Legislator Case Law & Legislation
f8d4fbf8-c6ec-48ab-a368-33baee7a8029 AI generated

f8d4fbf8-c6ec-48ab-a368-33baee7a8029 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number f8d4fbf8-c6ec-48ab-a368-33baee7a8029
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas ZPranešėja R. Valentinienė Teisėja R. LaurinonienėBaudžiamoji byla Nr. 1A–275-106/2011Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00895-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.10. 1.2.27.1. 2.4.6. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS nutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. kovo 31 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,teisėjų Daliaus Jocio ir Violetos Miliuvienės,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,gynėjui advokatui Antanui JonuÅ¡ui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

Legislator headnote

AI generated

f8d4fbf8-c6ec-48ab-a368-33baee7a8029 · Klaipėdos apygardos teismas: A., o jo kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 286 str., neįrodyta.Apeliantas skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie tai, jog jis, veikdamas bendrai su K. N., padarė pareigÅ«nui K. A. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Skundžiamame nuosprendyje padarytos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, įrodymų vertinimo kriterijams. Å iuo atveju, nuteistųjų veiksmai nepagrįstai buvo vertinami kaip visuma – ne visuma sužalojimų nustatytų K.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas ZPranešėja R. Valentinienė Teisėja R. LaurinonienėBaudžiamoji byla Nr. 1A–275-106/2011Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00895-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.10. 1.2.27.1. 2.4.6. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS nutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. kovo 31 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,teisėjų Daliaus Jocio ir Violetos Miliuvienės,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,gynėjui advokatui Antanui JonuÅ¡ui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

D. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 str. 2 d., 10 p., 286 str. ir nubaustas pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. – laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 286 str. –laisvės atėmimu vieneriems metams. Remiantis BK 63 str. 1 d.; 2 d.; 5 d., 1 p. bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir V. D. nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams.

Remiantis BK 64 str. 1 d.; 2 d. prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du pridėta 2003 m. kovo 10 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė ir V. D. nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir 750 litų bauda. Taikant BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas V. D. atidėtas dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant jį, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.Nustatyta, jog bauda vykdoma atskirai.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2010 m. rugsėjo 25 d. iki 2010 m. rugsėjo 27 d. imtinai.KardomÄ jÄ priemonę, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.Nuspręsta priteisti solidariai iÅ¡ V.

D. ir K. N. 986,03 Lt Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai padarytai turtinei žalai atlyginti.Nuspręsta priteisti solidariai iÅ¡ V. D. ir K. N. 3000 litų nukentėjusiojo K. A. naudai padarytai neturtinei žalai atlyginti.Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir K. N., nuosprendis dėl jo neapskųstas.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:V. D. ir K. N. nuteisti už tai, kad veikdami kartu padarė žmogui nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos bei pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui: jie, 2010 m. rugsėjo 25 d., apie 11 val. 20 min., tarnybiniu automobiliu „Ford Tranzit“, valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“ vežant tris sulaikytus administracinės teisės pažeidėjus iÅ¡ KunigiÅ¡kių kaimo, Tauragės rajono, į Tauragės apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , tai yra J.

G., V. D. ir K. N., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, panaudojo fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nui, tai yra Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjui K. A., atliekant tarnybines pareigas – uždedant antrankius agresyviai besielgiančiam K. N., V. D., siekdamas sutrukdyti uždėti antrankius, iÅ¡ nugaros pusės pastÅ«mė K. A., dėl to jis griÅ«damas atsitrenkė į automobilio metalines konstrukcijas, o tuo pat metu K.

N., su ant rieÅ¡o uždėtu antrankiu, trenkė K. A. į galvos sritį, tokiu bÅ«du sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir padarydami plėštÄ Å¾aizdÄ kairiajame antakyje ir odos nubrozdinimÄ veide, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui.Apeliaciniu skundu nuteistasis V. D. praÅ¡o Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendį, panaikinti ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes jis nepadarė BK 138 str. 2 d. 10 p., 286 str. numatytų nusikalstamų veikų.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, jo atžvilgiu priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, netinkamai taikė procesinio įstatymo nuostatas, vertindamas faktinius duomenis baudžiamojoje byloje. Mano, jog Å¡ioje byloje buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. numatytų reikalavimų, todėl teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nui, nes nebuvo tiriama, ar jis buvo teisėtai patalpintas į policijos automobilį.

V. D. iÅ¡ esmės nurodo, jog policija buvo iÅ¡kviesta dėl K. N. padaryto pažeidimo, o jis buvo nepagrįstai sulaikytas vien dėl to, jog buvo neblaivus kito asmens privačioje valdoje. Apelianto nuomone, nesant teisėto pagrindo jo sulaikymui, negalima konstatuoti, jog jis pasiprieÅ¡ino teisėtiems pareigÅ«nų reikalavimas. Kadangi skundžiamame nuosprendyje neanalizuotas jo sulaikymo teisėtumo faktas, mano, jog nuosprendis Å¡ioje dalyje yra nemotyvuotas .Be to, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė ir nevertino aplinkybių, dėl kurių jis neva tyčia automobilyje pastÅ«mė policijos pareigÅ«nÄ K.

A.. Kaip nustatyta bylos medžiaga, į automobilį „Ford Tranzit“ buvo įsodinti trys neblaivūs asmenys – jis, V. D., K. N. ir J. G., o šalia šių asmenų – policijos pareigūnas, kuris reikiamai neapsisaugojo nuo galimos girtų asmenų agresijos. Šiuo atveju, apelianto teigimu, byloje nebuvo tirta tvarka, kurios turėjo laikytis policijos pareigūnai, perveždami (transportuodami) girtus asmenis. Nurodo, jog Lietuvos policijos patrulių veiklos instrukcija (patvirtinta Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d.

įsakymu Nr. 660) nustato policijos patrulio teises ir pareigas, kai yra sulaikomi asmenys ir juos bÅ«tina pristatyti į policijos įstaigas. Å ios instrukcijos 124 p. nurodyta, kad, pristatydami į policijos įstaigÄ asmenis, įtariamus padarius teisės pažeidimus, patrulio pareigÅ«nai privalo bÅ«ti budrÅ«s, ryžtingi, santÅ«rÅ«s ir griežtai laikytis teisėtumo. Jie privalo numatyti priemones, jei įtariami asmenys mėgins pabėgti arba jų bendrininkai mėgins juos iÅ¡vaduoti ar sudaryti sÄ lygas sulaikytiems asmenims pabėgti; 125 p. nurodyta kad, rasti ginklai arba kiti daiktai, kurie gali bÅ«ti panaudoti pasiprieÅ¡inimui, užpuolimui ar pabėgimui, susižalojimui, taip pat galimi daiktiniai įrodymai, nedelsiant paimami, stengiantis iÅ¡saugoti galimus pirÅ¡tų antspaudus ir kitus įrodymų reikÅ¡mę galinčius turėti požymius; 126 p. nurodyta, kad sulaikytÄ asmenį įlaipinti į transporto priemonę reikia saugiai, nepadarant jam traumų, taip pat nesudarant Å¡iam asmeniui galimybių užpulti policijos pareigÅ«nų ar kitų asmenų, sugadinti transporto priemonę.

Tokiu bÅ«du, apelianto teigimu, policijos pareigÅ«nai K. A. ir Ž. S. instrukcijoje įtvirtintų nuostatų nesilaikė, o K. A., pažeisdamas minėtos instrukcijos nuostatas, sukėlė grėsmę savo sveikatai ir leido kilti atsiradusioms pasekmėms – tarp K. A. netinkamo minėtos instrukcijos nuostatų vykdymo ir jo sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Tokiu bÅ«du, mano, kad yra nenustatyta, jog jis tyčia pastÅ«mė policijos pareigÅ«nÄ . Be to, nurodo jog, įvykio metu tarp K.

N. ir policijos pareigÅ«no K. A. įvyko nemalonus pokalbis, kurio metu pareigÅ«nas nutarė uždėti antrankius sulaikytajam, o vykdant Å¡iÄ procedÅ«rÄ , automobiliui judant ir jam, V. D., esant girtam, jis prarado pusiausvyrÄ ir netyčia atsiremdamas į K. A. nugarÄ pastÅ«mė policijos pareigÅ«nÄ . Policijos pareigÅ«nai tiksliai negalėjo matyti Å¡io įvykio, nes vienas jų vairavo automobilį, o kitas – buvo nusisukęs nugara į jį, todėl pareigÅ«nai negalėjo įvertinti, ar jis tyčia pastÅ«mė K.

A., o jo kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 286 str., neįrodyta.Apeliantas skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie tai, jog jis, veikdamas bendrai su K. N., padarė pareigÅ«nui K. A. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Skundžiamame nuosprendyje padarytos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, įrodymų vertinimo kriterijams. Å iuo atveju, nuteistųjų veiksmai nepagrįstai buvo vertinami kaip visuma – ne visuma sužalojimų nustatytų K.

A. kÅ«ne sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o tik kairiojo antakio kirstinė plėštinė žaizda, kuriÄ padarė nuteistasis K. N.. Taigi, detalizuojant sužalojimus, kuriuos patyrė pareigÅ«nas, apelianto teigimu, galima tvirtinti, kad nubrozdinimai Å¡io veide atsirado nuo virtimo automobilio salone ir atsitrenkimo veidu į automobilio salono detales ir Å¡ie nubrozdinimai vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, vertinti nuteistųjų veiksmus bei sužalojimo pasekmes atskirai reikalauja ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“, kuriame nurodyta, kad esant kelių kaltinamųjų bendriems veiksmams, bÅ«tina detalizuoti kiekvieno iÅ¡ kaltinamųjų atliktus veiksmus ir kiekvienam kaltinamajam atsakomybė atsiranda tik už jo įvykdytus veiksmus.

Mano, jog abejonių kelia ir specialisto išvada, kuria nukentėjusiajam pareigūnui nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sužalojimo ir nedarbingumo trukmės proporcingumas nėra adekvatus. K. A. nustatyto nedarbingumo trukmė nėra grindžiama objektyviais kriterijais, o siejama su subjektyviais šio nusiskundimais. Kaip matyti iš specialisto išvados (b. l. 7), nukentėjusysis patyrė sužalojimus 2010 m. rugsėjo 25 d., apie 11.00 – 11.30 val., tačiau medicininės pagalbos kreipėsi praėjus tik šešioms valandoms nuo sužalojimo.

Teigia, kad tokios aplinkybės įrodo, jog sužalojimas nebuvo rimtas. Be to, teigia, jog bÅ«tina skirti papildomÄ specialisto tyrimÄ , siekiant įvertinti ir nustatyti nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį. Å iuo atveju K. A. nustatytas vienuolikos dienų nedarbingumas, tačiau jei jis bÅ«tų bent viena diena trumpesnis, Å¡iam padarytas sužalojimas negalėtų bÅ«ti traktuojamas kaip nesunkus.Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino Tauragės apskrities PK ieÅ¡kinį piniginėms lėšoms atstatyti, kurios buvo iÅ¡mokėtos K.

A. dėl jo nedarbingumo. Policijos pareigÅ«nai savo profesinėje veikloje turi bÅ«ti draudžiami privalomuoju draudimu, todėl dėl iÅ¡mokėtų lėšų į teismÄ turi kreiptis draudimo bendrovė ar kita institucija turėjusi realių iÅ¡laidų. Mano, kad draudimo kompanija turėtų padengti ir nukentėjusiojo patirtÄ moralinę žalÄ . Policijos pareigÅ«nų civilinį draudimÄ reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, todėl, pareiÅ¡kėjo nuomone, civiliniai ieÅ¡kiniai teisme yra iÅ¡spręsti neteisingai, o prieÅ¡ jį Å¡ie ieÅ¡kiniai apskritai turėjo bÅ«ti atmesti, nes jis nusikalstamų veikų nepadarė.Atsikirsdamas į apeliacinį skundÄ , nukentėjusysis K.

A. praÅ¡o jį atmesti ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendį. Atsikirtime teigiama, kad 2010 m. rugsėjo 25 d. buvo važiuojama į iÅ¡kvietimÄ pagal A. N. skundÄ dėl visų jos name girtaujančių asmenų. Priartėjus prie pastarosios namo, pamatė, kad iÅ¡ jo išėjo akivaizdžiai girtas vyras – apeliantas, kuris buvo sulaikytas bendro naudojimo gatvėje, nes jo veika atitiko pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 str., požymius.

Sulaikydamas apeliantÄ , jis veikė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., pagal kurį policijos pareigÅ«nas, bÅ«damas nusikalstamos veikos, ar teisės pažeidimo liudytoju, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsi kelia daromai nusikalstamai veikai, ar teisės pažeidimui, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigÄ asmenį, padariusį įstatymų uždraustÄ veikÄ . Apeliantas, cituodamas Lietuvos policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatas, nenurodo konkrečių Å¡ių nuostatų pažeidimų, o pačiÄ Ä¯vykio situacijÄ pateikia klaidingai.

Nuteistajam K. N. antrankiai buvo dedami visiÅ¡kai sustojusiame automobilyje, jam, K. A., stovint tarpduryje. Tuo tarpu apeliantas sėdėjo ant sėdynės, prieÅ¡ kuriÄ Ä¯rengtas gamyklinis, prie automobilio kėbulo, pritvirtintas stalas. Dedant antrankius, apeliantas be jokios priežasties išėjo iÅ¡ už stalo ir stovėdamas, o ne griÅ«damas, puolė jį, dėl ko gindamasis nuo apelianto puolimo jis turėjo paleisti K. N. rankas, kuris, pasinaudojęs situacija, sudavė jam į veidÄ . Apelianto puolimas tęsėsi kurį laiko tarpÄ .

Iki apelianto veiksmų nuteistasis K. N. fiziÅ¡kai nesiprieÅ¡ino, o sužalojimai jam padaryti bendrais nuteistųjų veiksmais. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 24 str. 1 d. 1 p. policijos pareigÅ«nas turi teisę panaudoti fizinę prievartÄ gindamas save, kitÄ asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi. Sulaikymo metu, nei vienas iÅ¡ sulaikomų asmenų, savo veiksmais, ar elgesiu grėsmės nekėlė, prieÅ¡ juos fizinė prievarta (Å¡i sÄ voka apima ir antrankių naudojimÄ ) nenaudota.

Sprendimas panaudoti antrankius, priimtas K. N. pradėjus grasinti, dėl ko jam kilo grėsmė. Tokiu bÅ«du nurodo, jog su sulaikytais pažeidėjais buvo elgiamasi laikantis įstatymo reikalavimų. Mano, kad apelianto teiginiai apie tai, jog sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas remiantis jo subjektyviais nusiskundimais, yra nepagrįsti ir tai patvirtina specialisto iÅ¡vada, kurioje neužfiksuota, jog jis buvo gydomas dėl kokių nors papildomų nusiskundimų. PaaiÅ¡kina, kad į gydymo įstaigÄ kreipėsi praėjus laiko tarpui dėl to, kad įvykio diena buvo Å¡eÅ¡tadienis, kuomet dauguma pareigÅ«nų nedirba, todėl jis negalėjęs anksčiau palikti tarnybos vietos.Be to, nukentėjusysis pabrėžė, kad abu nuteistieji bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisiamajame teismo posėdyje metu parodė, jog įvykio dienÄ buvo labai girti ir įvykio aplinkybių neprisimena, jų paaiÅ¡kinimai apsiribojo spėjimais, todėl Å¡is apeliacinis skundas grindžiamas ne įrodymais, o gynybos versijomis.

Nuteistojo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo V. D. kaltės klausimÄ pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ , pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. ir 286 str., paskyrė teisingas bausmes, taip pat teisingai iÅ¡sprendė civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ .Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai ir Å¡aliÅ¡kai įvertino surinktus įrodymus.

Tačiau apylinkės teismas vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Tuo tarpu V. D. skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimÄ yra subjektyvÅ«s ir nepaneigia teismo iÅ¡vadų Å¡iuo klausimu. Apeliantas skunde tam tikrais argumentais iÅ¡ esmės ginčija teismo konstatuotus faktus. Å ie argumentai grindžiami savaip apraÅ¡ytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, jie yra susiję ne su teisės taikymo teismo nustatytiems faktams klausimais, bet su pačių faktų peržiÅ«rėjimu ir nauju apelianto įžvelgiamos jų visumos vertinimu.

Teismas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BylÄ nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ . Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti.

Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu visiÅ¡kai sutinka.Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis K. A., bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, kartu su policijos pareigÅ«nu Ž. S. atvyko į Tauragės r., KunigiÅ¡kių k., Tuopų g. 2, gavę praneÅ¡imÄ apie girtavimÄ ir agresyvų elgesį A. N. namuose. Nuvykus minėtu adresu iÅ¡ tiesų prie minėto namo pastebėjo nuteistÄ jį V. D. bei J. G., kurie buvo apsvaigę nuo alkoholio, nuteistasis K.

N. buvo sulaikytas bute, o pareigÅ«nus iÅ¡kvietusi A. N. parašė pareiÅ¡kimÄ (b. l. 109-110). Apeliaciniame skunde nuteistasis V. D. kvestionuoja sulaikymo pagrįstumÄ , tačiau abejoti policijos pareigÅ«nų parodymais apie tai, kad asmenys sulaikyti teisėtai, įtarus, kad jų veikoje yra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 178 str., požymių, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad įvykio metu, sulaikytiesiems – V. D., K. N., J. G., bei policijos pareigÅ«nams – K.

A. bei Ž. S., važiuojant policijos automobiliu „Ford Tranzit“, K. N. ėmė grasinti nukentėjusiajam K. A., raginti kitus sulaikytuosius susidoroti su pareigÅ«nu. Dėl Å¡ių priežasčių, kaip teisingai pažymėjo nukentėjusysis atsikirtime į apeliacinį skundÄ , atsirado pagrindas panaudoti prieÅ¡ K. N. specialias priemones – buvo nuspręsta uždėti antrankius, nes pareigÅ«nui iÅ¡kilo grėsmė. Nors apeliantas V. D. nurodo, kad jis netyčia, dėl automobilio judėjimo ir girtumo pastÅ«mė nukentėjusįjį K.

A., šie jo argumentai vertintini kritiškai. Iš bylos medžiagos matyti, kad agresyvūs nuteistojo V. D. veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu prasidėjo būtent po nuteistojo K. N. raginimų susidoroti su pareigūnu. Be to, pareigūnų parodymais nustatyta, jog tuo metu, kada V. D. pastūmė nukentėjusįjį, policijos automobilis buvo sustojęs (b. l. 109-110). Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismui abejonių policijos pareigūnų parodymai nekelia, minėti parodymai nuoseklūs neprieštaringi, be to, juos patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – tarnybiniai pranešimai padaryti iš karto po įvykio (b. l. 1, 19, 31).

Pažymėtina, kad duodami parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltinamieji taip pat Å¡ių parodymų nepaneigė, nurodydami, jog įvykio metu buvo girti ir gerai jo nepamena (b. l. 109).Apeliantas skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visus nukentėjusiojo K. A. atžvilgiu padarytus sužalojimus vertino kaip visumÄ , nes, Å¡io manymu, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“, esant kelių kaltinamųjų bendriems veiksmams, bÅ«tina detalizuoti kiekvieno asmens atliktus veiksmus ir kiekvienam atsakomybė atsiranda tik už jo įvykdytus veiksmus.

Nors Å¡iame nutarime iÅ¡aiÅ¡kintas įstatymų taikymas nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose, kolegija sutinka su apelianto nuomone, kad kai kuriais nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimais yra pagrindas vadovautis ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus sveikatai, tačiau apeliantas klaidingai traktuoja Å¡ios nutarties 8 p. iÅ¡aiÅ¡kinimus. Nurodyto nutarimo 8 p. iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčiÄ nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai).

Be to, nėra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų. Todėl kolegija konstatuoja, kad iÅ¡spręsdamas V. D. kaltės klausimÄ Å¡ioje byloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. D. ir K. N. bendromis pastangomis – aktyviai veikdami, pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nui ir padarė nukentėjusiajam K. A. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Apeliantas be pagrindo abejoja specialisto iÅ¡vada, ar nukentėjusiajam K.

A. nustatyta gydymo trukmė – daugiau nei 10 dienų – atitinka nustatyto kÅ«no sužalojimo pobÅ«dį. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G307/10(11) nurodyta, kad, atlikus objektyvų tyrimÄ , nukentėjusiajam buvo diagnozuota plėšta žaizda kairiajame antakyje, odos nubrozdinimai veide, dėl to Å¡is buvo nedarbingu, nedarbingumo pažymėjimas uždarytas spalio 6 d. (b. l. 7). Abejoti specialisto iÅ¡vada ir teismo medicinos eksperto A. Gedmino kompetencija teismas neturi pagrindo. Todėl nėra pagrindo skirti papildomÄ ekspertizę. Nors apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkinti Tauragės apskrities PK civilinį ieÅ¡kinį dėl patirtos turtinės žalos bei nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas civilinius ieÅ¡kinius iÅ¡sprendė tinkamai.

Nedarbingumo paÅ¡alpos nukentėjusiajam K. A. mokėjimas buvo įtakotas nuteistųjų neteisėtų veiksmų. BÅ«tent dėl kaltų nuteistųjų veiksmų atsirado žala ir nukentėjusiajam, todėl nuteistieji yra atsakingi už žalÄ ir privalo jÄ atlyginti (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d.). Skunde teigiama, jog dėl padarytos žalos turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtas draudimas, tačiau tai paremta tik spėjimu. Jokių duomenų, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam bÅ«tų iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, nėra.

Be to, žalÄ patyręs asmuo turi teisę pasirinkti, ar gauti žalos atlyginimÄ iÅ¡ kaltininko, ar iÅ¡ draudimo bendrovės. Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,nutaria: nuteistojo V.

D. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                           Rasa Valentinienė Kolegijos teisėjai                                                                                            Dalius Jocys                                                                                                                                                                                                                                          Violeta Miliuvienė