f8dd39ca-3a0c-460e-9269-868c4e0eaba2 · Regionų administracinis teismas

                                                                      Administracinė byla Nr. I-2867-422/2018                                                                        Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00365-2018-9                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 20.2.3.2;

                          55.1.1; 55.1.3(S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 30 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Deivydui Aidukui,raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

  Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4–5) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki    2018 m. vasario 15 d. kalėjo Drausmės grupės 4,5 ir 6 kamerų tipo patalpose, pažeidžiant reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ .

Tvirtino, kad ginčo kamerų tipo patalpų gyvenamasis plotas buvo nuo 6 iki 14 kv. m., jose kalėjo 1 – 4 nuteistieji, kuriems tekusį gyvenamÄ jį plotÄ mažino jose buvusių baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Nesutiko su pataisos namų teikiamais argumentais, jog per maÅ¾Ä gyvenamÄ jį plotÄ iÅ¡ dalies kompensuoja nuteistiesiems suteikta judėjimo laisvė. Tvirtino, kad per parÄ buvo iÅ¡vedamas pasivaikščioti tik 1 valandÄ , į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ galėdavo nueiti tik iÅ¡kilus sveikatos problemoms, į duÅ¡Ä vedamas vienÄ kartÄ per savaitę 15 minučių, o tai negali pateisinti kamerų perpildymo fakto.

Nurodė, kad kamerų tipo patalpose buvo nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, kamerų tipo patalpos buvo vėdinamos per langus, tačiau ventiliacija buvo nepakankama, todėl esant perpildytoms kameroms, jose buvo didelė oro drėgmė, veisėsi grybelis, pelėsis. Tai sukėlė fizinių nepatogumų, psichologinių iÅ¡gyvenimų, kėlė grėsmę sveikatai. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų patyrė psichologinį ir emocinį stresÄ , dirbtinai sukeltus nepatogumus, trÅ«ko privatumo, prieÅ¡ jį buvo naudojama prievarta, smurtas, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertino 4 000 Eur ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 8–14) nurodė, kad Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2836-505/2017, kurioje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. netinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d., todėl nagrinėjamoje byloje tikslintinas ginčo laikotarpis. Tvirtino, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu kalint kamerų tipo patalpose vienam nuteistajam tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

Galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimo eliminuoti užstatytÄ gyvenamosios patalpos plotÄ , skaičiuojant vienam nuteistajam tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ . 5 ir 6 kameros vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Netinkamai vėdinant kameras jose padidėja santykinė oro drėgmė, todėl gali atsirasti pelėsis. Pagal galiojančius teisės aktus laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose.

KiekvienÄ parÄ eilės tvarka baudos izoliatoriuose ir kamerų tipo patalpose iÅ¡ ten nuobaudas atliekančių nuteistųjų skiriami kamerų budėtojai, kurie aprÅ«pinami visomis patalpų valymui bÅ«tinomis priemonėmis. Kamerų budėtojai palaiko Å¡varÄ patalpose, jas vėdina, plauna grindis, sanitarinius įrenginius. Jeigu nuteistieji gerai atliktų budėtojo pareigas (tinkamai vėdintų, valytų), gyvenamosiose patalpose nebÅ«tų neÅ¡varumų, drėgmės, pelėsio židinių. Jeigu kamerose buvo pelėsis, tai reiÅ¡kia, kad nuteistieji netinkamai vykdė budėtojų pareigas arba neinformavo administracijos apie kitų nuteistųjų blogai atliekamas budėtojo funkcijas. 2 ir 5 kameros buvo tikrintos visuomenės sveikatos centro specialistų, tačiau dirbtiniam apÅ¡vietimui, temperatÅ«rai keliamų reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta.

Duomenų apie pareiÅ¡kėjo teiktus skundus dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ginčo patalpose neturi. PareiÅ¡kėjas pasivaikščioti gryname ore buvo vedamas kiekvienÄ dienÄ valandai laiko, tai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimÄ . Atlikdamas bausmę kamerų tipo patalpose ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Psichologinės tarnybos specialistus dėl patiriamų psichologinių iÅ¡gyvenimų ir psichologinio smurto nesikreipė. PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK atstovas, apie teismo posėdį jiems praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str.).  Skundas netenkintinas.Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad teisme yra nagrinėjama administracinė byla pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«muose iÅ¡nagrinėta administracinė byla Nr. I-969-505/2018 pagal pareiÅ¡kėjo M. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių PN-AK, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Minėtoje byloje pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 2 d. iki            2017 m. rugpjūčio 16 d. jam kalint PravieniÅ¡kių PN-AK 1 karantino kameroje, 4 ir 14 kamerų tipo patalpose bei 4 bÅ«rio 4.1 gyvenamojoje patalpoje.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ sieja su atsakovės atstovo veiksmais laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. vasario 15 d. jį kalinant perpildytose, higienos reikalavimų neatitinkančiose 4, 5 ir 6 kamerų tipo patalpose (esant netinkamam natÅ«raliam apÅ¡vietimui, ventiliacijai, didelei drėgmei, pelėsiui).

Akivaizdu, kad administracinė byla Nr. I-969-505/2018 ir nagrinėjama byla nėra tapačios bylos, todėl pagrindo palikti nenagrinėtÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos, kildinamos dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d., atlyginimo nėra. Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 9, 17–18) nustatyta, kad kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kėjas kalėjo tam tikrais laikotarpiais nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. vasario 15 d.

PareiÅ¡kėjas buvo kalinamas 2, 5 ir 6 kamerų tipo patalpose. Skunde pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ kalinimo sÄ lygų 4, 5 ir 6 kamerų tipo patalpose, pretenzijų dėl kalinimo sÄ lygų 2 kamerų tipo patalpoje pareiÅ¡kėjas nekėlė, todėl jo kalinimo sÄ lygos Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje byloje nebus vertinamos. Be to, atsakovės atstovo pateiktais duomenimis pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu negyveno 4 kamerų tipo patalpoje, todėl jo argumentai dėl ploto trÅ«kumo ir higienos reikalavimų neatitikimo Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje laikomi nepagrįstais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 5 ir 6 kamerų tipo patalpose kalėjo tam tikrais periodais laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. vasario 15 d. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , byloje vertintinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos PravieniÅ¡kių PN-AK 5 ir 6 kamerų tipo patalpose aukščiau nurodytu laikotarpiu (nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. vasario 15 d.).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino dėl jo kalinimo perpildytose patalpose, kur vienam nuteistajam tekęs gyvenamasis plotas neatitiko reglamentuotos ploto normos.

Tvirtino, kad vienam nuteistajam tekusiÄ gyvenamojo ploto normÄ mažino ir gyvenamosiose patalpose buvusių baldų bei sanitarinio mazgo užimamas plotas.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 111.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

Pažymėtina, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nenustatytas reikalavimas, skaičiuojant minimalų vienam nuteistajam tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ , iÅ¡ jo iÅ¡skaičiuoti baldais ir kitais įrenginiais užstatytÄ plotÄ . Å ios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiÅ¡kinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017).

Ä® baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas Konvencijos 3 straipsnio kontekste (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017). Ä® bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (b. l. 17–18) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiais nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 12 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugpjūčio 26 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 9 d., nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 2017 m. spalio 9 d. iki 2018 m. vasario 15 d. kalėjo 5 kameroje, kurios gyvenamasis plotas yra 7,61 kv. m, joje įrengta viena miegamoji vieta, kalėjimo laikotarpiais pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo laikomas vienas, todėl jam teko 7,61 kv. m gyvenamojo ploto.

Laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2017 m. spalio 8 d. pareiÅ¡kėjas kalėjo 6 kameroje, kurios gyvenamasis plotas yra 16,38 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, tačiau pareiÅ¡kėjas joje kalėjo vienas, todėl jam Å¡ioje kameroje teko 16,38 kv. m. Pažymėtina, kad, esant užimtoms visoms gyvenamosioms vietoms, Å¡ioje kameroje kalinčiam asmeniui tenka 4,1 kv. m gyvenamojo ploto.Gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ bei prie jo pateiktus dokumentus, pareiÅ¡kėjas neginčijo atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ sias vietas, jų plotus, jose gyvenusių nuteistųjų skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti jo nurodytas aplinkybes dėl gyvenamųjų vietų skaičiaus ginčo patalpose.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima abejoti atsakovės atstovo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas, plotus, jose gyvenusių nuteistųjų skaičių, todėl, vertinant pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ , vadovaujamasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ sias vietas, vertinamuoju laikotarpiu Å¡iose patalpose gyvenusių asmenų skaičių.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo kalėjimo ginčo kamerose metu jam buvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Nenustačius reglamentuotos vienam nuteistajam tenkančios gyvenamojo ploto normos pažeidimo, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl nepakankamų šios normos kompensacinių priemonių (suteiktos judėjimo laisvės) neanalizuotinos ir nevertintinos.Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl netinkamos natūralios apšvietos kamerose, nepakankamo vėdinimo, didelės drėgmės, pelėsio. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 14 punkte įtvirtintas reikalavimas gyvenamųjų patalpų bendrai dirbtinei apÅ¡vietai, pagal kurį ji negali bÅ«ti mažesnė nei 200 lx. Reikalavimų natÅ«raliai apÅ¡vietai nėra nustatyta, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl netinkamos natÅ«ralios apÅ¡vietos ginčo kamerose atmestinos kaip nepagrįstos.Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punkto nuostatas turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d.

įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, Taisyklės) 16.10 punkte nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kameros buvo vėdinamos per langus, atsakovės atstovas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad 5 ir 6 kameros vėdinamos per langus ir ventiliacines angas (b. l. 18–25). Tai, teismo nuomone, atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ .

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad dėl kamerų perpildymo vėdinimas buvo nepakankamas, todėl jose buvo didelė drėgmė, pelėsis. Pažymėtina, kad byloje nebuvo nustatytas kamerų perpildymo faktas, taip pat nenustatyti kamerų vėdinimo pažeidimai. Be to, pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punktÄ , patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz. laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų kambariai), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Uždarosios zonos kameros yra valomos Nuteistųjų areÅ¡tu bei nuteistųjų, atliekančių nuobaudas uždariusios zonos kamerose, skyrimo kameros budinčiaisiais tvarkos ir pareigų apraÅ¡e, patvirtintame PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-494, nustatyta tvarka (b. l. 40–41), pagal kurio 2.1. punktÄ paskirtas budintysis turi tvarkyti kamerÄ (plauti grindis, valyti dulkes ir sanitarinius įrenginius, iÅ¡neÅ¡ti Å¡iukÅ¡les, jÄ vėdinti). Taigi akivaizdu, kad pareiga vėdinti kameras yra nustatyta kameros budinčiajam.Byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytus skundus, keltas pretenzijas PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nams, administracijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl nepakankamos kamerų ventiliacijos, didelės drėgmės ar pelėsio, dėl budinčiųjų netinkamai atliekamos pareigos tvarkyti kameras, todėl, nesant tokių duomenų, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos ginčo kamerų tipo patalpų ventiliacijos vertinami kaip nepagrįsti ir Å¡iame kontekste konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus nėra pagrindo.Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos – valstybinės valdžios institucijos (PravieniÅ¡kių PN-AK) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo).

Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo M. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja                                                                                                                             Janina Vitunskienė