N-575-220-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-220/2012

Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01832-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 48.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. V. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimo M. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Tauragės rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu pripažino M. V. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 300 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad M. V. 2010 m. rugpjūčio 23 d., apie 15 val., Respublikos g. 3, Tauragėje, viešoje vietoje, Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos skaitykloje, kitų žmonių akivaizdoje vartojo įžeidžiamus žodžius „mafijozas“, „banditas“ Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus S. K. atžvilgiu, reiškė nepasitenkinimą jo darbu, kėlė triukšmą, tokiais savo veiksmais trukdė būti aplinkiniams bei pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Apeliaciniu skundu M. V. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimą ir juo skirtą baudą bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad bylą nagrinėjęs teismas nevisapusiškai ištyrė bylą, rėmėsi tik suinteresuotų liudytojų parodymais. Paaiškina, kad į biblioteką buvo atėjęs kompiuteriu surašyti skundo. Jam išėjus, bibliotekos darbuotojos iš kompiuterio šiukšliadėžės ištraukė jo rašytą skundą ir ėmė priekaištauti, kad M. V. šmeižia bibliotekos direktorių. Pareiškėjas pasipiktino tokiu bibliotekos darbuotojų šnipinėjimu, todėl tarp jų kilo ginčas. Teigia, jog ginčo metu jis tiesiog įvardino bibliotekos direktoriaus nusikalstamus veiksmus, apie kuriuos buvo rašęs darbuotojų jau perskaitytame skunde. Mano, jog jokio triukšmo nekėlė, aplinkiniams netrukdė, žmonių rimties ir viešosios tvarkos nepažeidinėjo. Apelianto nuomone, jis turėjo teisę įvardyti valdžios pareigūno S. K. nusikalstamas veikas, kadangi jo 2002 m. pasirašytas „Atviras laiškas“ yra pripažintas šmeižikišku. Bibliotekos darbuotojos suklastojo pažeidimo faktą, teisme nenurodė jokių nešališkų liudytojų. Bylą nagrinėjęs teismas netyrė vieno iš administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių – kaltės. Byloje nenustatyta, kokių žmonių akivaizdoje nukentėjusysis buvo vadinamas įžeidžiančiais žodžiais. Be to, teismas atsisakė tirti, ar bibliotekos darbuotojų veiksmai negalėjo sukelti pareiškėjo nepasitenkinimo reakcijos, ar pačios darbuotojos neišprovokavo konflikto. Taip pat nurodo neįžeidinėjęs nukentėjusiojo ir teismo posėdžio metu. Atkreipia dėmesį, kad anksčiau yra baustas tik už tai, kad taip pat ieškojo teisybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Apeliacinis skundas netenkintinas.

M. V. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 174 straipsnyje įtvirtinta, kad nedidelis chuliganizmas, t. y. necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo 100 Lt iki 300 Lt arba administracinį areštą iki 30 parų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde neigia padaręs minėtą pažeidimą, argumentuodamas tuo, kad jis nieko neįžeidė, viešosios tvarkos nesutrikdė, o bibliotekoje kilusį konfliktą išprovokavo pačios bibliotekos darbuotojos.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. V. padarė ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apelianto kaltę patvirtina bibliotekos darbuotojų V. U. ir G. T. tarnybinis pranešimas, jų paaiškinimai bei parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 3, 8-9, 22-23), kuriuose užfiksuota, kad į biblioteką atėjęs pareiškėjas ėmė necenzūriškai vadinti bibliotekos direktorių, įžūliai elgtis, trikdyti bibliotekos lankytojų rimtį. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, nes jie yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, byloje jokių duomenų apie tai, kad šios liudytojos dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti apeliantą, nėra. Apelianto teiginiai, jog jos tokiu būdu siekia įsiteikti vadovui, laikytini subjektyviais samprotavimais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iškelta versija, jog jis savo veiksmais viešosios tvarkos netrikdė, prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams, todėl atmestina kaip nepagrįsta ir vertintina kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės.

Taip pat apeliantas nurodo, jog nebuvo apklausti kiti liudytojai. Tačiau kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo (b. l. 21-24), administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu prašymo apklausti papildomus liudytojus nepareiškė, net neužsiminė, kokie kiti asmenys galėtų būti apklausti liudytojais. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl M. V. kaltės padaryti. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginys, kad nepagrįstai nebuvo apklausti kiti asmenys, atmestinas kaip nepagrįstas. Tuo tarpu apelianto argumentai dėl bibliotekos darbuotojų provokuojančių veiksmų, atmestini, kadangi šioje byloje yra sprendžiamas būtent M. V. patraukimo atsakomybėn klausimas. Todėl kitų asmenų veiksmų tyrimas peržengia nagrinėjamos bylos ribas. Tuo tarpu apelianto elgesys, viešoje vietoje įžeidžiančiais žodžiais vadinant kitą asmenį, yra netoleruotinas. Akivaizdu, jog šitaip asmuo elgėsi suvokdamas savo veiksmų esmę, todėl nėra pagrindo teigti, jog jo veiksmuose nėra kaltės. Atkreiptinas dėmesys, kad ir teismo posėdžio metu M. V. S. K. pavadino silpnapročiu (b. l. 23), kas tam tikra dalimi sustiprina kolegijos įsitikinimą dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės ir patvirtina apklaustų liudytojų parodymų tikrumą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, atitinkantį ATPK 286 straipsnio reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

M. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimą M. V. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas