f8d0dcd5-73cd-472f-a44f-5b8c26ea9c6d · JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-22-874/2015Proceso Nr. 1-62-1-00189-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.; 1.2.4.8.; 2.3.6.4.4., 2.3.6.4.5. JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLietuvos Respublikos vardu 2015 m. balandžio 21 d. Joniškis Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant prokurorei Jurgai Klimčukienei, nukentėjusiesiems M. S., V. A., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Henrikui Oseckiui, kaltinamajam G.

A., kaltinamojo G. A. gynėjams advokato padėjėjui Algimantui Gruzdžiui ir advokato padėjėjai Jolantai Gruzdienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , susituokęs, individualios įmonės savininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (2 epiz.),Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

G. A. 2014 m. kovo 31 d. apie 19 val. 30 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia rankomis sugriebė kartu gyvenančiai sutuoktinės motinai M. S. už rankos ir pastarÄ jÄ pastÅ«mė, to rezultate griÅ«dama M. S. galva trenkėsi į sofos-lovos kraÅ¡tÄ , taip nukentėjusiajai M. S. sukėlė fizinį skausmÄ . Be to, G. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. birželio 13 d. apie 17 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia vienÄ kartÄ ranka smogė sÅ«nui V.

A. į veido sritį bei, pastarajam ginantis ir tarpusavyje susistumdžius, nugriuvo abu ant grindų ir jis tyčia kelis kartus alkÅ«ne smogė V. A. į veido sritį, tikslus smÅ«gių skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, taip nukentėjusiajam V. A. sukėlė fizinį skausmÄ . Dėl fizinio skausmo sukėlimo M. S.Kaltinamasis G. A. kaltės dėl M. S. sukelto fizinio skausmo nepripažino ir parodė, kad uoÅ¡vę M. S. žiemos laikotarpiui parsiveždavo į savo namus iÅ¡ Latvijos, nes savo gyvenamojoje vietoje M.

S. žiemÄ gyventi vienai bÅ«tų buvę per sunku. M. S. linkusi vartoti alkoholį, todėl jis beveik kiekvienÄ savaitę pastarajai parveždavo 0,7 l degtinės, kad Å¡i bÅ«tų rami, nes kai tik butelis baigdavosi, kildavo nesutarimai, praÅ¡ydavosi vežama namo į LatvijÄ . UoÅ¡vė pati negalėjo disponuoti savo pajamomis, nes jo žmona neleisdavo motinai gerti. PrieÅ¡ metus uoÅ¡vė buvo gana stipri, vis ateidavo ir klausdavo „kada veÅ¡i namo“. Jis atsakydavo „kai pradės dygti žolė“. 2014 m. kovo 31 d. jis ilsėjosi savo kambary, kai uoÅ¡vė atėjusi eilinį kartÄ paklausė kada jÄ veÅ¡ namo.

Jis supyko, kad uoÅ¡vė praÅ¡osi vežama namo. Jis iÅ¡ už nugaros paėmė M. S. už rankų ir, nuvedęs į Å¡ios kambarį, pasodino ant lovos. UoÅ¡vė vaidino, kad jai pasidarė bloga. Jo žmonai nepatiko, kad jis pastarosios mamÄ iÅ¡ savo kambario nuvedė į uoÅ¡vės kambarį. Iki to įvykio su žmona santykiai buvo nuostabÅ«s. Kodėl Å¡i iÅ¡kvietė policijÄ ir prieÅ¡ jį davė parodymus, nežino. Jo sÅ«nus V. A. nematė kaip jis stÅ«mė uoÅ¡vę, nes viskas truko kelias sekundes.

Su žmona ieÅ¡kojo senelių namų, kuriuose galėtų apgyvendinti uoÅ¡vę, nes Å¡i buvo visiems įkyrėjusi, vis praÅ¡ydavo vežti jÄ namo, o kiti namiÅ¡kiai M. S. pasiųsdavo pas jį. Jam buvo pikta, kad uoÅ¡vė neįvertina gerų gyvenimo sÄ lygų jo namuose ir praÅ¡osi į savo namus, kur gyveno antisanitarinėmis sÄ lygomis. UoÅ¡vė silpna ant kojų, eidama „nukrenta“. Žmona pasakojo, kad prieÅ¡ tÄ Ä¯vykį uoÅ¡vė taip pat buvo pargriuvusi ir užsigavusi pakaušį.

Po įvykio jis atsipraÅ¡inėjo M. S., kad pasikarščiavo, nes nenorėjo, kad kviestų policijÄ , galvojo, jog bus apraÅ¡yta laikraÅ¡tyje ir jam bus negarbė.Nukentėjusioji M. S. posėdžio metu parodė, kad buvo atvažiavusi į svečius pas dukterį V. A., pas kuriÄ turi savo kambarį. Pabuvusi, norėjo važiuoti namo į LatvijÄ , todėl paprašė dukros vyro G. A. parvežti jÄ Ä¯ namus. Pastarasis supykęs ėmė Å¡aukti, iÅ¡ nugaros paėmė jÄ už pečių ir stipriai stÅ«mė koridoriumi iki jos kambario, po to, sakydamas, kad neveÅ¡, pastÅ«mė ant sofos ir išėjo.

Ji griÅ«dama užsigavo sprandÄ , skaudėjo. Kodėl dukros vyras buvo supykęs, nežino. Kaip jÄ kaltinamasis stÅ«mė, matė jos dukra V. A., taip pat namuose buvo ir V. A.. VaikÅ¡to su lazdele, todėl pati „nekrenta“, alkoholio nevartoja, jai dabar 84 metai. Sveikata po įvykio nei pablogėjo, nei pagerėjo, tačiau jai skaudėjo, todėl nori, kad žentas sumokėtų jai 2000 eurų. Tai buvo pirmas kartas, kai žentas sukėlė jai fizinį skausmÄ . Liudytojas V. A. parodė, kad 2014 m. kovo 31 d., bÅ«damas antrame namo aukÅ¡te, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ .

Suprato, kad Å¡aukia tėvas. Nusileidęs į apačiÄ pamatė, kad močiutė tėvų kambario tarpdury praÅ¡o parvežti jÄ namo. Jie močiutę buvo žiemai parsivežę pas save, nes pastarosios namuose Å¡alta. Tėvas matyt buvo pavargęs, todėl supyko ir iÅ¡siliejo ant močiutės. Tėvas kiekvienÄ dienÄ vartoja antidepresantus „Xanax“, greit supyksta. TÄ kart G. A. Å¡aukė ant močiutės, pačiupęs pastarÄ jÄ už rankos, stÅ«mė į kambarį. Mama buvo Å¡alia, sakė tėvui „Baik, nesidraskyk“.

Močiutei vėl norint iÅ¡eiti iÅ¡ kambario, tėvas patraukė pastarÄ jÄ už rankos, o paskui iÅ¡ inercijos stÅ«mė ant lovos.Liudytoja V. A. parodė, kad 2014 m. kovo 31 d. vakare su vyru G. A. žiÅ«rint televizorių, atėjusi jos mama M. S. paprašė jos sutuoktinio parvežti į namus. Per žiemÄ mama gyvena pas juos, o pavasarį važiuoja į namus. G. A. Å¡oko iÅ¡ lovos, iÅ¡keikė jos mamÄ ir, paėmęs už pečių, nutempė iki pastarosios kambario durų. M. S. sunkiai vaikÅ¡to.

G. A. suėmus už pečių, mama suriko. Ji bandė raminti sutuoktinį. Jiems besiginčijant, iÅ¡ antro aukÅ¡to atbėgo sÅ«nus V. A. ir paklausė „Kam tampai senÄ Å¾mogų?“. Tada įpykęs G. A. paėmė M. S. už rankos ir iÅ¡ visų jėgų „tvojo“ pastarÄ jÄ Ä¯ sofÄ -lovÄ . Mama trenkėsi į sofos atloÅ¡Ä ir 1-2 minutėms buvo praradusi sÄ monę. G. A. sakė, kad M. S. apsimetinėja. Mamai atsigavus, ji paskambino į policijÄ . PrieÅ¡ atvykstant policijai vyras bandė atsipraÅ¡yti M.

S.. Vyras vartojo „Xanax“, sakė, kad nervai nebelaiko. Liudytoja R. V. parodė, kad yra Andrikaičių kaimynė. Matė M. S. ten gyvenant, pastaroji vaikščiojo kieme, lesino viÅ¡tas. Kad pas kaimynus bÅ«tų kokie nesutarimai, negirdėjo. Liudytojas Giedrius Petraitis parodė, kad dirba Å iaulių AVPK JoniÅ¡kio RPK. Pamena, kad vyko į JauniÅ«nų kaimÄ dėl smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusioji buvo moteris. KaltininkÄ pristatė į policijos komisariatÄ , nes buvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai.

KaltininkÄ nustatė pagal liudytojų parodymus. Liudytojai buvo Å¡eimos nariai, kas tokie – nepamena. Pildė specialiÄ tarnybinio praneÅ¡imo formÄ , jei pažymėjo sužalojimus, tai jie ir buvo. 2014-03-31 M. S. pareiÅ¡kime policijai nurodyta, kad apie 19 val. 30 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žentas G. A., pagriebęs už rankos, ėmė jÄ purtyti, o po to iÅ¡ visų jėgų pastÅ«mė. GriÅ«dama ji į lovos atloÅ¡Ä susitrenkė galvÄ (1 t., 7 b. l.). 2014-03-31 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole apraÅ¡ytas kambarys, kuriame pastumta į lovÄ nukentėjusioji M.

S. patyrė fizinį skausmÄ (1 t., 8-12 b. l.).2014-03-31 Å iaulių AVPK JoniÅ¡kio RPK VPS PB vyriausiojo patrulio Giedriaus Petraičio 2014-03-31 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2014-03-31 19 val. 55 min. G. A. pastÅ«mė ten pat gyvenančiÄ M. S., kuri, krisdama ant kambaryje buvusios lovos, į atloÅ¡Ä susitrenkė galvÄ . PareigÅ«nams atvykus, M. S. verkė, pasakė, kad jai yra sukeltas fizinis skausmas, pakauÅ¡io srityje matėsi gumbas (1 t., 13-15 b. l.). 2014-11-27 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti nukentėjusiosios M.

S. parodymai kur ir kaip G. A. jai sukėlė fizinį skausmÄ (1 t., 20-23 b. l.).Liudytojo V. A. 2014-04-07 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ protokole užfiksuoti liudytojo parodymai, kad 2014-03-31 apie 19 val. 30 min., bÅ«damas savo tėvų gyvenamojo namo antrame aukÅ¡te, iÅ¡girdo iÅ¡ pirmo aukÅ¡to sklindantį triukÅ¡mÄ , matė kaip tėvas, traukdamas močiutę už rankos, sviedė pastarÄ jÄ Ä¯ lovÄ , kur Å¡i griÅ«dama visu kÅ«nu trenkėsi į lovos atloÅ¡Ä (1 t., 73-74 b. l.).Liudytojos V.

A. 2014-04-07 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ protokole užfiksuoti liudytojos parodymai, kad 2014-03-31 apie 19 val. atėjus M. S. ir papraÅ¡ius vyro parvežti į namus Latvijoje, vyras susinervino, paėmė mamÄ iÅ¡ nugaros už pečių ir jėga vedė pastarÄ jÄ Ä¯ Å¡ios kambarį. Jai su sÅ«numi V. raminant G. A., pastarasis apsižodžiavęs griebė M. S. už deÅ¡inės rankos ir nusviedė į sofÄ -lovÄ , kur Å¡i trenkėsi galva į sofos-lovos atloÅ¡Ä . Po to, mama kelias minutes gulėjo nejudėdama, atvykus policijos pareigÅ«nams, skundėsi galvos skausmu, verkė (1 t., 78-79 b. l.). 2014-11-27 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti V.

A. parodymai kur ir kaip kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ (1 t., 85-90 b. l.).2014-05-21 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytoja V. A. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui pateikė tuščiÄ vaistų pakuotę „Xanax XR“ 1mg (1 t., 102 b. l.).2014-06-03 daiktų apžiÅ«ros protokole apraÅ¡yta tuščia vaistų pakuotė „Xanax“, 1 mg, ir vaistų vartojimo informacinis lapelis (1 t., 103-111 b. l.).Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2014-11-05 raÅ¡te Nr. (1.39)2R8-132 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad vaistinio preparato Xanax XR 1 mg pailginto atpalaidavimo tabletės veiklioji medžiaga alprazolamas yra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d.

įsakymu Nr. 5 patvirtintÄ III sÄ raÅ¡Ä â€žPsichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“ (1 t., 114 b. l.).VÄ® JoniÅ¡kio pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro 2014-06-02 raÅ¡te Nr. S-214 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad G. A. 2008-07-16 vienÄ kartÄ buvo skirti vaistai „Xanax“ po 1 mg 2 kartus dienoje (2 t., 22 b. l.).Nors kaltinamasis G. A. neigia padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau teismo įsitikinimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo M.

S.. Tarp ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu duotų kaltinamojo G. A., nukentėjusiosios M. S., liudytojų V. A. bei V. A. parodymų yra neatitikimų, tačiau jie teismo nuomone yra nereikÅ¡mingi kaltinamojo kaltės nustatymui ir jo veikos kvalifikavimui. Kaltinamasis pats pripažino, kad jis supyko, kai M. S. paprašė vežti jÄ namo į LatvijÄ , nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ miegamojo nuvedė į M. S. kambarį, tačiau neigė pastarÄ jÄ stÅ«męs. Kaltinamasis posėdžio metu nurodė, kad po įvykio atsipraÅ¡inėjo M.

S., jog pasikarščiavo. Tuo kaltinamasis, teismo nuomone, netiesiogiai pripažino, kad jo elgesys M. S. atžvilgiu nebuvo tinkamas. Jei kaltinamasis kaip teigia, būtų gražiai nuvedęs ir pasodinęs ant lovos M. S., nebūtų kilusi konfliktinė situacija ir jam nebūtų buvę priežasties atsiprašinėti nukentėjusiosios. Darytina išvada, kad įvykio metu kaltinamasis buvo supykęs, susijaudinęs, todėl galėjo neįvertinti savo fizinės jėgos, pavartotos M. S., kuri yra garbaus amžiaus, atžvilgiu intensyvumo.

Tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai patvirtino, kad G. A. stipriai pastÅ«mė M. S., kuri stÅ«mimo rezultate griuvo ant sofos-lovos, susimuÅ¡dama galvos sritį. Kaltinamasis nurodė, kad iki Å¡io įvykio jo santykiai su sutuoktine ir sÅ«numi buvo geri, todėl teismui nėra pagrindo netikėti liudytojų V. A. ir V. A. teismui duotais parodymais dėl fizinio skausmo sukėlimo M. S., kurie iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja ir ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Ä®vertinęs proceso dalyvių parodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis, supykęs ant nukentėjusios, vedė pastarÄ jÄ iÅ¡ vieno kambario į kitÄ .

Nors proceso dalyvių ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme nurodyti M. S. parvedimo į kambarį bÅ«dai skiriasi, tačiau pats vedimo bÅ«das nukentėjusiajai fizinio skausmo nesukėlė, jį sukėlė nukentėjusiosios pastÅ«mimas, nuo kurio M. S. griuvo ant sofos ir susimušė galvos sritį. Liudytoju apklausto policijos pareigÅ«no G. Petraičio 2014-03-31 tarnybiniame praneÅ¡ime taip pat nurodyta, kad nukentėjusioji verkė, sakė, kad buvo sukeltas fizinis skausmas, pakauÅ¡io srityje matėsi gumbas.

Nukentėjusioji teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji kaltinamojo buvo pastumta, juto fizinį skausmÄ . Dėl garbaus amžiaus, sveikatos bÅ«klės, patirto streso ir praėjusio ilgo laiko tarpo po įvykio nukentėjusioji teismo posėdžio metu tikėtina galėjo tiksliai nebeatsiminti kuriÄ tiksliai vietÄ â€“ galvÄ ar sprandÄ â€“ jai skaudėjo, tačiau tai nepaneigia pačio fizinio skausmo sukėlimo fakto. Aplinkybė, kad nukentėjusioji M. S. nesikreipė į medikus ar specialistus dėl jai sukelto fizinio skausmo, neturi reikÅ¡mės dėl G.

A. pripažinimo kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes smurtavimo faktas įrodytas kitais anksčiau minėtais įrodymais. Fizinio skausmo suvokimas yra subjektyvus ir nėra įtvirtinta jokių medicininių kriterijų fizinio skausmo sukėlimui konstatuoti, todėl šį faktÄ gali nustatyti ir teismas, remdamasis kitais byloje esančiais įrodymais, kas nagrinėjamu atveju ir yra padaryta. Kaltinamojo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusioji dažnai griÅ«davo, todėl galėjo galvÄ susižaloti pati, nepatvirtinta jokiais kitais įrodymais.

Å i kaltinamojo versija atsirado tik teisiamojo posėdžio metu, todėl teismas jÄ vertina kaip kaltinamojo gynybinę versijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å iame straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė galima tik esant tyčinei kaltės formai. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis teigia, kad nenorėjo sukelti nukentėjusiajai fizinio skausmo, tačiau žinodamas, kad M. S. yra garbingo amžiaus, sunkiai vaikÅ¡tanti, jÄ pastÅ«mė į lovÄ . Kaltinamasis privalėjo suvokti, kad Å¡is veiksmas M. S., kuri yra garbaus amžiaus, sunkiai vaikÅ¡tantis bei pusiausvyrÄ iÅ¡laikantis asmuo, konkrečioje situacijoje sukels neigiamus padarinius, ir nors kaltinamasis Å¡ių padarinių nenorėjo, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad jų bÅ«tų iÅ¡vengta. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė netiesiogine tyčia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.Smurtas M.

S. atžvilgiu pavartotas nukentėjusiajai artimoje aplinkoje – smurtavo dukters sutuoktinis. Smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei įstatymo leidėjo priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, saugumas šeimoje yra reikšminga vertybė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo padaryta veika negali būti pripažinta mažareikšme.Dėl fizinio skausmo sukėlimo V. A.Kaltinamasis G. A. kaltės dėl jam inkriminuojamo fizinio skausmo sukėlimo sūnui V.

A. nepripažino ir parodė, kad 2014 m. birželio 12 d. buvo dukros gimtadienis. KitÄ vakarÄ , grįžęs į namus iÅ¡ darbo, su žmona virtuvėje iÅ¡gėrė brendžio ir pasakė savo nuomonę apie vaikų auklėjimÄ . Tarp jo ir sutuoktinės kilo žodinis konfliktas, pastaroji ėmė rinkti rÅ«bus, sakė, kad su juo nebegyvens. V. A. paskambino draugei R. D. ir sÅ«nui V. Jis paskambino savo gynėjui, kuris patarė viskÄ Ä¯raÅ¡inėti į diktofonÄ . Atvažiavus R. D., į namo viršų su pastarÄ ja užlipo jo žmona, sÅ«nus A. su drauge D. ir R. dukra.

Atvažiavęs sÅ«nus V. taip pat užlipo į viršų. Po maždaug po 5 minučių visi nulipo į apačiÄ . V. A., įėjęs į miegamÄ jį, pradėjo jam grasinti. Jis buvo ramus, laikė diktofonÄ , sakė sÅ«nui V. kalbėti aiÅ¡kiau, sakė „muÅ¡kit, jei norit“. Tuomet visi išėjo jo manymu pasitarti, nes neiÅ¡provokavo jo smurtui. Sugrįžęs sÅ«nus V. ir jo žmona puolė jį, norėdami atimti diktofonÄ . Jis sėdėjo ant lovos. Ä®vyko grumtynės. R. D. Å¡aukė „KÄ jÅ«s darot, nemuÅ¡kit“.

Jis abiem rankom laikė diktofonÄ ir Å¡aukė „MuÅ¡kit mane, kad matytųsi“. Besimuistydamas galėjo nugręsti sÅ«nui veidÄ , nes ir jam buvo padarytos „mėlynės“ bei nugrandymai. Žmona ir sÅ«nus V. jį pargriovė, siekdami atimti diktofonÄ , laužė jam rankas. IÅ¡trÅ«kęs išėjo į laukÄ ir paskambino į policijÄ . Tuo metu diktofono nebuvo iÅ¡jungęs. SÅ«nus V. Å¡Å«kavo, kad jį pjauna, žudo, trukdė jam kalbėti. Netrukus atvažiavo jo gynėjas, o po to, ir policijos ekipažas.

Jis policininkams paaiÅ¡kino, kad buvo užpultas, davė paklausyti garso įraÅ¡Ä . PareigÅ«nai iÅ¡kvietė tyrėjÄ MikÅ¡Ä , kuris atvažiavęs liepė jį iÅ¡vežti į komisariatÄ . PareigÅ«nai užfiksavo jam grumtynių metu padarytus sužalojimus. Nevyko pas ekspertus, nes ant veido po laikino sulaikymo buvo likęs tik mažas Å¡aÅ¡as. Jis tyčia V. A. nemušė, tik gynėsi. DiktofonÄ kiÅ¡o sÅ«nui, kad geriau girdėtųsi kaip sÅ«nus jį kolioja. Nukentėjusysis V. A. parodė, kad 2014-06-13 po 16 val. jam paskambinusi mama pasakė apie namuose vykstantį incidentÄ , verkė, prašė pagalbos.

Kai grįžo į namus, tėvų kambaryje mama apsiverkusi krovėsi daiktus, o tėvas sėdėjo ir žiÅ«rėjo televizorių, Å¡alia turėjo diktofonÄ . Paklausus tėvo, kodėl Å¡is taip elgiasi, kilo žodinis konfliktas. Tėvas atsistojo nuo lovos su diktofonu rankoje ir užsimojo. Jis kėlė rankas ir plaÅ¡takom nustÅ«mė tėvÄ nuo savęs. Grumtynių metu tėvas turėjo diktofonÄ rankoje, įraÅ¡inėjo ir tuo pačiu diktofonu norėjo jam suduoti. Jis atrėmė smÅ«gį ranka, todėl juto fizinį skausmÄ rankoje, bandė atimti diktofonÄ , kad tėvas jo nesužalotų.

DiktofonÄ tėvas buvo prikišęs prie jo veido. Žodinis konfliktas vyko toliau. Tėvas dar kartÄ jį užpuolė, abudu apsikabino ir nuvirto ant žemės. Pargriuvus alkÅ«ne ar ranka jam kliuvo į veidÄ , į krÅ«tinę. Viskas vyko labai greitai, nematė kuo ir kiek kartų jam sudavė. Kuriuo tiksliai metu skambino iÅ¡ savo telefono pagalbos telefonu 112, nurodyti nebegali. Buvo labai susijaudinęs, todėl telefonÄ iÅ¡ jo paėmė brolio draugė D. V., kuri viskÄ padiktavo pareigÅ«nams, o jis grįžo pas tėvus.

Policijos pareigÅ«nai atvyko maždaug po 10 minučių. Jis nurodė aplinkybes, parašė pareiÅ¡kimÄ . Jam buvo padaryti nubrozdinimai, kraujosruvos, odos paraudimas. Ant tėvo aiÅ¡kių sužalojimų nematė. PareigÅ«nai tėvÄ sulaikė ir iÅ¡sivežė. Konfliktai su tėvu tęsiasi po įvykio su močiute, nes tėvas kerÅ¡tauja, kad jie tada iÅ¡kvietė policijÄ . Jis dirba tėvo įmonėje, po konflikto jaučia diskomfortÄ , todėl civilinį ieÅ¡kinį 2000 eurų sumai palaiko.

Ä® civilinį ieÅ¡kinį įeina tai, kad nebuvo darbe, teko važinėti pas tyrėjus, patyrė stresÄ ir nepatogumus. Liudytoja V. A. parodė, kad 2014 m. birželio 13 d. apie 17 val. grįžęs vyras užsipuolė sÅ«nų A. dėl mokslams iÅ¡leistų pinigų, po to, dukterį – dėl gimtadieniui iÅ¡leistų pinigų ir nemandagaus elgesio, taip pat ėmė Å¡aukti ant jos. Ji verkdama paskambino R. D., ruošėsi iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Paskambino sÅ«nui V., kad grįžtų. Kai Å¡is atvažiavo, kaltinamasis sėdėjo ant lovos, laikydamas rankoje diktofonÄ .

SÅ«nus V. jÄ užstojo. Tada G. A. paÅ¡oko, sÅ«nui kiÅ¡o į veidÄ diktofonÄ , nubrozdino veidÄ . Matė vienÄ smÅ«gį, vyras pataikė kumščiu sÅ«nui į veido sritį. SÅ«nus ranka numušė kaltinamojo rankÄ . G. A. puolė sÅ«nui V. į atlapus ir, pargriuvę pradėjo ristis. Vyras Å¡aukė „MuÅ¡kite, muÅ¡kite“. Po grumtynių sÅ«nui ant veido ir rankos matėsi sužalojimai. Vyro ji neapžiÅ«rinėjo. Vėliau sÅ«nus pakartojo tėvo žodžius „MuÅ¡kite, muÅ¡kite“.

R. D. liepus baigti muÅ¡tynes, jie iÅ¡siskyrė. G. A. grasino pasakyti policijai, kad jį primušė. SÅ«nus V. aÅ¡arodamas skambino policijai. Kol sulaukė policijos, į namus atvažiavo kaltinamojo gynėjas. Iki konflikto jie policijai neskambino. 2014 m. birželio 13 d. pareiÅ¡kime nenurodė, kad vyras sumušė sÅ«nų, nes buvo patyrusi stresÄ . Liudytojas A. A. parodė, kad 2014-06-13 apie pietus su drauge grįžtant iÅ¡ Å iaulių į namus, jam paskambino kaltinamasis ir apÅ¡aukė dėl už mokslus sumokėtų pinigų, priekaiÅ¡tavo, kodėl neina į vadybininkus, varė iÅ¡ namų.

Parvažiavus namo, grįžo kaltinamasis ir pradėjo ginčytis su mama. Jis su drauge buvo namo virÅ¡uje. Å iek tiek vėliau grįžo brolis V. A.. Kada atėjo R. D., nežino. Brolis nebuvo į viršų užlipęs, aiÅ¡kinosi su tėvu santykius apačioje. Nusileidus žemyn, tėvas Å¡aukė ant mamos, stÅ«mė pastarÄ jÄ prie sienos, o brolis V. mamÄ gynė. Tėvas buvo prikišęs diktofonÄ broliui prie veido. Brolis patraukė tėvo rankÄ su diktofonu nuo veido ir tada tėvas trenkė broliui kumščiu, abu susikibo ir ėmė ristis ant grindų.

Jis su drauge D. V. išėjo kviesti policijos. Jo draugė policijai skambino kelis kartus. PirmÄ sykį iki muÅ¡tynių, o antrÄ sykį po muÅ¡tynių. Tėvas jau kelias savaites įraÅ¡inėjo viskÄ , kas vyksta namuose. Po grumtynių matė, kad broliui patamsėjusi veido sritis. Jis į nuolat vykstančius konfliktus stengiasi nebesikiÅ¡ti. Liudytoja D. V. parodė, kad dienÄ prieÅ¡ įvykį buvo G. A. dukros E. gimtadienyje. KitÄ dienÄ grįžtant iÅ¡ kolegijos, kaltinamasis paskambino jos draugui A.

A., Å¡aukė ant pastarojo dėl mokslų. Grįžę namo, buvo antrame aukÅ¡te, kai grįžo kaltinamasis. BÅ«dami virÅ¡uje girdėjo riksmus, kad apačioje pykstasi V. A. su G. A.. Ji paskambino savo advokatui, kuris patarė kviesti policijÄ dėl psichologinio smurto Å¡eimoje. VirÅ¡uje labai verkė iÅ¡sigandusi E. Ji paskambino policijai, kai pradėjo rėkauti kaltinamasis. IÅ¡ pradžių V. A. skambino iÅ¡ savo telefono, o paskui ji iÅ¡ savo. Paskui buvo muÅ¡tynės. Matė kaip kaltinamasis kiÅ¡o V.

A. į veidÄ diktofonÄ , kad Å¡is pasakytų kÄ nors. V. A. nustÅ«mė diktofonÄ , tada pastarajam buvo suduota į paakį. Paskui jie parkrito ant žemės ir V. A. buvo suduota į Å¡onÄ alkÅ«ne. Ji su A. A. išėjo į laukÄ pasitikti policijos, atvažiavo A. Gruzdys. Kaltinamasis skambino kažkam, buvo išėjęs prie laukinių durų. Konflikto metu buvo vartojami necenzÅ«riniai žodžiai. Liudytoja R. D. parodė, kad 2014-06-13 paskambinus V. A., atsiliepė jos dukra, kuri pasakė, jog A. verkia ir praÅ¡o atvažiuoti.

Nuvažiavus, G. A. ir V. A. buvo miegamajame, o A. A. ir D. V. – virÅ¡uje. Tarp V. A. ir G. A. vyko konfliktas. Ji pasiÅ«lė V. A. eiti į viršų. Joms bÅ«nant virÅ¡uje, grįžo V. A.. Jos nulipo į apačiÄ . G. A. sėdėjo miegamajame ant lovos. V. A. įėjus į kambarį ir paklausus kas vyksta, G. A. iÅ¡sitraukė diktofonÄ . Kaltinamajam pakėlus diktofonÄ , V. A. norėjo jį paimti ir abu susigrÅ«mė, nuvirto ant žemės. G. A. diktofonu kliudė sÅ«naus V. veidÄ , kiÅ¡damas jį, kad įraÅ¡ytų.

V. A. čiupo kaltinamajam už rankos, sulaikė, kad nesuduotų. G. A. Å¡aukė „MuÅ¡kit mane, muÅ¡kit“. Ji ramino abu vyriÅ¡kius. Kad specialiai bÅ«tų suduoti smÅ«giai, ji nematė. Po konflikto V. A. ant kaklo ar veido buvo raudonas nubrozdinimas, pas kaltinamÄ jį sužalojimų nepastebėjo. Girdėjo kaip D. V., bÅ«dama antrame aukÅ¡te, dėl kivirčo skambino policijai dar prieÅ¡ konfliktÄ . AntrÄ kartÄ D. V. skambino policijai jau po incidento. G. A. taip pat skambino policijai. Liudytojas Algimantas Rudnickas parodė, kad kaip policijos pareigÅ«nas važiavo dėl konflikto Å¡eimoje pernai vasarÄ .

Juos su kolega G. Stankumi prie vartelių pasitiko du jaunuoliai ir mergina, kurie sakė, kad buvo konfliktas su tėvu. Kaltinamasis tvirtino, kad nukentėjo dėl diktofono, kurį sÅ«nus ir žmona norėjo iÅ¡ jo atimti. Sulaukę operatyvinės grupės, tyrėjo M. MikÅ¡o nurodymu kaltininkÄ pristatė į policijos komisariatÄ . Kaltinamasis kaltės nepripažino. Garso įrašų neklausė. Nepamena, ar ant kaltininko ir nukentėjusiojo buvo sužalojimai. Liudytojas Giedrius Stankus parodė, kad pamena iÅ¡kvietimÄ , kai nuvykus su kolega A.

Rudnicku, prie kiemo pasitiko du vyrai ir mergina, sakė, kad su tėvu vyksta konfliktas. Kambaryje buvo moteris. Suprato, kad konfliktavo žmona su vyru, o vaikai buvo žmonos pusėje. IÅ¡kviestas tyrėjas pasakė, kad kaltinamÄ jį reikia pristatyti į komisariatÄ . Kai nuvyko, konfliktas jau buvo pasibaigęs. Operatyvinę grupę kvietė, nes kaltinamasis sakė, kad jį sumušė sÅ«nus, o kita pusė sakė, kad tėvas sumušė sÅ«nų. Sužalojimų nei ant vieno, nei ant kito nematė. Liudytojas Darius Burba parodė, kad tyrė abu įvykius.

Kaltinamasis atsisakė duoti parodymus, kiti sakė, kad buvo smurtas. Ä® pagalbos centrÄ skambino abi pusės. Klausė telefonu kaltinamojo, ar Å¡is važiuos nusistatyti sužalojimų pas specialistÄ . Å is sakė nevyks. V. A. 2014-06-13 pareiÅ¡kime policijai nurodyta, kad 2014-06-13 apie 17 val. namuose tėvas G. A. „koliojo“ necenzÅ«riniais žodžiais, Å¡aukė ant visų Å¡eimos narių, įvykus žodiniam konfliktui, diktofonu norėjo jam sužaloti veidÄ , grumtynių metu ant grindų ranka keletÄ smÅ«gių sudavė į veidÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ (1 t., 24 b. l.).

V. A. 2014-06-13 pareiÅ¡kime policijai nurodyta, kad 2014-06-13 apie 17 val. grįžęs vyras G. A. buvo agresyvus, kėlė triukÅ¡mÄ , pyko ant jos ir vaikų (1 t., 25 b. l.).Å iaulių AVPK JoniÅ¡kio RPK VPS PB vyriausiojo patrulio Algimanto Rudnicko 2014-06-13 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad nuvykus (duomenys neskelbtini), V. A., A. A. ir D. V. paaiÅ¡kino, kad įvyko žodinis konfliktas tarp tėvo G. A., mamos V. A. ir sÅ«naus V. A., konflikto metu įvyko grumtynės, kurių metu tėvas ranka sudavė V.

A. į veidÄ , tuo sukeldamas fizinį skausmÄ , pastarajam ant kaktos kairėje pusėje matėsi kraujosruva. V. A. pareigÅ«nams nurodė, kad smurto nebuvo, o G. A. paaiÅ¡kino, kad žmona ir sÅ«nus bandė iÅ¡ jo atimti diktofonÄ , todėl įvyko grumtynės, jam padaryti sužalojimai (1 t., 40 b. l.).2014-06-13 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole apraÅ¡ytos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, kuriose 2014 m. birželio 13 d. kaltinamasis G. A. konfliktavo su sÅ«numi V. A. (1 t., 41-47 b. l.).Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2014-07-23 ir 2015-02-17 raÅ¡tuose „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kas, kokiu laiku, iÅ¡ kokio telefono numerio skambino dėl smurto artimoje aplinkoje fakto adresu (duomenys neskelbtini)(1 t., 51 b. l.; 2 t., 154 b. l.). 2014-07-23 apžiÅ«ros protokole apraÅ¡ytas G.

A. CD-R diske pateiktas grumtynių metu vykusio pokalbio ir pokalbio su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja garso įrašo turinys (1 t., 52-54 b. l.).2014-07-23 apžiūros protokole aprašytas Bendrojo pagalbos centro CD-R diske pateiktas D. V. ir G. A. pranešimo apie įvykį garso įrašo turinys (1 t., 55-57 b. l.).2014-06-13 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant nukentėjusiojo V. A. galvos – kaktos bei dešiniame paakyje, matomos kraujosruvos (1 t., 58-60 b. l.).2014-11-27 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti V.

A. parodymai, sugretinant juos su įvykio vieta (1 t., 85-90 b. l.).Teismo posėdyje iÅ¡tyrus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad G. A. savo sÅ«naus V. A. atžvilgiu įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d.Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodoma, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ä®rodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Å¡iame kodekse numatytais proceso veiksmais ir tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.

Byloje surinktus įrodymus teismas įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas byloje gali bÅ«ti priimtas tik tuo atveju, jei iÅ¡samiai iÅ¡aiÅ¡kinamos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Ä®vykio vaizdas turi bÅ«ti atkurtas pakankamai tiksliai. PrieÅ¡ingu atveju teismas neturi jokių galimybių daryti pagrįstas iÅ¡vadas. Proceso metu nesurinkus visos svarbios informacijos, teismas negali patikimai nuspręsti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir ar atsakomybėn patrauktas asmuo kaltas dėl tos veikos padarymo.

Svarbi nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra nuostata, kad visos abejonės turi bÅ«ti traktuojamos kaltinamojo naudai. Jeigu nesurinkta neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, kaltinamasis turi bÅ«ti iÅ¡teisinamas.IÅ¡ kaltinamojo akto matyti, kad G. A. inkriminuojami neteisėti veiksmai, t. y. kad kaltinamasis, asmeninio konflikto metu, tyčia vienÄ kartÄ ranka smogė sÅ«nui V. A. į veido sritį, bei pastarajam ginantis ir tarpusavyje susistumdžius, nugriuvo abu ant grindų ir jis tyčia kelis kartus alkÅ«ne smogė V.

A. į veido sritį, tikslus smÅ«gių skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, taip nukentėjusiajam V. A. sukėlė fizinį skausmÄ .Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo V. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai yra nenuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu nukentėjusysis davė prieÅ¡taringus parodymus apie įvykį. Apklaustas iÅ¡ karto po įvykio V. A. teigė, kad tėvas prikiÅ¡o diktofonÄ jam prie veido, o jis, bijodamas, kad tėvas nesužalotų jam veido, tiesė deÅ¡inę rankÄ , norėdamas nustumti diktofonÄ Ä¯ Å¡alį.

Tada tėvas užsimojo, jis priartėjo prie tėvo ir jie susistumdė, nugriuvo ant grindų. Grumiantis ant grindų, tėvas alkÅ«ne sudavė keletÄ smÅ«gių jam į veidÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ . Vėliau nukentėjusysis ėmė teigti, kad tėvas jam ranka, kuria laikė diktofonÄ , sudavė jam smÅ«gį į veidÄ ir taip sukėlė fizinį skausmÄ . Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. A. nurodė, kad tėvas tik prilietė diktofonu veidÄ , o smÅ«gį jis atrėmė ranka, kuriÄ nuo smÅ«gio skaudėjo.

V. A., apklausta iÅ¡ karto po įvykio, taip pat nenurodė jokių smÅ«gių sudavimo. Teisme apklausta liudytoja R. D., kuri vienintelė nesusijusi su A. Å¡eima giminystės ar svainystės ryÅ¡iais, nurodė, kad nematė, jog G. A. ar V. A. bÅ«tų sudavę vienas kitam smÅ«gius, o tik grÅ«mėsi tarpusavyje, nes G. A. kiÅ¡o diktofonÄ artyn prie V. A. veido, kad įraÅ¡yti pokalbį, o V. A. bandė atimti iÅ¡ tėvo diktofonÄ . Kaip jau minėta, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui galima tik esant tyčinei kaltės formai.

Teismas, iÅ¡analizavęs nukentėjusiojo, liudytojų bei kaltinamojo parodymus, negali tiksliai atkurti įvykio aplinkybių, nustatyti ar iÅ¡ tikrųjų smÅ«giai nukentėjusiajam buvo suduoti tyčia ir kaltinamasis dėl to kaltas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, kaltinamasis G. A. nepripažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , neigė sudavęs smÅ«gius nukentėjusiajam V. A.. Jis nurodė, kad žmona su sÅ«numi V. A. norėjo atimti iÅ¡ jo diktofonÄ , todėl įvyko grumtinės. Jis laikė diktofonÄ abiem rankomis, muistėsi, todėl besimuistydamas galėjo suduoti sÅ«nui į veidÄ .

IÅ¡ Ä® Policijos areÅ¡tinę uždaromo asmens apžiÅ«ros kortelės matyti, kad G. A. uždarymo į policijos areÅ¡tinę momentu ant pastarojo matomi nubrozdinimas ir žaizda (AreÅ¡tuoto asmens byla, II dalis, 1 l.). Teismas konstatuoja nesant surinkta patikimų, neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis G. A. tyčia vienÄ kartÄ kumščiu smogė sÅ«nui V. A. į veido sritį. Kraujosruvos ant nukentėjusiojo veido po įvykio tikėtina atsirado kaltinamajam ir nukentėjusiajam besigrumiant ant grindų dėl diktofono.

Kaltinamasis galėjo sukelti fizinį skausmÄ nukentėjusiajam, tačiau surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina G. A. veikoje tyčios, t. y. tos aplinkybės, jog kaltinamasis kelis kartus suduodamas alkÅ«nėmis nukentėjusiajam , suvokė veikos pavojingumÄ , numatė, kad gali sukelti fizinį skausmÄ ir Å¡ių padarinių norėjo. Nukentėjusysis pats nurodė, kad siekė atimti iÅ¡ kaltinamojo diktofonÄ , o kaltinamasis siekė iÅ¡laikyti diktofonÄ savo rankose.Liudytojų V. A. parodymais teismas Å¡iuo atveju nesiremia, nes kaip jau minėta, jie nebuvo nuoseklÅ«s viso proceso metu.

Liudytoja nurodė, kad paaiÅ¡kėjo kaltinamojo neiÅ¡tikimybės faktas, todėl tikėtina, kad liudytoja gali duoti teismui neobjektyvius parodymus, veikiama vidinių iÅ¡gyvenimų ir nuoskaudų bei jau kurį laikÄ Å¡eimoje besitęsiančių konfliktinių santykių. Liudytojas A. A. ir pastarojo draugė D. V., palaikydami V. A. ir V. A. pozicijÄ , tikėtina taip pat negali iÅ¡likti objektyvÅ«s, todėl teismas kritiÅ¡kai vertina jų duotus parodymus. Be to, liudytojai teisiamojo posėdžio metu skirtingai pasakojo konflikto eigÄ , maišėsi dėl įvykių sekos, laiko, dažnai prieÅ¡taravo savo pačių ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams.IÅ¡ kaltinamojo pateiktų garso įrašų, kurie buvo perklausyti teisiamojo posėdžio metu, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡eimyninio konflikto metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis vienas kitÄ provokavo atlikti neteisėtus veiksmus, nepagrįstai vienas kitÄ kaltino, Å¡aukdami, kad yra muÅ¡ami, žudomi ir pan.

 BK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Visų aplinkybių įvertinimas ir atsisakymas tų, kurios nėra visiÅ¡kai aiÅ¡kios ir tikslios, lemia kaltinimo pagrįstumÄ . Yra visi įstatymo numatyti nusikaltimo sudėties požymiai ar ne – abejonių neturi bÅ«ti. Neįrodžius, kad G. A. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d., G. A. dėl jam inkriminuoto kaltinimo sukėlus fizinį skausmÄ sÅ«nui V.

A. iÅ¡teisintinas. IÅ¡teisinus G. A. dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam V. A., pastarojo civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliekami nenagrinėti, paliekant ieÅ¡kovui teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). G. A. padaryta nusikalstama veika, sukėlusi M. S. fizinį skausmÄ , teismo nuomone teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo G. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas G. A. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Kaltinamasis neteistas (2 t., 4-5 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t., 6-12 b. l.), dirba (2 t., 13 b. l.). Teismo nuomone BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas įstatymo numatytam vidurkiui, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į G. A. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas jo laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2014 m. kovo 31 d. 20 val. 20 min. iki 2014 m. balandžio 1 d. 17 val. 15 min. (2 t., 48-49 b. l.), ir nuo 2014-06-13 19 val. 00 min. iki 2014-06-15 14 val. 00 min. (viso 3 sulaikymo dienos).Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimai neiÅ¡vykti (2 t., 67-70 b. l.) ir JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014-04-01 nutartimi paskirti G.

A. įpareigojimai nesiartinti prie uoÅ¡vienės M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) nebendrauti, neieÅ¡koti su ja ryÅ¡ių paliktini galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nukentėjusioji M. S. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį teisme dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ kaltinamojo 2000 Eur neturtinę žalÄ , 5 procentų procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo ir iÅ¡laidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti (2 t., 122-125 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje bÅ«tų užtikrinta protinga prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.M. S. patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumÄ , įtampÄ dėl kaltinamojo G.

A. neteisėtų veiksmų. Nors nukentėjusioji dėl savo amžiaus ir sveikatos bÅ«klės teismo posėdyje negalėjo tinkamai paaiÅ¡kinti, kuo grindžia reiÅ¡kiamÄ civilinį ieÅ¡kinį, tačiau patvirtino, kad nuo žento pastÅ«mimo atsitrenkus į lovos atloÅ¡Ä , jai skaudėjo. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pasekmes, nukentėjusiosios patirtÄ stresÄ , nepatogumus, į teisingumo ir protingumo kriterijus, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų vertinimo principus, teismo nuomone, nukentėjusiajai atlygintinas protingas ir teisingas, atitinkantis abiejų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , neturtinės žalos dydis yra 300,00 Eur.

IÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajai priteistinos 5 procentų metinės palÅ«kanos už priteistÄ 300,00 Eur sumÄ nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str., 6.210 str.).IÅ¡ kaltinamojo priteistinos nukentėjusios M. S. patirtos 300,00 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (2 t., 121 b. l.) (BPK 106 str. 2 d.). Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 CD su garso įraÅ¡ais paliktini saugoti byloje, tuščia vaistų dėžutė „Xanax XR“, saugoma Å iaulių AVPK JoniÅ¡kio RPK daiktų saugykloje, sunaikintina.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., 304-305 str., 307-308 str., teismas, n u s p r e n d ž i a : G. A. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo M. S.) ir nubausti jį laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių.G. A. dėl fizinio skausmo sukėlimo V. A. išteisinti, jo veiksmuose nesant nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 66 straipsniu, į G.

A. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti jo laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2014 m. kovo 31 d. 20 val. 20 min. iki 2014 m. balandžio 1 d. 17 val. 15 min. ir nuo 2014 m. birželio 13 d. 19 val. 00 min. iki 2014 m. birželio 15 d. 14 val. 00 min. (3 (tris) sulaikymo dienas). Nukentėjusiojo V. A. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtÄ .Nukentėjusiosios M. S. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti nukentėjusiosios M.

S. naudai iÅ¡ G. A. 300,00 Eur (tris Å¡imtus eurų 00 ct) ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 300,00 Eur sumÄ nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos 2015 m. vasario 13 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti iÅ¡ G. A. nukentėjusiosios M. S. naudai 300,00 Eur (trijų Å¡imtų eurų 00 ct) iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. A. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, bei įpareigojimÄ nesiartinti prie M.

S., nebendrauti ir neieÅ¡koti su ja ryÅ¡ių. Nuosprendžiui įsiteisėjus, 4 CD su garso įraÅ¡ais, palikti saugoti byloje, tuščiÄ vaistų dėžutę „Xanax XR“, saugomÄ Å iaulių AVPK JoniÅ¡kio RPK daiktų saugykloje, sunaikinti. Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Å iaulių apygardos teismui per JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ .  Teisėja                                                                                                                                 Vijoleta Kurtkienė