2019-05-22 Nr. AB-11626-3-63-3-00532-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4057-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00532-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ skundą atsakovui Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Minijos nafta“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Minijos nafta“) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas įpareigoti atsakovą Šilutės rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti UAB „Minijos nafta“ 2017 m. balandžio 19 d. prašyme Nr. 95 nurodytus duomenis ir dokumentus.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 95 (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti tam tikrus duomenis apie Šilutės rajono vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų projekto įregistravimą Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre ir tai patvirtinančius dokumentus. Prašymas išsiųstas 2017 m. balandžio 19 d. oficialiu atsakovo elektroninio pašto adresu, tačiau pareiškėjas atsakymą gavo tik po kreipimosi į teismą – 2017 m. birželio 6 d., t. y. praleidus teisės aktuose nustatytą 20 darbo dienų asmenų prašymų nagrinėjimo terminą. Nei Administracijos 2017 m. birželio 6 d. rašte Nr. R3-(4.1.12.)-4055 (toliau – ir Raštas), nei prie jo pridėtu dokumentu nepateikta Prašyme nurodyta informacija bei dokumentai, o pateikta kito pobūdžio informacija neleidžia suprasti jos teikimo tikslo. Rašte yra nurodyti duomenys, kurių pareiškėjas neprašė pateikti, nes jie yra paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir lengvai randami, todėl Raštas negali būti laikomas tinkamu prašymo išnagrinėjimu. Atsakovas neįvykdė pareigos ir nepateikė prašyme nurodytų duomenų ir dokumentų, todėl turi būti įpareigotas tai padaryti.

3. Atsakovas Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Raštu pateikta išsami ir aiški informacija, išdėstytos esminės aplinkybės dėl pareiškėjo Prašymo. Jokios kitos informacijos atsakovas neturi ir pateikti negali. Pareiškėjas nenurodo jokių neigiamų pasekmių, kurias jam sukelia ar gali sukelti netinkamas atsakovo atsakymas į prašymą. Vien tai, kad pareiškėjo netenkina atsakovo atsakymas turinio prasme, savaime nereiškia, kad atsakovas neįvykdė pareigos pateikti informaciją į pareiškėjo prašymą. Prašyme nurodyti dokumentai priimti seniau, nei prieš 20 metų, todėl atsakymas į UAB „Minijos nafta“ prašymą nebuvo pateiktas laiku.

5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2017 m. spalio 30 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-1081-162/2017, pareiškėjo UAB „Minijos nafta“ skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą Šilutės rajono savivaldybės administraciją per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. balandžio 19 d. prašymo Nr. 95 pirmąjį ir antrąjį klausimus, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad minėtas teismo sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo, įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 1 d. Vykdydamas teismo sprendimą, atsakovas pareiškėjui 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. R3-(4.1.12.)-8474 pakartotinai pateikė atsakymą į pareiškėjo Prašymą. Administracija Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2018 m. vasario 14 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI-1081-162/2017, prašymą grįsdama tuo, kad minėtą bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi tenkino atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos prašymą ir atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. eI-1081-162/2017, konstatavusi, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, administracinę bylą perdavė Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą iš naujo, 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nusprendė atmesti atsakovo Šilutės rajono savivaldybės prašymą ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1081-162/2017, kuriuo pareiškėjo UAB „Minijos nafta“ skundas buvo tenkintas iš dalies ir atsakovas Šilutės rajono savivaldybės administracija įpareigota per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. balandžio 19 d. prašymo Nr. 95 pirmąjį ir antrąjį klausimus, kitoje dalyje pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, 2018 m. spalio 25 d. nutartimi panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje konstatavo, jog atnaujinus procesą dėl to, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, byla turi būti išnagrinėta iš naujo, neapsiribojant papildomu nagrinėjimu ar vertinimu naujų aplinkybių ar naujų teisinių argumentų, neišnagrinėtų sprendime, kurį priėmė neteisėtos sudėties teismas; tuo tarpu teismas, dėl kurio nešališkumo proceso dalyviams nekilo abejonių, nenagrinėjo bylos iš naujo ir nepriėmė byloje procesinio sprendimo dėl bylos esmės. Regionų apygardos administracinio teismo pirmininko 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi byla perduota nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. vasario 15 d. sprendimu nusprendė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI-1081-162/2017, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ skundą atsakovui Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas UAB „Minijos nafta“ 2017 m. balandžio 19 d. prašymu Nr. 95 kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės administraciją, prašydamas pateikti duomenis bei tai patvirtinančius dokumentus: 1) kada (data) teritorijų planavimo dokumentų registre (toliau – ir TPDR) buvo įregistruotas Šilutės rajono vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrantės apsaugos juostų projektas (toliau – ir Projektas); 2) koks asmuo ir kada (data) priėmė sprendimą minėtą Projektą įregistruoti TPDR; taip pat prašė pateikti teritorijų planavimo dokumentų, galiojusių iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo priėmimo, inventorizavimo akto ar kito dokumento kopiją.

10. Šilutės rajono savivaldybės administracija į pareiškėjo Prašymą atsakė 2017 m. birželio 6 d. raštu Nr. R3-(4.1.12.)-4095 „Dėl duomenų ir dokumentų pateikimo“ , kuriame nurodė, kad: 1) pagal išlikusius skaitmeninius Administracijos iki 2014 m. sausio 1 d. tvarkyto Šilutės rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registro duomenis (pateikiamas išrašas), Projektas įregistruotas savivaldybėje 1985 m. liepos 25 d.; įsteigus skaitmeninį teritorijų planavimo dokumentų registrą, dokumento duomenys perkelti į Šilutės rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registrą, dokumentui suteikus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Šilutės rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registro skaitmeninėje duomenų bazėje nėra duomenų apie konkretų asmenį, kuris priėmė sprendimą Projektą įregistruoti TPDR. Šilutės rajono savivaldybės administracija pagal atskirą prašymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikė Šilutės rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotų teritorijų planavimo dokumentų duomenis, kurie 2014 m. kovo 17 d. perkelti į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registrą. Suskaitmenintus Administracijos archyve saugomo dokumento duomenis į TPDR papildomai įkėlė Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas V. B. 2015 m. lapkričio 6 d., papildydamas registre saugomo Teritorijų planavimo dokumento duomenis. Vadovaujantis 1996 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 721 patvirtintais nuostatais, savivaldybės lygmeniu tvirtinamiems dokumentams registruoti teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojas nuo 1996 m. birželio 27 d. buvo savivaldybės vyriausiasis architektas, nuo 2004 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1428 patvirtintų nuostatų įsigaliojimo – savivaldybės vykdomoji institucija; 3) duomenų apie teritorijų planavimo dokumentų, galiojusių iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo priėmimo, inventorizavimo akto savivaldybės administracijos archyve neturi, todėl negali pateikti. Rašte taip pat nurodyta, jog savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre teritorijų planavimo dokumentą patvirtinusių institucijų sprendimai nėra saugomi. Paaiškinta, jog iki 1991 m. Šilutės rajono institucijų priimti sprendimai yra perduoti saugoti Klaipėdos apskrities archyvui.

11. Teismas nustatė, kad vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą, Administracija pareiškėjui į jo Prašymą pateikė 2017 m. gruodžio 1 d. atsakymą Nr. R3-(4.1.12.)-8474 „Dėl duomenų ir dokumentų pateikimo“ (toliau – ir Raštas II), kuriame nurodė: atsakydama į pirmą klausimą – duomenys apie Projekto įregistravimo datą teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR) nėra užfiksuoti, todėl jų neturime ir pateikti negalime; atsakydama į antrą klausimą – duomenys apie asmenį ir kada (data), priėmusį sprendimą Projektą įregistruoti TPDR nėra užfiksuoti, todėl jų neturime ir pateikti negalime; atsakydama į trečią Prašymo dalį – duomenų apie teritorijų planavimo dokumentų, galiojusių iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo priėmimo, inventorizavimo aktą neturime ir pateikti negalime.

12. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, vėlesnis prašomos informacijos pateikimas (net ir bylos nagrinėjimo teisme metu) sudaro pagrindą atmesti pareiškėjo skundą dėl informacijos pateikimo (žr. 2012 m. rugsėjo 26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2660/2012; 2009 m. lapkričio 9 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-961/2009; 2007 m. rugsėjo 28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-17-466/2007 ir kt.). Todėl teismas, spręsdamas, ar atsakovas tinkamai, laikydamasis teisės aktais nustatytų reikalavimų, atsakė į pareiškėjo Prašymą, nagrinėjamoje byloje vertino visuose Administracijos pareiškėjui pateiktuose atsakymuose (Rašte ir Rašte II) nurodytus duomenis.

13. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo, patvirtinantiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 617) 1.1 punkte nustatyta, jog miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, teritorijų užstatymo projektai ir schemos, sklypų nužymėjimo ir raudonųjų linijų projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie nustatytąja tvarka buvo patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Šie dokumentai iki 1997 m. kovo 30 d. turi būti įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, kaip nustatyta šio registro nuostatuose. Nutarimo Nr. 617 3.1 punktu Vyriausybė įpareigojo valstybės institucijas ir kitus planavimo organizatorius iki 1997 m. sausio 1 d. inventorizuoti patvirtintus (galiojančius) teritorijų planavimo dokumentus ir pateikti juos registruoti teritorijų planavimo dokumentų registrų tvarkytojams Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registro nuostatų nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad teritorijų planavimo dokumentai privalėjo būti inventorizuoti ir pateikti registruoti teritorijų planavimo dokumentų registrų tvarkytojams iki 1997 m. sausio 1 d., o įregistruoti iki 1997 m. kovo 30 d. Byloje nėra ginčo, kad Administracija šiuos veiksmus atliko, tai patvirtina ir šiam teritorijų planavimo dokumentui suteiktas unikalus numeris, tačiau pareiškėjas Prašymu siekė sužinoti, būtent kada TPDR buvo įregistruotas Projektas, kokio asmens ir kokiu sprendimu tai buvo padaryta.

14. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) 1 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad šioje normoje įtvirtinta savivaldybės institucijos pareiga asmenims teikti tik tą informaciją, kuria ji disponuoja, todėl svarbu nustatyti, ar Administracija Prašymo pateikimo metu disponavo pareiškėjo prašoma informacija, ir, ar galėjo ją pateikti pareiškėjui.

15. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721, nauja redakcija išdėstytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1123 (galiojanti redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. galiojusi tiek Prašymo pateikimo dieną, tiek Rašto bei Rašto II priėmimo dieną) (toliau – ir Nuostatai), 22 punkte įtvirtinta, kokie patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų duomenys kaupiami registro duomenų bazėje, o būtent: teritorijų planavimo dokumento registracijos unikalus kodas; teritorijų planavimo dokumento pavadinimas, teritorijų planavimo rūšis, teritorijų planavimo lygmuo, teritorijų planavimo objektas, teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo duomenys (teritorijų planavimo dokumentą patvirtinusios institucijos pavadinimas, dokumento, kuriuo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, pavadinimas, data, numeris), duomenys apie planavimo organizatorių: subjektas (vardas ir pavardė/įstaiga, įmonė, organizacija), juridinio asmens teisinė forma, kodas, buveinės adresas, duomenys apie teritorijų planavimo dokumento rengėją, teritorijų planavimo dokumento įregistravimo, išregistravimo datos, teritorijų planavimo dokumento duomenų įrašymo ir keitimo datos, teritorijų planavimo dokumento turinio objektų erdviniai duomenys, saugomi geografinėse (erdvinėse) informacinėse sistemose naudotina forma (GIS).

16. Pagal Nuostatų 22 punktą, registro duomenų bazėje nėra kaupiami duomenys apie tai, kokio asmens ir kokiu sprendimu nuspręsta teritorijų planavimo dokumentą įregistruoti TPDR. Atsakovas tiek Raštu, tiek Raštu II nurodė, kad neturi duomenų apie konkretų asmenį, kuris priėmė sprendimą Projektą įregistruoti TPDR, taip pat šiais raštais nurodė, kad savivaldybės administracijos archyve neturi teritorijų planavimo dokumentų, galiojusių iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo priėmimo, inventorizavimo akto, todėl negali jo pateikti. Administracija Raštu pareiškėjui pateikė duomenis apie Projekto pirminio įregistravimo savivaldybėje datą – 1985 m. liepos 25 d., Raštu II nurodžiusi, kad duomenys apie Projekto įregistravimo datą teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR) nėra užfiksuoti, todėl jų neturi ir pateikti negali. Teismas sprendė, kad atsakovas Raštu ir Raštu II patvirtino, kad jis nedisponavo pareiškėjo prašoma informacija. Teismas vertino, kad net ir nustačius aplinkybę, jog Administracija turėjo tam tikrus duomenis išsaugoti, tačiau jų dėl kokių nors priežasčių neišsaugojus, t. y. Administracijai jų neturint, nėra pagrindo įpareigoti Administraciją juos pateikti, nes toks teismo sprendimas negalėtų būti įvykdomas. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo UAB „Minijos nafta“ skundas yra nepagrįstas.

17. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi tenkino atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos prašymą ir atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. eI-1081-162/2017, o administracinę bylą perdavė Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Pagal ABTĮ 164 straipsnio 1 dalį, atnaujinus procesą, bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta pagal pirmosios instancijos teismo proceso taisykles. Teismas, įvertinęs tai, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimas priimtas neteisėtos sudėties teismo, bei teismui konstatavus, jog UAB „Minijos nafta“ skundas nepagrįstas, sprendė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI-1081-162/2017, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 165 str. 1 d. 3 p.).

III. 18. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Minijos nafta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. eI-1081-162/2017.

19. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatas, sprendimą grindė neįrodytomis aplinkybėmis, todėl toks sprendimas neteisėtas ir naikintinas. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas Prašymo pateikimo metu nedisponavo prašoma informacija, nes tokia informacija pagal teisės aktus neturėjo būti kaupiama. Atsakovas, būdamas teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkymo įstaiga (Nuostatų 11.1 p.) privalo užtikrinti, kad būtų tinkamai tvarkomas ir saugomas pateiktų dokumentų ir duomenų archyvas (Nuostatų 18.3, 20.4 p.). Nuostatų 27 punkte nustatyta, kokie dokumentai turi būti pateikti Registro tvarkymo įstaigai, o 28 punktas įpareigoja Registro tvarkymo įstaigą patikrinti pateiktus dokumentus ir nustačius, jog dokumentai ir duomenys atitinka reikalavimus, priimti sprendimą įregistruoti registro objektą. Nuostatų 30 punktas nustato, kad registro objektas laikomas įregistruotu, kai Registro tvarkymo įstaiga priima sprendimą įregistruoti registro objektą, suteikia objektui unikalų kodą, suformuoja ir įrašo registro objekto duomenis į registro duomenų bazę. Nuostatų (redakcija, galiojusi iki 1997 m. kovo 30 d.) 39 punktas numatė, jog teritorijų planavimo dokumentų įregistravimas įsigalioja, kai duomenys įrašomi atitinkamo lygmens registro duomenų bazėje ir registro tvarkytojas planavimo organizatoriui išduoda apie tai pažymą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog duomenys duomenų bazėje turėjo būti įrašyti iš dokumentų, pateiktų registratoriui bei paties registratoriaus priimtų, šie dokumentai turėjo ir turi būti registratoriaus saugomi. Būtent tokių duomenų ir dokumentų prašė pareiškėjas.

20. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai siaurai taikė Teisės gauti informaciją įstatymo normas ir taip iškreipė jo prasmę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog institucija, atsisakydama pateikti informaciją, privalo, vadovaudamasi minėto įstatymo 4 straipsnyje nustatytas principais, paaiškinti pareiškėjui, kodėl negali pateikti prašomos informacijos; pateiktas atsakymas turi būti išsamus, tikslus, teisėtas ir objektyvus. Atsakovas nei Rašte, nei Rašte II nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl negali pateikti ne tik prašomos informacijos, bet ir dokumentų, kurių pagrindu galėjo būti atlikta registracija ir kuriuos atsakovas privalo saugoti.

21. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė dvi išvadas, logiškai prieštaraujančias viena kitai: išvadą, kad teritorijų planavimo dokumentas buvo inventorizuotas, pateiktas registro tvarkytojui ir įregistruotas iki 1997 m. kovo 30 d., o tai patvirtina šiam dokumentui suteiktas unikalus numeris; išvadą, kad atsakovas nedisponuoja pareiškėjo prašoma informacija, o tai patvirtina Administracijos Raštas II, kuriame nurodyta, kad duomenys apie Projekto įregistravimo datą teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR) nėra užfiksuoti, todėl jų neturi ir pateikti negali. Taigi, teismas konstatavo, kad Projektas įregistruotas iki 1997 m. kovo 30 d., bet, kita vertus, šie duomenys duomenų bazėje nėra užfiksuoti ir negali būti pateikti. Teismo nurodyta aplinkybė, jog Projekto įregistravimą TPDR iki 1997 m. kovo 30 d. įrodo suteiktas unikalus kodas, nepagrįsta nei nustatytais faktais, nei teisės normomis. Nei teismo sprendime, nei atsakovo Rašte ir Rašte II nėra nurodyta informacija, leidžianti iššifruoti unikalų kodą šiuo aspektu.

22. Pareiškėjas nurodo, kad teismas taikė Nuostatų redakciją, galiojančią nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. Prašymo pateikimo dieną bei Rašto ir Rašto II priėmimo dieną. Šiuo atveju turėjo būti taikoma ir ta Nuostatų redakcija, kuri galiojo Projekto įregistravimo, bet ne Prašymo pateikimo dieną. Nežinant kada konkrečiai Projektas buvo įregistruotas TPDR, negalima nuspręsti kokios redakcijos Nuostatai turėtų būti taikomi. UAB „Minijos nafta“ prašo duomenų ir dokumentų, kuriuos Administracija tvarko ir kuriais ji disponuoja vykdydama teisės aktų nustatytą funkciją, t. y. privalo juos turėti. Byloje neįrodyta, kad atsakovas objektyviai negalėjo pateikti prašomos informacijos. Atsakovas nenurodė jokių tai pagrindžiančių aplinkybių ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad prašomų dokumentų neturi ar jie neišsaugoti, ar pan. Todėl atsakovo Rašte ir Rašte II pateikti atsakymai negali būti pripažinti išsamiais, tiksliais, teisėtais ir objektyviais, taigi negali būti pripažinta, jog atsakovas įvykdė pareigą pateikti pareiškėjo prašomą informaciją ir dokumentus.

23. Atsakovas Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog atsakovas nedisponavo pareiškėjo prašoma informacija. Dokumentų, kurių dėl objektyvių priežasčių nėra ar jie neegzistuoja, Administracija negali ir neprivalo pateikti, nes tai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Negalėjimas pateikti hipotetinius duomenis apie tai, koks asmuo ir kada Projektą įregistravo TPDR, negali būti laikomas pažeidžiančiu Teisės gauti informaciją įstatymą, kadangi tokie hipotetiniai duomenys negali būti laikomi informacija, kaip ją apibrėžia minėtas įstatymas, be to, atsakovas jų neturi, o duomenų turėjimas yra būtinas informacijos teikimo elementas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje kilo ginčas dėl UAB „Minijos nafta“ reikalavimo įpareigoti atsakovą Šilutės rajono savivaldybės administraciją pateikti UAB „Minijos nafta“ 2017 m. balandžio 19 d. prašyme Nr. 95 nurodytus duomenis ir dokumentus pagrįstumo.

26. Bylos duomenimis, UAB „Minijos nafta“ 2017 m. balandžio 19 d. prašymu Nr. 95 kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės administraciją, prašydama pateikti duomenis bei tai patvirtinančius dokumentus: 1) kada (data) TPDR buvo įregistruotas Projektas; 2) koks asmuo ir kada (data) priėmė sprendimą minėtą Projektą įregistruoti TPDR; 3) pateikti teritorijų planavimo dokumentų, galiojusių iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo priėmimo, inventorizavimo akto ar kito dokumento kopiją. Šilutės rajono savivaldybės administracija į pareiškėjo šį prašymą atsakė 2017 m. birželio 6 d. raštu Nr. R3-(4.1.12.)-4095 „Dėl duomenų ir dokumentų pateikimo“, ir 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. R3-(4.1.12.)-8474 „Dėl duomenų ir dokumentų pateikimo“ kuriame, vykdydama teismo sprendimą, įpareigojantį tiksliai atsakyti į pateiktą prašymą dėl informacijos pateikimo, nurodė: dėl Prašymo pirmo klausimo: duomenys apie Projekto įregistravimo datą TPDR nėra užfiksuoti, todėl jų neturi ir pateikti negali; dėl Prašymo antro klausimo: duomenys apie datą ir asmenį, priėmusį sprendimą Projektą įregistruoti TPDR nėra užfiksuoti, todėl jų neturi ir pateikti negali; dėl Prašymo dalies, susijusios su dokumentų pateikimu: duomenų apie teritorijų planavimo dokumentų, galiojusių iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo priėmimo, inventorizavimo aktą neturi ir pateikti negali.

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2019 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad atsakovas 2017 m. birželio 6 d. ir 2017 m. gruodžio 1 d. raštais patvirtino, kad jis nedisponavo pareiškėjo prašoma informacija, todėl, net ir nustačius aplinkybę, kad Administracija turėjo tam tikrus duomenis išsaugoti, tačiau jų dėl kokių nors priežasčių neišsaugojus, t. y. Administracijai jų neturint, nėra pagrindo įpareigoti Administraciją juos pateikti, nes toks teismo sprendimas negalėtų būti įvykdomas. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

28. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

29. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvams, kuriais atmetė pareiškėjo skundą: Administracijai nurodžius, kad ji neturi pareiškėjo prašomos pateikti informacijos ir dokumentų, todėl, net ir nustačius aplinkybę, kad Administracija privalėjo, tačiau neišsaugojo tam tikrus duomenis, teismas nei turi pagrindo įpareigoti Administraciją juos pateikti, nei, atsižvelgiant į bendrąjį teisės principą impossibilium nulla obligatio est (lot. niekas negali būti įpareigotas daryti to, kas neįmanoma) (žr., pvz. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. birželio 17 d. sprendimą Belgija prieš Komisiją (C-75/97, EU:C:1999:311, 86 punktas), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013)), gali tai padaryti, nes toks teismo sprendimas negalėtų būti įvykdomas.

30. Nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas tikslumo principo, kuriuo, pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio nuostatas, be kita ko, vadovaujasi įstaigos, teikdamos informaciją, taikymą, nurodo, jog valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga turi pateikti tik tokią informaciją, kuria ji disponuoja pagal savo kompetenciją. Todėl kilus ginčui, kai atitinkama institucija neteikia prašomos informacijos, turi būti vertinama, ar institucija disponuoja prašoma informacija. Nustačius, jog nėra paneigta, kad atsakovas objektyviai negalėjo pateikti prašomos informacijos, konstatuotina, jog atsakovas Įstatymo nuostatų nepažeidė (žr. 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2697/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2940/2012; taip pat žr. 2010 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-449/2010). Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos neprivalo teikti informacijos, kurios neturi (žr. 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-368-438/2015; 2015 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1265-624/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kartu aiškindamas informacijos išsamumo ir tikslumo principus, taip pat yra nurodęs, jog institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją. Įstatymas nustato institucijos ar įstaigos pareigą prašančiam asmeniui pateikti turimo, o ne asmens norimo gauti, turinio informaciją (taip pat ir informacijos kiekio prasme) (žr. 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minijos nafta“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė