2022-05-04 Nr. AB-11356-4-45-3-00046-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2398-492/2022

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00046-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini), jo atstovui advokatui Ričardui Kubiliui,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Gabrielei Vasiliauskienei,

vertėjams Sanjeev Arunprakash Srilekha, Tadui Tvarijonui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini)piliečio (duomenys neskelbtini) prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini)skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 22S64192 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo sąlygų ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsienietis nurodė, kad jis yra daug mėnesių sulaikytas, yra labai nusiminęs, neturi ramybės. Pareiškėjas teigė, kad jis neplanuoja niekur bėgti ir prašė suteikti jam galimybę laisvai judėti..

3. Pareiškėjas akcentavo, kad nėra duomenų apie tai, kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir visuomenei, pareiškėjas bendradarbiauja su valstybės institucijomis, teikia pagalbą.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą 2021 m. liepos mėn. pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją. Jis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Po sulaikymo užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas yra prieglobsčio prašytojas.

6. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas Sprendimu įleido Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; taip pat Sprendimu apgyvendino Užsienietį Pabradės Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

7. Pirmosios instancijos teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatas (1408 str. 3 d., 5 d., 6 d.).

8. Teismas konstatavo, kad tai, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, būdamas apklaustas teikė nenuoseklią informaciją, rodo, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, todėl Sprendimas Užsienietį apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra teisėtas ir pagrįstas.

9. Teismas, išnagrinėjęs užsieniečio skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, nusprendė, kad Migracijos departamentas Sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką Užsieniečio situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste, Užsieniečio nesutikimas su priimtu Sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

10. Teismas pabrėžė, kad Užsieniečio asmenybė nėra nustatyta, egzistuoja pagrindai, leidžiantys manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, todėl alternatyvi sulaikymui priemonė Užsieniečiui negali būti skirta.

III. 11. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Užsieniečio skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas nurodo, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, jis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Pareiškėjas ilgai laikomas laisvės apribojimo sąlygomis, jo teisę į laisvę pažeista, jam taikoma apgyvendinimo priemonė nesiskiria nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos namuose. Pareiškėjas teigia, kad šioje situacijoje gali būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė.

13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Migracijos departamentas paaiškina, kad Užsienietis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nepateikė nei originalių dokumentų, nei jų kopijų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, teikė klaidinančią informaciją apie savo tapatybę, pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta.

15. Migracijos departamentas pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

16. Migracijos departamentas akcentuoja, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjui Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas.

17. Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą ginčijamų sprendimų kontekste.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 22S62767 dalies dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo teisėtumo bei pagrįstumo ir reikalavimo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, todėl sprendimas apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pritaikius Užsieniečiui švelnesnę priemonę, jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos.

20. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, jis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, teigiama, kad šioje situacijoje gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė.

21. Teisėjų kolegija teismo posėdyje nustatė, kad pareiškėjas turi savo asmens dokumento kopiją telefone, tačiau nebuvo jos pateikęs Migracijos departamentui.

22. Įstatymo 2 straipsnio 64 dalyje nustatyta, jog galutinis sprendimas – šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ir nėra priimtas galutinis sprendimas dėl jo prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje.

23. Pažymėtina, jog dėl masinio užsieniečių antplūdžio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija iki šiol nėra atšaukta, todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos taikomos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

24. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

25. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

26. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

27. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Migracijos departamento vertinimu, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas Sprendimas priimtas nustačius Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte įvardytas aplinkybes (užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); taip pat Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte įvardytas aplinkybes (prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais). Departamentas Sprendime nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik būdamas sulaikytas, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo pasakojimą, teikė skirtingas pasakojimo detales. Departamentas Sprendime akcentavo, kad, atsisakius suteikti asmeniui prieglobstį, vengdamas grąžinimo asmuo gali pasislėpti ir / arba bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį.

29. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jei nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir negalėtų kilti papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4182-525/2021). Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1975-552/2022 Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimas Nr. 21S41406, kuriuo atsisakyta suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje, buvo panaikintas ir pareiškėjo prieglobsčio prašymas perduotas Migracijos departamentui nagrinėti iš naujo, taigi, šiuo atveju pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai dar turi būti išaiškinti.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kurias teismas vertino kaip pareiškėjo nebendradarbiavimą (atvykimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai, asmenų grupėje, įrodymais nepagrįstas prieglobsčio prašymas), taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdyje nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas, turėdamas asmens dokumento kopiją, jos nepateikė Migracijos departamentui, nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą teigti, kad Užsieniečio laikinas apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, nagrinėjamu atveju yra būtina priemonė, skirta užtikrinti, kad būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas, todėl Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs Užsieniečio skundo, priėmė teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjui nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, o buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pareiškėjui taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini)piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Dainius Raižys

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė