2020-05-06 Nr. AB-9001-3-61-3-03919-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-323-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03919-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. B. ir M. B., L. U., skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai, tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „SKV-VALDA“, M. Č., V. Č., A. J., Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, T. D. T., H. N. T., H. D. V., uždaroji akcinė bendrovė „Architectura“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos Nr. eI-1196-281/2019 dalį, kurioje yra pareikštas pareiškėjų K. B. ir M. B. skundas, o pareiškėjo L. U. (toliau – ir pareiškėjas) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas Liutauras 2020 m. vasario 20 d. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (sumokėti žyminį mokestį) iki 2020 m. kovo 9 d.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą apeliacinį skundą, taip pat prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, teigdamas, jog galutinė teismo pozicija pareiškėjui tapo žinoma tik priėmus 2020 m. sausio 21 d. nutartį, todėl apeliacinio skundo priėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo šios datos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo L. U. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti; pareiškėjo 2020 m. vasario 20 d. pateikto apeliacinio skundo, papildyto 2020 m. kovo 6 d., nepriėmė ir grąžino pareiškėjui sumokėtą 11,25 Eur žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, yra priimtas 2019 m. gruodžio 19 d., taigi paskutinė diena apeliaciniam skundui pateikti dėl šio sprendimo buvo 2020 m. sausio 20 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą per pirmosios instancijos teismą pateikė 2020 m. vasario 20 d., t. y. praleidęs 30 kalendorinių dienų terminą vieną mėnesį.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad 30 kalendorinių dienų terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2020 m. sausio 21 d. teismo nutarties priėmimo dienos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 30 d. pateikė prašymą ištaisyti sprendimo apsirikimą ir priimti papildomą sprendimą. Teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi tokio pareiškėjo prašymo netenkino.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) neįtvirtina galimybės 30 kalendorinių dienų apeliacinio skundo pateikimo terminą skaičiuoti nuo nutarties, kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl papildomo sprendimo, priėmimo dienos. Pažymėjo, kad ABTĮ nustato, jog teismui priėmus papildomą sprendimą, jis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos. Šiuo atveju papildomas sprendimas šioje byloje priimtas nebuvo, o teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymas dėl klaidos ištaisymo ir papildomo sprendimo priėmimo netenkintas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas po teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties priėmimo sužinojo naujus ar papildomus argumentus ar motyvus.

Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, be to, net ir po teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl papildomo sprendimo ir klaidos ištaisymo, priėmimo pareiškėjas dar mėnesį laiko delsė pateikti apeliacinį skundą ir jį pateikė tik 2020 m. vasario 20 d. Pareiškėjas jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų kliudžiusios jam pateikti apeliacinį skundą laiku, nenurodė.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo panaikinimo negali būti tenkinamas.

III. Pareiškėjas L. U. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Pareiškėjas pažymi, kad šiuo atveju yra svarbios šios papildomos aplinkybės: pareiškėjas nuo 2020 m. sausio 23 d. buvo su šeima išvykęs į kelionę užsienyje; teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartyje tarp apeliacinio skundo trūkumų nurodytas tik žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas (atsisakyta atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo) ir nenurodyta jokių trūkumų dėl apeliacinio skundo padavimo terminų; 2020 m. vasario 27 d. paduotas apeliacinis skundas kitoje su šia byla susijusiame ginče (bylos Nr. eI3-376-595/2020), skundas priimtas 2020 m. vasario 28 d.

Pareiškėjas teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigia, jog teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimas atsisakyti ištaisyti sprendimo apsirinkimą ir priimti papildomą sprendimą nėra nauji ar papildomi argumentai ar motyvai. Toks procesinių teisės normų aiškinimas prieštarauja administracinių bylų teisenos principams, įtvirtintiems ABTĮ ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse. Pažymi, kad 2019 m. gruodžio 30 d. prašyme buvo pateikti prašymai paaiškinti esmines aplinkybes, kurios liko neaiškios dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo spragų, t. y. akivaizdžių klaidų ir neišnagrinėtų prašymų bei neaptartų įrodymų.

Pareiškėjas nurodo, kad teismo išvada, jog „atsisakymas ištaisyti sprendimo apsirinkimą ir priimti papildomą sprendimą nėra nauji ar papildomi argumentai ar motyvai“ iš esmės prieštarauja teismo 2020 m. sausio 21 d. sprendimui, kuriame konstatuota, jog pareiškėjo teikiami argumentai yra „nesusieti su sprendimo priėmimo pagrindais“, „reikalavimas išbraukti negali būti laikomas prašymu ištaisyti“ ir kt. Taigi teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartyje nurodė pareiškėjo teisinio ir faktinio vertinimo klaidas, kurias pareiškėjas apeliaciniame skunde ištaisė, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas jau teigia, kad 2020 m. sausio 21 d. nutartis nieko naujo pareiškėjui neatskleidė.

Pareiškėjas pažymi, kad jis nėra aktyviai praktikuojantis teisininkas, o turi tik bendrą universitetinį teisinį išsilavinimą. Be to, pareiškėjas savaitę buvo išvykęs į kelionę užsienyje, todėl tuo metu objektyviai negalėjo skirti pakankamai laiko gilinimuisi į teisines aplinkybes. Pareiškėjas veda kitą su šia byla artimai susijusią bylą, kurioje sprendimas paskelbtas tik 2020 m. sausio 28 d. (dėl jo apeliacinis skundas paduotas 2020 m. vasario 27 d.), todėl bylų aplinkybių vertinimas yra artimai susijęs ir negali būti atsietas, o turi būti bendras.

Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas teigia, kad nors pareiškėjas 2020 m. kovo 6 d. patikslintame apeliaciniame skunde administracinėje byloje Nr. eI-1196-281/2019, apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą grindė tuo, jog visa apimtimi teismo argumentai pareiškėjui tapo žinomi tik po teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI-1196-281/2019 paskelbimo ir tai laikytina svarbia priežastimi, pagal LVAT praktiką termino praleidimas, negali būti pateisintas atostogomis. Pažymėjo, kad pareiškėjas teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1196-281/2019 gavo 2019 m. gruodžio 19 d., o į kelionę išvyko 2020 m. sausio 23 d., taigi turėjo pakankamai laiko įsigilinti į teisines aplinkybes ir laiku kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu. Be to, pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis. Pažymi, kad pareiškėjas turi įgijęs universitetinį teisinį išsilavinimą, todėl jam turi būti taikomi padidinti rūpestingumo ir atidumo imperatyvai. Nepagrįsto delsimo aplinkybė pati savaime neleidžia atnaujinti praleisto termino. Priešingas situacijos vertinimas leistų proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, kai, net ir esant akivaizdiems įrodymams dėl to, kada jie gavo skųstiną sprendimą, abstrakčios ir nepagrįstos priežastys nulemtų galimybę išvengti teisės aktuose įtvirtintų terminų

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą informuoja, kad 2018 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (10-11 6.2 E)2-52478 yra pateikęs atsiliepimą į L. U. skundą ir atsižvelgdamas į tai, kad L. U. pateiktame atskirajame skunde nėra sprendžiami su visuomenės sveikatos sauga susiję klausimai, nurodo, jog naujo atsiliepimo neteikia.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1196-281/2019, išnagrinėjo visus pareiškėjo keliamus reikalavimus, taip pat buvo išspręsti ir kiti keliami klausimai. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikto prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo kiti argumentai įeina į apeliacinio skundo ribas ir nelaikytini kaip spręstini sprendimą priėmusio teismo. Pareiškėjo prašymo argumentai, kuriais kvestionuojamas teismo sprendimo pagrįstumas, nelaikytini kaip įrodantys papildomo sprendimo priėmimo būtinybę, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo neturėtų būti vertinami. Akcentuoja, kad jau paskelbus byloje sprendimą, priėmęs sprendimą teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, todėl papildomu sprendimu jau priimto sprendimo esmė negali būti keičiama. Pareiškėjo atskirasis skundas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas ir nesudaro jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „SKV-VALDA“ atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

AB „SKV-VALDA“ teigia, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 138 straipsnyje įtvirtintas proceso teisės normas, reglamentuojančias praleisto termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo pagrindus, taip pat vadovavosi aktualia LVAT praktika. Todėl pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti bei pagrįstai atsisakė priimti apeliacinį skundą. Teismas teisingai sprendė, kad 30 kalendorinių dienų terminas apeliacinio skundo dėl sprendimo pateikimui negali būti skaičiuojamas nuo 2020 m. sausio 21 d. teismo nutarties administracinėje byloje priėmimo dienos, nes apeliacinis skundas pateiktas dėl sprendimo, bet ne dėl minėtos nutarties. Pažymi, kad pareiškėjas į kelionę švęsti gimtadienio išvyko jau po to, kai suėjo apeliacinio skundo dėl sprendimo pateikimo terminas. Todėl minėta kelionė nelėmė ir negalėjo lemti termino apeliacinio skundo patekimui praleidimo. Aplinkybė, kad pareiškėjas veda kitą tariamai su šia byla susijusią bylą, kurioje Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paskelbtas 2020 m. sausio 28 d., sprendžiant klausimą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo neturi teisinės reikšmės.

Pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose teigia, kad bylos yra artimai susijusios ir 2020 m. sausio 28 d. byloje Nr. eI3-376-595/2020 (toliau – ir Detaliojo plano byla) paskelbtas I instancijos sprendimas turi esminę įtaką dėl atskirojo skundo (toliau – ir Galutinės išvados byla) apimties dėl šių aplinkybių: Galutinės išvados byla kyla ne tik dėl procedūrinių ir materialiosios teisės normų pažeidimų; abiejose bylose kyla ginčas dėl sklypų, kurių pagrindu suformuota (duomenys neskelbtini) ir jas skiriančių gatvių schema; abiejose bylose kyla ginčas dėl sklypų, kurių laikytini kaimyniniais sklypais šiems objektams; Detaliojo plano byloje sprendžiamas klausimas dėl gretimų gyventojų pažeistų teisių apimties – tiek aplinkosaugos, tiek sveikatos apsaugos srityse; Detaliojo plano byloje sprendžiamas klausimas dėl faktinės detaliojo plano nustatytų teisinių normų apimties taikymo; Detaliojo plano byloje sprendžiamas klausimas, ar detaliajame plane numatytos teritorijos turi būti laikomos kaip neatsiejamos, ar jos gali būti vertinamos kaip atskiri vystomi objektai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti apeliacinį skundą ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ABTĮ 132 str. 1 d.). Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 132 str. 2 d.). Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo priėmimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurį siekia apskųsti pareiškėjas, priimtas 2019 m. gruodžio 19 d., todėl terminas paduoti apeliaciniam skundui dėl šio sprendimo, atsižvelgiant į ABTĮ 65 straipsnio 4 dalis nuostatą (tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena), baigėsi 2020 m. sausio 20 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą pateikė 2020 m. vasario 20 d., t. y. praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti, todėl pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi, netenkinęs pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, jo nepriėmė bei grąžino pareiškėjui sumokėtą 11,25 Eur žyminį mokestį.

Pasisakant dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, kurie, pasak pareiškėjo, sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, pažymėtina, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu termino praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-440-525/2019).

Nagrinėjamu atveju priežasčių, kurio sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam paduoti, pareiškėjas nenurodė: aplinkybė, kad pareiškėjas, po pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo priėmimo, reiškė prašymą prašymą ištaisyti klaidas ir priimti papildomą sprendimą, kurį teismas išsprendė 2020 m. sausio 21 d. nutartimi, klausimo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo kontekste nėra svarbi, kadangi tokių klausimų išsprendimas nekeičia nei pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo termino, nei jo skaičiavimo pradžios: papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, o dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, gali būti duodamas atskirasis skundas (ABTĮ 97 str. 4 ir 5 d.); rašymo apsirikimų ar aiškių aritmetinių klaidų ištaisymų klausimas išsprendžiamas priimant nutartį, dėl kurios gali būti duodamas atskirasis skundas (ABTĮ 96 str. 2 d.); kitos aplinkybės – kad pareiškėjas nėra aktyviai praktikuojantis teisininkas; kad nuo 2020 m. sausio 23 d. buvo išvykęs į užsienį, dėl ko negalėjo skirti pakankamai laiko gilintis į teisines aplinkybes; kad veda kitą susijusią bylą, kurioje pirmosios instancijos teismo sprendimas paskelbtas tik 2020 m. sausio 28 d. – taip pat nėra svarbios nagrinėjamo klausimo kontekste: proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 str. 1 d.). Taigi pareiškėjas, manydamas, kad neturi pakankamai patirties ar laiko tinkamai atstovauti savo interesus teisme, objektyviai gavėjo pavesti tai daryti atstovui, pavyzdžiui, advokatui ar advokato padėjėjui; procesinis sprendimas, priimtas kitoje byloje, nekeičia nei nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo apskundimo termino, nei jo skaičiavimo pradžios.

Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis paliekama nepakeista.

Nors trečiasis suinteresuotas asmuo AB „SKV-VALDA“ atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios, jo teigimu, bus patikslintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, tačiau iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikus teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, trečiojo suinteresuoto asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. U. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan