ekspertizės akto dalį ekspertas tvirtina. Ä® kitas kÅ«no vietas, iÅ¡skyrus galvÄ , R. M. buvo padaryti 15 trauminių poveikių. Ekspertas paaiÅ¡kino, kad R. M. mirtis įvyko nuo kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju kraujo smegenų dangalu, o šį sužalojimÄ galėjo sukelti bet kuris poveikis iÅ¡ 9 trauminių poveikių į galvÄ , tame tarpe ir pakauÅ¡io sumuÅ¡imas.

Jo mirtis įvyko ne nuo šių sužalojimų visumos, o nuo vieno trauminio poveikio.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-167-693/2019 iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smÅ«gius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smÅ«gių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi bÅ«ti traukiami pagal tÄ patį BK straipsnį, dalį ar punktÄ . Tačiau, sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smÅ«gių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas nustatant kiekvieno iÅ¡ smurtÄ naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį:

1) jei ne visi asmenys turėjo tyčiÄ sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , nustatantį baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smÅ«gius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus);

2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami vienodai pagal tÄ patį BK straipsnį, dalį ar punktÄ nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra sudavęs padarinius sukėlusius smÅ«gius. Apie kiekvieno iÅ¡ bendrininkų tyčiÄ gali bÅ«ti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimÄ dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-580/2011, 2K-482-139/2015, 2K-292-693/2017 ir kt.).

Inkriminuojant nužudymÄ , padarytÄ bendrininkų grupe, pakanka nustatyti, kad du ar daugiau asmenų bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, ir toks susitarimas nebÅ«tinai turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodžiu. Susitarti įmanoma ir konkliudentiniais veiksmais, pvz., rodant pritarimÄ kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2011 ir kt.).

Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčiÄ nužudyti, ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi laikytini nužudymo vykdytojais (bendravykdytojais) ir tokiu atveju nėra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus: pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikÅ¡ti ne tik sutrikdant sveikatÄ , bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis (suriÅ¡ant jį, laikant už rankų ir pan.) kėsinimosi į jo gyvybę metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, 2K-410/2011, 2K-94/2014, 2K-200-696/2017, 2K-267-942/2017).

17. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad veikdami bendrininkų grupe Č. N. ir J. S. sudavė smÅ«gius R. M. į galvÄ , o J. S. ir į kitas kÅ«no vietas. R. M. mirtis įvyko nuo kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairio galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Jau iÅ¡dėstyti įrodymai patvirtina ir konflikto priežastį ir eigÄ , patvirtina ir R. M. sužalojimų mechanizmÄ , ir kiekvieno nuteistojo suduotų smÅ«gių skaičių nukentėjusiajam į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas.

Nors iÅ¡ankstinio susitarimo nužudyti R. M. nebuvo, tačiau susitarimas smurtauti prieÅ¡ nukentėjusįjį nuteistiesiems kilo staiga ir buvo iÅ¡reikÅ¡tas konkliudentiniais veiksmais, o bÅ«tent suderintu smurtiniu elgesiu. Konfliktas įvyko tarp nukentėjusiojo ir J. S., kuris reikalavo atiduoti, padovanoti radijo imtuvÄ , automobilį ir pan. Tam prieÅ¡taraujant tarp jų įvyko susistumdymas. Be to, nors, kaip skunde nurodo Č. N., jų santykiai buvo geri, tačiau R. M. priekaiÅ¡tavo ir Č. N., jog į jo namus atsivedė draugÄ , kuris elgiasi įžūliai.

Å is konfliktas peraugo į fizinio smurto panaudojimÄ . Jo metu Č. N. rankomis sudavė du, o J. S. rankomis ir kojomis sudavė septynis smÅ«gius R. M. į galvÄ , taip pat J. S. sudavė dar ir ne mažiau kaip 15 smÅ«gių į kitas jo kÅ«no vietas. Tiek Č. N. sudavus pirmÄ smÅ«gį R. M. į veidÄ , nuo kurio nukentėjusysis parkrito ant grindų, tiek J. S. suduodant tiek rankomis, tiek kojomis nugriuvusiam nukentėjusiajam į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, o Č. N. suduodant dar vienÄ smÅ«gį į nukentėjusiojo galvÄ , matant vienas kito smurtinius, abu nuteistieji suvokė, kad Å¡iais bendrais veiksmais ne tik gali sutrikdyti R.

M. sveikatÄ , bet ir kėsinasi į jo gyvybę, bei pritarė tokiems vienas kito veiksmams. Tarp Č. N. ir J. S. smurtinių veiksmų ir padarinių – R. M. mirties – yra nustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistieji buvo nusikaltimo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams, ir abu veikė tyčia. Kaip minėta, R. M. mirė nuo kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairio galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu.

Tarp bet kurio iÅ¡ galvos sužalojimų ir mirtį sukėlusio kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu yra galimas priežastinis ryÅ¡ys. Bet kuris iÅ¡ trauminių poveikių į galvÄ galėjo bÅ«ti lemiamas, tačiau jį iÅ¡skirti nėra galimybės. Nors ir nėra galimybės nustatyti konkrečiai kuris nuteistasis sudavė nukentėjusiojo mirtį lėmusį smÅ«gį, tačiau veikdami tyčia, siekdami tų pačių padarinių jie abu sudavė smÅ«gius į galvÄ , todėl abu yra kalti dėl R.

M. mirties. Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ ir dėl to, kad abu nuteistieji suvokė, jog bendrai su kitu asmeniu dalyvauja darant nusikalstamÄ veikÄ , suprato, jog savo veika kėsinasi į R. M. gyvybę, numatė, kad gyvybę gali atimti, ir nors nenorėjo atimti jam gyvybės, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. nusikaltimÄ padarė veikdami netiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Č. N. ir J. S. teisingai ir pagrįstai pripažinti kaltais nužudžius R.

M.. Jų kaip bendravykdytojų nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

18. Kaip minėta, J. S. nuteistas ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliaciniame skunde nuteistasis jokių praÅ¡ymų dėl Å¡ios nusikalstamos veikos nenurodo. PrieÅ¡ingai, jis nurodo, kad kaltę pagrobus svetimÄ (R. M.) turtÄ jis pripažįsta visiÅ¡kai, nepraÅ¡o už šį nusikaltimÄ Å¡velninti jam paskirtos bausmės. Å ioje byloje nustatyta, kad nuteistiesiems atlikus smurtinius veiksmus prieÅ¡ R. M. J. S. iÅ¡ nukentėjusiojo namų pagrobė jo daiktus. J. S. parodė, kad daiktus pavogė iÅ¡ R.

M. namų, o jo parodymų patikrinimo vietoje metu (4 t., 190-193 b.l.) nurodė marÅ¡rutÄ ir vietÄ , kur Å¡iuos daiktus jis paslėpė. Šį jo judėjimÄ užfiksavo ir vaizdo kameros (2 t., 40-45 b.l.). Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės neginčijamos ir apeliaciniame skunde, nuteistasis tik nurodo apie tai, kad nė viename vaizdo įraÅ¡e nėra užfiksuota gatvė, kurioje gyveno R. M., o užfiksuotos kitos gatvės, kuriose matomas jis einantis su pavogtais daiktais. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡i aplinkybė nepaneigia J.

S. kaltės pagrobus svetimÄ turtÄ , be to, kaip nustatyta byloje, apeliaciniame skunde ir pats J. S. dar kartÄ paaiÅ¡kino, kad Å¡ie daiktai buvo paslėpti toliau nuo įvykio vietos, o tai yra nuo R. M. namų, ir po to buvo perneÅ¡ami siekiant juos realizuoti. Pažymėtina, kad vaizdo kameros užfiksavo tas gatves, kurias apima jų techninės galimybės. Nepaisant to, pats nuteistasis nurodo, kad užfiksuotose gatvėse matomas jis, neÅ¡antis pavogtus daiktus. Atsižvelgiant į nuteistojo J. S. apeliacinio skundo turinį, teisėjų kolegija plačiau apie nuteistojo padarytÄ Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nepasisako.

19. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. 19.1. Nuteistųjų Č. N. ir J. S. atsakomybę už R. M. nužudymÄ lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, o nustatė po dvi jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veikÄ padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei tai, jog Å¡iÄ veikÄ padarė bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

J. S. atsakomybę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad Å¡iÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). 19.2. Skirdamas nuteistiesiems bausmes teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Teismas įvertino tai, kad Č. N. padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), o J. S. padarė ir labai sunkių, ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms priskiriamas nusikalstamas veikas (BK 11 straipsnio 3 ir 6 dalys). NužudymÄ nuteistieji padarė veikdami netiesiogine, o padarydamas vagystę J. S. veikė tiesiogine tyčia. Nužudę R. M. nuteistieji padarė ypatingÄ Å¾alÄ nužudytojo artimiesiems ir visuomenei, jie sukėlė neatstatomas, skaudžias pasekmes.

Teismas įvertino kiekvieno nuteistojo vaidmenį nužudant R. M.. Įvertino, kad Č. N. vaidmuo buvo mažiau aktyvus, o J. S. veikė aktyviau ir labiau pavojingai. Įvertintos ir nuteistųjų asmenybės. Č. N. oficialaus darbo neturėjo, jis niekur nedirbo, 2017 m. liepos 25 d. darbo paieška Užimtumo tarnyboje nutraukta (4 t., 15, 16, 17-18 b.l.). Psichiatrijos klinikoje ir Priklausomybės ligų centre Č. N. nustatytas ribinis intelektas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį priklausomybės sindromas (4 t., 22, 23-24, 25 b.l.), tačiau specialisto išvadoje Nr. 93TPK-984/2017 nurodyta, kad jam atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (4 t., 27 b.l.).

Č. N. baustas administracine tvarka (4 t., 9-15 b.l.), o 2014 m. kovo 27 d. Jonavos rajono apylinkės teismas priėmė teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (4 t., 7-8 b.l.). Teismas įvertino, kad Å¡iuo baudžiamuoju įsakymu Č. N. buvo pripažintas padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , todėl, vadovaujantis BK 97 straipsniu, jis laikomas neteistu. Pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtÄ baudÄ jis sumokėjo dar 2014 m. birželio 4 d.

Teismas įvertino ir J. S. asmenybę. Jis nedirbo, bet registruotas Užimtumo tarnyboje (4 t., 160, 167 b.l.). J. S. nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį priklausomybės sindromas (4 t., 162 b.l.), tačiau pagal specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 93TPK-985/2017 netikslinga jam atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (4 t., 165 b.l.). Kauno tardymo izoliatoriaus pateiktoje charakteristikoje J. S. elgesys vertinamas teigiamai. Jis lengvai adaptavosi, sugebėjo prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sÄ lygų, konfliktinių situacijų neiÅ¡kėlė, stengiasi laikytis nustatytų taisyklių, elgiasi ramiai ir drausmingai, bÅ«damas izoliatoriuje jis baigė 9 klases, lankosi skaitykloje, laisvalaikio užimtumo centre (7 t., 58 b.l.).

Teismas įvertino ir tai, kad J. S. baustas administracine tvarka (4 t., 156-159 b.l.) ir kelis kartus teistas (4 t., 118-124 b.l.). Nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, padarymo metu J. S. turėjo neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ (4 t., 144-152 b.l.). Be to, teismas pažymėjo, kad Å¡ias nusikalstamas veikas jis padarė praėjus vos 7 mėnesiams po lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų (4 t., 153-154 b.l.). 19.3. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimÄ nuo septynerių iki penkiolikos metų, o BK 178 straipsnio 1 dalies sankcija – vieÅ¡uosius darbus arba baudÄ , arba laisvės apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki trejų metų.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas jau aptartas reikÅ¡mingas aplinkybes, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį Č. N. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už sankcijos vidurkį, t. y. laisvės atėmimÄ 10 metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Č. N. paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta ir jÄ Å¡velninti pagrindo nėra. Å velninti paskirtÄ bausmę nuteistasis paduotame apeliaciniame skunde ir nepraÅ¡o. Tuo tarpu J. S. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, tik nežymiai didesnę už Å¡io BK straipsnio sankcijos vidurkį, t. y. laisvės atėmimÄ 12 metų, o pagal BK 178 straipsnio 1 dalį jam paskirta bausmė yra mažesnė už Å¡io BK straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo vidurkį.

Å ias bausmes teismas subendrino bausmių apėmimo bÅ«du ir jam paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 metų. Be to, teismas Å¡iÄ subendrintÄ bausmę subendrino dalinio sudėjimo bÅ«du su Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir jam paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 12 metų ir 10 mėnesių. Apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o jam paskirtÄ bausmę suÅ¡velninti, jeigu jis pagal BK 129 straipsnio 1 dalį bus iÅ¡teisintas, tačiau jokių argumentų Å¡io praÅ¡ymo tenkinimui nenurodo.

Jau buvo pasisakyta, kad J. S. pagrįstai ir teisingai nuteistas už R. M. nužudymÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas jau įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, jokių naujų ar neįvertintų aplinkybių nenurodo ir pats nuteistasis. Todėl, atsižvelgus į J. S. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir jo asmenybę, teisėjų kolegijos nuomone, ir už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtos bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė nėra per aiÅ¡kiai griežtos ir jas Å¡velninti pagrindo nėra.

20. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ir civilinių ieškinių klausimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde J. S. prašo civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtais, jeigu teismas pripažins, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija jau pasisakė, kad J. S. pagrįstai ir teisingai nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. 20.1. Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (BPK 44 str. 10 d., BPK 109-115 str.).

Pagal 109 str. baudžiamajame procese reiÅ¡kiamo civilinio ieÅ¡kinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturinė žala. Atlyginant turtinę žalÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnis) taikomas visiÅ¡ko jos atlyginimo principas. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobÅ«džio vertybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. 20.2. Iš bylos matosi, kad nukentėjusioji Z. M. pareiškė civilinį ieškinį 1 033,90 turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, prie ieškinio pridėjo kvitus, pagrindžiančius turtinės žalos dydį (1 t., 100-101, 102-104 b.l.).

Nukentėjusioji J. M. pareiÅ¡kė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį 855 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (5 t., 174-175 b.l.), o nukentėjusioji I. M. pareiÅ¡kė patikslintÄ ieÅ¡kinį 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (5 t., 176-177 b.l.). 20.3. Nukentėjusiųjų Z. M. ir J. M. civilinius ieÅ¡kinius dėl turtinės žalos atlyginimo teismas tenkino visiÅ¡kai. Å is teismo sprendimas nėra ginčijamas, todėl apie jį plačiau teisėjų kolegija ir nepasisako.

Tuo tarpu civilinius ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas tenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistųjų solidariai Z. M. priteisė 17 000 Eur, I. M.– 12 000 Eur, o J. M. – 10 000 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, toks teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas. 20.4. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

J. S. ir Č. N. nužudė R. M., kuris buvo Z. M. sÅ«nus, o J. Ir I. M. tėvas. Nėra abejonių, kad dėl R. M. nužudymo jo motina ir dukros patyrė ypač didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir dvasinį sukrėtimÄ , todėl nėra jokių abejonių ir dėl to, kad joms buvo padaryta neturtinė žala. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matosi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino nukentėjusiųjų santykius su R. M.. Visos nukentėjusiosios gyveno atskirai nuo R.

M., bet Z. M. ir I. M. gyveno tame pačiame mieste. Pas jas dažnai apsilankydavo R. M., atneÅ¡davo maisto produktų, kartu pavakarieniaudavo, taip pat ir Å¡ios nukentėjusiosios dažnai lankydavosi nužudytojo bute, jį tvarkydavo. Nepavykus susisiekti su sÅ«numi Z. M. nuvyko pas sÅ«nų ir rado jį negyvÄ . Pati Z. M. paaiÅ¡kino, kad su sÅ«numi bendravo artimai, kartu dirbdavo Å«kio darbus. Jos sveikata, emocinė bÅ«klė prasta, verkia kiekvienÄ dienÄ . I. M. taip pat paaiÅ¡kino, kad emocinė bÅ«klė prasta, dažnai galvoja apie įvykį, dėl to net greitosios medicinos pagalbÄ reikėjo kviesti.

Kita nužudytojo dukra J. M. gyveno kitame mieste, ji yra sukÅ«rusi savo Å¡eimÄ ir intensyviau su tėvu bendravo iki tėvų skyrybų, o paskutinį kartÄ su juo kalbėjosi likus 2 savaitėms iki jo mirties. Teismas įvertino ir nuteistųjų turtinę padėtį, kad jie neturi jokio turto, iki nusikalstamų veikų padarymo niekur nedirbo. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nustatytas kiekvienai nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimas (Z. M. – 17 000 Eur, I. M.– 12 000 Eur, J. M. – 10 000 Eur), teisėjų kolegijos nuomone, atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimus, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir galiojančiÄ teismų praktikÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad šie neturtinės žalos atlyginimai priteisti solidariai iš abiejų nuteistųjų, todėl abu nuteistieji ir turės atlyginti šias priteistas sumas nukentėjusiosioms. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistųjų Č. N. ir J. S. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Aloyzas Kruopys Justas Namavičius Linas Šiukšta