f8cd11b2-d3f5-4785-8d3f-5f332b45d356 · Lietuvos apeliacinis teismas

IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinės žalos ir 3 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 11 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Algirdo GailiÅ«no, Konstantino Gurino ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant JÅ«ratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei J.

S. ir jos atstovui advokatui Egidijui Milašiui,trečiajam asmeniui T. S. ,viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų J. S. ir S. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui S. G. dėl paskolos priteisimo; trečiuoju asmeniui, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, byloje dalyvauja T. S. . Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ieškovė J.

S. patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2003 m. lapkričio 15 d. savo broliui S. G. paskolino 4 200 USD, 12 817 GBP ir 11 400 Lt. 2004 m. vasario 16 d. atsakovui paskolino dar 7 000 litų. IÅ¡ viso buvo paskolinta 93 905 Lt. Paskolos buvo įformintos 2003 m. lapkričio 15 d. ir 2004 m. vasario 16 d. suraÅ¡ytais paskolos raÅ¡teliais. Atsakovas pasiskolintus pinigus įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2007 m. rugpjūčio 16 d. kartu su palÅ«kanomis 7 035 USD, 21 468,475 GBP ir 29 905 Lt. Tačiau atsakovas grÄ Å¾ino tik 13 000 Lt ir liko skolingas 127 989 Lt. 2007 m. liepos mėn. nuvykus pas atsakovÄ , pastarasis paskolos raÅ¡telius pagrobė ir, užuot atidavęs paskolintus pinigus, surašė bendrÄ 127 989 Lt dydžio paskolos sutartį.

Remdamasi iÅ¡dėstytu, ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 127 989 Lt dydžio įsiskolinimÄ ir 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas. Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė jokios paskolos nesuteikė. PrieÅ¡ingai, praÅ¡omÄ priteisti sumÄ ieÅ¡kovei 2004 m. vasario 16 d. ir 2005 m. gruodžio 15 d. paskolino pats atsakovas. Paskola buvo reikalinga ieÅ¡kovės sÅ«nui namui pirkti bei verslui Anglijoje pradėti. IeÅ¡kovei papraÅ¡ius, buvo padaryta jos skolų suvestinė – 2007 m. rugpjūčio 2 d.

į vienÄ raÅ¡tÄ suraÅ¡ytos visos skolos. Å i suvestinė buvo suraÅ¡yta dviem egzemplioriais, kurių vienas teko ieÅ¡kovei, o kitas liko pas atsakovÄ . Nurodė, kad Å¡iuo metu galėtų pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl 11 410 Lt paskolos dalies priteisimo, tačiau kitai daliai dar nėra suėjęs grÄ Å¾inimo terminas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 71 359,48 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, 100 Lt žyminio mokesčio ir 3 320,10 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės – 1 305,26 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Teismas taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 2 040 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė buvo atleista. Kita ieškinio dalis buvo atmesta.Teismas nustatė, kad byloje yra dvi ankstesnių skolų suvestinės – viena pateikta ieškovės, kita – atsakovo. Pirminių paskolos sutarčių nepateikta. Ieškovės teigimu, jos pateiktoje suvestinėje užfiksuotos 2003 m. lapkričio 15 d. ir 2004 m. vasario 16 d. atsakovui suteiktos paskolos. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad jo pateiktoje suvestinėje nurodytos 2004 m. vasario 16 d. ir 2005 m. gruodžio 15 d. ieškovei suteiktos paskolos.

Teismas nustatė, kad abejose suvestinėse užfiksuotos tokio paties dydžio skolos, jas ranka surašė atsakovas. SuraÅ¡ant Å¡iuos dokumentus, Å¡alių santykiai buvo geri. Teismas nurodė, kad atsakovas pripažįsta raÅ¡antis su klaidomis. Ekspertizės iÅ¡vada paneigia atsakovo teiginį, kad ieÅ¡kovės pateiktoje skolų suvestinėje žodis „skolinÄ â€œ buvo taisytas po suvestinės sudarymo, nes turėjo bÅ«ti „skolinų“, kaip ir atsakovo pateiktoje suvestinėje. Nors atsakovas teigia, kad bÅ«tent jis skolino pinigus ieÅ¡kovei, tačiau teismine tvarka paskolos nereikalauja, todėl, teismo nuomone, jis neturi pagrindo pasisakyti dėl Å¡io motyvo.

Teismas taip pat sprendė, kad ieÅ¡kovės suvestinė patvirtina anksčiau atsiradusios skolos dydį bei pinigų perdavimo faktÄ . Å is dokumentas gali bÅ«ti laikomas skolos dokumentu (CK 6.871 str. 3 d.).Teismas nurodė, kad ginčas kyla dėl ieÅ¡kovės pateiktos skolų suvestinės sudarymo datos. IeÅ¡kovė nurodo, kad Å¡is dokumentas buvo sudarytas 2007 m. liepos 13 d., o atsakovas – 2007 m. rugpjūčio 2 d. IeÅ¡kovės pateiktame medicininiame pažymėjime nurodyta, kad nuo 2007 m. liepos 28 d. ieÅ¡kovė buvo traumuota dėl abiejų kulkÅ¡nių lūžio, todėl, teismo nuomone, labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovė suvestinės 2007 m. rugpjūčio 2 d. negalėjo sudaryti.

Be to, liudytoja L. R. parodė, kad ieÅ¡kovė 2007 m. rugpjūčio 2 d. – per savo gimtadienį – gulėjo su sulaužyta koja. Teismas pažymėjo, kad suvestinės sudarymo data yra reikÅ¡minga jos įvykdymo terminui. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji pratęsė skolos grÄ Å¾inimo terminÄ vienam mėnesiui – iki 2007 m. rugpjūčio 16 d. Tai paneigia atsakovo teiginį, kad pagal jo skaičiavimÄ dar nėra suėjęs paskolos grÄ Å¾inimo terminas, todėl jis negali kreiptis į teismÄ .

Teismas pažymėjo, kad byloje reikÅ¡minga tai, jog Å¡alys nepateikė pirminių paskolos sutarčių. Atsakovo argumentas, jog bÅ«tent jis skolino ieÅ¡kovei, turi bÅ«ti įrodytas pirminių sutarčių originalais, nes juos atsakovas turėjo raÅ¡ant suvestinę. Atsakovo veiksmai – pirminių paskolos sutarčių sunaikinimas iki negrÄ Å¾inta paskola – prieÅ¡tarauja logikai bei atidaus ir rÅ«pestingo verslininko, kuriuo gali bÅ«ti laikomas atsakovas, standartui. RaÅ¡ydamas suvestinės tekstÄ , atsakovas buvo atsakingas už tinkamÄ jo suraÅ¡ymÄ .

Esant raÅ¡ymo netikslumams, atsakovas turi prisiimti neigiamų pasekmių rizikÄ . Teismas nurodė, kad viena iÅ¡ paskolos valiutų yra Didžiosios Britanijos svarai. Ä®rodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovės sÅ«nus dirbo Å¡ioje valstybėje, o ieÅ¡kovė 2003 m. rugsėjo 13 d. iÅ¡ savo banko sÄ skaitos paėmė 13 750 GBP. Tai paneigia atsakovo argumentÄ , kad Å¡iam ieÅ¡kovės sÅ«nui buvo reikalingi pinigai. Liudytojų M. S. ir A. G. paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad pinigus ieÅ¡kovei siuntė sÅ«nus iÅ¡ Anglijos, o ne prieÅ¡ingai.

Be to, M. S. paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad atsakovas 2007 m. lapkričio 13 d. grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 10 000 Lt, o ieÅ¡kovė Å¡iÄ sumÄ padėjo banke Klaipėdoje, o ne pagal savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Å ie paaiÅ¡kinimai sutampa su ieÅ¡kovės, jie taip pat patvirtinti ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos dokumentais. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal atsakovo aiÅ¡kinimÄ 3 000 Lt ieÅ¡kovė skolinosi židinio pirkimui, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų matyti, kad židinį ji pirko 2002 m. lapkričio 21 d.

– iki Å¡alių įrodinėjamų paskolos santykių. Atsakovas Å¡ių įrodymų nepaneigė. IeÅ¡kovė yra deklaravusi atsakovui skolintas lėšas, tuo tarpu atsakovas įrodymų dėl skolos deklaravimo, svarų įsigijimo nepateikė.Teismas, įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė 2003 m. lapkričio 15 d. perdavė atsakovui 4 200 USD, 12 817 GBP ir 18 040 Lt. Paskola turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta iki 2007 m. rugpjūčio 16 d. Nors ieÅ¡kovė nurodė, kad 2007 m. liepos 13 d. atsakovas jai grÄ Å¾ino 13 000 Lt, tačiau Å¡ios sumos iÅ¡ praÅ¡omos priteisti sumos neiÅ¡skaičiuoja, todėl ieÅ¡kovei turi bÅ«ti priteista 5 040 Lt, 4 200 USD ir 12 817 GBP.

Kitų valstybių valiuta nurodytos sumos perskaičiuotinos pagal ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ buvusį oficialių valiutų kursÄ , ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei iÅ¡ viso priteistina 71 359,48 Lt skolos.Teismas taip pat nurodė, kad tuo atveju, kai byloje pareikÅ¡tas reikalavimas priteisti skolÄ , kurios mokėjimo terminas suėjo, ir procesines palÅ«kanas, tai su pagrindinės skolos reikalavimu yra reikalaujama ir nuostolių, patiriamų dėl skolininko praleisto termino, priteisimo. Jeigu kreditorius neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o tik remiasi įstatymo nustatytu procesinių palÅ«kanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių.

Teismo nuomone, ieÅ¡kovė neįrodinėja savo didesnių nuostolių. Be to, turi bÅ«ti įvertintas ir susitarimas dėl netesybų ir Å¡alių artimas giminystės ryÅ¡ys. Nors įstatyme įtvirtina prezumpcija, kad paskola yra atlygintinis sandoris, tačiau susitarimas dėl palÅ«kanų, kaip vienos iÅ¡ netesybų rÅ«Å¡ies, privalo bÅ«ti raÅ¡ytinės formos, aiÅ¡kiai nurodant palÅ«kanų dydį ir jų skaičiavimo terminÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos skolų suvestinės neįmanoma tiksliai nustatyti palÅ«kanų dydžio bei jų skaičiavimo termino, todėl už Å¡iuos netikslumus yra atsakinga ieÅ¡kovė, savo paraÅ¡u patvirtinusi, kad sutinka su atsakovo skaičiavimu.

Teismo manymu, įvertinus palÅ«kanų dydį (nuo 7 000 Lt sumos – 4 410 Lt, nuo 11 040 Lt – 7 452 Lt, nuo 12 817 GBP – 8 651 GBP), darytina iÅ¡vada, kad tai neprotingai didelės sumos, kurių skaičiavimas neįrodytas įstatymo nustatyta raÅ¡ytine forma. Ä®vertinus, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų dėl turėtų nuostolių dėl paskolos negrÄ Å¾inimo, nepateikė aiÅ¡kaus raÅ¡ytinio susitarimo dėl sutartinių palÅ«kanų, skolos suvestinė laikytina tik pinigų perdavimo faktÄ patvirtinančiu įrodymu, paskolos teisiniai santykiai susiklostė tarp artimų giminaičių, ieÅ¡kinio dalis dėl sutartinių palÅ«kanų atmestina.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas (atsakovas) S. G. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo spendimo dalį, kuria tenkintas ieÅ¡kinys, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:1. Teismas rėmėsi tik ieÅ¡kovės pateikta skolų suvestine ir prielaidomis, esÄ ieÅ¡kovė turėjo pinigų, o atsakovas dalį skolos grÄ Å¾ino. Kadangi paskolos sutartis yra realinė, ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, kad perdavė pinigus atsakovui.

Å iÄ aplinkybę ieÅ¡kovė įrodinėjo Å¡eimos narių parodymais, tačiau pastarieji negalėjo nurodyti konkrečių pinigų perdavimo aplinkybių (iÅ¡ ko susideda paskola, kokiomis kupiÅ«romis buvo skolinta, koks paskolos terminas). Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl atsakovo pateiktos skolų suvestinės, kurioje nurodyta „AÅ¡ tau skolinu“, o jos pabaigoje ieÅ¡kovė įrašė „sutinku“ ir pasirašė. Abi suvestinės turi bÅ«ti vertinamos kartu. Pagal CK 6.65 straipsnį nurodytos suvestinės buvimas pas atsakovÄ patvirtina tai, kad prievolė nėra įvykdyta.

Būtina įvertinti, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose kaitalioja paskolų suteikimo datas, negali atsakyti, iš ko susideda jos reikalavimas. Tuo tarpu atsakovo nurodytos aplinkybės ir argumentai patvirtina, kad būtent jis paskolino ieškovei. Ieškinio nepareiškimas dėl skolos priteisimo iš ieškovės negali būti traktuojamas skolos pripažinimu.

2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė turėjo piniginių lėšų. Nors pagal Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymÄ gyventojas privalėjo deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turimas 50 000 Lt virÅ¡ijančias pinigines lėšas ar suteiktas 2 000 Lt virÅ¡ijančias paskolas, tokio turto nei ieÅ¡kovė, nei jos sutuoktinis nedeklaravo. IeÅ¡kovės 2008 m. rugsėjo 4 d. pateikta 2007 m. rugsėjo 1 d. – 2008 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio turto deklaracija, kurioje nurodyta, kad ji yra paskolinusi atsakovui 125 000 Lt, bei 2008 m. lapkričio 5 d. pateiktos turto deklaracijos už 2003, 2004 ir 2005 m., kurių teikti ieÅ¡kovė neprivalėjo, nepatvirtina, kad ieÅ¡kovė turėjo piniginių lėšų ir galėjo juos paskolinti atsakovui, nes jos buvo pateiktos tik civilinės bylos nagrinėjimo metu gavus atsakovo procesinius dokumentus.

PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, ieÅ¡kovės banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai nepatvirtina, kad ji bÅ«tų turėjusi piniginių lėšų. IeÅ¡kovė savo lėšų neturėjo, ji tik tarpininkavo iÅ¡gryninant už užsienio valstybių gautus pinigus ir juos grÄ Å¾inant savininkams.

3. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad 10 000 Lt padėjimas į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ ir atsakovo atliktas 3 000 Lt pervedimas patvirtina atsakovo skolÄ . Aplinkybė dėl indėlio padėjimo nustatyta liudytojo M. S. paaiÅ¡kinimais, tačiau jis yra ieÅ¡kovės sÅ«nus, jo santykiai su atsakovu blogi, todėl Å¡iais paaiÅ¡kinimais nebuvo galima vadovautis. Atsakovas pavedime dėl 3 000 Lt nenurodė, kad tai yra skolos grÄ Å¾inimas, o konkrečių aplinkybių, kokiam tikslui bus panaudoti ieÅ¡kovei pervesti pinigai, atsakovas galėjo tiksliai ir nežinoti.

4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad skolų suvestinės nebuvo sudarytos 2007 m. rugpjūčio 2 d. Å iÄ datÄ aiÅ¡kiai nurodė liudytojas B. A. V. , dalyvavęs suraÅ¡ant aptariamas suvestines. Tuo tarpu liudytoja L. R. ten nedalyvavo, todėl jos parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Pagal medicininę pažymÄ ieÅ¡kovė gydėsi ambulatoriÅ¡kai, pažymoje nenurodyta, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų negalėjusi judėti.5. Teismo argumentas, kad atsakovas yra verslininkas, todėl jam keliami aukÅ¡tesni reikalavimai, kad nė vienas verslininkas nesunaikintų paskolos dokumentų iki skola negrÄ Å¾inta, yra nepagrįstas.

IeÅ¡kovė taip pat yra iÅ¡silavinusi, o tretysis asmuo turi netgi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , todėl aukÅ¡tesni reikalavimai turėtų bÅ«ti taikomi kitai Å¡aliai, o ne atsakovui. Paskolos raÅ¡teliai buvo sunaikinti ne atsakovo iniciatyva, o abiem Å¡alim sutarus po to, kai buvo pasiraÅ¡ytos skolų suvestinės, apėmusios anksčiau turėtų paskolos raÅ¡telių turinį. Apeliantė (ieÅ¡kovė) J. S. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesta dalis ieÅ¡kinio reikalavimų, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:1. Teismas nepagrįstai nepriteisė palÅ«kanų už naudojimÄ si paskola (CK 6.870 str. 1 d., 6.872 str. 1 d.). PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, ieÅ¡kovė neprašė priteisti palÅ«kanų, kompensuojančių minimalius nuostolius už termino praleidimÄ . Atsakovas privalėjo grÄ Å¾inti palÅ«kanas ne kaip netesybas, o kaip atlyginimÄ už naudojimÄ si svetimais pinigais 42-45 mėn. laikotarpį. PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktos skolų suvestinės galima nustatyti palÅ«kanų dydį ir jų skaičiavimo terminÄ .

PalÅ«kanų skaičiavimo terminai mėnesiais sutampa su ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, kad paskolos buvo suteiktos 2003 m. lapkričio 15 d. ir 2004 m. vasario 16 d., bei su paskolų grÄ Å¾inimo data – 2007 m. rugpjūčio 16 d. Å alys buvo susitarusios dėl 1,5 procento dydžio mėnesinių arba 18 procentų dydžio metinių palÅ«kanų, kurios, atsižvelgiant į paskolų terminÄ , į tai, kad paskolos neužtikrintos įkeitimu, dėl jų nekelta kitų reikalavimų, laikytinos protingomis, todėl teismas negalėjo jų mažinti netgi laikydamas jas netesybų forma.

Dėl Å¡ių priežasčių iÅ¡ atsakovo turėjo bÅ«ti priteista 6 879, 98 Lt palÅ«kanų nuo 4 200 USD paskolos, 37 885,70 Lt palÅ«kanų nuo 12 817 GBP ir 11 862 Lt palÅ«kanų nuo 11 040 Lt ir 7 000 Lt paskolų, iÅ¡ viso 56 627,68 Lt palÅ«kanų.2. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė apie bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , nors motyvuojamojoje dalyje ir buvo pažymėta, kad ieÅ¡kovei priteistina 1 000 Lt už ekspertizės atlikimÄ .

3. Teismas nepagrįstai nekompensavo liudytojams D. S. ir K. S. jų atvykimo į teismÄ iÅ¡ Jungtinės Karalystės iÅ¡laidų, nors jas patvirtinantys įrodymai ir buvo pateikti. IeÅ¡kovė J. S. praÅ¡o atmesti atsakovo S. G. apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ . Savo ruožtu atsakovas S. G. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės J. S. skundÄ . Tretysis asmuo T. S. praÅ¡o tenkinti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , o atsakovo skundÄ atmesti. Savo atsiliepimuose byloje dalyvaujantys asmenys iÅ¡ esmės pakartoja ankstesniuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl paskolos grÄ Å¾inimo. Kiekviena Å¡alis, remdamasi iÅ¡ esmės tai pačiais raÅ¡ytiniais dokumentais, įrodinėja, kad bÅ«tent ji yra kreditorius, o kita Å¡alis – skolininkas, tai yra, ieÅ¡kovė teigia skolinusi pinigus atsakovui, o atsakovas tai neigia ir savo ruožtu teigia pats skolinęs ieÅ¡kovei.Paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jei sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.).

Paskolos sutartis yra realinė – ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daikto perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Taigi esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti tokiÄ pat sumÄ ar kiekį daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu nesusitarta dėl neatlygintinos paskolos. Pažymėtina, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų (CK 6.871 str. 1 d.).

RaÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 3 d.). Nesilaikius privalomos raÅ¡ytinės sutarties formos, taikomas ribotas įrodymų leistinumas, tai yra, neleidžiama sutarties sudarymo ar jo įvykdymo fakto įrodinėti remiantis liudytojų parodymais, iÅ¡skyrus įstatymų nurodytus atvejus (CK 1.93 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad paskolos teisiniai santykiai tarp Å¡alių galėjo atsirasti 2003 m. lapkričio 15 d. ir 2004 m. vasario 16 d. (ieÅ¡kovės teigimu) arba 2004 m. vasario 16 d. ir 2005 m. gruodžio 15 d. (atsakovo teigimu).

Å alys sutaria, kad paskolos santykiai tarp jų buvo įforminti dviem raÅ¡ytinėmis paskolos sutartimis, parengtomis dviem egzemplioriais – po vienÄ kiekvienai iÅ¡ Å¡alių. Pinigai, Å¡alių teigimu, buvo perduoti sutarčių sudarymo metu. Esminio ginčo dėl paskolintos pinigų sumos ir valiutos nėra – Å¡alių paaiÅ¡kinimai skiriasi tik tuo, kad atsakovas teigia skolinęs 11 400 Lt mažiau, nei tai nurodo ieÅ¡kovė (atsakovas Å¡iÄ sumÄ Ä¯vardina palÅ«kanomis nuo kai kurių paskolintų sumų, o ieÅ¡kovė – paskolos dalimi).

Minėtų rašytinių paskolos sutarčių iki šių dienų neišliko. Ieškovės teigimu, jai priklausiusius sutarčių egzempliorius pasisavino atsakovas, o pastarasis teigia, kad visi sutarčių egzemplioriai buvo sunaikinti šalių sutarimu. Nepaisant to, šalys pripažįsta, kad vietoje paskolos sutarčių 2007 m. liepos 3 d. (ieškovės teigimu) arba 2007 m. rugpjūčio 2 d. (atsakovo teigimu) buvo surašyta abiejų paskolų suvestinė, kurioje buvo užfiksuoti anksčiau susiklostę šalių santykiai (T. 2, b. l. 152-153).

Suvestinė buvo parengta dviem egzemplioriais, kad po vienÄ tektų kiekvienai iÅ¡ Å¡alių, abu suvestinės egzempliorius savo ranka surašė atsakovas. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes bei remiantis įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklėmis, ieÅ¡kovei teko pareiga įrodyti, kad ji perdavė atsakovui nurodomÄ pinigų sumÄ , o atsakovas įsipareigojo Å¡iÄ sumÄ kartu su palÅ«kanomis grÄ Å¾inti (CPK 12, 178 str., CK 6.870 str. 1, 2 d.).

Kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės nebuvo įrodytos.Nurodyta paskolų suvestinė suraÅ¡yta su gramatinėmis klaidomis, o jos turinį iÅ¡ esmės sudaro skaičiai ir aritmetiniai veiksmai. Be to, Å¡alių turimi suvestinės egzemplioriai nežymiai skiriasi. Teisėjų kolegijos nuomone, nei vienas iÅ¡ suvestinės egzempliorių turinys neleidžia daryti iÅ¡vados, kuri iÅ¡ Å¡alių buvo paskolos davėjas, o kuri – paskolos gavėjas, kokia pinigų suma ir kada bei kokiomis sÄ lygomis buvo perduota.

Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti suvestinę skolos dokumentu CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme.Nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi paskolos sutarties raÅ¡ytinės formos reikalavimo, todėl ieÅ¡kovė prarado teisę remtis liudytojų parodymais įrodinėdama tiek pinigų perdavimo atsakovui, tiek dalies paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ (CK 1.93 str. 2 d.). Kartu pastebėtina, kad liudytojai, kurių parodymais pirmosios instancijos teisme rėmėsi ieÅ¡kovė, yra jos artimieji giminaičiai ar pastarųjų Å¡eimos nariai, giminaičių santykiai su atsakovu yra sudėtingi ir konfliktiÅ¡ki, todėl Å¡ių įrodinėjimo priemonių įrodomoji reikÅ¡mė apskritai nėra didelė.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės nenustatęs pinigų perdavimo atsakovui fakto, iÅ¡vadÄ apie Å¡alių paskolos teisinius santykius padarė remdamasis Å¡alutiniais įrodymais. Teismas rėmėsi ieÅ¡kovės pateiktomis turto ir pajamų deklaracijomis (T. 1, b. l. 66-80), kuriose nurodyta atsakovui suteikta paskola. Tačiau Å¡is įrodymas vertintinas kritiÅ¡kai, nes deklaracijos buvo užpildytos tik po civilinės bylos iÅ¡kėlimo. Teismo iÅ¡vados dėl suvestinės sudarymo dienos, aplinkybės, kad į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ buvo pervedami svarai (T. 183-199), neįrodo pinigų atsakovui perdavimo fakto.

Spręsti, kad indėlio padėjimas į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ ne jos, o atsakovo gyvenamosios vietos banko skyriuje (T. 1, b. l. 185-187) ar atsakovo mokėjimo pavedimas, kuriuo ieÅ¡kovei buvo pervesta 3 000 Lt suma, įvardinta sÄ skaitos papildymu (T. 1, b. l. 64), liudija atsakovÄ pripažįstant susiklosčiusius paskolos santykius ir vykdant savo pareigÄ grÄ Å¾inti paskolÄ , nepakanka įrodymų. Teismas, priimdamas sprendimÄ , rėmėsi ir tuo, kad atsakovas pats nereiÅ¡kė reikalavimo dėl paskolos grÄ Å¾inimo, nepateikė turto ir pajamų deklaracijų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota suteikta paskola, tačiau, minėta, nagrinėjamoje situacijoje bÅ«tent ieÅ¡kovė turėjo įrodyti perdavusi pinigus atsakovui, o ne atsakovas paneigti pinigų gavimo faktÄ .

Skundžiamame sprendime taip pat konstatuota, kad nė vienas verslininkas nesunaikintų originalių skolos dokumentų iki skola negrÄ Å¾inta. Kaip jau buvo nurodyta, Å¡alys pripažįsta, kad pirminės paskolos sutartys buvo suraÅ¡ytos dviem egzemplioriais, tad vienÄ iÅ¡ jų turėjo ir ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovė, teigianti, kad jos turėtus dokumentus apgaule pasisavino atsakovas, nepateikė jokių tai pagrindžiančių dokumentų, pavyzdžiui, kreipimosi į teisėsaugos institucijas, nors, turėdama buhalterės darbo patirties, neabejotinai turėjo suvokti pirminių paskolos sutarčių ir aptariamo turinio suvestinės reikÅ¡mę.

Dėl Å¡ios priežasties pirminių paskolos sutarčių nebuvimas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas atsakovo nenaudai. Tokiu bÅ«du negalima aiÅ¡kinti ir neaiÅ¡kiai suraÅ¡ytos suvestinės, nes Å¡iuo atveju ne atsakovas, o ieÅ¡kovė reikalauja priteisti skolÄ .Teisėjų kolegija, apibendrindamas aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kovę perdavus atsakovui jos nurodomÄ pinigų sumÄ kaip paskolÄ . Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodinėjimÄ reglamentuojančias normas, savo iÅ¡vadÄ dėl paskolos santykių iÅ¡ esmės grindė prielaidomis (CPK 329 str. 1 d.).

Kolegija kartu atkreipia dėmesį ir tai, kad ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai dėl paskolos yra nenuoseklÅ«s. Pradiniame ieÅ¡kinyje buvo nurodyta, kad paskola suteikta 2003 m. gruodžio mėn. (T. 1, b. l. 3), tuo tarpu patikslintame ieÅ¡kinyje teigiama, jog paskola buvo suteikta 2003 m. lapkričio 15 d. ir 2004 m. vasario 16 d. (T. 1, b. l. 48-49). Nors ieÅ¡kiniuose nurodoma, kad paskolos buvo terminuotos, bylos nagrinėjimo metu buvo pripažinta, jog paskola buvo neterminuota – turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inama pagal pareikalavimÄ (T. 2, b. l. 62).

Pažymėtina ir tai, kad ankstesni Å¡alių paskoliniai santykiai buvo įforminti įstatymo reikalavimus atitinkančia paskolos sutartimi, kurios sudaryme dalyvavo bei sutartį pasirašė ir liudininkai; sutartyje fiksuoti paskolos dalių grÄ Å¾inimai (T. 3, b. l. 88). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , todėl jis naikintinas, o ieÅ¡kinys atmestinas. Dėl Å¡ios priežasties laikytina, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o atsakovo – tenkintas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtmetus ieÅ¡kinį, atsakovas įgyja teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 str.). Atsakovas už advokato pagalbÄ pirmosios instancijos teisme sumokėjo 2 950 Lt (T. 2, b. l. 52), o už apeliacinį skundÄ â€“ 300 Lt (T. 3, b. l. 30), iÅ¡ viso 3 2 50 Lt. Å ių iÅ¡laidų atlyginimas priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovės.IeÅ¡kovei iki procesinio sprendimo byloje priėmimo buvo atidėtas 2 560 Lt žyminio mokesčio dalies už ieÅ¡kinį mokėjimas (T. 1, b. l. 20-21).

Atmetus ieškinį, ši mokesčio dalis iš ieškovės priteistina valstybei (CPK 96 str. 2 d.). Valstybei iš ieškovės priteistinos ir 94 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinio dokumentų įteikimu (T. 1, b. l. 2; T. 3, b. l. 85). Iš viso valstybei priteistina 2 654 Lt. Abi šalys buvo atleistos nuo dalies žyminio mokesčio už paduotus apeliacinius skundus mokėjimo, todėl žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo atsakovas buvo atleistas, valstybei iš ieškovės nepriteistina (CPK 96 str. 4 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kovės J. S. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovui S. G. iÅ¡ ieÅ¡kovės J. S. 3 250 Lt (tris tÅ«kstančius du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės J.

S. 2 654 Lt (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis litus) bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti (Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752), sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokas kodas 5660). TeisėjaiAlgirdas GailiÅ«nas Konstantinas Gurinas Vigintas ViÅ¡inskis