f8d9bca7-1908-4a69-8b10-e53bd0fe0352 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-2728-171/2010Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01886-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 38, 74(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant JÅ«ratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui Robertui Vaitkevičiui, atsakovės atstovui Virginijui Varnaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

V. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – Teisingumo ministerija) dėl įsakymo panaikinimo Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1-4), kuriame praÅ¡o panaikinti Teisingumo ministro 2010-06-02 įsakymÄ Nr. 1R-125 „Dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo antstoliui R. V.“ (toliau – Ä®sakymas).PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kino, kad Teisingumo ministras, priimdamas skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , neteisingai pritaikė bei pažeidė teisės normas.

Ä®sakyme ministras nurodė, kad antstolis R. V. nemoka priteistų sumų, vengia vykdyti teismo nutartį, atsisako gera valia vykdyti teismo nutartį. Å ie teiginaiai neatitinka tikrovės bei faktinės medžiagos, taip pat prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.Pažymėjo, kad 2010-06-02, t. y. įsakymo priėmimo dienÄ , jau buvo sumokėta 500 Lt (pusė visos skolos), todėl įsakymo pagrindas, kad jis nemoka priteistų lėšų, vengia vykdyti teismo nutartį, nevykdo teismo nutarčių, yra nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad visas sumas mokėjo pats gera valia ir savanoriÅ¡kai, niekas Å¡ių sumų priverstinai neiÅ¡ieÅ¡kojo ir jokia priverstinė vykdymo procedÅ«ra jo atžvilgiu nėra pradėta.

Teigia, kad atlikti mokėjimai ir Teisingumo ministerijai pateiktas 2010-05-19 paaiÅ¡kinimas įrodo, kad jis pats gera valia mokėjo sumas ir nurodė, kad jas mokės toliau, neatsisako mokėti, todėl įsakymo pagrindas yra nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad 2010-05-19 paaiÅ¡kinime jis nurodė, kad Å¡iuo metu neturi finansinių galimybių sumokėti visos sumos iÅ¡ karto, tačiau Teisingumo ministerija, priimdama skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , nevertino Å¡ių nurodytų svarbių aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kas yra akivaizdu, kad jis turėjo daug įsipareigojimų mokėdamas sumas, reikalingas antstolio funkcijoms vykdyti (antstolio kontorÄ iÅ¡laikyti), todėl iÅ¡kart visos sumos sumokėti negalėjo.

Juo labiau, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra nenumatytos ir niekas jų nekompensuoja, o turi bÅ«ti sumokamos iÅ¡ asmeninių antstolio lėšų. Mano, kad iÅ¡ Teisingumo ministro įsakymo darytina iÅ¡vada, kad jei antstolis neturi sutaupęs laisvų lėšų ir turi mokėtinų įsipareigojimų, tai jis daro drausmės pažeidimÄ . Mano, kad toks skundžiamas įsakymas prasilenkia su teisinės valstybės principais. PareiÅ¡kėjas taip pat mano, kad Ä®sakymas prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams visi asmenys lygÅ«s. Nurodo, kad buvo ir yra daug antstolių, kurie turi ar turėjo taip pat savo atžvilgiu teismų priteistų ar kitų institucijų priimtų sprendimų dėl skolų sumokėjimo ir Å¡ie dokumentai buvo vykdomi pas kitus antstolius, tačiau jiems niekas drausmės bylų nekėlė.

Teigia, kad Teisingumo ministras, priimdamas 2010-06-02 įsakymÄ , vadovavosi dvigubais standartais, pažeidė teisės į lygybę principus, todėl Ä®sakymas yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d).Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, papildomai paaiÅ¡kino, kad yra neproporcinga iÅ¡kelti drausmės bylÄ dėl neįvykdyto teismo sprendimo (b. l. 79–80).Atsakovė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime (b. l. 16–18) nurodė, kad iÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2010 m. vasario 26 d. nevykdo teismo nutarties ir nemoka priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų, atideda paties nurodytÄ mokėjimo terminÄ . Å ie pareiÅ¡kėjo veiksmai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis vengia vykdyti teismo nutartį.Atsakovė pažymėjo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (nuosprendis arba nutartis) yra privalomas visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigÅ«nams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

PareiÅ¡kėjas teisminio proceso metu, teismo neprašė atidėti nutarties įvykdymo arba iÅ¡dėstyti mokėjimus dėl teismo priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl atsakovė daro iÅ¡vadÄ , kad teismui priteisus bylinėjimosi iÅ¡laidas, pareiÅ¡kėjas privalėjo nedelsdamas ir savarankiÅ¡kai neatidėliodamas, savavaliÅ¡kai nenusistatydamas mokėjimo terminų, vykdyti įsiteisėjusiÄ teismo nutartį. Mano, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti teiginiai, kad jis geranoriÅ¡kai vykdė teismo nutartį, mokėdamas priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas dalimis, nepaneigia to fakto, kad nutartis nebuvo tinkamai įvykdyta, kaip tai numatyta Civilio proceso kodekse.

PareiÅ¡kėjas teismui neužsiminė apie savo sunkiÄ turtinę padėtį, todėl nepateisinami jo argumentai dėl sunkios jo ekonominės padėties.Atsakovė nurodė, kad atsisakymas gera valia vykdyti nutartį rodo pareiÅ¡kėjo nepagarbÄ teisingumÄ vykdančiai institucijai – teismui, taip pat asmeniui, kuriam teismas priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylinėjantis su pareiÅ¡kėju. PareiÅ¡kėjas, nevykdydamas teismo nutarčių, diskreditavo antstolio vardÄ , pažeidė Antstolių profesinės etikos kodekso 4 punkte įtvirtintÄ pareigÄ saugoti antstolio profesijos garbę ir prestiÅ¾Ä .

Pagal Antstolių įstatyme įtvirtintas teisės normas, Teisingumo ministras turi teisę iÅ¡kelti antstoliui drausminę bylÄ ir už Antstolių profesinės etikos kodekso pažeidimus. Å iuo atveju neabejotinai Antstolių profesinės etikos kodekso 4 punktas buvo pažeistas, todėl drausminė byla antstoliui iÅ¡kelta pagrįstai.Atsakovės atstovas per teismo posėdį palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, papildomai paaiÅ¡kino, kad drausmės byla buvo iÅ¡kelta ne po pirmo kreipimosi dėl jos nevykdymo (b. l. 89).Skundas atmestinas.Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, kad 2010 m. kovo 16 d.

Teisingumo ministerijoje gautas N. G. skundas, kuriame teigiama, kad jam priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, tačiau pareiÅ¡kėjas nevykdo teismo nutarties ir priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų nemoka (b. l. 20). Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi iÅ¡ pareiÅ¡kėjo N. G. priteisė 700 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ . Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 18 d. iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ jį atmetė ir priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 300 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ (b. l. 31–34).PareiÅ¡kėjas 2010 m. kovo 30 d. raÅ¡tu Nr. 3601 Teisingumo ministerijai pranešė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d nutartį gavo 2010 m. vasario 26 d., o N. G. yra sumokėjęs didelę bylinėjimosi iÅ¡laidų dalį – 400 Lt (b. l. 22).PareiÅ¡kėjas 2010 m. balandžio 1 d. elektroniniu paÅ¡tu papildomai informavo Teisingumo ministerijÄ , kad visÄ likusiÄ sumÄ sumokės N. G. per mėnesį (b. l. 23). 2010 m. gegužės 3 d.

Teisingumo ministerijoje gautas pakartotinis N. G. skundas, kuriame nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas pervedė iÅ¡ viso tik 397 Lt, likusios sumos – 603 Lt – nesumokėjo (b. l. 25). PareiÅ¡kėjas 2010 m. gegužės 19 d. raÅ¡tu Nr. SD-5596 Teisingumo ministerijÄ informavo, kad yra padengęs didelę bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ â€“ 400 Lt, Å¡iuo metu neturi finansinių galimybių iÅ¡ karto sumokėti visÄ likusiÄ sumÄ , mokės dalimis, kitÄ mokėjimo pavedimÄ atliks iki gegužės mėnesio pabaigos (b. l. 27).Teisingumo ministras, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Antstolių įstatymo 13 str. 2 d., 2010-06-02 įsakymu Nr. 1R-125, iÅ¡kėlė antstoliui R.

V. drausmės bylÄ (b. l. 5–6, 28–29).IÅ¡ Teisingumo ministerijos 2010-06-03 raÅ¡to Nr. (1.23)7R-495 matyti, kad įsakymas ir medžiaga dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo buvo persiųsta Antstolių garbės teismui nagrinėti drausmės bylÄ (b. l. 30).Ginčo esmė – 2010-06-02 Ä®sakymo Nr. 1R-125 „Dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo antstoliui R. V.“ teisėtumas ir pagrįstumas.Antstolio, antstolio padėjėjo drausmės bylos bei drausminių nuobaudų procedÅ«rÄ reglamentuoja Antstolių įstatymo 13 ir 14 straipsniai.

Pagal Å¡iuos straipsnius, Teisingumo ministras kaip Å¡ios procedÅ«ros dalyvis turi teisę iÅ¡kelti antstoliui drausmės bylÄ (13 str. 2 d.). Antstolių garbės teismas, vadovaudamasis teisingumo ministro patvirtinta drausmės bylų iÅ¡kėlimo ir nagrinėjimo tvarka (Teisingumo ministro 2006-09-26 įsakymu Nr. 1R-295 „Dėl antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iÅ¡kėlimo ir nagrinėjimo taisyklių ir antstolių garbės teismo veiklos nuostatų patvirtinimo“ patvirtinta drausmės bylų iÅ¡kėlimo ir nagrinėjimo tvarka), privalo iÅ¡nagrinėti antstoliui iÅ¡keltÄ drausmės bylÄ (13 str. 6 d.) bei priimti vienÄ iÅ¡ 14 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų.Antstolių įstatymo 13 str. 1 d. numato, kad už Å¡io Ä®statymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklÄ , vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo iÅ¡laidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui (antstolio padėjėjui) gali bÅ«ti taikoma Å¡iame Ä®statyme nustatyta drausminė atsakomybė.Taigi, sprendžiant, ar pareiÅ¡kėjui R.V. 2010-06-02 Ä®sakymu pagrįstai buvo iÅ¡kelta drausmės byla, bÅ«tina nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas pažeidė minėtus teisės aktus.

Tokios pozicijos, nagrinėdamas administracines bylas dėl įsakymų, kuriais antstoliui iÅ¡keliama drausmės byla, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2010-02-01 nutartis adm. byloje Nr. A556-332/2010). Ginčijamame įsakyme nurodyta, kad atsisakymas gera valia vykdyti teismo nutartį rodo antstolio nepagarbÄ teisingumÄ vykdančiai institucijai – teismui, taip pat asmeniui, kuriam teismas priteisė advokato iÅ¡laidas, patirtas bylinėjantis su antstoliu. Antstolis, nevykdydamas teismo nutarčių, diskreditavo antstolio vardÄ , pažeidė Antstolių profesinės etikos kodekso 4 p. įtvirtintÄ pareigÄ saugoti antstolio profesijos garbę ir prestiÅ¾Ä .Antstolių profesinės etikos kodekso 4 punktas nustato, kad kiekvienas antstolis privalo sÄ Å¾iningai vykdyti įstatymuose jam numatytas funkcijas, saugoti savo profesijos garbę ir prestiÅ¾Ä , imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.Vienas iÅ¡ civilinio proceso principų, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 18 str., yra tas, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.Byloje nustatyta, kad antstolis R.

V., įsiteisėjus teismo nutarčiai, nesumokėjo N. G. naudai priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad jis nesilaikė vieno iÅ¡ civilinio proceso principų.Teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad jis vykdė teismo nutartį, dalimis mokėdamas tam tikras pinigų sumas, kadangi Å¡iuo atveju nutartyje, kuria priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nebuvo nurodyta, kad jos vykdymas yra iÅ¡dėstomas ar atidedamas, nors tokia galimybė LR CPK 271 str. 1 d. numatyta.

Pats pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas skolininku, negalėjo nusistatyti teismo sprendimo vykdymo tvarkos ir termino.Teismas sutinka su ginčijamame įsakyme dėstomu argumentu, kad antstolis, kuriam teisės aktais suteikta funkcija vykdyti vykdomuosius dokumentus, pats privalo neatidėliodamas vykdyti įsiteisėjusiÄ nutartį ir rodyti pavyzdį kitiems skolininkams.Teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad kitų antstolių atžvilgiu drausmės bylos nekeliamos, nors jie nevykdo teismo nutarčių, kadangi tai ne nagrinėjamos bylos dalykas ir kitų antstolių veiklos teismas neanalizuoja.

Be to, teismas pažymi, kad pagal Antstolių profesinės etikos kodekso 9 punktÄ , antstolis negali vieÅ¡ai vertinti savo kolegų darbo ir turi užtikrinti, kad to nedarytų kiti antstolių kontoros darbuotojai.Teismas pažymi, jog teismo sprendimo priėmimas dar nereiÅ¡kia, kad yra įvykdytas teisingumas. Teisingumas įvykdomas tada, kai yra įvykdytas priimtas teismo sprendimas. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad antstolis R. V., nesumokėdamas įsiteisėjusia teismo nutartimi N. G. priteistų atstovavimo iÅ¡laidų, pažeidė Antstolių profesinės etikos kodekso 4 p. numatytÄ pareigÄ saugoti antstolio profesijos garbę ir prestiÅ¾Ä , todėl jam pagrįstai buvo iÅ¡kelta drausmės byla.Teisė teisingumo ministrui iÅ¡kelti antstoliui drausmės bylÄ yra suteikta Antstolių įstatymo 13 str. 2 d., taigi Å¡iuo atveju konstatuotina, kad įsakymas iÅ¡kelti drausmės bylÄ priimtas kompetentingo subjekto, jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87, 88 str. 1 p., 127, 129 str., n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo R.

V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                                    Irena Paulauskienė                                           Gintaras Dzedulionis                           Liudmila Zaborovska