f8df2dbd-fa30-4dfc-8d60-a5782227b7cd · Lietuvos apeliacinis teismas

IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinės žalos ir 3 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gegužės 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Gintaro Pečiulio, Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Viginto ViÅ¡inskio (posėdžio pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei ,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei advokatei Editai Trečiokienei,atsakovės atstovui advokatui Rimvydui Kairiui,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (atsakovės) B.

U. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovei B. U. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) pripažinti 0,09 ha žemės sklypÄ ir nebaigtÄ statyti namÄ , esančius (duomenys neskelbtini), jo ir atsakovės B. U. bendrÄ ja daline nuosavybe, 2) pripažinti jam nuosavybės teisę į 1/2 dalį 0,09 ha žemės sklypo ir nebaigto statyti namo, esančių (duomenys neskelbtini).IeÅ¡kovas nurodė, kad su atsakove pragyveno neregistruotoje santuokoje 16 metų. VisÄ tÄ laikÄ gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį. Bendro gyvenimo pradžioje su atsakove gyveno jam nuosavybės teise priklausiusiame bute, o vėliau, pardavę šį butÄ , gyveno pas atsakovės motinÄ .

Gyvendami kartu nutarė įsigyti žemės sklypÄ ir statyti gyvenamÄ namÄ . 1993 m. lapkričio 3 d. O. P. jam davė įgaliojimÄ privatizuoti Å¡io ginčo 0,09 ha žemės sklypÄ bei sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Jis faktiÅ¡kai valdė šį žemės sklypÄ iki pardavimo ir, negalėdamas įforminti pirkimo-pardavimo sutarties pats su savimi, bendru sutarimu su atsakove nutarė šį žemės sklypÄ Ä¯forminti atsakovės vardu. O. P. pinigus už įsigytÄ Å¾emės sklypÄ sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis. 1997 m. gruodžio 15 d. atsakovės vardu buvo gautas leidimas vykdyti statybos darbus paminėtame žemės sklype.

Namo statybai jis panaudojo savo turėtas asmenines pinigines lėšas bei lėšas, gautas pardavus turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Statybos darbus faktiÅ¡kai atliko savo jėgomis, o kai kuriems darbams atlikti samdė darbuotojus. NamÄ statė nuo 1998 m. savo jėgomis, todėl jo statyba užsitęsė ir iki Å¡iol dar nėra baigta. Prie namo statybos pagal galimybes prisidėjo ir atsakovė. Ginčo namo statybai ir įrengimui iÅ¡ savo lėšų pirko įvairias medžiagas, tačiau kai kurios statybinės medžiagos buvo įsigytos iÅ¡ fizinių asmenų, todėl teismui dokumentų pateikti negali.

Už savo asmenines lėšas įsigijo plastikinius langus, stogo langus, medienÄ ; sudarė sutartį dėl langų sumontavimo. 2007 metų balandžio 3 d. atsakovė iÅ¡vyko gyventi į AnglijÄ ir nuo Å¡io laikotarpio nebesidomi namo statybos darbais. Nebaigtame statyti name dabartiniu metu gyvena vienas, nes kito gyvenamojo ploto neturi. Jo ir atsakovės faktiniai santykiai tęsėsi nuo 1992 metų iki 2008 m. pavasario ir jie atitiko santuokinius santykius, nors santuoka ir nebuvo įregistruota. Mano, kad tarp jo ir atsakovės buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę; nors visas nekilnojamasis turtas ir yra įregistruotas atsakovės vardu, tačiau bendri veiksmai, tai yra gyvenimas kartu bei Å«kio vedimas, bendras jų pačių darbas yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus susitarimÄ dėl bendros jungtines veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

Kadangi faktiÅ¡kai žemės sklypui įsigyti panaudojo savo asmenines lėšas, namo statybai panaudojo savo asmenines bei bendras su atsakove lėšas, į namo statybÄ Ä¯dėjo savo jėgas ir sveikatÄ , todėl turi teisinį pagrindÄ praÅ¡yti pripažinti jam nuosavybės teisę į paminėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad su ieÅ¡kovu jo bute kartu gyveno mažiau nei metus. Gyvendami kartu dažnai pykosi, nes atsakovas vartojo alkoholį, iÅ¡gėręs bÅ«davo agresyvus. 1996 m. gruodžio 10 d. persikėlė gyventi pas savo mamÄ , vėliau persikėlė gyventi į socialinį bÅ«stÄ .

Skirtingai nei nurodo ieÅ¡kovas, jie kartu gyveno tik 1996 m. vasario 12 d. – 1996 m. gruodžio 10 d. laikotarpiu ir jokio bendro Å«kio nevedė, nes gyveno tik tame pačiame bendrabučio bute, tačiau skirtinguose kambariuose, nes ji turėjo nepilnamečių vaikų. Su ieÅ¡kovu buvo tik draugai, neturėjo jokio tikslo su juo susieti savo gyvenimÄ , nes ieÅ¡kovas piktnaudžiavo alkoholiu, buvo konfliktiÅ¡kas. 1994 m. liepos 14 d. atsakovė iÅ¡ asmeninių lėšų įsigijo žemės sklypÄ Å lamiÅ¡kių g. 15, Klaipėdoje.

Tuo metu ji su ieÅ¡kovu negyveno ir bendro Å«kio nevedė, nebuvo susitarusi žemės sklypÄ Ä¯sigyti bendrai. Už perkamÄ Å¾emės sklypÄ sumokėjo ji viena. Žemės sklypas vieÅ¡o registro įmonėje buvo įregistruotas jos vardu. Statybos leidimas buvo iÅ¡duotas žemės sklypo savininkui, tai yra jai, nes tik ji vienintelė galėjo bÅ«ti gyvenamojo namo statytoja. NamÄ statė iÅ¡ asmeninių lėšų. Ji dirbo valstybinėje įmonėje „Naftos terminalas“, kurioje tuo metu, kai statė namÄ , buvo atliekama rekonstrukcija, t. y. buvo griaunami seni pastatai, todėl jai, kaip įmonės darbuotojai, buvo leista statybinį lauÅ¾Ä vežti į savo žemės sklypÄ .

Tokiu bÅ«du ji gavo nemažai naudotų statybinių medžiagų: plytų, sÄ ramų ir kt. Statybai panaudojo savo darbo užmokestį, gautas premijas, santaupas, dividendus, lėšas už parduotas akcijas. NamÄ statė Å«kio bÅ«du, atlikti statybos darbus jai padėjo daug pažįstamų žmonių. IÅ¡mokusi pati asmeniÅ¡kai mÅ«rijo sienas, tinkavo namo vidų, vedžiojo elektros instaliacijÄ . Kadangi su ieÅ¡kovu buvo draugai, tai jis, kaip ir kiti statybose padėję žmonės, pasisiÅ«lė jai padėti.

IeÅ¡kovas mainais vietoj atlygio už darbÄ paprašė leisti jam laikinai pagyventi nebaigtame statyti name, kol susiras sau gyvenamÄ jÄ vietÄ . Statybos metu pati gyveno pas tėvus ir socialiniame bÅ«ste. NebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ deklaravo vienkartinėje gyventojo turto deklaracijoje. Galvoja, kad yra vienintelė minėto turto savininkė ir teisėta jo valdytoja. IeÅ¡kovas gyvenamosios vietos sau neieÅ¡ko ir į nebaigtÄ statyti namÄ pradėjo neÅ¡ti visokius savo daiktus, savavaliÅ¡kai įsirengė Å¡ildymo įrenginį, atliko kitus statybos darbus, kuriuos reikia perdaryti.

Esant tokiom aplinkybėm, ji ieÅ¡kovÄ paragino gera valia atlaisvinti užimtas patalpas ir iÅ¡sikelti iÅ¡ nebaigto statyti gyvenamojo namo su visais jam priklausančiais daiktais, nes ieÅ¡kovas pradėjo kelti pavojų turto saugumui. Be to, atsakovei nieko nėra žinoma, kad ieÅ¡kovas naudojo savo lėšas namo statybai. Jei jis tai darė, tai darė be jos sutikimo, savo rizika, savavaliÅ¡kai. IeÅ¡kovas buvo iÅ¡siskyręs, turėjo du vaikus, kuriems mokėjo iÅ¡laikymÄ , todėl lėšų neturėjo.IeÅ¡kovė mano, kad tarp jos ir ieÅ¡kovo buvo susiklostę ne jungtinės veiklos, o rangos teisiniai santykiai, todėl ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, tai yra ne tuo pagrindu ir ne dėl to dalyko.

Be to, galvoja, kad ji ir ieškovas viename bute gyveno tik 1996 m. vasario 12 d. – 1996 m. gruodžio 10 d. laikotarpiu, todėl dėl šiuo laikotarpiu susiklosčiusių teisinių santykių, t. y. ieškovo teigimu, bendro gyvenimo ir pasekmių, taikytinas ieškinio senaties terminas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino.Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl jungtinės veiklos teisinių santykių tarp nesusituokusių asmenų, nesant bendros jungtinės veiklos sutarties rašytinės formos, įvertinimo.

Atsižvelgiant į Å¡ios kategorijos bylų teisminę praktikÄ , nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas netaikyti įrodinėjimo liudytojų parodymais ribojimo CK 1.93 straipsnio 6 dalies pagrindu, nes Å¡ių įrodinėjimo priemonių draudimas prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.Teismo nuomone, įvertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus, iÅ¡tyrus raÅ¡ytinius įrodymus, apklausus liudytojus, darytina iÅ¡vada, kad labiau tikėtina ir nekyla didelių abejonių, jog Å¡alys gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, darė įnaÅ¡us pinigais, pirko statybines medžiagas ir savo darbu sukÅ«rė jungtinės veiklos rezultatÄ , tai yra ginčo turtÄ .

Didžioji dalis liudytojų parodė, kad jie matė ir suprato, jog ieÅ¡kovas ir atsakovė gyveno kartu ir kartu statė ginčo gyvenamÄ jį namÄ . Å ių aplinkybių nepatvirtino tik liudytojais apklausti artimi atsakovės giminaičiai bei jų draugai, kurie yra tiesiogiai suinteresuoti Å¡ios bylos baigtimi; jų parodymai atmestini, nes paneigiami daugumos nesuinteresuotų liudytojų parodymais. 1997 m. rugsėjo 19 d., 2007 m. kovo 20 d. ieÅ¡kovui priklausančio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys, darbo užmokesčio pažymos, 2005 m. rugsėjo 26 d. lizingo kortelės su kredito limito sutartis patvirtina apie ieÅ¡kovo turėtas pajamas, o netiesiogiai – ir apie jungtinės veiklos sandorio sudarymÄ .

PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, pinigų priėmimo kvitai, mokėjimo nurodymai, iÅ¡raÅ¡yti ieÅ¡kovo vardu, patvirtina ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes apie statybinių medžiagų pirkimÄ ginčo objektui.Teismas sprendė, kad atsakovės teiginiai, jog žemės sklypas nupirktas, leidimas statybai iÅ¡duotas jos vardu ir žemės sklypas bei namas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti jos vardu, todėl ji yra vienintelė ginčo turto savininkė, yra nepagrįsti. Abi Å¡alys, pasisakydamos apie ginčo žemės sklypo pirkimÄ , nurodė, kad ieÅ¡kovas, turėdamas įgaliojimÄ parduoti šį sklypÄ , pats su savimi sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties negalėjo, todėl sklypÄ nupirko atsakovės vardu.

Å i aplinkybė labiau patvirtina nei paneigia ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė, įsigydami turtÄ , veikė kartu. Aplinkybės dėl turto teisinio režimo, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis iki jos paneigiamos kitais byloje esančiais įrodymais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus. Tačiau Å¡ioje byloje yra teisinis pagrindas netaikyti įrodinėjimo liudytojų parodymais ribojimo CK 1.93 straipsnio 6 dalies pagrindu.Teismo nuomone, atsakovės teiginiai, kad ginčo namÄ statė tik iÅ¡ savo asmeninių lėšų, atsakovas savo lėšų neturėjo, atsakovei nežinoma apie ieÅ¡kovo naudotas lėšas namo statybai, o jeigu ir buvo naudotos, tai be jos sutikimo ir savo rizika, ieÅ¡kovui leidimas gyventi ginčo name buvo suteiktas laikinai kaip atlygis už darbÄ , paneigiami byloje esančia įrodymų visuma ir vertintini kaip nenoras nutrÅ«kus Å¡alių santykiams dalintis sukurtu bendru turtu.Teismas taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, nes ieÅ¡kovas apie savo pažeidžiamas teises sužinojo atsakovei 2008 m. spalio 10 d. pateikus teismui ieÅ¡kinį dėl jo iÅ¡keldinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė B. U. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas neatliko įrodymų vertinimo, o apsiribojo tik formaliu jų nurodymu, taip pažeisdamas CPK 263 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas. Dėl Å¡ios priežasties teismas negalėjo daryti iÅ¡vados, kad tarp Å¡alių susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai.2.

Teismo išvada dėl CK 1.93 straipsnio 6 dalies nuostatos nesilaikymo nėra motyvuota ir pagrįsta konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Atsakovė savo atsikirtimus grindė tiesioginiais rašytiniais įrodymais ir oficialiais rašytiniais įrodymais, o teismas nepagrindė, kodėl ieškovui reikia daryti išimti dėl nurodytos nuostatos taikymo.

3. Teismas sprendimu pažeidė atsakovės nuosavybės teisę, nes ignoravo įstatymo galiÄ turintį, notariÅ¡kai patvirtintÄ ginčo žemės sklypo įsigijimo sandorį, be teisinio pagrindo konstatavo, kad dėl sklypo įsigijimo buvo sudarytas jungtinės veiklos sandoris. Jungtinės veiklos sutartis dėl žemės sklypo turėjo bÅ«ti sudaryta notarine forma, o formos nesilaikymas negali sukelti jokių teigiamų teisinių pasekmių (1964 m. CK 255, 4721 straipsniai).

4. Teismo argumentas, kad žemės sklypas buvo nupirktas atsakovės vardu, prieÅ¡tarauja atsakovės paaiÅ¡kinimams ir notariÅ¡kai patvirtinto sandorio sukurtiems faktams. IeÅ¡kovui nuo pat Å¡io sandorio sudarymo pradžios buvo žinoma, kad žemės sklypÄ atsakovė įgijo asmeninės nuosavybės teise, tačiau ieÅ¡kovas sandorio neginčijo, tam yra suėję ir ieÅ¡kinio senaties terminai. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnį, notariÅ¡kai patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki Å¡ie dokumentai įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais.5.

Teismas visiÅ¡kai nenagrinėjo rangos teisinių santykių, todėl neatskleidė ginčo esmės. Statyba vyko pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymÄ , todėl yra akivaizdÅ«s rangos teisiniai santykiai. Nors statybose padėjo ir kiti vyrai, tačiau niekas iÅ¡ jų kaip ieÅ¡kovas neaiÅ¡kina, kad tai buvo jungtinė veikla.6. Teismas negalėjo remtis ieÅ¡kovo liudytojų parodymais, nes jie prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s, duodami ieÅ¡kovų pasakojimų pagrindu. Esant akivaizdžiam liudytojų parodymų prieÅ¡taravimui, teismas privalėjo remtis oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Teismas, nurodydamas, kad ieÅ¡kovo liudytojai yra nesuinteresuoti, o atsakovės yra neva suinteresuoti bylos baigtimi, buvo neobjektyvus. Skirtingai nei nurodė teismas, atsakovės kviesti liudytojai nėra vien jos giminaičiai ir draugai.7. Teismas visiÅ¡kai nepasisakė apie tai, kad ieÅ¡kovas jau yra teistas už melagingus parodymus, kad jam iÅ¡kelta ir nagrinėjama baudžiamoji byla už atsakovės turto vagystę iÅ¡ ginčo pastato ir turto sugadinimÄ . Teismas taip pat visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį įrodinėja iÅ¡ atsakovės pavogtais namo statybos dokumentais.8.

IeÅ¡kovo teiginiai apie statybinių prekių pirkimÄ , rÅ«pestį statybomis yra paneigti atsakovės įrodymais. Vandentiekio įrengimu rÅ«pinosi atsakovė. IeÅ¡kovas meluoja, kad pirko 30 m3 medienos, nes tokio kiekio medienos nereikėjo; yra didžiulė tikimybė, kad sutartis dėl jos buvo suraÅ¡yta tik prasidėjus bylai. IeÅ¡kovas nurodo pirkęs ruberoidÄ , tačiau tuo metu su ruberoidu jokie darbai nebuvo atliekami, stogas jau buvo uždengtas, todėl neaiÅ¡ku, kur tas ruberoidas panaudotas. Å ildymo įranga, stoglangiai įrengti be atsakovės sutikimo ir ne pagal projektinę dokumentacijÄ .

IeÅ¡kovas, pasinaudodamas atsakovės buvimu užsienyje, savavaliÅ¡kai medinius langus su stiklo paketais pakeitė plastikiniais. Tai tik įrodo ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningÄ siekį užvaldyti atsakovės nuosavybę, tačiau teismas į Å¡iuos faktus visiÅ¡kai neatsižvelgė. IeÅ¡kovo vardu iÅ¡raÅ¡yti statybinių medžiagų pirkimo dokumentai nesuteikia ieÅ¡kovui teisių į atsakovės nuosavybę, nes pinigus medžiagoms ieÅ¡kovui davė atsakovė.9. Teismas rėmėsi 1997 m. rugsėjo 19 d., 2007 m. kovo 20 d. sutartimis, 2005 m. rugsėjo 26 d. lizingo sutartimi ir konstatavo, kad Å¡ie įrodymai patvirtina jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktÄ .

Tačiau žemės sklypas buvo įgytas iki Å¡ių sutarčių, todėl jos negali bÅ«ti jungtinės veiklos sutarties įrodymai. Å ie įrodymai neturi sÄ sajos ir su namo statyba, nes nėra duomenų, kad sandoriai buvo naudojami žemės sklypo įsigijimui ar namo statybai.10. Teismas nepagrįstai netaikė ieÅ¡kinio senaties, nes ieÅ¡kovui apie žemės sklypo įsigijimÄ buvo žinoma dar 1994 metais, ieÅ¡kovas dalyvavo sandorio sudaryme, galėjo naudotis vieÅ¡o registro duomenimis. Atsakovė su ieÅ¡kovu iÅ¡siskyrė 1996 m. gruodžio 10 d., toliau kartu negyveno, todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senatį.11.

Teismas padalino nebaigtÄ statyti namÄ . IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad namas, kaip toks, neegzistuoja. Statybos leidimas negalioja, todėl statyba negali bÅ«ti vykdoma. Dėl Å¡ių priežasčių ginčo dalyku yra tik statybinės medžiagos. Manytina, kad toks turtas aplamai negalėjo bÅ«ti dalinamas; toks dalinimas prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams.

12. Teismas nuo pat proceso pradžios buvo Å¡aliÅ¡kas: sprendimas suraÅ¡ytas tik formaliai paminint įrodymus, iÅ¡vados daromo tik iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo naudai, pabrėžiant, kad atsakovės gynyba yra tiks jos nenoras pasidalinti su ieÅ¡kovu turtu. IÅ¡ teismo sprendimo atsakovė suprato, kad iÅ¡ jos tiesiog norima atimti nuosavybę pavogtų dokumentų ir nesÄ Å¾iningų liudytojų parodymų pagrindu.13. Teismas negalėjo remtis ieÅ¡kovo pateikta preliminaria turto vertinimo iÅ¡vada, nes ji nėra tinkamas turto vertės įrodymas (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnis).

Be to, buvo vertinamas neegzistuojantis daiktas, neatsižvelgta į jo legalumÄ . Turėjo bÅ«ti vertinamos tik statybinės medžiagos, į kurias pretenduoja ieÅ¡kovas. Nesant tinkamo turto įvertinimo, nėra aiÅ¡ki ginčo vertė ir žyminio mokesčio dydis. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas A. K. praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti apeliacinio skundo motyvais. Teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose.

Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, bendro Å«kio vedimas ir turto kÅ«rimas abiejų naudotomis bei asmeninėmis lėšomis, bendru jų pačių darbu, teismui buvo pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Pažymi, kad atsakovė turėjo teisę pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ , tačiau ja nepasinaudojo. Tai, kad buvo atmesti suinteresuotų liudytojų parodymai, nerodo teismo Å¡aliÅ¡kumo. IeÅ¡kovas senaties termino nepraleido, nes iki reikalavimo iÅ¡sikeldinti atsakovė nereiÅ¡kė jokių pretenzijų; ieÅ¡kovas iki tol neturėjo jokio pagrindo manyti, kad yra pažeidžiamos jo daiktinės teisės. Atsakovės motyvas dėl negalėjimo remtis preliminaria turto iÅ¡vada yra nepagrįstas, nes atsakovė nepateikė Å¡iÄ iÅ¡vadÄ paneigiančių įrodymų; vertinimÄ atliko asmuo, turintis tokiÄ teisę, taip pat iÅ¡vadoje pažymėta, kad statyba nebaigta.

Atkreipia dėmesį, kad teismas nenustatė namo idealių dalių ir jo nedalino, o tik pripažino teisę į 1/2 žemės sklypo ir namo, nes faktiÅ¡kai tokiÄ tvarkÄ yra nusistačiusios pačios Å¡alys (atsakovė yra užėmusi pirmÄ namo aukÅ¡tÄ , o atsakovas – antrÄ aukÅ¡tÄ ). Å itoks nuosavybės teisės pripažinimas suteiks ieÅ¡kovui pagrindÄ dėl ginčo objekto teisinio statuso įteisinimo. IV. Apeliacinio teismo argumentai Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisės į žemės sklypÄ ir jame esantį nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ pripažinimo. IeÅ¡kovo teigimu, žemės sklypas buvo įgytas iÅ¡ jo asmeninių lėšų, o namas statomas tiek iÅ¡ asmeninių, tiek ir iÅ¡ atsakovės lėšų; namÄ statė ieÅ¡kovas, taip pat pagal iÅ¡gales prie statybos prisidėjo atsakovė. Å alys gyveno neregistruotoje santuokoje, vedė bendrÄ Å«kį, todėl aptariamas turtas turėtų bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja daline nuosavybe.

Atsakovė teigė, kad bendro gyvenimo su ieÅ¡kovu nebuvo, susiklostė rangos, o ne jungtinės veiklos santykiai; turtas įgytas iÅ¡ asmeninių lėšų. Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formÄ gali įgyti labai įvairÅ«s civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieÅ¡taraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtÄ ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 straipsnis, 1964 m. CK 472 straipsnis). Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių iÅ¡teklių (įnašų) kooperavimas;

įsipareigojimas naudojant kooperuotus iÅ¡teklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vienodos praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas abiejų naudotomis iÅ¡ bendro Å«kio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (CK 6.971 straipsnis, 1964 m.

CK 474 straipsnis). Sutarties dalyvių įnaÅ¡ai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnaÅ¡u, atsižvelgiant į bendro Å«kio tvarkymÄ , kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (CK 6.970 straipsnio 2 dalis, 1964 m. CK 474 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-1029/2001; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Z.

V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-236/2003; 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje N. Å . v. K. Å ., bylos Nr. 3K-3-37/2004; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J. v. L. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G, bylos Nr. 3K-3-336/2009).Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl tinkamo įrodymų vertinimo, todėl teisėjų kolegija iÅ¡ karto pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v.

UAB „Dujotiekio statyba“, bylos Nr. 3K-3-427/2009).Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡alys gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį. Teisėjų kolegija sutinka su Å¡ia teismo iÅ¡vada, nes jÄ patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek raÅ¡ytiniai įrodymai (T. 1, b. l. 82, 201-204; T. 2, b. l. 21-24). Å iuo klausimu atsakovės pozicija nėra nuosekli: viena vertus, atsakovė procesiniuose dokumentuose teigė, kad nors 1996 m. vasario 12 d – 1996 m. gruodžio 10 d. laikotarpiu su atsakovu gyveno kartu, tačiau bendro Å¡eiminio gyvenimo nevedė (T. 1, b. l. 76;

T. 2, b. l. 3), kita vertus, teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pripažino, kad Å¡iuo laikotarpiu su atsakovu vedė bendrÄ Å«kį (T. 2, b. l. 25-26). Teisėjų kolegijos nuomone, teismas visiÅ¡kai pagrįstai nesivadovavo liudytojų, esančių atsakovės Å¡eimos nariais ar kitais giminaičiais, jų draugais, parodymais dėl jų suinteresuotumo bylos baigtimi (T. 1, b. l. 205-208; T. 2, b. l. 80-83) (CPK 185 straipsnis). BendrÄ Å¡alių gyvenimÄ paliudijo ir asmenys, buvę ar esantys jų kaimynai, todėl abejoti Å¡ių liudytojų parodymų patikimumu nėra pagrindo (T. 1, b. l. 201-203;

T. 2, b. l. 22-24). Liudytojo R. S. parodymai, kad jis draugavo su atsakove, jie ketino susituokti (T. 2, b. l. 80), vertintini kritiÅ¡kai, nes Å¡ia aplinkybe atsakovė procesiniuose dokumentuose nesirėmė, apie tai nieko neužsiminė ir liudytojais apklausti atsakovės giminaičiai. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia remtis liudytojais įrodinėjant gyvenimo kartu faktÄ , nes Å¡i aplinkybė pati savaime nereiÅ¡kia kartu gyvenančių asmenų susitarimo jungtinės veiklos pagrindu sukurti bendrÄ ja dalinę nuosavybę.

Kita vertus, įrodyti bendro nesusituokusių asmenų gyvenimo faktÄ nesiremiant liudytojų parodymais neretai yra labai sudėtinga. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės santuoka buvo nutraukta 1992 m. lapkričio 10 d. (T. 1, b. l. 84). Liudytojų parodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovas savo Å¡eimÄ paliko 1993 metais ir nuo to laiko gyveno kartu su atsakove (T. 1, b. l. 201, 203-204; T. 2, b. l. 22, 24). 1993 m. lapkričio 3 d. ieÅ¡kovas buvo įgaliotas parduoti O. P. priklausantį ginčo žemės sklypÄ (T. 1, b. l. 11), kurį 1994 m. liepos 14 d.

įsigijo atsakovė, o vėliau, 1997 m. gruodžio 15 d., buvo gautas leidimas statyti namÄ jame (T. 1, b. l. 10, 17). Teisėjų kolegijos nuomone, natÅ«ralu, kad bendrai gyvenantys asmenys planuoja savo ateitį, sprendimus esminiais klausimais priima iÅ¡ anksto juos apgalvoję, todėl laikytina, kad Å¡alys įsigyti žemės sklypÄ bei statyti namÄ jame ketino dar iki Å¡ių veiksmų atlikimo, kÄ patvirtina aukščiau nurodytos aplinkybės bei ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai (T. 2, b. l. 24). Dėl Å¡ios priežasties, sprendžiant dėl Å¡alių susitarimo sukurti bendrÄ turtÄ , taikytinos 1964 m.

CK jungtinę veiklÄ reglamentavusios normos, galiojusios iki aptariamų sandorių sudarymo. Iki 1994 m. birželio 10 d. 1964 m. CK 4721 straipsnio redakcijos jungtinės veiklos sutartį reglamentuojančios nuostatos specialių reikalavimų sutarties formai nekėlė, todėl jos forma turėjo bÅ«ti nustatoma pagal 1964 m. CK 41-43 straipsnių nuostatas. Pagal 1964 m. CK 43 straipsnį, fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesnė kaip 500 Lt, iÅ¡skyrus įvykdomus jų sudarymo metu, turėjo bÅ«ti sudaromi raÅ¡ytine forma.

Akivaizdu, kad šioje byloje jungtinės veiklos sutarties tikslo – žemės sklypo ir namo jame – vertinė išraiška viršijo 500 Lt, todėl tokiai sutarčiai iki 1994 m. birželio 10 d. taikytinas paprastos rašytinės formos reikalavimas. Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės sandorio formos nesilaikymas atėmė iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais (1964 m. CK 58 straipsnio 2 dalis). Toks įrodymų leistinumo apribojimas, remiantis CK 1.93 straipsnio 6 dalimi, kuri taikytina nagrinėjamo ginčo atveju (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), nėra absoliutus.

CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas gali netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams, bÅ«tent kai: pirma, byloje yra kitokių raÅ¡ytinių, nors ir netiesioginių, sandorio sudarymo įrodymų; antra, sandorio sudarymo faktÄ patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl Å¡alies kaltės; trečia, atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio sudaryti raÅ¡tu; ketvirta, atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Taigi tokiais atvejais gali bÅ«ti taikoma įrodinėjimo leistinumo taisyklės iÅ¡imtis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvai įrodymų leistinumo taisyklių taikymo aspektu Å¡ios kategorijos bylose reiÅ¡kia, kad teismai turi teisę taikyti minėtÄ Ä¯rodymų leistinumo taisyklės iÅ¡imtį, kai yra pagrindas konstatuoti, jog gyvenusių kartu ir tvarkiusių bendrÄ Å«kį nesusituokusių asmenų turtinės teisės bus neapgintos vien dėl to, kad nėra jungtinę veiklÄ patvirtinančio raÅ¡ytinio susitarimo, nors Å¡alių tarpusavio santykių praktika, susiklosčiusi situacija, Å¡alių ketinimai, jų elgesys siekiant tikslo ir kiti veiksmai leistų teisinius santykius kvalifikuoti kaip jungtinę veiklÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje V.

G. v. V. G., J. G, bylos Nr. 3K-3-336/2009). Taigi Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais. Pripažinus pagrindÄ remtis liudytojų parodymais kilusiame ginče, taip pat pagrįstai netaikytas draudimas remtis tokiais įrodymais ginčijant aplinkybes, nustatytas oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose – notariÅ¡kai patvirtintoje ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje bei nekilnojamojo turto registre (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡alių susitarimÄ sukurti bendrÄ turtÄ patvirtina ne tik liudytojų parodymai (T. 1, b. l. 201-204; T. 2, b. l. 21-23), bet ir kitos aplinkybės. Minėta, Å¡alys vedė bendrÄ gyvenimÄ . IÅ¡ byloje esančių nuotraukų (T. 1, b. l. 122-125) matyti, kad ieÅ¡kovas dalyvavo namo statybose, to iÅ¡ esmės neginčijo ir atsakovė. Taip pat nustatyta, kad abi Å¡alys turėjo pakankamai lėšų prisidėti prie žemės sklypo pirkimo bei namo statybos ir finansiÅ¡kai (T. 1, b. l. 13, 33-36, 126-129, 175-176;

T. 2, b. l. 44-66, 127-140, 158). Å alių iÅ¡laidas statybai patvirtina ir byloje esančios sutartys, sÄ skaitos, kvitai (T. 1, b. l. 9, 21-28, 131; T. 2, b. l. 125-126, 157, 159-166). Atsakovė taip pat neginčijo, kad ieÅ¡kovas name įstatė plastikinius langus bei stoglangius. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, pagrįstai konstatavo, kad nekyla didelių abejonių, jog Å¡alys bendrais veiksmais sukÅ«rė jungtinės veiklos rezultatÄ â€“ ginčo turtÄ .

Visų bylos aplinkybių kontekste atsakovės atsikirtimas, kad tarp Å¡alių susiklostė rangos, o ne jungtinės veiklos santykiai, nelaikytinas įtikinamu. Net sutikus su atsakovės teiginiais, kvestionuojančiais statybinių medžiagų įsigijimÄ ieÅ¡kovo vardu, tai nepaneigtų jungtinės veiklos santykių tarp Å¡alių, nes, minėta, bendro turto kÅ«rimas abiejų Å¡alių lėšomis nėra vienintelis jungtinės veiklos sutarties požymis.IeÅ¡kovas teigė, kad žemės sklypas įgytas iÅ¡ asmeninių lėšų, tačiau Å¡alims nepaneigus jų įnašų sukuriant bendrÄ turtÄ lygių dalių prezumpcijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieÅ¡kovui nuosavybės teisę į pusę ginčo turto (1964 m.

CK 474 straipsnio 2 dalis, 6.970 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija kaip nepagrįstÄ atmeta atsakovės argumentÄ dėl netinkamai taikyto ieÅ¡kinio senaties instituto. Atsakovė į teismÄ dėl ieÅ¡kovo iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo namo kreipėsi 2008 metais, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovas apie savo nuosavybės teisių pažeidimÄ sužinojo nuo kreipimosi į teismÄ dienos, o ne nuo ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 1994 metais (CK 1.127 straipsnio 1 dalies). Teismui nustačius, kad ieÅ¡kovÄ su atsakove siejo bendras gyvenimas, ir nesant nesutarimų tarp Å¡alių, žemės sklypo perleidimo sandorio įforminimas atsakovės vardu savaime negali bÅ«ti laikomas ieÅ¡kovo teisių pažeidimu.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir kitus apeliacinio skundo argumentus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad gyvenamasis namas kaip toks iš esmės yra pastatytas (T. 1, b. l. 105-110), todėl vien tai, jog jis nėra pilnai įrengtas ir nėra įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas, o statybos leidimas yra pasibaigęs, nepaneigia namo egzistavimo fakto ir nuosavybės teisės į jį (CK 4.47 straipsnio 4 punktas, 4.103 straipsnis).

Namo statybos metu panaudotos statybinės medžiagos buvo sunaudotos, prarado savo individualius ir rūšies požymius ar tapo esminėmis pagrindinio daikto dalimis, todėl atsakovės argumentas, kad ginčo dalyku yra statybinės medžiagos, atmestinas. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ieškovas savo reikalavimus grindė iš atsakovės pavogtais įrodymais, tačiau palyginus kaltinamajame akte nurodytus ir ieškovo pateiktus įrodymus (T. 1, b. l. 5-42; T. 2, b. l. 179-185) matyti, kad jie nesutampa.

Taip pat atmestinas atsakovės teiginys, kad teismo buvo Å¡aliÅ¡kas, nes vien atsakovei nepalankaus teismo sprendimo priėmimas nelaikytinas Å¡aliÅ¡kumu. Pažymėtina, kad atsakovė nepasinaudojo savo procesine teise pareikÅ¡ti teisėjo nuÅ¡alinimÄ (CPK 68 straipsnis). Apeliacinio skundo motyvai, susijęs su ginčo turto vertinimu, neturi jokios įtakos bylos iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Apibendrindama aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės priteistina 2 000 Lt atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti (T. 3, b. l. 29) (CPK 98 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės B. U. , a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui A. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt (du tÅ«kstančius litų) atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti. TeisėjaiGintaras Pečiulis Nijolė PiÅ¡kinaitė Vigintas ViÅ¡inskis