f8d28283-e79c-4f49-8e31-d0ca3f69e65c · Panevėžio miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-6329-902/2015Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05174-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.10;3.2.3.1; (S) 3.2.4.9.3.1;3.2.3.8;3.4.4.2;3.6.1.2.4;PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 8 d.Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė, sekretoriaujant Elvinai Å karnulienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjai D. J., jos atstovui advokatui K. G.,suinteresuotiems asmenims V. V., D. V., jos atstovei advokatei Z. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D.

J. pareiÅ¡kimÄ dėl iÅ¡laikymo reikalingumo fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims V. V., D. V., ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja D. J. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad D. J., jos tėvo A. V. mirties dienÄ (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas iÅ¡laikymas.PareiÅ¡kime pareiÅ¡kėja D. J. nurodė, kad jos tėvas A. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po A. V. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini).

A. V. (duomenys neskelbtini) testamentu visÄ savo turtÄ paliko sutuoktinei D. V., kuri yra jos (pareiÅ¡kėjos) motina. PareiÅ¡kėja D. J. pagal įstatymÄ yra pirmos eilės įpėdinė, todėl su 2015-02-19 pareiÅ¡kimu kreipėsi į Panevėžio miesto 6-Ä jį notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo į privalomÄ palikimo dalį, tačiau D. V. nesutinka, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«tų iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomÄ palikimo dalį. PareiÅ¡kėja mano, jog ji yra subjektas, turintis teisę pretenduoti į privalomÄ jÄ palikimo dalį pagal Lietuvos Respublikos CK 5.20 str. l d., nes palikėjo mirties dienÄ jai buvo reikalingas iÅ¡laikymas.

Palikimo atsiradimo metu pareiškėja buvo nedarbinga, dėl savo ligos ir sveikatos būklės yra praradusi galimybę įsidarbinti ir kitais būdais gauti papildomų pajamų. Palikimo atsiradimo metu D. J. jokių papildomų socialinių draudimo išmokų negavo, neturėjo piniginių indėlių kredito įstaigose, nevykdė individualios veiklos ir iš jos negavo pajamų. Kartu gyvenantis sūnus A. J. taip pat yra nedarbingas, jam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, yra slaugomas pareiškėjos.

D. J. nuosavybės teise turi butÄ su rÅ«siu, unikalus (duomenys neskelbtini), dvi transporto priemones. Automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nevažiuojantis, mažai vertingas (vertė 28,96 Eur), pareiÅ¡kėja juo naudotis negali, nes automobilis yra labai mažas, taip pat juo negali pasinaudoti ir jos sÅ«nus A. J. Kitas automobilis FORD GALAXY, valst. (duomenys neskelbtini) 666,12 Eur vertės, yra reikalingas D. J. ir jos sÅ«nui A. J., jie abu turi automobilio statymo korteles neįgaliems asmenims ir automobilį naudoja nuvykti pas gydytojus.

PareiÅ¡kėja D. J. kito turto ar pajamų neturi, o Å¡iuo metu jos mėnesio pajamos - invalidumo/netekto darbingumo pensija - 189,90 Eur. Atsižvelgiant į gaunamÄ invalidumo/netekto darbingumo pensija, bÅ«tinos iÅ¡laidos vienam mėnesiui: vaistams ir higienos priemonėms - 57,92 Eur, maistui - 57,92 Eur, iÅ¡laidos bÅ«stui iÅ¡laikyti 142,16 Eur, drabužiams ir avalynei 16,21 Eur, iÅ¡ viso iÅ¡laidų 274,21 Eur, neįskaitant kelionės, kraujo tyrimo ir kitų iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos minimalios, jos nuolat didėja, nes D.

J. vaistai nuo ligos gydymo yra nekompensuojami. Minėtos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad D. J. palikimo atsiradimo metu buvo ir yra sunkios ir kritiÅ¡kos bÅ«klės, jos gaunamos ir turimos lėšos buvo ir yra nepakankamos bÅ«tiniems poreikiams tenkinti, jai buvo reikalinga parama, nors ji stengėsi iÅ¡naudoti visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, bÅ«tinų gyvenimo reikmėms, todėl bÅ«tina konstatuoti D. J. iÅ¡laikymo reikalingumÄ ir teisės atsiradimÄ Ä¯ privalomÄ jÄ palikimo dalį.

Teisme pareiÅ¡kėja ir jos atstovas palaikė pareiÅ¡kimÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais, prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisme pareiÅ¡kėja, jos atstovas papildomai nurodė, jog Å¡iuo metu D. J. darbingumas yra sumažėjęs iki 15 proc., pareiÅ¡kėja yra praktiÅ¡kai nedarbinga, Å¡iuo metu turi tik vienÄ automobilį, nes dar 2015-07-05 už 30 Eur pardavė automobilį VW Golf, kuris nepraėjo techninės apžiÅ«ros, jį remontuoti nebebuvo tikslinga.

KitÄ automobilį Ford pareiÅ¡kėja naudoja, nes ji yra sunkus/onkologinis ligonis (serga debetu, padidėjusiu kraujo spaudimu, jai yra nustatytos kitos Å¡alutinės ligos), jos sÅ«nus taip pat yra neįgalus, yra sunkus ligonis, jam reikalinga kito asmens priežiÅ«ra, slauga, kuris yra slaugomas pareiÅ¡kėjos, dėl to jiems automobiliu dažnai tenka važinėti pas gydytojus, todėl jiems automobilis nėra prabangos dalykas, o bÅ«tinybė buičiai. PareiÅ¡kėja visada geria raminamus vaistus, jos sÄ nariai yra itin pažeisti, jai sunku judėti, pati automobilio vairuoti negalinti dėl savo sunkios bÅ«klės, jai dažnai bÅ«na nutirpusios rankos, pareiÅ¡kėja taipogi prastai mato, todėl pareiÅ¡kėjos sugyventinis A.

B. jÄ paveža automobiliu. PareiÅ¡kėjos sÅ«nus A. turi spec. poreikių, kurie taipogi susiję su automobilio turėjimu. Å iuo metu pareiÅ¡kėjos vienintelis pragyvenimo Å¡altinis yra 189 Eur dydžio netekto darbingumo paÅ¡alpa. PareiÅ¡kėja paskaičiavo bÅ«tinas iÅ¡laidas per mėnesį, iÅ¡laidos yra didesnės nei gaunama pensija ir iÅ¡laidos nuolat didėja. Vaistai taip pat nėra kompensuojami. PareiÅ¡kėjos gaunamos lėšos yra nepakankamos jos bÅ«tiniems poreikiams patenkinti. Kad pareiÅ¡kėjos dviejų kambarių butÄ padėjo iÅ¡sipirkti V.

V., tokių įrodymų į bylÄ nepateikta. Ä®monės pelno deklaracija patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos įmonė 2014 metais turėjo 4125 Lt nuostolių. PareiÅ¡kėjos sugyventinis A. B. nebuvo pareiÅ¡kėjos iÅ¡laikomas, jis 2006-2015 m. laikotarpiu turėjo draudžiamų pajamų. PareiÅ¡kėjos sÅ«naus A. pajamos 2014 metais buvo 720 Lt dydžio, 2015 m. - 212 Eur Å¡alpos neįgalumo paÅ¡alpa. PareiÅ¡kėja anksčiau vykdė individualiÄ veiklÄ , tačiau veiklÄ sustabdė, nes daug laiko praleido ligoninėje, tapo nedarbinga, gavo neįgalumÄ , be to, įmonė veikė nuostolingai.

Taip pat pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, jog iÅ¡siėmė 6000 Lt sumÄ , nes tiek buvo užsidirbusi už 2014 metus, iÅ¡ Å¡ios sumos jai dar teko susimokėti 900 Lt GPM, likusiÄ pinigų dalį 4000 Lt pareiÅ¡kėja skyrė automobilio F. G. įsigijimui. Tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kėja papildomai gautų lėšų, spręstų buto pakeitimo klausimÄ , norėtų įsigyti bÅ«stÄ Å¾emesniame aukÅ¡te, nes pareiÅ¡kėjai yra sunku lipti aukÅ¡tyn, taip pat pareiÅ¡kėjai yra reikalingi papildomi vaistai, mokamos medicininės paslaugos.

Å iuo metu pareiÅ¡kėjos bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos sudaro 141 Eur sumÄ , bute pareiÅ¡kėja gyvena viena su sÅ«numi, jos sugyventinis kartu gyvena retai, bÅ«sto iÅ¡laidas pareiÅ¡kėja dengia viena, nes jos neįgalus sÅ«nus negali jų mokėti.Suinteresuotas asmuo D. V. su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu nesutiko, nes D. J. nuosavybės teise turi dviejų kambarių butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį jai iÅ¡sipirkti padėjo jos sesuo V. V., perleisdama jai savo investicinius čekius.

Nuo 2004 metų šiame bute be pareiškėjos D. J., gyvena jos neįgalus sūnus A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjos sugyventinis A. B. Pareiškėjos vardu yra registruotos net dvi transporto priemonės – VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėja taip pat nepagrindė savo patiriamų išlaidų 274 Eur per mėnesį, be to, ji gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kartu su pilnamečiu sūnumi ir su sugyventiniu, todėl mokesčiai dalintini į tris dalis.

PareiÅ¡kėjos sugyventinis A. B. jÄ 2004 metais buvo žiauriai sumušęs, dėl to ji gydėsi Panevėžio respublikinėje ligoninėje, pastaraisiais metais pareiÅ¡kėjos sugyventinis dirba, o iki tol jį deÅ¡imt metų iÅ¡laikė pati pareiÅ¡kėja. Be to, D. J. pas jÄ buvo padėjusi 4000 Lt sumÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėjos sugyventinis A. B. 2014-03-14 pasiėmė iÅ¡ jos policijos akivaizdoje. D. J. nepateikė gydymosi iÅ¡laidas bei kitas iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų. D. J. neįrodė, jog jai jos tėvo A.

V. mirties dienÄ (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas iÅ¡laikymas. Be to, ji iki (duomenys neskelbtini) vykdė individualiÄ veiklÄ ir buvo įmonės savininkė, o 2014-12-19 likus Å¡iek tiek daugiau nei vienam mėnesiui iki tėvo mirties ji nusipirko 2500 Lt vertės transporto priemonę F. G., o tai liudija, kad pareiÅ¡kėja turėjo lėšų. Teisme D. V. papildomai paaiÅ¡kino, jog ji pati serga onkologine liga, jai pačiai yra reikalinga parama. Jos vyras irgi sirgo, gavo invalidumÄ , jie abu sirgo, ji rÅ«pinosi savo vyru.

Vyro mirties dienÄ ji nedirbo dėl sveikatos problemų, gaudavo neįgalumÄ 600 Lt, bet pinigų neužteko. Jos dukra V. V. irgi neįgali.Suinteresuotas asmuo V. V. su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu taip pat nesutiko, nes palikėjo mirties dienÄ pareiÅ¡kėjai nebuvo reikalinga materialinė pagalba. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja gauna netekto darbingumo pensijÄ , turi dviejų kambarių butÄ , kurį V. V. padėjo iÅ¡sipirkti už savo investicinius čekius ir yra įsigijusi dvi transporto priemones, pareiÅ¡kėja gyvena su neįgaliu sÅ«numi, kurio pajamos per mėnesį sudaro 1600 Lt, taip pat su ja nuo 2004 metų kartu gyvena jos sugyventinis A.

B., kuris pastaraisiais metais dirba. Tuo tarpu pati V. V. yra neįgali nuo 2008 metų, jos mėnesio pajamos sudaro 160 Eur, ji gyvena kartu su mama D. V., kuri nuo 2000 metų serga sunkia onkologine liga, radiaciniu kolitu, cukralige, mamos pajamos yra tik 174,32 Eur per mėnesį. Jų pajamos joms pačioms neleidžia įsigyti visų reikiamų vaistų gydymui ir tyrimams. Tokiu bÅ«du mano, jog D. J. tėvo mirties dienÄ (duomenys neskelbtini) nereikėjo materialinės pagalbos, nes jos pajamos buvo kelis kartus didesnės už jų pajamas.

Teisme V. V. papildomai paaiškino, kad pareiškėja niekada nelankė tėčio ir jo neprižiūrėjo, neslaugė. Ji pati yra neįgali, jos gaunamas pajamas per mėnesį sudaro 151,64 Eur suma. Kartu gyvenančiai jos motinai taip pat yra reikalinga parama, pinigų neužtenka vaistams, tyrimams, pinigų nepakanka malkoms įsigyti, nes mamos pajamos tik 174 Eur neįgalumo pensija. Pareiškėja visais metais turėjo daug pinigų iš įmonės veiklos, ji taip pat buvo prisiteisusi 1600 Lt sūnui, pinigais pareiškėja labai išlaidaudavo, V.

V. žino, kad pareiÅ¡kėja vienai dienai vyko į PalangÄ , kurÄ Ä¯sigydavo iÅ¡ sÅ«naus pinigų, pati pareiÅ¡kėja neprižiÅ«rinti savo sÅ«naus, kai jis bÅ«na ligoninėje, neperka jam drabužių.PareiÅ¡kimas tenkintinas.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos D. J. tėvas A. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po A. V. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini). A. V. (duomenys neskelbtini) testamentu visÄ savo turtÄ paliko sutuoktinei D. V., pareiÅ¡kėjos motinai.

PareiÅ¡kėja D. J. pagal įstatymÄ yra pirmos eilės įpėdinė, todėl su 2015-02-19 pareiÅ¡kimu kreipėsi į Panevėžio miesto 6-Ä jį notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo į privalomÄ palikimo dalį, tačiau D. V. nesutiko, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«tų iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomÄ palikimo dalį (b.l. 6, 7, 8, 9, 10, 11-15, 19, 20).          Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį, jei palikėjo mirties dienÄ jo vaikams reikalingas iÅ¡laikymas, jie paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iÅ¡ jų tektų paveldint pagal įstatymÄ , jeigu testamentu neskirta daugiau.         Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimÄ .

Vadovaudamasis Å¡iuo paveldėjimo teisės principu palikėjas gali savo nuožiÅ«ra priimti sprendimÄ dėl palikimÄ sudarančio turto, palikdamas jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstydamas dalimis, susiedamas paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu arba apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Testamento laisvė yra laisvės disponuoti nuosavybe iÅ¡raiÅ¡ka paveldėjimo teisėje, kuria remdamasis palikėjas, sudarydamas testamentÄ , gali bÅ«ti užtikrintas, kad po mirties jo sukauptas turtas bus paveldėtas pagal jo valiÄ .

Å io principo veikimas gali bÅ«ti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Tokio ribojimo įtvirtinimo bÅ«tinybę lemia kitas paveldėjimo teisės principas – privalomųjų įpėdinių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principas. Jo esmė - Europos teisės kultÅ«roje susiformavusi nuostata, kad palikėjui piktnaudžiavus testamento laisve ir artimiausius Å¡eimos narius, kuriems bÅ«tina parama, be adekvačios priežasties nuÅ¡alinus nuo palikimo, valstybė turi įsikiÅ¡ti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius Å¡eimos narius, suteikiant jiems teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį.

Teisės į privalomÄ jÄ palikimo dalį suteikimas artimiausiems Å¡eimos nariams remiasi Å¡eimos narių solidarumo samprata, kuri Å¡eimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, Å¡iuo atveju – rÅ«pintis savo Å¡eimos narių gerove. Taigi, ribodamas testamento laisvę, įstatymų leidėjas gina vieÅ¡Ä jį interesÄ ir, derindamas nurodytus principus bei užtikrindamas palikėjo ir jo Å¡eimos narių bei visuomenės interesų pusiausvyrÄ , stiprina Å¡eimos vienybės ir Å¡eimos narių tarpusavio atsakomybės ir suvokimÄ visuomenėje.

Ä®statymų leidėjas, nustatydamas iÅ¡laikymo reikalingumÄ kaip vienÄ iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų, lemiančių teisės į palikimo privalomÄ jÄ dalį atsiradimÄ , detaliau neatskleidė Å¡ios sÄ vokos turinio. Tokiu atveju, kiekvienoje konkrečioje byloje taikydamas teisės normÄ , jÄ aiÅ¡kina teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kadangi juridinę reikÅ¡mę turintis iÅ¡laikymo reikalingumo faktas nustatinėjamas pareiÅ¡kėjui siekiant pasinaudoti įstatyme nustatyta teise, kurios įgyvendinimas apriboja palikėjo testamento laisvę ir testamentinio įpėdinio teisių į paveldimÄ turtÄ apimtį, tai aiÅ¡kinant CK 5.20 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina vadovautis proporcingumo principu, pagal kurį teisės aktų nustatytos ir taikomos priemonės turi bÅ«ti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali bÅ«ti ribojamos labiau, negu bÅ«tina teisėtam ir visuotinai reikÅ¡mingam, konstituciÅ¡kai pagrįstam tikslui pasiekti (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M.

D. v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2008, pasisakydama dėl iÅ¡laikymo reikalingumo kriterijaus, pažymėjo, kad įrodinėjimo dalykas tokiose bylose neapribojamas pavieniais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomÄ jÄ palikimo dalį, amžiumi, sveikatos bÅ«kle, darbingumu ar pajamomis. Kadangi teisė į privalomÄ jÄ iÅ¡laikymo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu iÅ¡laikymu, tai viena Å¡i aplinkybė taip pat nėra reikÅ¡minga sprendžiant klausimÄ dėl tokios teisės įgijimo.

Teisė į privalomÄ jÄ palikimo dalį įstatyme siejama ne su viena ar keliomis iÅ¡ iÅ¡vardytų aplinkybių, todėl net jų konstatavimas nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vados, kad tokiam asmeniui reikalingas iÅ¡laikymas. IÅ¡laikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikÅ¡mės neturi kompetentingų institucijų nustatytas ar nenustatytas darbingumo lygis, invalidumo grupė, bet bÅ«tina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais bÅ«dais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iÅ¡ kurių visumos galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad palikėjo mirties dienÄ asmuo neturėjo pakankamai pajamų bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduojant į palikimo dalį.

Taigi klausimas dėl iÅ¡laikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dienÄ atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtÄ turtÄ ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius bÅ«tinų gyvenimo reikmių visumÄ . Vertinant bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos bÅ«klė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti paÅ¡alpÄ , pensijÄ , kitokiÄ paramÄ . Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos bÅ«klės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramÄ (pavyzdžiui, valstybės paÅ¡alpÄ ), nepriklausomai nuo to, ar tokiÄ teisę jis įgyvendino.

Teismai, vertindami iÅ¡laikymo reikalingumÄ pareiÅ¡kėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis iÅ¡naudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, bÅ«tinų gyvenimo reikmėms. Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių (teisės į valstybės paramÄ , skolos grÄ Å¾inimÄ ir kitų turtinių teisių), neturėtų bÅ«ti vertinama kaip pagrindas iÅ¡laikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokiÄ teisę pareiÅ¡kėjas galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis.

Tuo atveju, jei Å¡ioje byloje bÅ«tų konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas palikimo atsiradimo momentu buvo tokios sveikatos bÅ«klės, kurios bÅ«damas jis įgijo teisę į netekto darbingumo pensijÄ , Å¡ios pensijos suma gali bÅ«ti įskaičiuojama kaip pajamos, kurias jis palikimo atsiradimo metu turėjo galimybę gauti ir, sprendžiant dėl iÅ¡laikymo reikalingumo gali bÅ«ti skaičiuojamos su realiai gautomis pajamomis. Jei aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas gali patenkinti bÅ«tiniausias gyvenimo reikmes ir be iÅ¡laikymo, jo teikimo faktas nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme iÅ¡laikymas pareiÅ¡kėjui reikalingas.         Kadangi paveldėjimo teisės normos nenustatyta iÅ¡laikymo reikalingumo kriterijų, aiÅ¡kinant CK 5.20 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgtina į kitas Civilinio kodekso normas, nustatančias iÅ¡laikymo reikalingumo Å¡eimos nariams kriterijus (CK 3.72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalys, 3.192, 3.205 straipsniai).

Å ių kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis – teismai kiekvienoje byloje turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikÅ¡mę. Jei byloje paaiÅ¡kėja aplinkybės, kad iÅ¡laikymo reikalingumÄ Ä¯rodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukÅ«rė savo sunkiÄ materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iÅ¡Å¡vaistęs turėtÄ turtÄ ir pan.), teismas turi įvertinti Å¡ias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti praÅ¡ymo nustatyti iÅ¡laikymo reikalingumo faktÄ , bÅ«tinÄ siekiant įgyti teisę į privalomÄ palikimo dalį.

BÅ«tinybė spręsti tokį klausimÄ iÅ¡kyla todėl, kad asmens, tik dėl savo sÄ moningų kaltų veiksmų tapusio nepajėgiu apsirÅ«pinti pragyventi bÅ«tinomis lėšomis, pretendavimas į palikimo privalomÄ jÄ dalį neatitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) ir CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiÅ«riu silpniausių Å¡eimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidÅ«rė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ .          PareiÅ¡kėja D.

J. teismo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jai tėvo A. V. mirties dienÄ (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas iÅ¡laikymas. PareiÅ¡kėja pateikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus (b.l. 21, 29, 35, 36, 39, 40, 41, 42, 97, 98), iÅ¡ kurių matyti, jog palikimo atsiradimo metu (duomenys neskelbtini) D. J. buvo nedarbinga dėl ligos (jos darbingumas sudarė 20 proc., nuo 2015-10-01 jos darbingumas sudaro tik 15 proc., nuo 2015-10-06 dvejiems metams nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros/pagalbos poreikis), jos gaunamos pajamos buvo 189,90 Eur netekto darbingumo pensija, papildomų socialinių draudimo iÅ¡mokų negavo, neturėjo piniginių indėlių kredito įstaigose, nevykdė individualios veiklos (veikla sustabdyta deÅ¡imčiai metų, iki 2025-12-31) ir iÅ¡ jos negavo pajamų.

Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog D. J. nuosavybės teise turi dviejų kambarių butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pareiÅ¡kėja gyvena kartu su neįgaliu sÅ«numi, automobilį FORD GALAXY, valst. (duomenys neskelbtini) kuris yra reikalingas pareiÅ¡kėjai D. J. ir jos sÅ«nui A. J., jie abu turi automobilio statymo korteles neįgaliems asmenims ir šį automobilį pagal pareiÅ¡kėjos duotÄ paaiÅ¡kinimÄ , naudoja nuvykti pas gydytojus, buičiai, automobilis jiems su sÅ«numi yra gyvybiÅ¡kai reikalingas (b.l. 17, 34, 46, 51, 52).

Iš bylos medžiagos (b.l.

18) taipogi matyti, jog palikimo atsiradimo metu (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėja savo vardu turėjo dar vienÄ automobilį VW Golf, kurį pardavė 2015-07-05 už 30 Eur (b.l. 99), kaip pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, automobilis buvo nenaudojamas, nes buvo per mažas, buvo nevažiuojantis, mažai vertingas (vertė 28,96 Eur), juo negalėjo pasinaudoti ir jos sÅ«nus A. J. Teismas įvertinęs byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, teisme iÅ¡klausęs pareiÅ¡kėjos ir jos atstovo pasisakymus, daro iÅ¡vadÄ , jog palikimo atsiradimo metu pareiÅ¡kėja buvo sunkios finansinės padėties ir jai buvo reikalingas papildomas iÅ¡laikymas bÅ«tiniems poreikiams patenkinti.

Kaip matyti, dviejų kambarių (nedidelės kvadratÅ«ros – buto plotas apie 50 kv.m.) bute pareiÅ¡kėja gyvena kartu su pilnamečiu, gim. (duomenys neskelbtini) neįgaliu slaugymo reikalaujančio sÅ«numi A., todėl teismas nemano, kad bÅ«tų buvę ir yra protinga pareiÅ¡kėjai pakeisti butÄ Ä¯ mažesnį (pvz. vieno kambario) ir taip gauti papildomų pajamų savo iÅ¡laikymui. Tai, kad pareiÅ¡kėja palikimo atsiradimo metu turėjo dvi transporto priemones, taip pat nesudaro pagrindo manyti, jog pareiÅ¡kėja gyveno turtingai, nes kaip matyti automobilis VW Golf buvo mažai vertingas, nes buvo parduotas tik už 30 Eur sumÄ , buvo mažas, nevažiuojantis.

Ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėja gyvena kartu su sÅ«numi, kuris taipogi gavo ir gauna pajamas ((duomenys neskelbtini) dienai gavo 210 Eur neįgalumo Å¡alpos pensijÄ , o nuo 2015 m. liepos mėn. 216 Eur dydžio) (b.l. 125) ir kurių dalį pareiÅ¡kėja naudojo kuro įsigijimui, neduoda pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėjai nebuvo reikalingos papildomos lėšos (parama) pragyvenimui, prieÅ¡ingai, minėta aplinkybė (kuro įsigijimas už sÅ«naus pinigus) kaip tik patvirtina, jog pareiÅ¡kėjai nepakako gaunamų jos pajamų pagrindiniams poreikiams patenkinti, vertinant tÄ aplinkybę, jog pareiÅ¡kėja yra didelis ligonis, yra neįgali ir jai sunku judėti, dėl itin prastos sveikatos bÅ«klės (pareiÅ¡kėja yra onkologinis ligonis) pareiÅ¡kėja privalo dažnai lankytis pas gydytojus, todėl iÅ¡laidos kurui įsigyti priskirtinos bÅ«tinų pareiÅ¡kėjos poreikių tenkinimui.

Tai, kad pareiÅ¡kėja vyko į PalangÄ vienai dienai, nesudaro pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėja gautas lėšas naudojo itin nerÅ«pestingai, sunkiam ligoniui nuvykimas prie jÅ«ros yra bÅ«tinybė, o ne prabanga, be to, vienos dienos kelionė Lietuvos ribose nepareikalavo didelių iÅ¡laidų. Teisme pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ 6000 Lt uždirbtų 2014 m. pinigų ji susimokėti 900 Lt GPM, o likusiÄ pinigų dalį 4000 Lt pareiÅ¡kėja 2014-12-19 panaudojo automobilio įsigijimui. IÅ¡ teismui pateiktos minėto automobilio įsigijimo sutarties (b.l.

17) matyti, jog pareiÅ¡kėja automobilį įsigijo ne už 4000 Lt, o už 2500 Lt. Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėjos nepanaudota suma sudarė 1500 Lt. Ä® bylÄ nesurinkta įrodymų, kad pareiÅ¡kėja (duomenys neskelbtini) disponavo papildomomis lėšomis be gaunamos netekto darbingumo pensijos 189,90 Eur, nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja minėtu metu bÅ«tų įsigijusi kokius tai kitus vertingus, nebÅ«tinus daiktus ar bÅ«tų naudojusi nebÅ«tinomis paslaugomis, todėl teismas sprendžia, kad minėta 1500 Lt sumÄ iki (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėja buvo iÅ¡leidusi savo bÅ«tiniems poreikiams tenkinti.

PareiÅ¡kėja paskaičiavo, jog jos bÅ«tinos minimalios iÅ¡laidos vienam mėnesiui sudaro vaistams ir higienos priemonėms - 57,92 Eur sumÄ , maistui - 57,92 Eur, iÅ¡laidos bÅ«stui iÅ¡laikyti 142,16 Eur, drabužiams ir avalynei 16,21 Eur, iÅ¡ viso iÅ¡laidų 274,21 Eur, taip pat pareiÅ¡kėjai yra bÅ«tinos kitos iÅ¡laidos (kelionės, kraujo tyrimų ir pan.), iÅ¡laidos nuolat didėja. PareiÅ¡kėjos gaunamas pajamas virÅ¡ija bÅ«tinos iÅ¡laidos. Su bÅ«tinų iÅ¡laidų paskaičiavimu teismas turi pagrindo nesutikti tik dalyje dėl bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų, kurios teismo nuomone, turėtų bÅ«ti dalinamos pusiau (kartu jas paskaičiuojant ir sÅ«nui A.), nes pagal 2015-02-04 pažymÄ Nr. (2015-11-PS)-258 (b.l.

46) pareiÅ¡kėjos gyvenamajame bÅ«ste savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo pareiÅ¡kėja kartu su sÅ«numi, tačiau minėtas faktas (bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų padalinimas pusiau) vis tiek nepaneigia to fakto, jog pareiÅ¡kėjos gaunamos pajamos nepadengia bÅ«tinų iÅ¡laidų. Tai, kad kartu su pareiÅ¡kėja retkarčiais gyvena jos sugyventinis ir galimai prisideda prie bÅ«sto iÅ¡laikymo (pareiÅ¡kėja teismui pateikė Sodros duomenis (b.l. 123), kur matyti, jog A. B. yra dirbantis ir gauna pajamas, Å¡is faktas taip pat paneigia aplinkybę, jog pareiÅ¡kėja iÅ¡laikė savo sugyventinį)), rodo, kad pareiÅ¡kėjai jos gaunamų pajamų nepakanka ir jai yra reikalinga papildoma parama, kaip jau minėta, palikimo atsiradimo metu (duomenys neskelbtini) D.

J. buvo nedarbinga dėl ligos, jos gaunamos pajamos sudaro tik 189,90 Eur netekto darbingumo pensija, papildomų socialinių draudimo iÅ¡mokų ji negavo, neturėjo piniginių indėlių kredito įstaigose, nevykdė individualios veiklos ir iÅ¡ jos negavo pajamų.          Kaip pareiÅ¡kėja teisme paaiÅ¡kino, jai dažnai tenka lankytis pas gydytojus, beveik metus pragulėjusi ligoninėje, dėl ko toliau nebegalėjusi vykdyti individualios veiklos. Teismo manymu, palikimo atsiradimo metu (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjai buvus nedarbingai dėl savo ligos ir sveikatos bÅ«klės (buvo nustatytas didelis neįgalumas – jos darbingumas sudarė tik 20 proc., Å¡iuo metu darbingumas sumažėjęs iki 15 proc.), taip pat įvertinus pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimÄ , konstatuotina, jog ji buvo praradusi galimybę įsidarbinti ir kitais bÅ«dais gauti papildomų pajamų.

Ä® bylÄ taip pat nėra pateikta įrodymų, jog pareiÅ¡kėja pati kokiais tai kaltais veiksmais sukÅ«rė savo sunkiÄ materialinę padėtį (piktnaudžiaudama alkoholiu, tyčia susižalojusi, iÅ¡Å¡vaisčiusi turėtÄ turtÄ ir pan.).         Teismas atskirai nepasisako dėl kitų Å¡alių argumentų, įrodymų, laikydamas, kad jie nėra svarbÅ«s sprendžiant Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjos pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ .          Dėl visų aukščiau iÅ¡sakytų argumentų, teismas mano, jog yra teisinis pagrindas patenkinti pareiÅ¡kėjos D.

J. pareiÅ¡kimÄ ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad D. J., jos tėvo A. V. mirties dienÄ (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas iÅ¡laikymas.          Byloje susidarė 6,14 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 1). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymÄ , kad pareiÅ¡kėjai D. J. suteiktos teisinės pagalbos iÅ¡laidos Å¡ioje byloje sudaro 185,28 Eur sumÄ . Byloje sutinkama su Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 8 p. pareiÅ¡kimas dėl iÅ¡laikymo reikalingumo fakto nustatymo yra apmokestinamas 41 Eur dydžio žyminiu mokesčiu.

Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 6 d. numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmetamas. Å ioje byloje 2015-05-18 sprendimu nemokama antrinė teisinė pagalba visiÅ¡kai atleidžiant nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo buvo suteikta pareiÅ¡kėjai D.

J., valstybei atlygintina suma sudaro 185,28 Eur. Suinteresuotam asmeniui D. V. taipogi buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, visiškai atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (2015-03-04 sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, b.l. 92), todėl esant jos (kaip bylos šalies) priešingam suinteresuotam, jai nekyla pareiga atlyginti už pareiškėjai suteiktas teisines paslaugas bei kitas proceso išlaidas valstybei. Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 5 d. sako, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Kaip matyti, V. V. yra neįgali, kartu gyvenanti su neįgalia mama (Å¡ioje byloje suinteresuotas asmuo D. V.) iÅ¡ neįgalumo pensijų, teismas nenustatė, jog jos, kaip suinteresuoto asmens, procesinis elgesys byloje bÅ«tų netinkamas, todėl teismo manymu, pareiÅ¡kimÄ patenkinus, V. V. taip pat kaip ir kito suinteresuoto asmens esant prieÅ¡ingam suinteresuotumui byloje, likusios dalies (50 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai priteisimas iÅ¡ V. V., kuri dėl neįgalumo įgijusi teisę į valstybės paramÄ , bÅ«tų neprotingas.

Esant tokioms aplinkybėms, ji taip pat atleistina nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų (mokėtinos žyminio mokesčio dalies ir pareiÅ¡kėjos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų) mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 443 str. 6 d., 444 str. 2 d. 2 p., 88 str., 96 str., teismas n u s p r e n d ž i a: D. J. pareiÅ¡kimÄ patenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) jos tėvo A.

V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mirties dienÄ (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas iÅ¡laikymas.Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant paveldėti privalomÄ palikimo dalį pagal Lietuvos Respublikos CK 5.20 str. 1 d.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismÄ . Teisėja              Ingrida Kirsnytė