f8d7d654-0dfb-4a89-8541-d3e75b6ffd64 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                                                                  Pranešėja Jolanta Čepukėnienė                                              Baudžiamoji byla Nr. 1A-530-487/2012          Teisėjas O.

Z.                                           Teisminio proceso kategorija:1-01-2-00030-2011-1                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.20.6.; 1.2.20.5. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2013 m. lapkričio 28 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės, teisėjų Sigitos Bieliauskienės ir Daivos Pranytės - Zalieckienės,sekretoriaujant Linai Žalaitei,dalyvaujant prokurorui Tomui Tukleriui,nuteistajai E. K.,nuteistosios gynėjui advokatui ArÅ«nui Bertuliui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios E. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 236 str. 1 d. 20 MGL dydžio, t.y. 2600 litų bauda.Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. 9 d., Å¡i bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du su bausmėmis, skirtomis 2012-02-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir 2012-04-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiais, ir E. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė 75 MGL dydžio, t.y. 9750 litų bauda.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė: E. K. nuteista už tai, kad pranešė apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , o bÅ«tent:ji 2010-10-12 laikotarpyje nuo 13.45 val. iki 15.50 val. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratÅ«roje, esančioje Rinktinės g. 5A, Vilniuje, 523 kabinete, bÅ«dama pasiraÅ¡ytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 236 str. už melagingÄ Ä¯skundimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorui G.

J. nurodė, kad:2009-10-24 Vilniaus (duomenys neskelbtini) areÅ¡tinės kameroje trys uniformuoti minėto skyriaus pareigÅ«nai naudojo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ ir patyčias;2009-10-24 Vilniaus (duomenys neskelbtini)areÅ¡tinės apklausos kambaryje Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigÅ«nai A. P. ir S. S. pavaiÅ¡ino jÄ saldainiais, nuo kurių jai buvo bloga, jÄ pykino ir ji vėmė krauju;2009-10-25 ir 2009-10-26 Vilniaus (duomenys neskelbtini), areÅ¡tinės apklausos kambaryje Lietuvos Respublikos VSD pareigÅ«nai A.

P. ir S. S. vertė jÄ prisipažinti kalta, padarius nusikalstamÄ veikÄ , prieÅ¡ingu atveju grasindami perduoti Rusijos Federacijai informacijÄ , dėl kurios bus žiauriai susidorota su jos draugais A. ir A. M., dėl ko ji ir prisipažino, padariusi jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , kai jÄ apklausė ikiteisminio tyrimo teisėjas M. G.;2009-10-26 po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , jai suÅ¡lapus batus ir neturint kuo apsiauti, Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) prokuroras J. L. atsisakė grÄ Å¾inti jai jos daiktus ir tokiu bÅ«du darė jai psichologinį spaudimÄ ;2010-04-07 apklausos, vykusios Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) prokuroras J.

L. ir kurioje dalyvavo jos gynėjas advokatas A. L., vertėja ir trys Rusijos Federacijos pareigÅ«nai, metu, jai nežinoma moteris visų apklausoje dalyvavusių asmenų akivaizdoje jai į rankÄ suleido vaistus, dėl kurių poveikio ji neprisimena atskirų apklausų;2010-04-08 ji buvo nuvežta į jai nežinomÄ baltÄ pastatÄ , kur buvo trys rusakalbiai, vienas iÅ¡ kurių imituodamas jos apieÅ¡kÄ lietė jos intymias vietas ir taip prie jos seksualiai priekabiavo, po ko du vyrai naudojo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ - sudavė jai smÅ«gius rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, bloÅ¡kė jÄ Ä¯ sienÄ , o, jai pargriuvus, tyčiojosi iÅ¡ jos; ir tokiu bÅ«du pranešė apie žinomai nebÅ«tus nusikaltimus, kurių atskiri požymiai numatyti LR BK 138 str. (nesunkus sveikatos sutrikdymas), 140 str. 1 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas), 145 str. (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ arba žmogaus terorizavimas), 148 str. (žmogaus veiksmų laisvės varžymas), 152 str. (seksualinis priekabiavimas), 228 str. (piktnaudžiavimas), dėl ko paminėto praneÅ¡imo pagrindu buvo suraÅ¡ytas protokolas-pareiÅ¡kimas, kurį E. K. pasirašė, tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , ji davė melagingus parodymus, apklausiama kaip liudytoja, o bÅ«tent: ji 2010-10-14 laikotarpyje nuo 16.17 val. iki 17.22 val.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), bÅ«dama pasiraÅ¡ytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimÄ , apklausiama kaip liudytoja, melagingai parodė, kad:2009-10-24 patalpinant jÄ Ä¯ Vilniaus (duomenys neskelbtini), areÅ¡tinės kamerÄ Nr. 1, kameroje nieko nebuvo, kameroje ji buvo viena, o kita sulaikytoji - S. M., buvo patalpinta tik po kelių dienų;2009-10-24 pas jÄ Ä¯ Vilniaus (duomenys neskelbtini) areÅ¡tinės kamerÄ Nr. 1 įėjo trys uniformuoti areÅ¡tinės pareigÅ«nai, pradėjo iÅ¡ sėdinčios ant lovos E. K. tyčiotis, o E. K. atsistojus nuo lovos, jÄ pastÅ«mė, paskui įspyrė į Å¡onÄ , paėmė už sprando ir papurtė.

Visa tai buvo padaryta kameroje, kurioje ji buvo laikoma ir tuo metu buvo viena;2009-10-24 areÅ¡tinės apklausos kambaryje Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nai A. P. ir S. S. davė E. K. saldainius, kuriais ji apsinuodijo, nuo kurių jai buvo bloga, jÄ pykino ir ji vėmė krauju;2009-10-25 ir 2009-10-26 areÅ¡tinės apklausos kambaryje Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nai A. P. ir S. S. darė E. K. spaudimÄ , reikalavo prisipažinti kalta, padarius nusikalstamÄ veikÄ , prieÅ¡ingu atveju grasindami perduoti informacijÄ Rusijos Federacijos specialiosioms tarnyboms ir tokiu bÅ«du pakenkti jos draugams;2010-04-07 Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) prokurorui J.

L. darbo kabinete apklausiant E. K. kaip įtariamÄ jÄ , apklausoje dalyvaujant jos gynėjui advokatui A. L., trims Rusijos Federacijos pareigÅ«nams ir vertėjai, kažkokia moteris suleido jai į rankÄ vaistų, dėl ko ji neprisimena savo prisipažinimo bei kitų įvykių;2010-04-08 dar vienÄ kartÄ E. K. atžvilgiu buvo panaudotas smurtas - konvojaus pareigÅ«nams E. K. iÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo nuvežus į kažkokį baltÄ pastatÄ , ten trys rusų pareigÅ«nai jÄ keikė, reikalavo liudyti prieÅ¡ M., du iÅ¡ Å¡ių pareigÅ«nų sudavė jai smÅ«gius kojomis į Å¡onÄ ir nugarÄ , paėmė už sprando ir trenkė į sienÄ , į žemę, kartÄ Ä¯ pilvÄ , be to, vienas iÅ¡ Å¡ių pareigÅ«nų seksualiai prie jos priekabiavo – imituodamas apieÅ¡kojimÄ , lietė jos intymias kÅ«no vietas – stipriai apgraibė krÅ«tinę, užpakalį, be to, Å¡ie rusų pareigÅ«nai jai grasino, kad jei ji skųsis, tai negyvens, grasino susprogdinti E. K. ir jos draugę Maskvoje;ir tokiu bÅ«du E. K. davė melagingus parodymus, kurie buvo užraÅ¡yti E. K. apklausos kaip liudytojos protokole, kurį ji pasirašė, t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 236 str. 1 d.             Apeliaciniu skundu nuteistoji E. K. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-08 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

             Nurodo, kad teismo nuosprendis priimtas, neįrodžius apeliantės kaltės. Teigia, jog Å¡ioje byloje teismas nepaÅ¡alino visų abejonių ir prielaidų, sudarančių pagrindÄ teigti, jog ji savo 2010-07-02 ir 2010-10-12 pareiÅ¡kimuose bei 2010-10-14 apklausoje nurodė neva melagingas aplinkybes dėl apeliantės atžvilgiu pavartoto smurto. Todėl esant byloje abejonėms ir nuosprendyje jų nepaÅ¡alinus, visos jos turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinamos jos, kaip kaltinamosios, naudai ir dėl veikos, numatytos LR BK 236 str. 1 d., turėjo bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

             Nurodo, kad teismas įžvelgė jos nusikaltimÄ veikÄ tik dėl 2010-10-12 protokole - pareiÅ¡kime ir 2010-10-14 apklausos protokole nurodytų aplinkybių. Tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, jog analogiÅ¡kÄ neva nusikalstamÄ veikÄ padarė dar 2010-07-02, skunde pirmÄ kartÄ iÅ¡dėstydama smurto prieÅ¡ apeliantę aplinkybes. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių dokumentų, juose iÅ¡dėstytos aplinkybės yra identiÅ¡kos. Juos tyręs prokuroras G. J., apklausiamas teismo posėdžio metu, yra pareiÅ¡kęs, kad nieko naujo iÅ¡ 2010-10-12 protokolo - pareiÅ¡kimo nesužinojo.

Pažymi, kad Å¡ioje byloje tuos pačius jos veiksmus prokuratÅ«ra ir teismas įvertino visiÅ¡kai skirtingai, t.y. vienu atveju teismo nuosprendžiu jie buvo pripažinti teisėti (2010-07-02 skundo pateikimas), kitu atveju - nusikalstami (2010-10-12 protokolo - pareiÅ¡kimo pateikimas ir 2010-10-14 apklausa). Tad visiÅ¡kai aiÅ¡ku, jog egzistuojantis dvigubas ir visiÅ¡kai prieÅ¡ingas tokių pačių veiksmų vertinimas yra ne kas kita, kaip nepanaikinta akivaizdi abejonė dėl jos kaltės, inkriminuojant nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 236 str. 1 d.

             Atkreipia dėmesį į tai, jog teismo nuosprendis negalėjo būti priimtas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas pasisakė dėl bylos aplinkybių, kurias pirma turėjo ištirti tam kompetentingas Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00115-10. Teigia, kad jog 2010-07-02 skundas ir vėlesni tapatūs pareiškimai yra susiję su neprocesinių metodų taikymu ikiteisminio tyrimo metu jos, kaip įtariamosios, atžvilgiu, kadangi toje byloje įtarimas buvo grindžiamas tariamu apeliantės prisipažinimu.

Tai Å¡ioje baudžiamojoje byloje minėjo apklausti liudytojais prokurorai J. L. ir G. J.. Todėl, jos manymu, skundas turėjo bÅ«ti tiriamas ir jo tyrimo rezultatai fiksuojami bÅ«tent paminėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00115-10. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-12 nutartyje teismas pažymėjo, kad E. K. skunde nurodytų aplinkybių tyrimas ir jų vertinimas yra baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 01-2-00115-10 Å¡iuo metu nagrinėjančio teismo teisminio nagrinėjimo dalykas, todėl tik baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantis teismas gali spręsti, ar ikiteisminio tyrimo metu buvo tinkamai taikomi procesiniai įstatymai, ar nebuvo pažeidžiamos proceso dalyvių teisės, tame tarpe ir konstitucinės, ir ar ikiteisminį tyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas (tiek prokuroras, tiek kiti asmenys) nepiktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi.

Taip pat nurodė, jog Å¡ias aplinkybes iÅ¡siaiÅ¡kinti baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantį teismÄ Ä¯pareigoja įstatymai, todėl, iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ ir teismui nustačius, kad E. K. skunduose nurodytos aplinkybės, susijusios su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmais, atliekant ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00115-10, yra pagrįstos ir jų veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymiai, teismo procesinių sprendimų pagrindu gali bÅ«ti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, atliekant ikiteisminius tyrimus.

Todėl minėtoje nutartyje iÅ¡sakyta teismo nuomonė, kad, tik iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme, teismo procesiniuose dokumentuose įvertintų įrodymų ir kitų nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu galima teigti, kad vieno ar kito asmens veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymiai. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2011-03-28 nutartyje pažymėjo, jog E. K. skundo argumentai yra susiję su jai pareikÅ¡tais kaltinimais baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00115-10, kuri Å¡iuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme ir yra tos bylos nagrinėjimo dalykas.Pažymi, jog, kadangi baudžiamoji byla Nr. 01-2-00115-10 teismo nuosprendžio priėmimo dienai nebuvo iÅ¡nagrinėta, akivaizdu, kad nuosprendis buvo priimtas, prieÅ¡ tai kompetentingam teismui nepasisakius dėl apeliantės 2010-07-02 skunde ir 2010-10-12 protokole - pareiÅ¡kime bei 2010-10-14 apklausoje nurodytų aplinkybių, susijusių su jos teisių pažeidimu ikiteisminio tyrimo metu.

Todėl teismas, iÅ¡eidamas už savo kompetencijos ribų, nepagristai ir neteisėtai sprendė, ar ji 2010-07-02 skunde, 2010-10-12 protokole - pareiÅ¡kime bei 2010-10-14 apklausoje nurodė tikrovę atitinkančias aplinkybes ar galimai pranešė apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ . Be to, nesulaukęs Vilniaus apygardos teismo procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00115-10, Vilniaus miesto apylinkės teismas, Å¡ioje byloje priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pažeidė ir LR BPK 242 str. Kadangi įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigÅ«nams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi bÅ«ti be prieÅ¡taravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR BPK 346 str. 1 d.), todėl, nesulaukus minėtos bylos iÅ¡sprendimo, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu Å¡io byloje buvo pažeistos LR BPK 225 str. 1 dalyje numatytos teismingumo nuostatos.             Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nuosprendyje nurodė, jog liudytojų parodymais ir surinktais raÅ¡tiÅ¡kais įrodymais yra neva patvirtinta, kad 2010-10-12 protokole - pareiÅ¡kime ir 2010-10-14 apklausoje paminėtos, tačiau analogiÅ¡kos 2010-07-02 skunde nurodytoms, aplinkybės yra melagingos, t.y. patvirtina, jog jos atžvilgiu negalėjo bÅ«ti pavartotas smurtas ar psichinė prievarta.

Teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu ir byloje buvo apklausti tik 8 iÅ¡ 12-os 2009-10-24 nuo 7.00 val. iki 2009-10-25 9.00 val. areÅ¡tinėje budėję pareigÅ«nai, tad nebuvo panaikintos visos abejonės, jog ji nebuvo sumuÅ¡ta kitų, tuo pat metu areÅ¡tinės pamainoje dirbusių asmenų. Pažymi, kad, kaip nurodė savo paaiÅ¡kinimuose, smurtÄ apeliantės atžvilgiu pavartojo ne apžiÅ«ras darę bei pas tyrėjus lydėję pareigÅ«nai, t.y. ne tie pareigÅ«nai, kurie liudijo teisme ar kurių parodymai buvo pagarsinti.

Be to, tai, kad smurtas jos atžvilgiu galėjo bÅ«ti pavartotas, patvirtina ir vieÅ¡as faktas, kad toje pačioje Vilniaus areÅ¡tinėje du pareigÅ«nai sumušė sulaikytÄ asmenį ir prieÅ¡ jį panaudojo elektros impulsinį prietaisÄ ir tai, prieÅ¡ingai nei teigė prokuratÅ«ros atstovai ar apklausti areÅ¡tinės darbuotojai, patvirtina faktÄ , jog smurtas Å¡ioje įstaigoje vis dėl to egzistuoja ir galėjo bei buvo pavartotas apeliantės nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Nurodo, kad teismo nurodyti liudytojai V.

F., R. L., R. D., E. M. ir G. P. dėl savo darbo pobÅ«džio patvirtino tik apie savo veiksmus, tačiau nematė ir negalėjo matyti bei kontroliuoti kitų pareigÅ«nų veiksmų. Todėl Å¡i ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepaÅ¡alinta aplinkybė teismo nuosprendį daro abejotinÄ ir neaiÅ¡kų, todėl jis yra naikintinas bei priimtinas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.              Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas nuosprendyje nurodė, jog neva jos nurodytas aplinkybes dėl smurto vartojimo paneigia ir liudytojos S. M. parodymai, nors Å¡ios liudytojos parodymuose gausu prieÅ¡taravimų faktinėms bylos aplinkybėms, todėl, jų nepaÅ¡alinęs, teismas neturėjo jokios teisės remtis ir grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Pažymi, jog teismas nepasisakė ir nepaneigė Å¡ios liudytojos suinteresuotumo duoti tokius parodymus, kaip ir nepaneigtas Å¡ios liudytojos atsidÅ«rimo "vienoje" kameroje su apeliante, esant vieÅ¡ai žinomam specialiųjų tarnybų metodui kartu į kamerÄ tikslu gauti informacijÄ su įtariamuoju patalpinti asmenį, bendradarbiaujantį su Å¡iomis tarnybomis. Anot apeliantės, tai patvirtina faktas, jog liudytoja S. M. buvo sulaikyta ne 48 valandas, kaip kad numato LR BPK 140 str. 2 d., bet 99 valandas be jokio tam faktinio ir teisinio pagrindo.

Nurodo, kad S. M. teisme parodė, jog ji su apeliante sėdėjo tik vienoje kameroje (6 vietų) Nr. 1, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, E. K. nuo 2009-10-24 iki 2009-10-28 buvo patalpinta net 4 kamerose: nuo 2009-10-24 iki 2009-10-27 kameroje Nr. 1, 2009-10-27 7 val., ryte buvo iškviesta iš kameros Nr. 9-1, nuo 2009-10-27 11.00 va1. jau buvo kameroje Nr. 9, nuo 2009-10-28 7 val. ryto vėl buvo kameroje Nr.

1. Teismas, nuosprendyje aprašydamas apeliantės buvimo Vilniaus areštinėje aplinkybes, šio fakto ne tik kad nepaaiškina, bet ir nutyli. Teigia, kad, įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad arba liudytojos S. M. parodymai prasilenkia su tiesa, arba areštinėje pildomi dokumentai nėra teisingi.             Nurodo, jog teismas nuosprendyje negalėjo remtis ne tik neteisingais liudytojos S. M. parodymais, bet ir šiems parodymams prieštaraujančiais apeliantės apžiūros protokolais.

S. M., apklausiama teismo metu, nurodė, kad apeliantę, o vėliau ir jÄ pačiÄ areÅ¡tinės medikė apžiÅ«rinėjo tarpduryje. Tuo tarpu liudytoja A. B. nurodė, kad apžiÅ«ra atliekama kameros viduje. Be to, pareigÅ«nas R. D. nurodė, kad asmens apžiÅ«ra atliekama nenurengus, o E. S. - nurengus iki kelnaičių. Pati medikė A. B. nurodė, kad viso kÅ«no niekada nežiÅ«ri. Pažymi, jog apžiÅ«ros protokolų teisingumu verčia abejoti ir faktas, kad dėl vienos pažiÅ«ros buvo suraÅ¡yti du skirtingi "Ä® areÅ¡tinę uždaromo asmens apžiÅ«ros ir kratos" protokolai ta pačia data, t.y. 2009-10-24 d. 20 val., tačiau su skirtingais duomenimis, nors pagal liudytojo R.

D. paaiÅ¡kinimus, protokolai suraÅ¡omi 2 egz., bet jie negali bÅ«ti skirtingi. Be to, nurodo, jog akivaizdžiai matyti, kad protokolo originalo eilutėje apie rastus daiktus kita raÅ¡ymo priemone po žodžio "Nieko" yra padarytas įraÅ¡as "veidrodėlis prie b/d“, t.y. Å¡is įraÅ¡as taip pat buvo galimai suraÅ¡ytas ne protokolo suraÅ¡ymo laiku, ko teisme neginčijo ir prokuroras. Todėl nurodyti apžiÅ«ros protokolai dėl savo objektyvaus neteisingumo negali bÅ«ti laikomi tinkamais įrodymais, patvirtinančiais aplinkybes, jog jos atžvilgiu nebuvo naudojama prievarta.             Pažymi, kad kaltinime nepagrįstai, kaip melagingas, nurodomas apeliantės teiginys apie neteisėtų medžiagų naudojimÄ areÅ¡tinėje, kurias davė jÄ lankę VSD pareigÅ«nai.

Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas S. S. parodė, kad jis vieno iÅ¡ apsilankymo metu jai perdavė rankÅ¡luostį, o jo virÅ¡ininkas A. P. apklausiamas teisme kategoriÅ¡kai patvirtino, jog apsilankymo metu E. K. nieko iÅ¡ jų pusės nebuvo perduota (nors teismo nuosprendyje jau yra paraÅ¡yta kitaip, kad neva neatsimena). Be to, nurodo, kad pagal AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles asmenims, atvykusiems į trumpalaikį pasimatymÄ , draudžiama įsineÅ¡ti į trumpalaikių pasimatymų salę daiktus ir reikmenis bei pasimatymų metu asmenims, atvykusiems į pasimatymÄ , draudžiama perduoti bet kokius dokumentus, užraÅ¡us, brėžinius ir kitokius daiktus (iÅ¡skyrus vaiÅ¡inti nuteistuosius maisto produktais).

Anot apeliantės, Å¡iuo atveju nėra aiÅ¡ku, kuo remiantis veikė VSD pareigÅ«nai į trumpalaikių pasimatymų salę atsinešę daiktus (rankÅ¡luostį ar skarÄ ), kuriuos perduoti lankytiniems asmenims yra draudžiama. Nurodo, jog tikėtina, kad, jei lankymosi metu buvo padarytas teisės pažeidimas, perduodant rankÅ¡luostį ar skarÄ , tai galėjo bÅ«ti perduoti ir maisto produktai - saldainiai. Atkreipia dėmesį į tai, kad nėra aiÅ¡ku, kodėl VSD pareigÅ«nai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dėl sankcijų gavimo, jei jie, kaip abu nurodė teisme, nuo pirmo pasimatymo su apeliante momento prisistatė VSD pareigÅ«nais.

Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis leisti Å¡iems asmenims, neatskleidus savo tapatybės, rinkti informacijÄ ir pareigÅ«nų tikslas slaptai rinkti informacijÄ , patvirtina bÅ«tent apeliantės nurodytas aplinkybes, jog pirmÄ kartÄ jie atvykę prisistatė musulmonais, per pažintis atėjusiais jai padėti. Todėl, teismui nepanaikinus Å¡ių iÅ¡keltų abejonių dėl VSD pareigÅ«nų parodymų objektyvumo ir teisingumo, yra pagrindas iÅ¡vadai, jog, kalbėdami apie pirmÄ jį savo vizitÄ areÅ¡tinėje 2009-10-24, minėti pareigÅ«nai visos tiesos neatskleidė ir Å¡ie parodymuose esantys prieÅ¡taravimai nepaneigia aplinkybės, jog VSD pareigÅ«nai perdavė jai kenksmingus jos sveikatai maisto produktus.             Apeliantė nurodo, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai paminėjo, kad byloje yra jos rankraÅ¡tinis įraÅ¡as apie tai, kad neva yra gavusi 2009-10-27 prokuroro 2009-10-26 raÅ¡te Nr. 17.2-18246 nurodytus daiktus.

Å ių daiktų ji nurodytu metu negavo. Tai patvirtina ir advokato A. P. paaiÅ¡kinimai, jog pirmosios apklausos areÅ¡tinėje metu jis pastebėjo, kad E. K. atėjo į apklausÄ be avalynės, pėdos buvo apautos pėdkelnėmis. Pažymi, kad dalis 2009-10-26 raÅ¡te Nr. 17.2-18246 nurodytų daiktų jai buvo grÄ Å¾inti lapkričio pradžioje, kai buvo perkeliama į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių kalėjimÄ , o didžioji Å¡ių daiktų dalis buvo grÄ Å¾inta jos tetai I. J. 2010-03-18. Apie tai, kad gavo daiktus, neužsiminė ir S. M., kuri nebÅ«tų galėjusi Å¡io fakto nepastebėti.

Be to, prokuroras J. L. galėjo matyti apeliantę su tvarkinga žiemine avalyne tik po to, kai jÄ jai perdavė artimieji 2009-10-29 d. Todėl teismas nepagristai nesuabejojo liudytojo J. L. parodymais, kad jis neva dar 2009-10-26 perdavė jai avalynę (Å¡lepetes). Nurodė, jog psichologinio smurto tikimybė iÅ¡ prokuroro J. L. pusės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylÄ teisme nebuvo paneigta.              Teigia, jog teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad ji savo laiÅ¡kuose nuo sulaikymo pradžios neminėjusi smurto, taikyto apeliantės atžvilgiu.

Nurodo, jog teismas nevertino jos pateiktų į bylÄ laiÅ¡kų, raÅ¡ytų dar iki 2010-06-14 tetos kreipimosi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, o vadovavosi vien tik prokuratÅ«ros nurodytomis jos laiÅ¡kų iÅ¡traukomis. Pažymi, kad visuose jos laiÅ¡kuose, raÅ¡ytuose artimiesiems nuo 2009-11-27 iki 2010-06-16 atsispindi faktai, jog prieÅ¡ apeliantę areÅ¡tinėje buvo naudojamas fizinis bei psichologinis smurtas, gÄ sdinama. Nurodo, kad 2009-11-27 laiÅ¡ke ji rašė, kad „J. L. pagal LR įstatymus neturėjo teisės mane iÅ¡sikviesti apklausoms, nedalyvaujant mano advokatui. <...> Apklausos, kurios buvo vykdomos VSD pareigÅ«nų, taip pat vyko be mano advokato A.

P. dalyvavimo, apklausų metu vienÄ syk netgi buvo neigiamai atsiliepta apie mano advokatÄ , motyvuojant tuo, kad jis yra samdytas valstybės, pagal tautybę yra rusas, todėl jo dalyvavimas mano ginimo procese bus atsainus <...>, Å¡iais žodžiais buvo siekiama mane paveikti moraliÅ¡kai, sumažinti mano pasitikėjimÄ gynėju“, 2009-12-09 laiÅ¡ke rašė: „Nenoriu tavęs gÄ sdinti, todėl nepasakosiu, kÄ man teko atlaikyti per VSD apklausas. Tik tiek pasakysiu <... > yra pasirengę kankinti žmogų, kol reikės, idant iÅ¡gauti reikiamus parodymus < ... > aÅ¡ nebijau to raÅ¡yti, nes tai yra tiesa.

Po tokio tardymo kiekvienas prisipažintų". 2010-02-10 rašė: „Vyrai iÅ¡ saugumo man davė saldainių, po kurių man pasidarė bloga ir vėmiau krauju. Čia taip man buvo po jų apklausos. <... > Sakė, jei gražiai elgsiuos (prisipažinsiu), man duos pusantrų metų. Jei ne, tai bausmė bus maksimali, <....> elektra kankins, prievartaus ir t.t.“, 2010-03-10 laiÅ¡ke - „<...>Kai paklausdavau, ar jis (L.) žino, jog man davė „vaiÅ¡ių“, L. pradėdavo kažkÄ neaiÅ¡kiai mykti.

Ir atsisakė komentuoti". 2010-05-10 laiÅ¡ke - „O kai pamatė, kad nenoriu liudyti prieÅ¡ juos (maskviečius) ėmėsi ir kitų metodų. Nenoriu čia raÅ¡yt. <...>“, 2010-05-06 laiÅ¡ke - „Man jau iÅ¡ pat pradžių, kai vaiÅ¡ino saldainiais, buvo pasakyta - žiÅ«rėk, kÄ sakai, atsėdėk ir niekas nenukentės. Kalbėsi ne tÄ - juk žinai, kalėjime dažnai nutinka visokių nelaimių, mamos sveikata taip pat netvirta, o ta tavo A. bet kokiu atveju negyvens. <...> Kas liečia mano parodymus, jie nebuvo iÅ¡gauti klasta, o smurtu". 2010-05-16 laiÅ¡ke -„IÅ¡gyvensiu, iÅ¡tversiu visas jų patyčias, smurtÄ ir pažeminimus.

Ir kiekvienas jų smÅ«gis darys mane vis stipresne. <...> Mane ilgai kankino psichologiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai. Taip pat patyriau įvairaus pobÅ«džio prievartÄ (seksualinę taip pat). <...> Vadino "kale, psiche". 2010-05-29 laiÅ¡ke nurodė, kad: "Tačiau vėliau kažkas iÅ¡ atminties tarsi iÅ¡trynė dalį tos apklausos, tarsi buvau atsijungusi. GalbÅ«t man ko suleido, nepamenu < ... > PareigÅ«nai draskė už plaukų, buvo užlaužę rankas, vėliau kas buvo, papasakosiu išėjus <...>“. 2010-06-01 laiÅ¡ke rašė, kad "L., rusai, grasino, kad uždarysit mane į ligoninę, aiÅ¡kino, kad manęs nemylit [ ... ] , kad mano smegenys iÅ¡ čia išėjus nebedirbs, o tokia jums nebÅ«siu reikalinga <...>“. 2010-06-16 laiÅ¡ke - " o ankstesnėj apklausoj su rusais dalyvavo ir prokuroras, ir advokatas.

Bet didelė jos dalis "iÅ¡sitrynusi". Kaip - aÅ¡ nežinau. Tik atsimenu, kad pradžioje viskÄ neigiau ir pasakojau tiesÄ , o kai atsipeikėjau po keisto atsijungimo, buvo priraÅ¡yta begalė nesÄ monių <...>“.              Anot apeliantės, akivaizdu, kad liudytojo J. L. ir teismo teiginiai apie tetos "primokymus" yra nieko nepagrįsti, o iÅ¡vada dėl to, jog neva ji neminėjusi apie smurtÄ , yra niekuo neparemta.             Teigia, jog teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad jos kaltės forma - tiesioginė tyčia bei Å¡ias aplinkybes priskyrė ir susiejo su neva jos nusikalstamomis veikomis, padarytomis 2010-10-12 ir 2010-10-14.

Nurodo, kad iš bylos duomenų bei kaip nurodė pats prokuroras G. J., po 2010-10-12 ir 2010-10-14 dėl jos pranešimo ir apklausoje nurodytų aplinkybių liudytojai nebuvo apklausinėjami. Jie buvo apklausti arba dėl 2010-07-02 skunde išdėstytų smurto prieš apeliantę aplinkybių, arba dėl jos atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo pagal LR BK 236 str. 1 d. ir 235 str. 1 d. numatytas veikas. Pažymi, jog, kadangi dėl 2010-07- 02 skundo pateikimo teismas jos nenuteisė, t. y. pripažino, jog šie veiksmai nėra nusikalstami, o 2010-07-02 skunde nurodytos aplinkybės nėra melagingos, vadinasi apklausų ir dokumentų rinkimo negalima buvo priskirti prie vėlesnių jau neva nusikalstamų apeliantės veikų, atliktų 2010-10-12 ir 2010-10-14.

Anot apeliantės, atlikta pareigÅ«nų atžvilgiu procesinė veikla neįrodo ir negali įrodyti jos tyčios pateikti melagingus praneÅ¡imus ir liudijimus.              Pažymi, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad jai inkriminuota veika pagal LR BK 235 str. 1 d. yra LR BK 236 str. 1 d numatytos veikos tęsinys ir todėl 2010-10-14 duotus parodymus kvalifikavo pagal minėtÄ LR BK straipsnį. Nurodo, kad jos veikoje, 2010-10-14 duodant parodymus, jokios nusikalstamos veikos nebuvo.

Teigia, jog, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus klausimÄ , svarbu, ar parodymai gauti, nepažeidžiant apklausos taisyklių ir tvarkos, ar jie tinkamai įforminti ir pasiraÅ¡yti juos davusių asmenų ar pastarieji įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ir reikiamais atvejais, turimÄ teisę atsisakyti juos duoti. Pažymi, jog ji 2010-10-14 prieÅ¡ apklausÄ (duomenys neskelbtini) prokuroro G. J. nebuvo pasiraÅ¡ytinai įspėta apie teisę atsisakyti duoti parodymus, todėl apeliantei negalėjo bÅ«ti taikoma baudžiamoji atsakomybė.             Nurodo, jog, kaip teigė prokuroras G.

J. teismo posėdžio metu ir kaip matyti iÅ¡ jo 2011-04-14 tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 17.9-865, atlikęs ikiteisminį tyrimÄ pagal apeliantės 2010-07-02 skundÄ dar iki 2010-10-12 protokolo-pareiÅ¡kimo pateikimo ir 2010-10-14 apklausos jis turėjo suformavęs tvirtÄ nuomonę, jog 2010-07-02 skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino ir jos yra melagingos. Savo 2011-04-14 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad baudžiamojon atsakomybėn ji turėtų bÅ«ti traukiama kaip už melagingÄ praneÅ¡imÄ ir dėl 2010-07-02 skundo.

Teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas G. J. parodė, kad tyrimo metu iÅ¡ 2010-10-12 protokolo - pareiÅ¡kimo pateikimo ir 2010-10-14 apklausos nieko naujo jis nesužinojo. Taigi, anot apeliantės, prokuroras G. J. dar prieÅ¡ 2010-10-12 protokolo - pareiÅ¡kimo pateikimÄ ir 2010-10-14 apklausÄ Å¾inojo, jog ji, 2010-10-12 pateikdama pareiÅ¡kimÄ su analogiÅ¡komis 2010-07-02 skunde nurodytoms aplinkybėms ir 2010-10-14 duodama paaiÅ¡kinimus, kalba apie galimai savo 2010-07-02 padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tai akivaizdžiai matyti iÅ¡ G.

J. 2011-04-14 tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 17.9-865, kuriame nurodoma, kad ji LR BK 236 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė dar 2010-07-02, pateikdama skundÄ Generalinei prokuratÅ«rai. Nurodo, jog 2010-10-14 buvo apklausinėjama apie aplinkybes, anksčiau nurodytas jos 2010-07-02 skunde, ir 2010-10-12 protokole - pareiÅ¡kime, dėl kurių vėliau buvo iÅ¡kelta Å¡i baudžiamoji byla, prieÅ¡ tai neįspėjus apie teisę atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ save, todėl tuo buvo suvaržyta Å¡i jos teisė.

Pažymi, kad nepagrįstas teismo nuosprendžio motyvas, jog neva ji negalėjo būti patraukta baudžiamojon tik tuo atveju, jei būtų apklausinėjama dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybių. Teigia, jog išdėstytos aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, kad jos teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save buvo varžoma, todėl apeliantė dėl veikos, padarytos 2010-10-14 apklausos metu, turėjo būti išteisinta.             Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagristai nuosprendyje nurodė, jog apeliantės padaryta veika negalėjo būti vertinama kaip mažareikšmė ir neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant LR BK 37 str. nuostatas.

Teigia, jog anksčiau dėl jos 2010-07-02 ir 2010-10-12 pareiškimų ir 2010-10-14 apklausoje paminėtų aplinkybių ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Be to, nebuvo sutrikdyta nei areštinės, nei prokuratūros veikla, nekilo žalingų pasekmių, nes duomenis rinkti ir pareigūnai apklausti ryšium su teisėtu apeliantės 2010-07-02 skundu, kurio aplinkybės nėra pripažintos melagingomis. Pažymi, jog jos veika pagal LR BK 236 str. 1 d. turėjo būti pripažinta nepavojinga, o ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.

             E. K. apeliacinis skundas netenkintinas.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl E. K. kaltės, padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. PrieÅ¡ingai nei skunde teigia apeliantė, įrodymai byloje įvertinti remiantis neÅ¡aliÅ¡ku bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.

Esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nepadaryta.Nuteistosios E. K. apeliacinio skundo argumentai, kuriais ji siekia bÅ«ti iÅ¡teisinta pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, kadangi teismas nepaÅ¡alino visų abejonių ir prielaidų, sudarančių pagrindÄ teigti, jog ji savo 2010-07-02 ir 2010-10-12 pareiÅ¡kimuose bei 2010-10-14 apklausoje nurodė neva melagingas aplinkybes dėl jos atžvilgiu pavartoto smurto, o visos abejonės turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinamos jos naudai ir dėl veikos, numatytos LR BK 236 str. 1 d., turėjo bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, yra nepagrįsti ir atmetami.

Jos kaltė neabejotinai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir kurių visetas objektyviai pagrindžia nuteistosios kaltę bei leidžia atmesti pastarosios pasirinktÄ gynybos versijÄ . Å iuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyta argumentacija pakankama, pagrįsta faktiniais bylos duomenimis.Pagal BK 236 straipsnį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigÅ«nui, turinčiam teisę pradėti baudžiamÄ jį persekiojimÄ , nekaltÄ asmenį kaip padariusį nusikalstamÄ veikÄ , jeigu dėl to Å¡is asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebÅ«tÄ nusikaltimÄ .

Kokiu bÅ«du melagingas įskundimas ar praneÅ¡imas pateikiamas, neturi reikÅ¡mės, taip pat nėra svarbu, trumpai ar iÅ¡samiai iÅ¡dėstomos nebÅ«tos nusikalstamos veikos aplinkybės, kiek ir kokių duomenų pateikta, ar jie atrodo patikimi, ar aiÅ¡kiai abejotini ir pan. Melagingo įskundimo ar praneÅ¡imo dalykas yra informacija apie bet kurį BK numatytÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Melagingo praneÅ¡imo apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ sudėtis yra baigta, kai melaginga informacija apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ bet kokia forma perduodama BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms.

Pažymėtina ir tai, kad pagal BK 236 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ dispozicijÄ , melagingo įskundimo ar praneÅ¡imo motyvas nėra bÅ«tinasis Å¡ių nusikaltimų sudėties požymis. Tai reiÅ¡kia, kad melagingÄ praneÅ¡imÄ atitinkamoms teisėsaugos institucijoms pateikusio asmens tokio elgesio priežastys bei motyvai teisinės reikÅ¡mės pastarojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 236 straipsnį neturi. Esminė aplinkybė yra ta, kad, suteikdamas informacijÄ , asmuo supranta, jog duomenys, kuriuos jis pateikia, neatitinka tikrovės, t.y. jis tikrai žino, kad nusikaltimo nėra buvę, jis neegzistuoja ir praneÅ¡imo metu, tačiau siekia, kad tokiÄ informacijÄ kompetentingos institucijos gautų ir kaip nors į jÄ reaguotų.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratÅ«roje 2010-07-02 buvo gautas suimtosios E. K. skundas dėl ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nų naudoto prieÅ¡ jÄ smurto (t.2 b.l.28). Tiriant skundÄ , Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokurorė N. F. 2010-07-19 priėmė nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t.2 b.l.109-111). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs 2010-08-09 E. K. skundÄ dėl 2010-07-19 nutarimo panaikinimo, 2010-08-19 nutartimi pastarosios skundÄ atmetė (t.2 b.l.24-27).

Vilniaus apygardos teismas 2010-10-05 nutartimi patenkino E. K. skundÄ ir panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-08-19 nutartį ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2010-07-19 nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (t.2 b.l.1-5). Vykdant 2010-10-05 Vilnias apygardos teismo nutartį, vadovaujantis LR BPK 168 str., 2010-10-12 LR Generalinėje prokuratÅ«roje, dalyvaujant advokatei I. B., buvo gautas E. K. skundo patikslinimas, suraÅ¡ant protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ , kuriame E. K., bÅ«dama pasiraÅ¡ytinai įspėta dėl atsakomybės pagal LR BK 236 str. už melagingÄ Ä¯skundimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ , nurodė jai įkaltintas aplinkybes apie fizinio ir psichinio smurto, psichologinio spaudimo jos atžvilgiu panaudojimÄ (t.1 b.l.7-9), taip pat E. K., 2010-10-14 apklausta liudytoja, dalyvaujant advokatei I.

B., bÅ«dama pasiraÅ¡ytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimÄ , nurodė tas pačias aplinkybes, parodymai buvo užraÅ¡yti E. K. liudytojos apklausos protokole, E. K. protokolÄ pasirašė (t.1 b.l. 12-22). Sutiktina su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ie duomenys patvirtina, jog E. K. 2010-10-12 protokolas - pareiÅ¡kimas, kuriame ji nurodė apie pareigÅ«nų, prokuroro ir kitų asmenų jos atžvilgiu naudoto smurto aplinkybes, buvo paduotas turinčiai teisę ikiteisminį tyrimÄ tyrimÄ pradėti institucijai - LR Generalinei prokuratÅ«rai.

Apeliantė argumentuoja apeliacinį skundÄ tuo, kad jai žinomas aplinkybes apie smurto panaudojimÄ ji buvo nurodžiusi 2010-07-02 skunde Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai, o skundo tyrimÄ atlikęs prokuroras G. J. nurodė, kad iÅ¡ 2010-10-12 protokolo-pareiÅ¡kimo ir 2010-10-14 apklausos jis nieko naujo neiÅ¡girdo, 2011-04-14 surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , kad ji nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 236 str. 1d., galimai padarė 2010-07-02, todėl, imant iÅ¡ jos 2010-10-12 protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ ir 2010-10-14 jÄ apklausiant, jai turėjo bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ save.

Su Å¡iuo argumentu nesutiktina. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas 2010-10-05 nutarimi patenkino E. K. skundÄ dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal jos 2010-07-02 skundÄ Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai ir panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-08-19 nutartį bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2010-07-19 nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pripažino pagrįstu E. K. argumentÄ , jog, siekiant visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, buvo bÅ«tina apklausti jÄ pačiÄ skunde nurodytų aplinkybių patikslinimui, slaugytojÄ A.

B. ir tik po to spręsti, ar pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ tęsti, ar nutraukti. Todėl, vykdant pastarÄ jÄ teismo nutartį, ir buvo iÅ¡ E. K. paimtas skundo patikslinimas, suraÅ¡ant 2010-10-12 protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ , ir ji 2010-10-14 apklausta liudytoja. Pažymėtina, kad Å¡ių veiksmų atlikimo metu buvo tiriamos jos nurodytos aplinkybės dėl smurtinių veiksmų ir nebuvo jokių duomenų apie jos pačios galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl baudžiamojo proceso kodekso nuostatos dėl jos apklausos, kaip liudytojos, nebuvo pažeistos.

E. K. protokole - pareiÅ¡kime nurodytų pareigÅ«nų atlikti veiksmai bei jų teisėtumas buvo patikrinti LR (duomenys neskelbtini) prokuroro G. J., kuris, iÅ¡nagrinėjęs E. K. skundÄ su papildymu ir įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes, 2010-12-20 priėmė nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (t.1 b.l.157-181). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-12 nutartimi ir 2011-03-28 Vilniaus apygardos teismo nutartimi E. K. skundai atmesti kaip nepagrįsti (t.5 b.l.9-11, 26-28). Tik įsiteisėjus 2010-12-20 nutarimui atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , 2011-04-14 tarnybiniu praneÅ¡imu prokuroras G.

J. pradėjo E. K. atžvilgiu ikiteisminį tyrimÄ pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 235 str. 1 d. ir 236 str. (pradėtam ikiteisminiui tyrimui suteiktas Nr. 01-2-00030-11 (t.5 b.l.30-38)). Nors tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad E. K. nusikalstami veiksmai prasidėjo, pateikiant 2010-07-02 skundÄ Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai, praneÅ¡imas apie įtarimÄ jai buvo įteiktas dėl 2010-10-12 praneÅ¡imo apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ bei melagingų parodymų davimo, 2010-10-14 apklausiant liudytoja, taip pat tokios apimties kaltinimas jai buvo pateiktas ir byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, kas LR BPK 255 str. pagrindu apsprendė pirmos instancijos teismo nagrinėjimo ribas.

Apeliantė skundÄ argumentuoja tuo, kad visos jos nurodytos aplinkybės patvirtino neprocesinių metodų taikymÄ jos, kaip įtariamosios, atžvilgiu atliktame ikiteisminiame tyrime Nr.01-2-00115-10, todėl dėl Å¡ių reikÅ¡mingų aplinkybių pirmiausia turėjo pasisakyti Vilniaus apygardos teismas, kuriame buvo nagrinėjama baudžiamoji byla jos atžvilgiu, perduota, užbaigus ikiteisminį tyrimÄ Nr.01-2-00115-10 ir kuri skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo metu dar nebuvo iÅ¡nagrinėta. Su Å¡iuo argumentu nesutiktina, kadangi iÅ¡ skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių matyti, kad apeliantė įvardino, kaip smurto veiksmus atlikusius asmenis ne ikiteisminį tyrimÄ atlikusius pareigÅ«nus, siejo Å¡iuos veiksmus su atliekamu jos atžvilgiu ikiteisminiu tyrimu, įvardindama juos kaip neprocesinių metodų taikymÄ .

Todėl Å¡ios aplinkybės galėjo bÅ«ti tiriamos ir vertinamos atskirame ikiteisminiame tyrime, kÄ konkrečiu atveju prokuroras ir padarė. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroro veiksmų teisėtumÄ tikrinęs apeliacinės instancijos teismas - Vilniaus apygardos teismas 2011-03-28 nutartyje pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroro procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal E. K. skundÄ yra teisėtas ir pagrįstas.Byloje nustatyta, kad E. K. tyčia teisėsaugos institucijos pareigÅ«nams pranešė apie žinomai nebÅ«tus nusikaltimus, kurių atskiri požymiai numatyti BK 138 str. (nesunkus sveikatos sutrikdymas), 140 str. 1 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas), 145 str. (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ arba žmogaus terorizavimas), 148 str. (žmogaus veiksmų laisvės varžymas), 152 str. (seksualinis priekabiavimas), 228 str. (piktnaudžiavimas), dėl ko paminėto praneÅ¡imo pagrindu buvo suraÅ¡ytas protokolas-pareiÅ¡kimas, kurį E. K. pasirašė ir davė apie tai melagingus parodymus, t.y. tyčia melagingai nurodė, kad: 2009-10-24 Vilniaus (duomenys neskelbtini)areÅ¡tinės kameroje trys uniformuoti minėto skyriaus pareigÅ«nai naudojo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ ir patyčias;2009-10-24 Vilniaus (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nai A.

P. ir S. S. pavaiÅ¡ino jÄ saldainiais, nuo kurių jai buvo bloga, jÄ pykino ir ji vėmė krauju;2009-10-25 ir 2009-10-26 Vilniaus (duomenys neskelbtini)pareigÅ«nai A. P. ir S. S. vertė jÄ prisipažinti kalta, padarius nusikalstamÄ veikÄ , prieÅ¡ingu atveju grasindami perduoti Rusijos Federacijai informacijÄ , dėl kurios bus žiauriai susidorota su jos draugais A. ir A. M., dėl ko ji ir prisipažino, padariusi jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , kai jÄ apklausė ikiteisminio tyrimo teisėjas M. G.;2009-10-26 po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , jai suÅ¡lapus batus ir neturint kuo apsiauti, Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) prokuroras J.

L. atsisakė grÄ Å¾inti jai jos daiktus ir tokiu bÅ«du darė jai psichologinį spaudimÄ ;2010-04-07 apklausos, vykusios Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) prokuroras J. L. ir kurioje dalyvavo jos gynėjas advokatas A. L., vertėja ir trys Rusijos Federacijos pareigÅ«nai, metu, jai nežinoma moteris visų apklausoje dalyvavusių asmenų akivaizdoje jai į rankÄ suleido vaistus, dėl kurių poveikio ji neprisimena atskirų apklausų;2010-04-08 ji buvo nuvežta į jai nežinomÄ baltÄ pastatÄ , kur buvo trys rusakalbiai, vienas iÅ¡ kurių imituodamas jos apieÅ¡kÄ lietė jos intymias vietas ir taip prie jos seksualiai priekabiavo, po ko du vyrai naudojo prieÅ¡ jÄ fizinį smurtÄ - sudavė jai smÅ«gius rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, bloÅ¡kė jÄ Ä¯ sienÄ , o, jai pargriuvus, tyčiojosi iÅ¡ jos.

TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismui leido padaryti byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai. IÅ¡ areÅ¡tuoto asmens byloje esančio 2009-10-24 laikojo sulaikymo protokolo matyti, kad E. K. buvo sulaikyta 2009-10-24 16.15 val. Kauno miesto autobusų stoties teritorijoje, 2009-10-24 17 val. suraÅ¡ytas laikinojo sulaikymo protokolas, sulaikytoji nukreipta į Vilniaus (duomenys pakeisti) areÅ¡tinę (areÅ¡tuoto asmens byla b.l.2-3) ir į jos patalpas pristatyta 2009-10-24 20.00 val. IÅ¡ areÅ¡tuoto asmens bylos duomenų kopijų matyti, kad E. K. buvo patalpinta į kamerÄ Nr.1, joje iki 2009-10-28 ji buvo laikoma kartu S. M., kuri į minėtÄ kamerÄ buvo patalpinta 2009-10-24 16.00 val. (t.1 b.l.107-113, 123-134).

Iš Vilniaus (duomenys pakeisti)areštinės į areštinę uždaromo asmens apžiūros ir kratos protokolo matyti, kad E. K. Vilniaus apskrities VPK areštinėje buvo apžiūrėta 2009-10-24 20 val., sužalojimų nenustatyta, dėl sveikatos būklės pretenzijų neturi, nesumušta (areštuoto asmens byla b.l.1). Iš įrašo protokole matyti, kad ji areštinėje buvo laikoma iki 2009-11-05. E. K. suabejojus savo parašo šiame dokumente tikrumu, pirmos instancijos teismas pašalino abejonę, paskirdamas teismo rašysenos ekspertizę, kurios išvada vienareikšmiškai patvirtino, kad šiame dokumente pasirašė pati E. K. (t.6 b.l.167-170, 172-174).Iš laikinai einančio Vilniaus (duomenys neskelbtini) viršininko pareigas A.

Å . pateiktos informacijos matyti, kad 2009-10-24 20.55 val. E. K. buvo iÅ¡vesta iÅ¡ kameros apklausai S. S. reikalavimu ir atgal į kamerÄ grÄ Å¾inta 22.05 val. Kiti pareigÅ«nai pas jÄ tÄ dienÄ nesilankė. 2009-10-25 6.50 val. E. K. buvo apžiÅ«rėta bendruomenės slaugytojos A. B.. ApžiÅ«ros metu E. K. skundėsi galvos skausmu ir jai buvo duotos 2 tabletės valerijono, kitų nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo, smurto žymių nerasta. Pati E. K. buvimo areÅ¡tinėje metu dėl sveikatos bÅ«klės į pareigÅ«nus nesikreipė.

Nuo 2009-10-24 iki 2009-10-28 E. K. buvo laikoma vienoje kameroje su S. M., o nuo 2009-10-29 iki 2009-11-05 - viena. 2009-10-26 Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo M. G. nutartimi E. K. buvo paskirti kardomoji priemonė – suėmimas. 2009-11-05 12.50 ji buvo iÅ¡vežta į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ (t.2 b.l. 32-39).Duomenys apie 2009-10-25 6.50 val. slaugytojos A. B. atliktÄ E. K. apžiÅ«rÄ patvirtinti ambulatorinės kortelės kopija (t.2 b.l.53-54).IÅ¡ Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) virÅ¡ininko pateiktų Asmenų, laikomų policijos areÅ¡tinėje, registracijos žurnalo patvirtintos kopijos, Sveikatos priežiÅ«ros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalo patvirtintos kopijos, Asmenų iÅ¡vedimo iÅ¡ kamerų registracijos žurnalo patvirtintos kopijos, Asmenų, laikomų policijos areÅ¡tinėje, paskirstymo žurnalo patvirtintos kopijos, Budėtojų tarnybos priėmimo-perdavimo knygos patvirtintos kopijos matyti, kad E. K.

į Vilniaus apskrities VPK VTV Areštinės ir konvojavimo skyriaus areštinę buvo uždaryta 2009-10-24 20.00 val. S. M. V. apskrities VPK VTV Areštinės ir konvojavimo skyriaus areštinę buvo uždaryta 2009-10-24 16.00 val., paleista iš areštinės 2009-10-26 16.00 val., vėl uždaryta į areštinę 2009-10-26 21.10 val. ir paleista 2009-10-28 16.00 val. E. K. ir S. M. nuo S. M. uždarymo į areštinę momento iki jos paliedimo iš areštinės momento buvo laikomos vienoje kameroje. 2009-10-25 06.50 val.

E. K. buvo apžiÅ«rėta bendruomenės slaugytojos A. B., apžiÅ«ros metu smurto žymių nerasta, diagnozuota vegetodistonija ir paskirtos 2 tabletės Valerianae. 2009-10-24 E. K. iÅ¡ kameros buvo iÅ¡vesta 20.55 į apklausos kambarį S. S. reikalavimu ir grÄ Å¾inta į kamerÄ 22.05 val. JÄ konvojavo E. S.. 2009-10-25 10.23 val. ji buvo iÅ¡vesta iÅ¡ kameros į apklausos kambarį S. S. reikalavimu ir grÄ Å¾inta į kamerÄ 12.13 val. bei tÄ pačiÄ dienÄ 14.00 val. iÅ¡vesta iÅ¡ kameros į apklausos kambarį A.

B. reikalavimu ir grÄ Å¾inta į kamerÄ 15.50 val. 2009-10-26 E. K. iÅ¡ kameros buvo iÅ¡vesta į apklausos kambarį 10.28 val. S. S. reikalavimu ir grÄ Å¾inta į kamerÄ 11.10 val., po ko tÄ pačiÄ dienÄ 12.30 val. ji buvo iÅ¡vežta į teismÄ ir grÄ Å¾inta į kamerÄ 16.15 val. TÄ pačiÄ dienÄ 17.00 val. J. L. reikalavimu ji buvo iÅ¡vesta iÅ¡ kameros į apklausos kambarį ir grÄ Å¾inta į kamerÄ 21.00 val. 2009-10-27 11.20 val. E. K. buvo iÅ¡vesta iÅ¡ kameros į apklausos kambarį advokato A.

P. reikalavimu ir grÄ Å¾inta į kamerÄ 12.27 val. TÄ pačiÄ dienÄ 15.00 val. ji buvo iÅ¡vesta iÅ¡ kameros į apklausos kambarį J. L. reikalavimu ir grÄ Å¾inta į jÄ 16.55 val. 2009-11-02 12.55 val. E. K. iÅ¡ kameros buvo iÅ¡vesta į apklausos kambarį J. L. reikalavimu ir grÄ Å¾intÄ Ä¯ jÄ 13.18 val. Nuo 2009-10-24 07.00 val. iki 2009-10-25 09.00 val. Vilniaus aps. (duomenys neskelbtini) areÅ¡tinėje budėjo: budėtojas V. F., padėjėjas E. S., iÅ¡vežiotojas R. D.; nuo 2009-10-24 20.00 val. iki 2010-10-25 09.00 val. budėjo operatorė R.

L., 1 poste E. M., 2 ir 3 poste G. P., 4 poste L. A.. Budėjimo metu ypatingų įvykių nebuvo (t.1 b.l.106-137).Duomenys apie E. K. pareikalavimÄ apklausoms, kvietusius asmenis, iÅ¡kvietimo laikÄ , iÅ¡davimo ir grÄ Å¾inimo į kamerÄ laikÄ patvirtinti reikalavimais iÅ¡kviesti apklausai (areÅ¡tuoto asmens byla b.l.11-15).IÅ¡ Vilniaus (duomenys pakeisti) areÅ¡tinės į areÅ¡tinę uždaromo asmens apžiÅ«ros ir kratos protokolo matyti, kad E. K. Vilniaus apskrities VPK areÅ¡tinėje buvo apžiÅ«rėta 2009-10-26 12.20 val., sužalojimų nenustatyta, dėl sveikatos bÅ«klės pretenzijų neturi, nesumuÅ¡ta (areÅ¡tuoto asmens byla b.l.8).

Taip pat iš Vilniaus apskrities VPK areštinės į areštinę uždaromo asmens apžiūros ir kratos protokolo matyti, kad E. K. Vilniaus apskrities VPK areštinėje buvo apžiūrėta 2009-10-26 16.15 val., sužalojimų nenustatyta, dėl sveikatos būklės pretenzijų neturi, nesumušta (areštuoto asmens byla b.l.9).Iš laikinai einančio Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pareigas V. Š. pateiktos informacijos matyti, kad suimtoji E. K. nusiskundimų dėl sumušimų, kitokių kūno sužalojimų ar patirto smurto per buvimo laikotarpį Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime neturėjo bei pateikė dokumentų apie jos sveikatos būklę kopijas (t. 2 b.l.48-56).Iš Lukiškių TI-K medicininio pažymėjimo 2010-06-30 Nr.56-159 matyti, kad E. K.

į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2009-11-05, iki Å¡ios dienos medicininėje dokumentacijoje duomenų apie traumas ar smurtÄ bei su tuo susijusiais negalavimais nėra. Pridedamas asmens sveikatos istorijos 2010-06-18 įraÅ¡o, suraÅ¡yto gydytojo Č. C., kopija, iÅ¡ kurios matyti, kad pokalbio metu suimtoji E. K. nurodė, jog per visÄ buvimo įstaigoje laikÄ traumų nepatyrė; iÅ¡vykdama ir grįždama į įstaigÄ , dėl patirtų traumų ar sveikatos bÅ«klės sutrikimų į medicinos personalÄ ar į pareigÅ«nus nesikreipė;

Å¡iuo metu nusiskundimų neturi; bendra sveikatos bÅ«klė be pablogėjimo; iÅ¡orinių kÅ«no sužalojimo požymių nestebima; Å¡iame lape yra E. K. rankraÅ¡tinis įraÅ¡as, kad 2010-06-18 suraÅ¡yta teisingai, patvirtintas jos paraÅ¡u (t.2 b.l.49-50).IÅ¡ Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros ONKTD prokuroro J. L. 2009-10-26 raÅ¡to Nr. 17.2-18246 Vilniaus apskrities VPK areÅ¡tinės virÅ¡ininkui matyti, kad prokuroras leido jo žinioje esančiai suimtajai E. K. perduoti asmens kratos metu paimtus daiktus: antiperspirantÄ â€žAdidas“; veidrodėlį; pakelį kramtomos gumos „Dirol“ 1 vnt.; vienkartines servetėles; dantų siÅ«lÄ ; plaukų gumutę; datulių pakelį;

„Eurokos“ rinkinį; dantų pastÄ ; higieninius įklotus; drėgnų servetėlių rinkinį; kambarines Å¡lepetes; Å¡ampÅ«nÄ plaukams; 1 kremÄ ; moteriÅ¡kas kojines; Å¡alikÄ ; pirÅ¡tines; moteriÅ¡kÄ apatinį trikotaÅ¾Ä ; tualetinį popierių; moteriÅ¡kus džemperius – 5 vnt.; džinsines kelnes; musulmonų drabužį juodos spalvos; pižamÄ â€“ Å¡varkelį ir kelnes; skarÄ juodai pilkos spalvos, siuvinėtÄ karoliukais; skarÄ baltai juodais langeliais; raudonai-rausvÄ Å¡alikÄ ; juodos spalvos galvos apdangalÄ siuvinėtÄ karoliukais; užriÅ¡amÄ musulmonų galvos apdangalÄ Å¾ydros spalvos 2-jų dalių komplektÄ â€žhidžab“ rausvos spalvos 1 dalies apdangalÄ ; kreminės spalvos galvos apdangalÄ â€“ 2 dalių komplektÄ siuvinėtas auksiniais siÅ«lais;

Å¡iame raÅ¡te yra E. K. rankraÅ¡tinis įraÅ¡as “iÅ¡vardintus daiktus gavau 2009 10 27”, patvirtintas jos paraÅ¡u (t.3 b.l. 29).IÅ¡ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime saugomos E. K. asmens bylos dokumentų nustatyta, kad 2010-04-08 nuo 13.50 val. iki 16.35 val. bei 2010-04-09 nuo 08.30 val. iki 10.30 val. E. K. LukiÅ¡kių TI-K patalpose buvo susitikusi su savo gynėju advokatu A. L. (t.3 b.l.70-73).Teisme apklaustų liudytojų V. F., E. S., R. L., R. D., E. M., G. P., L. A., S. M. parodymais, Asmenų iÅ¡vedimo iÅ¡ kamerų registracijos žurnalo duomenimis (t.1 b.l.117-121) nustatyta, kad jokie pareigÅ«nai į kamerÄ Nr.1, kur buvo laikoma E. K. ir S. M. nebuvo užėję ir areÅ¡tinės pareigÅ«nai smurto nevartojo.

Apeliantės argumentas, kad dėl jos nurodytų kameroje fizinio smurto veiksmų pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos S. M. parodymais, kadangi 2009-10-24, kai apeliantė buvo uždaroma į kamerÄ Nr.1, S. M. tuo metu Å¡ioje kameroje nebuvo, ji (S. M.) į kamerÄ Nr.1 buvo uždaryta po kelių dienų, atmestinas, kaip prieÅ¡taraujantis baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams - tiek pačios S. M. parodymams, tiek raÅ¡ytiniams įrodymams - Vilniaus apskrities VPK VTV AreÅ¡tinės ir konvojavimo skyriaus pateiktiems dokumentams, iÅ¡ kurių matyti, kad E. K.

į kamerÄ Nr.1 buvo uždaryta 2009-10-24 20 val., kai tuo tarpu S. M. - 2009-10-24 16 val. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos S. M. parodymais, kadangi duomenų, kad ji bÅ«tų asmeniÅ¡kai suinteresuota bylos baigtimi, nėra, o apeliantės pozicija dėl S. M., kaip liudytojos, suinteresuotumo duoti tokius parodymus, kaip nurodo apeliantė, vertinant pagal jos atsidÅ«rimÄ "vienoje" kameroje su apeliante, esant vieÅ¡ai žinomam specialiųjų tarnybų metodui kartu į kamerÄ tikslu gauti informacijÄ su įtariamuoju patalpinti asmenį, bendradarbiaujantį su Å¡iomis tarnybomis, yra nelogiÅ¡ka, kadangi liudytoja S. M. nurodė tik apie buvimo su E. K. vienoje kameroje aplinkybes ir pastarosios elgesį, nuotaikÄ , sveikatos bÅ«klę ir kt.

Tuo tarpu sekant apeliantės logika, iÅ¡eitų, kad jau E. K. uždarymo į areÅ¡tinę metu buvo siekiama apsisaugoti nuo galimų jos nusiskundimų. Apeliantės keliamas klausimas dėl S. M. laikymo areÅ¡tinėje teisėtumo nėra Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas.Apeliantė skundÄ argumentuoja taip pat tuo, kad pirmos instancijos teisme buvo apklausti tik 8 iÅ¡ 12 pareigÅ«nų, 2009-10-24 dienÄ budėjusių areÅ¡tinėje, todėl nebuvo panaikinta abejonė, kad jÄ galėjo sumuÅ¡ti ne tie pareigÅ«nai, kurie buvo apklausti teisme, o tie, kurie buvo apklausti - pagal savo darbo pobÅ«dį patvirtino tik savo veiksmus, tačiau nematė, negalėjo matyti ir kontroliuoti kitų pareigÅ«nų veiksmų.

Å is argumentas atmestinas. Kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų įrodymų, E. K. į areÅ¡tinę buvo patalpinta 2009-10-24 20 val., o 20.55 val. ji buvo iÅ¡vesta apklausai S. S. reikalavimu ir atgal į kamerÄ grÄ Å¾inta 22.05 val. Buvo nustatyti pareigÅ«nai, kurie 2009-10-24 E. K. buvimo areÅ¡tinėje metu dirbo - nuo 2009-10-24 07.00 val. iki 2009-10-25 09.00 val. budėjo: budėtojas V. F., padėjėjas E. S., iÅ¡vežiotojas R. D.; nuo 2009-10-24 20.00 val. iki 2010-10-25 09.00 val. budėjo operatorė R. L., 1 poste E. M., 2 ir 3 poste G.

P., 4 poste L. A.. Visi Å¡ie asmenys pirmos instancijos teismo buvo apklausti ir užfiksuoti jų parodymai, kad be visų tuo metu dirbusių areÅ¡tinėje pareigÅ«nų ar medicinos personalo kiti asmenys į areÅ¡tinės kamerÄ pas E. K. užeiti negalėjo ir nebuvo užėję. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti Å¡iais parodymais. Liudytojų S. S. ir A. P. parodymais bei areÅ¡tinės pateiktos medžiagos duomenimis nustatyta, kad 2009-10-24, 2009-10-25 ir 2009-10-26 minėtieji pareigÅ«nai bendravo su sulaikytaja E. K., tačiau jos atžvilgiu smurto ar neteisėtų apklausos metodų nevartojo.

Å ių pareigÅ«nų veiksmų teisėtumas patvirtinti teismo nutartimis (t.2 b.l.69,70). Apeliantės argumentas, kad, jei byloje nustatyta aplinkybė, kad S. S. jai vieno apsilankymo pas jÄ areÅ¡tinėje metu perdavė rankÅ¡luostį, nepaneigta galimybė, kad jai buvo perduoti saldainiai, kuriuos suvalgiusi ji pasijuto blogai - jÄ pykino, ji vėmė krauju, atmestinas, kaip paneigtas baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, kuriais neginčytinai paneigtas tokios jos bÅ«senos nurodytÄ dienÄ buvimas. Nors, E. K. teigimu, saldainių, nuo kurių vėmė krauju, ji gavo 2009-10-24, kitÄ dienÄ slaugytojai A.

B. šio negalavimo nenurodė, o artimiesiems užsiminė, kad vyrai iš saugumo jai davė saldainių, nuo kurių jai buvo bloga, vėmė krauju, tik 2010-02-10 rašytame laiške.A. B. parodymais, medicininio patikrinimo dokumentais, į areštinę uždaromo asmens apžiūros ir kratos protokolais (t.2 b.l.33-37, areštuoto asmens bylos duomenys) nustatyta, kad patikrinimo 2009-10-24 20 val., 2009-10-26 12.20 val. ir 16.15 val. metu E. K. nebuvo sužalota, sumušta, jos sveikatos būklė normali, nusiskundimų sveikatos būkle neišsakė, tai E. K. patvirtino savo parašu ir jos ranka parašytu įrašu “nesumušta”; 2009-10-25 6.05 val.

E. K. slaugytojai A. B. išsakė nusiskundimus dėl galvos skausmo, dėl ko jai buvo nustatyta vegetodistonijos diagnozė ir paskirti vaistai - dvi tabletės valerijonų (t.1 b.l.114-116, t.2 b.l.55,56). Apeliantės keliamas klausimas dėl liudytojų A. B., E. S., R. D. parodymų netikslumų, įvardinant, kokioje vietoje yra atliekama sulaikytųjų medicininė apžiūra ir kaip, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia esminių šių liudytojų nurodytų aplinkybių, susijusių su baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyku, teisingumo.

Be to, pati apeliantė skunde teigia, kad jos įvardinti smurto veiksmai galėjo ir nepalikti iÅ¡orinių sužalojimų ir galėjo bÅ«ti nestebimi iÅ¡oriÅ¡kai. Å iuo aspektu pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, ne tik nurodė faktinius duomenis, iÅ¡ kurių sprendė, kad E. K. iÅ¡oriÅ¡kai nebuvo sužalota, bet ir pagrįstai rėmėsi jos pačios įraÅ¡ais, kad ji nusiskundimų sveikatos bÅ«kle neiÅ¡sakė, nurodė, kad nesumuÅ¡ta.Asmenų iÅ¡vedimo iÅ¡ kamerų registracijos žurnalas (t.1 b.l.117-121), byloje esantys reikalavimai (t.3 b.l.71,73,78), praneÅ¡imai dėl pristatymo į teismo posėdžius (t.3 b.l.81), teismo posėdžio protokolas dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo (t.2 b.l.89-91) patvirtina, jog E. K. sulaikymo ar suėmimo taikymo laikotarpiu turėjo realiÄ galimybę teisėjams, gynėjams, kitiems ikiteisminiu tyrimu nesuinteresuotiems asmenims ar pareigÅ«nams praneÅ¡ti apie patirtÄ smurtÄ ar psichologinę prievartÄ , tačiau tokia galimybe nepasinaudojo, iÅ¡ minėtų dokumentų matyti, kad tokio pobÅ«džio žodiniai, raÅ¡ytiniai pareiÅ¡kimai ar skundai nebuvo užfiksuoti.

Dėl E. K. nurodytos aplinkybės apie prokuroro J. L. darytÄ psichologinį spaudimÄ , negrÄ Å¾inant jai daiktų, nors ji 2009-10-26 buvo suÅ¡lapusi batus, pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje neužfiksuota, jog dėl avalynės klausimo (avalynei suÅ¡lapus) E. K. bÅ«tų reiÅ¡kusi pareiÅ¡kimus, praÅ¡ymus areÅ¡tinės administracijai, taip pat apie tai ji neinformavo gynėjo advokato A. P., su kuriuo betarpiÅ¡kai buvo susitikusi 2009-10-27. Liudytoju apklaustas J. L. nurodė, kad E. K. daiktai buvo grÄ Å¾inti 2009-10-27 ar 2009-10-26 dienÄ , ji pasirašė, apklausos metu dėmesio į jos kojas neatkreipė, todėl mano, kad ji buvo su apavu.

Å i aplinkybė patvirtinta Lietuvos Respublikos (duoemnsy pakeisti) prokuroro J. L. 2009-10-26 raÅ¡te Nr. 17.2-18246 Vilniaus (duomenys pakeisti) virÅ¡ininkui esančiu E. K. rankraÅ¡tiniu įraÅ¡u, kad daiktus gavo 2009-10-27, ir jos paraÅ¡u. E. K. nurodyta aplinkybė, kad prokuroras J. L. galėjo matyti apeliantę su tvarkinga žiemine avalyne tik po to, kai jÄ jai perdavė artimieji 2009-10-29 d., nepaneigia liudytojo J. L. parodymų, kad dar 2009-10-26 ar 2009-10-27 jai buvo perduota avalynė (Å¡lepetės).Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytais baudžiamosios bylos įrodymais neabejotinai nustatyta, kad E. K. teiginiai apie 2009-10-24 - 2009-10-27 laikotarpio Vilniaus apskrities VPK areÅ¡tinėje jos atžvilgiu neva padarytas nusikalstamas veikas, nepasitvirtino, yra akivaizdžiai neteisingi ir melagingi.Taip pat byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad 2010-04-07 E. K. buvo apklausta LR generalinėje prokuratÅ«roje.

Prokuroro J. L. pavedimu E. K. į apklausÄ pristatė LKPB ONT pareigÅ«nai R. Å . ir D. N.. Pristatyta E. K. buvo apklausiama, dalyvaujant jos gynėjui advokatui A. L., vertėjai R. P. ir trims Rusijos Federacijos saugumo tarnybos pareigÅ«nams M. S., A. F. ir J. Å . (t.2 b.l.93-97), kuriems buvo iÅ¡duotos vienkartinės Å engeno vizos, galiojusios nuo 2010-04-05 iki 2010-04-09 (t.1 b.l.85-103). Liudytojo J. L., vertėjos R. P. parodymais nustatyta, kad apklausos metu joks smurtas E. K. atžvilgiu nebuvo vartojamas, E. K. viena su RF FST pareigÅ«nais nebuvo palikta nei prieÅ¡ apklausÄ , nei po jos, o E. K. konvojavę pareigÅ«nai laukė už kabineto durų dėl vietos stokos kabinete.

Po Å¡ios apklausos E. K. nepareiÅ¡kė pretenzijų dėl neva vartoto smurto ar kitokio poveikio, to ji nenurodė ir jÄ atgal konvojavusiems pareigÅ«nams R. Å . ir D. N., iÅ¡ kurių tarnybinių praneÅ¡imų matyti, kad E. K. su jais nebendravo, niekuo nesiskundė ir neminėjo, kad jos atžvilgiu bÅ«tų panaudoti neteisėti apklausos bÅ«dai, ant jos kÅ«no smurto žymių nebuvo, pareigÅ«nai nurodė tikslų konvojavimo laikÄ ir marÅ¡rutÄ , iÅ¡ ko matyti, kad E. K. į jokias patalpas iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K ar iÅ¡ LR Generalinės prokuratÅ«ros nebuvo vežama, pervežimas atgal, atsižvelgiant į darbo dienos pabaigoje esančias transporto spÅ«stis, užtruko ilgiau -15-20 min. (t.2 b.l. 63,64).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad E. K. teiginys, jog ji 2010-04-08 buvo iÅ¡vežta į jai nežinomÄ pastatÄ , kurį ji apibÅ«dino, kaip baltÄ namÄ , ir ten prieÅ¡ jÄ buvo panaudotas fizinis smurtas (grasinimai, keiksmai, reikalavimai) ir seksualinio pobÅ«džio veiksmai, nepasitvirtino ir laikytinas melagingu.Byloje iÅ¡tirtų įrodymų - LukiÅ¡kių TI-K Laikinai iÅ¡vykusių suimtųjų (nuteistųjų) apskaitos paros žiniaraščio (t.2 b.l.60), 2010-04-08 E. K. papildomos apklausos protokolo (t.2 b.l.98), advokato A.

L. orderių bei reikalavimų (t.3 b.l.70-73) pagrindu nustatyta, kad E. K. 2010-04-05 - 2010-04-09 laikotarpiu, kuomet Lietuvos Respublikoje pagal iÅ¡duotas vienkartines Å engeno vizas, galiojusios nuo 2010-04-05 iki 2010-04-09, buvo RF FST pareigÅ«nai, iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K buvo iÅ¡vežta tik 2010-04-07 12.40 val. apklausai į LR Generalinę prokuratÅ«rÄ , į LukiÅ¡kių TI-K po apklausos grÄ Å¾inta 2010-04-07 17.45 val. Ji 2010-04-08 nuo 13.50 val. iki 16.35 val. LukiÅ¡kių TI-K patalpose buvo susitikusi su advokatu A.

L., o 2010-04-08 nuo 14.15 val. iki 16.27 val. LukiÅ¡kių TI-K patalpose E. K. buvo apklausta prokuroro J. L.. 2010-04-09 nuo 08.30 iki 10.30 val. LukiÅ¡kių TI-K patalpose E. K. buvo susitikusi su advokatu A. L.. Å ie duomenys vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad E. K. nei 2010-04-08, nei 2010-04-09 nebuvo niekur vežama iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K. Netiesiogiai nuteistosios E. K. teiginius apie jai 2010-04-07 apklausos metu suleistus vaistus, dėl ko ji neprisimena atskirų apklausų, o taip pat apie jos 2010-04-08 patirtÄ smurtÄ paneigia ir LukiÅ¡kių TI-K medicininiame pažymėjime esantis 2010-06-18 įraÅ¡as apie pokalbį su gydytoju Č.

C., kur E. K. nurodė, kad per visÄ Ä¯staigoje buvimo laikÄ traumų nepatyrė, iÅ¡vykdama ir grįždama į įstaigÄ , dėl patirtų traumų ar sveikatos bÅ«klės sutrikimų į medicinos personalÄ ar į pareigÅ«nus nesikreipė; patikrinimo metu nusiskundimų neturi, bendra sveikatos bÅ«klė be pablogėjimo, iÅ¡orinių kÅ«no sužalojimo požymių nestebima. Å io įraÅ¡o tesingumÄ E. K. patvirtino savo paraÅ¡u (t.2 b.l.49,50). Pirmos instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad E. K. teiginius dėl smurto panaudojimo Vilniaus apskrities VPK VTV areÅ¡tinės ir konvojavimo skyriaus areÅ¡tinėje ir LukiÅ¡kių TI-K paneigia tÄ aplinkybė, kad E. K. apie patirtÄ smurtÄ nenurodė ne tik teisėjams, gynėjams, kitiems ikiteisminiu tyrimu nesuinteresuotiems asmenims ar pareigÅ«nams, bet ir raÅ¡omuose laiÅ¡kuose neminėjo savo artimiesiems.

Apeliantė su Å¡iuo teismo argumentu nesutinka, cituodama atskiras laiÅ¡kų vietas, kuriomis ji užsiminė motinai V. K. ir tetai I. J., apie pareigÅ«nų elgesį su ja. Su Å¡iuo apeliantės argumentu nesutiktina. IÅ¡ pacituotų laiÅ¡kų matyti, kad 2009-12-09 laiÅ¡ke ji užsiminė nenorinti gÄ sdinti, todėl nepasakos, kÄ jai teko atlaikyti per VSD apklausas, tik tiek pasakys <... > yra pasirengę kankinti žmogų, kol reikės, idant iÅ¡gauti reikiamus parodymus; 2010-02-10 rašė - vyrai iÅ¡ saugumo jai davė saldainių, nuo kurių jai buvo bloga, vėmė krauju (nors E. K. teigimu, saldainių, nuo kurių ji vėmė krauju, ji gavo 2009-10-24, o po to rašė laiÅ¡kÄ 2009-10-27, kuriame apie gautus saldainius ir jų poveikį nieko neužsiminė).

Å ios bei kitos jos skunde cituojamos laiÅ¡kų atkarpos: 2010-05-16 laiÅ¡ke -„IÅ¡gyvensiu, iÅ¡tversiu visas jų patyčias, smurtÄ ir pažeminimus. Ir kiekvienas jų smÅ«gis darys mane vis stipresne. <...> Mane ilgai kankino psichologiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai. Taip pat patyriau įvairaus pobÅ«džio prievartÄ (seksualinę taip pat). <...> Vadino "kale, psiche"; 2010-05-29 laiÅ¡ke "Tačiau vėliau kažkas iÅ¡ atminties tarsi iÅ¡trynė dalį tos apklausos, tarsi buvau atsijungusi. GalbÅ«t man ko suleido, nepamenu < ... > PareigÅ«nai draskė už plaukų, buvo užlaužę rankas, vėliau kas buvo, papasakosiu išėjus <...>“. 2010-06-01 laiÅ¡ke "L., rusai, grasino, kad uždarysit mane į ligoninę, aiÅ¡kino, kad manęs nemylit <...> , kad mano smegenys iÅ¡ čia išėjus nebedirbs, o tokia jums nebÅ«siu reikalinga <...>“. 2010-06-16 laiÅ¡ke - " o ankstesnėj apklausoj su rusais dalyvavo ir prokuroras, ir advokatas.

Bet didelė jos dalis "iÅ¡sitrynusi". Kaip - aÅ¡ nežinau. Tik atsimenu, kad pradžioje viskÄ neigiau ir pasakojau tiesÄ , o kai atsipeikėjau po keisto atsijungimo, buvo priraÅ¡yta begalė nesÄ monių <...>“, teisėjų kolegijos vertinimu, prasilenkia su jos pačios protokole-pareiÅ¡kime ir apklausoje nurodytais teiginiais ir atspindi ne objektyviÄ tiesÄ , o parodo jos emocinę bÅ«klę, atsidÅ«rus laikino izoliavimo sÄ lygomis, įtariant sunkios nusikalstamos veikos padarymu. Ä®vertintina ir tai, kad apeliantė savo teiginius dėl patirto smurto detalizavo po gauto tetos I.

J. laiÅ¡ko, kuriame buvo nurodyta, kaip ir kÄ reikia raÅ¡yti. Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme iÅ¡samiai iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu pirmos instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad E. K. 2010-10-12 protokolo-pareiÅ¡kimo pateikimo LR Generalinei prokuratÅ«rai metu buvo žinoma, jog iÅ¡ esmės tos pačios tų pačių įvykių aplinkybės dėl smurto prieÅ¡ E. K. naudojimo buvo iÅ¡tirtos LR Seimo kontrolieriaus 2010-09-14 pažyma ir pripažintos nepagrįstomis. Jos pateiktos žinomai melagingos informacijos apie smurto prieÅ¡ jÄ naudojimÄ pagrindu pareigÅ«nų atžvilgiu buvo atliktas patikrinimas (pareigÅ«nai buvo apklausti liudytojais, jų parodymų teisėtumui patikrinti buvo iÅ¡reikalauti dokumentai ir kt.).

Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad E. K. suprato, jog, pateikdama pareiÅ¡kimÄ apie, neva, padarytas nusikalstamas veikas ir taip melagingai įskųsdama pareigÅ«nus, melagingai pranešė apie žinomai nebÅ«tus nusikaltimus ir davė apie tai melagingus parodymus, norėjo taip veikti, todėl veikė tiesiogine tyčia.Apeliantės argumentas, kad pirmos instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad jai inkriminuota veika pagal LR BK 235 str. 1 d. yra LR BK 236 str. 1 d numatytos veikos tęsinys ir todėl 2010-10-14 duotus parodymus kvalifikavo pagal minėtÄ LR BK straipsnį, jos veikoje, 2010-10-14 duodant parodymus, jokios nusikalstamos veikos nebuvo, kadangi jos parodymai gauti, pažeidžiant apklausos tvarkÄ , ji neįspėta apie turimÄ teisę atsisakyti duoti parodymus. LR BPK 80 str. nustatyta, kada asmuo negali bÅ«ti apklausiamas kaip liudytojas.

Å io straipsnio pirmame punkte nurodyta, jog liudytoju negali bÅ«ti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant BPK normas reglamentuojančias liudytojo, įtariamojo statusÄ , jų apklausos tvarkÄ , teigtina, kad bÅ«tent ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai sprendžia, kokį procesinį statusÄ konkrečiu atveju bÅ«tina suteikti vienam ar kitam asmeniui, o atitinkamo statuso suteikimas nulemia ir asmens apklausos tvarkÄ , kurios privalu laikytis apklausiant asmenį.

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ apeliantės buvo paimtas protokolas-pareiÅ¡kimas ir ji apklausta apie jai žinomas aplinkybes, kuriomis ji, jos tvirtinimu, patyrė smurtinius veiksmus, todėl byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad apeliantė galėjo duoti parodymus apie savo galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl, kolegijos įsitikinimu, ji pagrįstai apklausta kaip liudytoja ir baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, reguliuojančios liudytojo apklausos tvarkÄ pažeistos nebuvo.Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad E. K., 2010-10-14 apklausiama liudytoja ir bÅ«dama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , patvirtindama, pagrįsdama savo įskundimÄ 2010-10-12 protokolu-pareiÅ¡kimu, apie tai davė parodymus.

Tokie liudytoja apklaustos E. K. parodymai buvo ankstesnio melagingo įskundimo tęsinys ir todėl pirmos instancijos teismo pagrįstai kvalifikuoti, kaip tęstinė veika, atitinkanti nusikaltimo, numatyto LR BK 236 str. 1 d., sudėtį. Tokios nuostatos suformavusios ir teismų praktikoje, kai laikoma, kad asmuo, melagingai įskundęs kitÄ asmenį, ir vėliau tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas pakartojęs tÄ pačiÄ melagingÄ informacijÄ , veikia vieninga tyčia ir iÅ¡ esmės įgyvendina tos pačios veikos - melagingo įskundimo - motyvus ir tikslus.

Tokie parodymai laikomi ankstesnės veikos (melagingo įskundimo ar praneÅ¡imo) tęsiniu, todėl nėra pagrindo kaltininko veikos kvalifikuoti dar ir pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-458/2011). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas E. K. nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip vienÄ tęstinę veikÄ pagal LR BK 236 str. 1 d. Apeliantė apeliaciniame skunde kelia klausimÄ , kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesprendė dėl jos veiksmų pripažinimo mažareikÅ¡miais ir galimybės jai taikyti LR BK 37 str., atsižvelgiant į tai, kad dėl jos 2010-07-02 ir 2010-10-12 pareiÅ¡kimų ir 2010-10-14 apklausoje paminėtų aplinkybių ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nebuvo sutrikdyta nei areÅ¡tinės, nei prokuratÅ«ros veikla, nekilo žalingų pasekmių, kadangi duomenys rinkti ir pareigÅ«nai apklausti ryÅ¡ium su teisėtu apeliantės 2010-07-02 skundu, kurio aplinkybės nėra pripažintos melagingomis.

Su Å¡iuo argumentu nesutiktina. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ nusikaltimÄ padaręs asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me (LR BK 37 straipsnis), t.y. jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau Å¡ie požymiai (ar kai kurie iÅ¡ jų) egzistuoja tik formaliai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į E. K. padarytÄ nusikaltimÄ , jo pavojingumo pobÅ«dį, pažeistas įstatymo saugomas vertybes, veikos požymius, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , tyčios turinį ir laikė, kad nėra teisinio pagrindo taikyti minėtÄ straipsnį E. K. atžvilgiu.

Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad LR BPK 1 straipsnyje įtvirtintas iÅ¡samaus nusikalstamų veikų atskleidimo reikalavimas neįpareigoja teisėsaugos institucijų atlikti visus įmanomus procesinius veiksmus tais atvejais, kai iÅ¡ byloje nustatytų objektyvių faktinių aplinkybių galima padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ dėl asmens, kurio atžvilgiu inicijuotas baudžiamasis procesas, kaltės, padarius pastarajam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Be to, įrodymais gali bÅ«ti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikÅ¡mingÄ aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus bei patikrinti ar paneigti tiriamas versijas, ir tokių duomenų, kaip jau minėta, pagrįsti nuteistosios E. K. kaltei dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymo, byloje pakanka.

             Skundžiamame teismo nuosprendyje yra iÅ¡dėstyti visi teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai ir pateikti iÅ¡samÅ«s jų vertinimo motyvai. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, nereiÅ¡kia, kad teismas byloje surinktus įrodymus įvertino netinkamai ar kad teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas aptariamoje byloje neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, patikrino byloje surinktų duomenų sÄ sajumÄ ir leistinumÄ , įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ ir padarė iÅ¡vadas atitinkančias bylos aplinkybes.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti E. K. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,                                       n u t a r ė: nuteistosios E. K. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                            Jolanta Čepukėnienė Teisėjai                                                                                                 Daiva Pranytė - Zalieckienė                                                                                                                                    Sigita Bieliauskienė