2022-05-04 Nr. AB-11173-3-62-3-03104-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2165-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03104-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko (pranešėjas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. A. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 21S32130 (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 6K-1726 (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikęs prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) prisidėjo prie demonstracijų prieš vyriausybę. (duomenys neskelbtini). Užsieniečio teigimu, demonstracijų tikslas buvo protestai prieš valdžioje esančią politinę partiją, siekis demokratijos, laisvės, žmogaus teisių apsaugos.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini). Pagrindinė išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis yra ta, kad negali gyventi pas (duomenys neskelbtini) dėl finansinės situacijos, o pas (duomenys neskelbtini) nenorėjo grįžti, nes (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjas manė, kad atsakovas turėjo jam užtikrinti tiesioginį ir betarpišką jo išklausymą, nes asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, negali būti paneigta asmens teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė nesuteikti pareiškėjui teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

5. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos argumentais, kuriais buvo atsisakyta pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nurodė konkrečias individualias aplinkybes, priežastį ir dėl to galimą pavojų gyvybei. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitę nužudymai dėl politinių motyvų, vykstančių kovų ir kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą, arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą. Be to, Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą (duomenys neskelbtini) ir persekiojimo priežastis (dalyvavimas demonstracijose) buvo atmestas dėl patikimumo stokos. Pasakojimas nėra detalus, nuoseklus, nepatvirtintas patikimais įrodymais. Be to, pareiškėjo pasakojimas iš dalies nesuderinamas su kilmės valstybės informacija. Remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atlikę žmonės. Tačiau tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (pareiškėjas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius). Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, konstatuota, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta.

9. Be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų jam tariamai kylančių grėsmių, todėl tos pačios aplinkybės vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, dėl to jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus. Be to, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Atsakovas Sprendime detaliai išdėstė ir įvertinto aplinkybes, pagrindžiančias išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą). Pareiškėjas nepateikė šias aplinkybes paneigiančių argumentų. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nes, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika.

II. 11. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo A. J. A. A. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 21S32130 rezoliucinės dalies 3 punktą (draudimą asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki dvejų metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos) bei 4 punktą (į C.SIS II įverto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminą sutrumpino iki dviejų metų), atitinkamai pakeitė Komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 6K-1726 dalį dėl uždraudimo asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo; likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neleistinoje vietoje. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), tautybė – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

13. Pareiškėjas pažymėjo ir tai, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Po metų jis nusprendė išvykti iš savo šalies. Pagrindinė išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis finansiniai sunkumai ir patirtas smurtas dėl dalyvavimo protestuose.

14. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo nurodytos ekonominio pobūdžio priežastys nelemia pabėgėlio statuso suteikimo. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

15. Teismo vertinimu, atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai išanalizuoti ir įvertinti jo visi nurodyti argumentai. Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad pareiškėjo istorija yra bendro pobūdžio, abstrakti, jos nepatvirtina rašytiniai įrodymai, be to, pareiškėjo pasakojimui apie tariamai patirtą persekiojimą (duomenys neskelbtini) ir persekiojimo priežastis (dalyvavimas demonstracijose) trūksta patikimumo.

16. Migracijos departamentas tyrimo metu išsamiai ištyrė pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinko informaciją apie kilmės valstybę bei pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau - EPPB) (duomenys neskelbtini) ataskaitą nustatė, jog (duomenys neskelbtini) konstitucijoje įtvirtinta saviraiškos, susirinkimų ir taikių protestų laisvė. (duomenys neskelbtini).

17. Nagrinėjamu atveju tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas galimai dalyvavo protestuose, tačiau jis nebuvo aktyvus jų dalyvis. Pareiškėjas nepriklauso politinei partijai ar organizacijai, kurios rengė protestus prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę, jis asmeniškai neorganizavo protestų, nekritikavo šalies valdžios socialiniuose tinkluose, nebuvo sulaikytas policijos. Pats pareiškėjas nurodė, kad demonstracijose kartu su kitais (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė jokių įrodymų apie jo dalyvavimą demonstracijose (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) dalyvavo kaip eilinis protestuotojas – (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) yra abstraktus ir nedetalus. Pareiškėjas nesikreipė į teisėsaugos organus dėl šio(duomenys neskelbtini), neturi jokių dokumentų šiai aplinkybei patvirtinti, nepateikė ir (duomenys neskelbtini).

18. Teismas pritarė atsakovo argumentams, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti prieglobsčio prašytoją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (prieglobsčio prašytojas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius). Nei kilmės valstybės informacija, nei paties pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra neįvykdyta, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl ko jam nesuteiktas pabėgėlio statusas.

19. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 punktas); yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos (2 punktas); yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (3 punktas). Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nuosekliai įvertino pareiškėjo individualią situaciją ir nenustatė realios ir individualios grėsmės pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą. Byloje nėra ir duomenų, jog išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas, ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Taigi pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

20. Atsakovas tyrimo metu surinko informaciją iš keleto įvairių šaltinių, tarp jų EPPB, tarptautinių organizacijų bei kitų šaltinių. Pareiškėjas nepateikė duomenų, paneigiančių Migracijos departamento surinktą informaciją. Vadovaujantis EPPB pateikiamais naujausiais duomenimis, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Kadangi atsakovas nenustatė ir individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, tai pareiškėjui nebuvo pagrindo suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

21. Teismas nurodė, kad žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Migracijos departamento komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių nenustatė ir atsakovas. Vien tai, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

22. Teismas šiuo atveju nesutiko su atsakovo išvada taikyti pareiškėjui maksimalų draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką, nes laikė tai neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų draudimo terminą; byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs dar kokių nors teisės pažeidimų. Be to, atsakovo Sprendime nepateikta argumentų, kodėl siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinęs ar klaidinęs tyrimą, būtų pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios sąlygotų maksimalaus draudimo atvykti termino taikymą. Dėl to teismas pakeitė Sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi teismas pakeitė sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, tai teismas konstatavo ir pagrindą keisti sprendimo dalį dėl perspėjimo apie draudimą įvedimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Dėl to teismas pakeitė perspėjimo laikotarpį. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė, atitinkamai atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 23. Pareiškėjas A. J. A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir užtikrinti vertėjo į (iš) (duomenys neskelbtini) kalbą (os) dalyvavimą posėdyje.

24. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo Komisijos sprendimas buvo priimtas neįvertinus jo paaiškinimų, neišklausius pareiškėjo, nedalyvaujant pareiškėjui nagrinėjimo procese, pažeidžiant vieną esminių žmogaus teisių principas — žmogaus teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas prašė užtikrinti tiesioginį ir betarpišką jo išklausymą bei dalyvavimą procese. Tačiau pareiškėjas nebuvo pakviestas į skundo nagrinėjimą ikiteisminio proceso metu. Taigi, pareiškėjo fundamentali teisė buvo akivaizdžiai pažeista, pareiškėjas nebuvo tinkamai išklausytas priimant Migracijos departamento spendimus, atsakovo sprendimai suklaidino teismą, o siekiant teisingo sprendimo byloje skirtina bylą nagrinėti nepažeidžiant skaidraus ir teisingo proceso garantijos.

25. Atsakovas netinkamai ištyrė ir įvertino pareiškėjo situaciją, susidariusią jo kilmės šalyje, neištyrė pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje veikiančių vyriausybės represinių organizacijų prievartos problematikos. Be to, nebuvo tinkamai įvertinta kilmės valstybės informacija susijusi su bendra teisės taikymo ir pareiškėjo individualios persekiojimo rizikos tikimybė. Nepagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo individualios savybės neįrodo tarptautinės apsaugos suteikimo poreikio. Šiuo atveju buvo visiškai įvykdyta „visiškai pagrįstos baimės“ nuostata ir šiuo atveju pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pareiškėjas nurodė konkrečius faktus, bet šie faktai nebuvo visapusiškai ir teisingai įvertinti. Nagrinėjamu atveju tiek iš pareiškėjo pasakojimo, tiek iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos galima pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kuri yra persekiojama valstybinio subjekto. Bėgdamas nuo persekiojimų išvyko į Lietuvą, o jei jis būtų grąžintas į savo kilmės šalį, jam grėstų mirtis ir susidorojimas.

26. Pareiškėjo nuomone, jo pasakojimas neturi formos ir turinio trūkumų, o atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją, yra nustatytos individualios aplinkybės, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojo suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra ne hipotetinio pobūdžio, o laikytina visiškai pagrįsta.

27. Atsakovas netinkamai įvertino Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatas su pareiškėjo individualiom aplinkybėm. Pagal Įstatymo 86 straipsnio 2 dalį, persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos. Pareiškėjo vertinimu, jis atitinka esmines nuostatas ir jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas bei papildoma apsauga. Nagrinėjamu atveju nebuvo teisingai įvertinta pareiškėjo atitiktis Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

28. Vertinant pareiškėjo individualią situaciją ir nurodytus aspektus bei aplinkybes, galimai buvo pažeistos Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau — ir Tvarkos aprašas), 99 punkto nuostatos.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

30. Atsakovas nurodo, kad pagal Tvarkos aprašo 222 punkte įtvirtintą bendrą taisyklę sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę į žodinį bylos nagrinėjimą, nes jis buvo išklausytas posėdyje pirmosios instancijos teisme, kuriame galėjo išsakyti visas su byla susijusias ir, jo manymu, svarbias aplinkybes. Dėl to pareiškėjo teiginiai, jog buvo pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, yra klaidinantys bei nepagrįsti.

31. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, įvertino aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Pareiškėjo pasakojimas nėra išsamus. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas galėjo dalyvauti protestuose, tačiau jis nebuvo aktyvus jų dalyvis, jis nepriklauso politinei partijai ar organizacijai, kurios rengė protestus prieš (duomenys neskelbtini), asmeniškai neorganizavo protestų, nekritikavo šalies valdžios socialiniuose tinkluose, nebuvo sulaikytas policijos dėl dalyvavimo demonstracijoje.

32. Pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) yra abstraktus ir nedetalus, nepagrindžiamas kokiais nors įrodymais. Pareiškėjo istorija ir surinkti įrodymai apie kilmės šalį savaime turi vidinių trūkumų, keliančių abejonių dėl jų tikrumo. Tokia istorija savaime nelemia pabėgėlio statuso jam suteikimo – tariamas persekiotojas (duomenys neskelbtini) nėra valstybinis subjektas. Remiantis Įstatymo 86 straipsnio 2 dalimi, nevalstybiniai subjektai gali būti „persekiojimo vykdytojais“ tik tuo atveju, jeigu valstybiniai subjektai negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Pareiškėjas neteikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), o turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaida. Atsižvelgiant į surinktą informaciją ir tai, kad pareiškėjo pasakojimas apie protestus, (duomenys neskelbtini) yra neišsamus ir abstraktus, grindžiamas prielaidomis bei perteikiamas bendro pobūdžio teiginiais, vengiant detalių ir išsamiai neatsakant į patikslinančius klausimus, pateikti duomenys negali būti pripažįstami patikimais ir laikomi „nenustatytais faktais“, todėl yra atmetami ir nenagrinėjami vertinant jo prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą. Pareiškėjo pasakojimas apie tariamai patirtą persekiojimą (duomenys neskelbtini) ir persekiojimo priežastis (dalyvavimas demonstracijose) buvo atmestas dėl patikimumo stokos. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (pareiškėjas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius).

33. Tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Dėl to laikytina, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis turima kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis, tačiau (duomenys neskelbtini) Europos Sąjungos pabėgėlių agentūros (toliau – ESPA) ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Migracijos departamentas neturi duomenų, kad situacija pareiškėjo kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, šiuo atveju pats pareiškėjas taip pat nepateikė konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta. Taigi pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

34. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste ir pagrįstai konstatavo, jog nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, todėl jo deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja atsakovo rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

38. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

40. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

41. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

42. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

43. Pagal 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą, atlikdamas tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

44. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, kad dalyvavo protestuose, nukreiptuose prieš valdžioje buvusią partiją, buvo (duomenys neskelbtini). Kaip išvykimo iš kilmės šalies priežastį pareiškėjas nurodė ir finansinę situaciją.

45. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo dalyvavimo protestuose ir dėl to kylančios individualios persekiojimo grėsmės, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjo pasakojimui apie tariamai patirtą persekiojimą (duomenys neskelbtini) ir persekiojimo priežastis (dalyvavimą demonstracijose) trūksta patikimumo. Atsakovas išsamiai apklausė pareiškėją, išanalizavo ir įvertino visas jo nurodytas aplinkybes ir argumentus, taip pat kilmės šalies informaciją ir padarė išvadą, kad pareiškėjo istorija yra bendro pobūdžio, abstrakti, vengiama konkretesnių detalių, išsamesnių paaiškinimų, taip pat pasakojimas nepatvirtintas kokiais nors įrodymais. Atsakovo nuomone, pareiškėjas galėjo dalyvauti protestuose, tačiau tik kaip eilinis protestuotojas: jis nepriklausė kokia nors politinei partijai, asmeniškai neorganizavo protestų, nekritikavo valdžios socialiuose tinklapiuose, nebuvo sulaikytas policijos dėl dalyvavimo protestuose. Pareiškėjas pats nepateikė kokių nors įrodymų, nuotraukų, vaizdo įrašų pagrįsti savo dalyvavimui protestuose. Atsakovas padarė išvadą, kad toks pareiškėjo pasakojimas iš dalies nesuderinamas su kilmės valstybės informacija, nes padidintą persekiojimo grėsmę patyrė protestų organizatoriai, opozicijos lyderiai, žurnalistai, aktyviai kritikavę valdžios ir karinių organizacijų veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas pagal jo pasakojimą nepriskirtinas prie asmenų, kurie susiduria su padidinta persekiojimo rizika, t. y. jis galėjo būti tik eilinis jų dalyvis. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog vien fakto, kad prieglobsčio prašytojas dalyvavo proteste, nepakanka pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti (žr., pvz., 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1241-968/2022; 2022 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1641-629/2022).

46. Pareiškėjo pasakojimas, jog jam grasino, (duomenys neskelbtini) taip pat gana abstraktus. Pareiškėjas tik keliais sakiniais, apibendrintai nupasakojo, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė kokių nors (duomenys neskelbtini) patvirtinančių įrodymų, taip pat, kad būtų kreipęsis į teisėsaugos organus. Atsakovas nusprendė, kad tokia prieglobsčio prašytojo istorija savaime nelemia pabėgėlio statuso jam suteikimo, nes tariamas persekiotojas (duomenys neskelbtini) nėra valstybinis subjektas. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, kad tariamas persekiotojas galėtų veikti valstybės vardu ar pasitelkti valstybę vykdant persekiojimą. Pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Pažymėtina ir tai, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė. Tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo.

47. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė ir sunkia finansine situacija (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo įvardijama ekonominio pobūdžio priežastis nelemia pabėgėlio statuso suteikimo. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas visapusiškai ir objektyviai, vadovaujantis Tvarkos aprašo reikalavimais. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, įvertino individualias pareiškėjo savybes ir, atsižvelgęs į surinktą aktualią kilmės šalies informaciją, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, nepagrįsta objektyviais įrodymais, išsamus tyrimas nepatvirtino individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį. Pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

49. Dėl pareiškėjo argumento, kad neteisingai įvertintos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nuostatos ir pareiškėjo atitiktis šioms nuostatoms, teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyti pagrindai papildomai apsaugai suteikti siejami su konkrečiam asmeniui gresiančiomis individualiomis grėsmėmis. Atsakovo atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai ar mirties bausmė. Prieglobsčio prašytojo gyvenamosios vietovės saugumo situacijai įvertinti atsakovas rėmėsi (duomenys neskelbtini) Europos Sąjungos pabėgėlių agentūros (toliau – ESPA) ataskaita, pagal kurią šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsakovas neturėjo duomenų, kad situacija pareiškėjo kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, kokių nors konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta, nepateikė ir pareiškėjas. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo individualias savybes, taip pat į atsakovo surinktą kilmės šalies informaciją, konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad atsakovas turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas jokiais teisiniais argumentais ir bylos faktais nepaneigė naujausių EPPB (ESPA) pateiktų duomenų apie padėtį (duomenys neskelbtini). Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiais duomenimis rėmėsi. Tokiais remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021). Kartu pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį. Nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį, vertinama individuali prieglobsčio prašytojo situacija visame kilmės valstybės kontekste.

51. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, t. y. teisė nagrinėti skundą Komisijoje žodinio proceso tvarka, akcentuotina, kad administracinis teismas byloje tiria viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, nagrinėjamu atveju – Departamento, o ne išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos – Komisijos, sprendimo teisėtumą (ABTĮ 3 straipsnis). Be to, pagal teisės būti išklausytam principą reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektas informuotų suinteresuotą asmenį apie pradėtą administracinę procedūrą, jeigu administracinę procedūrą, galinčią paveikti privataus asmens teises, laisves ar interesus, inicijuoja viešojo administravimo subjektas arba kitas privatus asmuo. Jeigu suinteresuotas asmuo (šiuo atveju užsienietis) pats inicijuoja administracinę procedūrą, nėra poreikio informuoti, kad procedūra prasidėjo, nes dažniausiai toks asmuo pats pateikia faktus, įrodymus ir argumentus. Taip yra ir nagrinėjamu atveju, prieglobsčio prašytojas pateikdamas skundą Komisijai, šiame skunde išdėstė savo argumentus dėl Departamento sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

52. Kartu pažymėtina, kad prieglobsčio bylose yra įtvirtinta specifinė teisės būti išklausytam įgyvendinimo forma – prieglobsčio prašytojo apklausa. Vienas iš valstybės pareigos bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju aspektų yra tinkamai atlikta apklausa, tai yra specifinė prieglobsčio procedūrai būdinga teisės būti išklausytam įgyvendinimo forma. Taigi, teisė būti išklausytam prieš priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos prašymo turi leisti prieglobsčio prašytojui išreikšti savo nuomonę dėl visų šių aplinkybių, kad jis galėtų pagrįsti savo prašymą ir kad būtų sudarytos sąlygos administracijai visiškai susipažinus su aplinkybėmis individualiai įvertinti Direktyvos 2004/83 4 straipsnyje nurodytus faktus ir aplinkybes ir nustatyti, ar esama realios rizikos, kad šis prašytojas, jeigu bus grąžintas į savo kilmės valstybę, patirs smurto veiksmus, kaip jie suprantami pagal šią direktyvą (Teisingumo Teismo sprendimo M. prieš Minister of Justice and Equality, Ireland, Attorney General byloje C-560/14, ECLI:EU:C:2017:101, 37 p.).

53. Įvertinusi šioje nutartyje išdėstytas nagrinėjamoje prieglobsčio byloje atliktos pareiškėjo apklausos aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad atsakovo atlikta prieglobsčio prašytojo apklausa neatitiko minėtų teisės aktų reikalavimų arba teisės būti išklausytam principo. Be to, pareiškėjas įgyvendino teisę į žodinį bylos nagrinėjimą, nes jis buvo išklausytas posėdyje pirmosios instancijos teisme ir galėjo išsakyti visas su byla susijusias ir, jo manymu, svarbias aplinkybes. Dėl to pareiškėjo argumentai skunde, jog buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, yra nepagrįsti.

54. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. J. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Virginija Volskienė

Artūras Driukas

Rytis Krasauskas