f8cef6d0-a3eb-4c9c-af4f-06e31d2d061d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-5875-281/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00519-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo O. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas O.

B. 2016-02-05 teismui padavė skundÄ , kurį papildė 2016-05-26, praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1, 66). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Kameros kuriuose buvo laikomas yra perpildytos. Nurodo, kad tekdavo naudotis tualetu kitų asmenų akivaizdoje, tualetas ir praustuvė nėra tinkamai atitverti.

Dėl netinkamos ventiliacijos tekdavo jausti smarvę, kameroje taip pat buvo įsiveisęs pelėsis, dėl drėgmės nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas. Dėl nurodytų aplinkybių buvo žeminamas pareiÅ¡kėjo orumas, patiriamas diskomfortas, emociÅ¡kai buvo prislėgtas.PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ pareiÅ¡kėjui praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ bei patikslintÄ skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 8–13, 74–77).PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2015-12-23 iki 2016-04-07.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas jau vienÄ kartÄ kreipėsi į teismÄ dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido LukiÅ¡kių TI-K nuo 2015-12-23 iki 2015-12-31 (administracinė byla Nr. I-2887-281/2016, proc. Nr. 3-61-3-00011-2016-4). LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Ä®statymuose nėra reglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų bÅ«ti įrengtos durelės. Sanitarinio mazgo įrengimas kamerose atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretÅ«s, nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų.

PraÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti realiai patirtas bylos dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas (2,82 Eur).Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Byla dėl dalies reikalavimų nutrauktina. Likusioje dalyje skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui dėl kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2013-07-23 iki 2014-06-05 bei nuo 2015-12-23 iki 2016 balandžio mėn. sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo laisvė nuo 2013-07-23 iki 2014-06-05 bei nuo 2015-12-23 iki 2016 balandžio mėn. LukiÅ¡kių TI-K buvo ribojama pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas.

PareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas siejamas su tuo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino, kad kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas, plotas atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat, kad sanitarinis mazgas bÅ«tų tinkamai atitvertas, kad kamerų sÄ lygos atitiktų higienos normų reikalavimus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 2 p. nustatyta, kad teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiÅ¡kėjo skundo (praÅ¡ymo) atsisakymÄ ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį.

Pažymėtina, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje privalo tikrinti, ar nėra procesinės prielaidos, kuriai esant ginčo nagrinėjimas teisme yra negalimas, t. y. teismas privalo tikrinti, ar teisme nėra iÅ¡nagrinėtas ginčas, tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1194-14).Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys tvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. I-2827-281/2016 pagal pareiÅ¡kėjo O.

B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių TI-K, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priėmė 2016-09-12 sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkino iÅ¡ dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo O. B. teisė bÅ«ti kalinamam LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas kėlė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iÅ¡ netinkamų sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2015-12-23 iki 2015-12-31, t. y. dėl laikymo kameroje kartu su rÅ«kančiais asmenimis, o taip pat dėl vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų neatitikties.

Nustačius nagrinėjamos bylos bei jau iÅ¡nagrinėtos administracinės bylos Nr. I-2827-281/2016 dalyko, pagrindo bei Å¡alių tapatumÄ , teismas konstatuoja, kad administracinė byla Nr. I-5875-281/2016 apimtyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ dėl vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto neatitikties reikalavimų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu 2015-12-23 iki 2015-12-31 nutrauktina. Todėl teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , vertins Å¡alių argumentus dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2013-07-23 iki 2014-06-05, nuo 2015-12-24 iki 2015-12-31 (Å¡iuo laikotarpiu neįskaitant reikalavimo dėl gyvenamojo ploto neatitikimų) bei laikotarpiu nuo 2016-01-15 iki 2016-04-07.Atsakovo pateikti duomenys apie pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpį LukiÅ¡kių TI-K patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas iki 2015-12-23 LukiÅ¡kių TI-K kalinamas nebuvo.

Todėl teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo argumentus, vertins pareiškėjo kalinimo laikotarpį nuo 2015-12-24 iki 2015-12-31 (šiuo laikotarpiu neįskaitant reikalavimo dėl gyvenamojo ploto neatitikimų) bei laikotarpį nuo 2016-01-15 iki 2016-04-07. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis kamerose LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį minimalųjį gyvenamÄ jį plotÄ .1996 m. sausio 18 d.

Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 3 str. nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Pagal Å¡io įstatymo 44 str. 1 d., suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 104 p. nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p., vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 d.

įsakymu Nr. V-908, kaip ir iki 2015-10-30 galiojusi HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.Bylos medžiaga patvirtina ir nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016-01-15 iki 2016-04-07 buvo laikomas toliau nurodytose kamerose: 7,78 kv. m. ploto kameroje Nr. 122 (1 asm.); 7,61 kv. m. ploto kameroje Nr. 317 (1-2 asm.); 7,30 kv. m. ploto kameroje Nr. 268 (1-2 asm.). Taigi pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas atitiko teisės aktuose nustatytÄ vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ .

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ ir faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nepažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. PareiÅ¡kėjas taip pat teigė, kad patyrė nepatogumų dėl nepilnai atitverto sanitarinio mazgo bei dėl netinkamos ventiliacijos.Iki 2015-10-30 galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 24 p. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Nuo 2015-11-01 įsigaliojusi Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 d. įsakymu Nr. V-908, įtvirtintos analogiškos nuostatos. Bylos medžiaga patvirtina, kad Lukiškių TI-K mechaninės patalpų vėdinimo sistemos nėra, todėl kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.1 p. nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ . Teismo vertinimu, natÅ«rali kamerų vėdinimo sistema (per langus) ir grotų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas Å¡iuo atveju nenustatytas.Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176, 14.5 p. nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 p. taip pat nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, o jame turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos bei įrengti karÅ¡to vandens tiekimo sistemÄ . Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje.

Pažymėtina, kad byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009-03-12 sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį adm. byloje Nr. A-257-442/2016).

Taigi pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista jo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu, kai vienoje kamerose buvo laikomas kartu su kitais asmenimis.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad kameroje buvo įsiveisęs pelėsis, dėl drėgmės nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas. Iki 2015-10-30 galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241, 26 p. nustatyta, kad santykinė oro drėgmė šiltuoju metų laiku turi būti 35-65 proc., temperatūra – 18-28C, šaltuoju metų laiku oro drėgmė turi būti 35-60 proc., temperatūra – 18-22C, 28 p. nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Nuo 2015-11-01 įsigaliojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 p. nurodoma, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, kad kameroje Nr. 316 ant lubų nustatyti pelėsio požymiai (b. l. 23–24, 37), tačiau teismas pažymi, kad grįžtamosios kontrolės metu, t. y. 2015-08-21 nustatyta, jog Å¡ie pažeidimai paÅ¡alinti, pelėsio požymių nenustatyta, pavirÅ¡iai tinkami lengvam valymui (b. l. 44–45, 46, 47). Kadangi pelėsio požymiai paÅ¡alinti iki parkeliant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kamerÄ Nr. 316 (pareiÅ¡kėjas į Å¡iÄ kamerÄ perkeltas tik nuo 2015-12-24), todėl atsakovo neteisėtų veiksmų Å¡iuo klausimu pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatyta.

Taip pat Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, kad buvo tikrintos ir kitos kameros, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, t. y. kamera Nr. 109, 122, 317, (b. l. 23 –24, 35-36, 50, 55–56), jos atitiko higienos normos reikalavimus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2016-04-29 raÅ¡tas Nr. 2.10-1122(16.4.1.10.12) patvirtina, kad nustatyta, jog kameroje Nr. 268 patikrinimo metu, kursi vyko 2016-04-20 buvo vizualiai matoma pelėsio požymių, tačiau šį pažeidimÄ Ä¯pareigota paÅ¡alinti iki grįžtamosios kontrolės (b. l. 68–69).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas pakartotinių skundų dėl nurodyto pažeidimo nereiÅ¡kė, laikytina, kad pažeidimai buvo paÅ¡alinti. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ teigti, kad Å¡iuo atveju nėra nustatytas atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas neužtikrinant higienos normos reikalavimų laikymosi, todėl Å¡ioje dalyje jam civilinė atsakomybė nekyla.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. EŽŽT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006-10-10 sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir LVAT nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012).Ä®vertinus teisinį reglamentavimÄ , teismų praktikÄ , byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K, laikotarpiu nuo 2015-12-24 iki 2015-12-31 bei laikotarpiu nuo 2016-01-15 iki 2016-04-07, kai pareiÅ¡kėjas vienoje kameroje buvo laikomas kartu su kitais asmenimis, galėjo pažeisti pareiÅ¡kėjo teisę į privatumÄ .

Tačiau, sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimÄ , nagrinėjamu atveju vertintina nurodyto pažeidimo mastas bei trukmė. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje su kitais asmenimis 11 dienų, kitas dienas pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje vienas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡gyvenimai pagal savo pobÅ«dį ir trukmę (11 dienų) laikytini tokiais, jog jo teisių pažeidimo dėl teisės į privatumÄ LukiÅ¡kių TI-K fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais (LVAT nutartis adm. byloje Nr. A-444-619/2008; 2014-11-25 nutartis adm. byloje Nr. A-575-2140/2014 ir kt.).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo O. B. skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ABTÄ® 40 str. 1 d. nurodyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovas praÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti 2,82 Eur realiai patirtų iÅ¡laidų už A4 formato lapų kopijų parengimÄ susijusių su bylos nagrinėjimu.

Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais. PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas.

Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 str. 3 d. Kaip Å¡iuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).

Atsižvelgiant į tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1, 4 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismasn u s p r e n d ė: administracinę bylÄ Nr. I-5875-281/2016 apimtyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ dėl vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto neatitikties reikalavimų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu 2015-12-23 iki 2015-12-31 nutraukti.PareiÅ¡kėjo O.

B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo O. B. teisė bÅ«ti kalinamam LukiÅ¡kių TI-K teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjo O. B. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymo priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                   Mefodija Povilaitienė                                                              Â