f8cccaa1-e1cc-4bcd-a4db-2d6188b2c6ae · Vilniaus miesto apylinkės teismas

 Administracinio nusižengimo byla Nr. II-454-1035/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02232-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.14

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,

sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei,

dalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui J. K., jos atstovui advokatui Dmitrijui Fomkinui (Fomkin),

nukentėjusiajai L. M.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal J. K. skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR_N-(duomenys neskelbtini)84-2020.

Teismas

n u s t a t ė :

J. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta 150 Eur bauda. J. K. nubausta už tai, kad 2020 m. liepos 9 d. 17.00 val. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), jai priklausantis Å¡uo vardu H. B. užpuolė gatvėje einančio M. M. vedžiojamus Maltos biÅ¡ono ir Å icu veislės Å¡uniukus, priklausančius L. M.; Å¡uo vardu H. B. užpuolė Maltos biÅ¡ono veislės Å¡uniukÄ , sugriebė jį per nugarÄ , suleisdamas dantis į abu Å¡onus ir pakėlęs nuo žemės purtė, įkando per krÅ«tinę, padarė dvi kastines žaizdas, Å¡iais savo veiksmais neužtikrino, kad jos laikomas gyvÅ«nas nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus.

Nesutikdama su Å¡iuo nutarimu, J. K. pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o nutarimÄ panaikinti ir bylÄ nutraukti. Skunde nurodyta, kad protokole nurodytos įvykio aplinkybės neatitinka jos pateiktų paaiÅ¡kinimų; nutarimas priimtas pažeidžiant procesinę tvarkÄ , nes ji vieÅ¡ame posėdyje nedalyvavo; jos paaiÅ¡kinimas ir kiti svarbÅ«s dokumentai nebuvo iÅ¡nagrinėti priimant nutarimÄ ; su incidentu pateiktomis L. M. aplinkybėmis sutinka tik iÅ¡ dalies, nes nėra nurodytas asmuo, dalyvavęs incidente, kurio metu nukentėjo L. M. priklausantis augintinis bei jai priklausantis Å¡uo vardu H. B..

Atsiliepime į skundÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas nurodė, kad nesutinka su skundu, nes tyrimo metu buvo visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtos aplinkybės.

J. K. teismo posėdyje palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nutarimas buvo priimtas neišsiaiškinus visų aplinkybių, nes ji nebuvo apklausta ir nedavė paaiškinimų. Ji pati situacijoje nedalyvavo. Sūnus papasakojo, kad išėjo iš miško ir susitiko su L. M. sūnumi, kuris vedė du mažus šuniukus. Šuniukai pradėjo kandžioti jos šuns letenas ir su pavadėliais apsuko jos šuns letenas. Jos sūnus laikė šunį ir paprašė, kad L.

M. sÅ«nus pasitrauktų. L. M. sÅ«nus pradėjo keiktis, pasakė: „Tau reikia, tu ir traukis“. Jos Å¡uo tikriausiai taip padarė iÅ¡ skausmo. Ä®vykis buvo 2020 m. liepos 9 d. 16.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvės gale. Å uo vardu H. B. priklauso jai. Jis yra 55 cm Å«gio. Tuo metu ji buvo namuose. Jos vaikui tÄ dienÄ buvo (duomenys neskelbtini) metų. Å uo buvo be antsnukio, nes nėra privaloma, tačiau buvo su pavadėliu. Viso įvykio metu sÅ«nus laikė Å¡unį už antkaklio, kad kuo arčiau prie savęs pritrauktų Å¡unį.

Vaikas grįžo su Å¡uniu, pradėjo pasakoti apie visÄ situacijÄ , kuriÄ ji papasakojo. Atėjo nukentėjusiosios tėvas ir pradėjo rėkti, kad nukentėjo abu Å¡unys, vaikas. Ji paprašė vyro, kad nueitų pažiÅ«rėtų. Jos vyras nuėjo ir jo neįleido, aprėkė. Jie yra kaimynai per vienÄ gatvę. Ji apžiÅ«rėjo savo Å¡unį, nes jis atėjo Å¡lubuodamas. Kai vyras grįžo iÅ¡ kaimyno, jie iÅ¡vežė apžiÅ«rėti Å¡unį į veterinarijos klinikÄ , nes jis nepamynė kojos.

Veterinarijos klinikoje šuniui buvo suleisti vaistai. Po dviejų savaičių prie vartų privažiavo L. M. tėvas, pasakė, kad įmetė raštelį (b. l.

20) į paÅ¡to dėžutę. Jie pasakė, kad sutinka atlyginti vieni kitiems žalas. Jie sakė, kad nesutinka. Buvo paraÅ¡ytas laiÅ¡kas kaimynams (b. l. 21), prašė gražiuoju susitarti, padengti iÅ¡laidas vieni kitiems. Ä® kÄ nebuvo atsakyta. Atėjo praneÅ¡imas iÅ¡ komisariato. Nukentėjusiosios Å¡unis jai teko matyti. Abu mažiukai, sveriantys apie 5 kg. Vaikas jai papasakojo, kad Å¡uniukai pradėjo kandžioti už galinės jos Å¡uns letenos. Jos Å¡uo neįkando iki to laiko, kol jo L. Å¡uniukai neapvyniojo pavadžiais.

Jos Å¡uo nuo skausmo griebė vienam Å¡uniukui. Å uniukas savo kojomis nuėjo namo, niekas nenešė jo ant rankų. Galėjo nukentėti vienas kaimynų Å¡uo, nes kitas iÅ¡sinėrė iÅ¡ pavadėlio ir pabėgo. Mano, kad ji ėmėsi visų įmanomų veiksmų užtikrinti saugumÄ . Institucija neapklausė vaikų. Jos Å¡uns veislė skirta sportui. Tai yra sportuojantis Å¡uo, su kuriuo užsiima nuo mažų dienų. Å uo agresijos nerodo, nes trasose susitinka su kitais augintiniais, neagresyvus žmonėms.

Kaimynės Å¡unys yra maži Å¡uniukai, praeinant pro juos visada loja. Å uniui nereikia antsnukio, nes nėra įstatymo, patvirtinančio, kad neagresyvus Å¡uo privalo neÅ¡ioti antsnukį. Jis Å¡unis dresuoja (duomenys neskelbtini) metų. Ji dresuoja Å¡unis, užsiima su vaikais, sergančiais autizmu. Å is Å¡uo taip pat užsiima su sutrikimus turinčiais vaikais. Ji paprašė vyro, kad nueitų pas kaimynÄ . Ji pasitiko vaikÄ , kai jis grįžo su Å¡uniu. Kai vaikas atėjo, Å¡uo buvo su pavadėliu.

Jos šuo negalėjo būti be pavadėlio. Jos vyras nematė, kai grįžo vaikas.

Nukentėjusioji L. M. teismo posėdyje parodė, kad J. buvo ne vienÄ kartÄ Ä¯spėta apie tai, kad jos Å¡uo laksto palaidas sodų bendrijoje. Jos sÅ«nus vedžiojo Å izu ir Malto biÅ¡ono veislės Å¡unis su pavadėliais. Labiausiai nukentėjo Maltos biÅ¡onas. Tai yra dekoratyvinės Å¡unų veislės, 4 kg svorio. Sužalojimus patyrė Maltos biÅ¡onas. Jos sÅ«nus vedė abu Å¡unis su pavadėliais. Pribėgęs Å¡uo H. B. buvo palaidas. Viso incidento metu J. Å¡uo bandė pagauti jos Å¡unis.

Jos vienas Å¡uo iÅ¡sinėrė ir pabėgo. H. B. Å¡unį supurtė, perkando iki kraujo. Jos mama matė, kad kaimynės Å¡uo buvo palaidas po įvykio. Jos sÅ«nus parėjo su Å¡unimi ant rankų. Jos tėtis ėjo pas kaimynus. Jis taip pat matė Å¡unį palaidÄ . J. K. sÅ«nus atėjo į sklypÄ ir nusifotografavo jos sužalotÄ Å¡unį. J. K. vyras atėjo vėliau. Kai jos tėtis nuėjo pas J. K., jam buvo pasakyta: „Mano Å¡uo nieko negalėjo užpulti“. Incidento metu ji buvo darbe.

Jai sÅ«nus paskambino 16.32 val. ir pasakė, kad užpuolė M.. Ji paskambino į veterinarijÄ ir pasakė vežti Å¡unis. J. K. vyras atėjo, kai jos tėvas su sÅ«numi sėdo į automobilį. Jis paklausė: „Kas įvyko, ko JÅ«s norit?“. Pasakė, kad apie nuostolius kalbės, kai bus apžiÅ«rėti Å¡unys. Vienas Å¡uo buvo apžiÅ«rėtas, nieko nerasta. Mažajam buvo dvi kastinės žaizdos krÅ«tinės srityje. Buvo skirti antibiotikai. 4 kartus vedė pas veterinarus. Baigė gydymÄ .

Rinko čekius, turi veterinaro iÅ¡vadÄ apie sužalojimus. Bandė susisiekti dėl žalos atlyginimo. Per visÄ laikÄ nebuvo atėję paklausti, kaip jaučiasi Å¡uo, spręsti situacijos. RaÅ¡telis buvo paraÅ¡ytas, kai nepavyko susisiekti, niekas neįleisdavo. Privažiavo jos tėtis su dviem vaikais automobilyje, paklausti, ar ruoÅ¡iasi apmokėti iÅ¡laidas. Ponia nusileido Å¡aukdama: „Nieko mes nemokėsim, JÅ«sų Å¡uo sužalojo mÅ«sų Å¡unį“. Matėsi, kad bus akivaizdus konfliktas.

Grįžo iÅ¡ atostogų 2020 m. liepos 29 d., sužinojo apie situacijÄ , nuėjo pas kaimynus. Namuose buvo tik J. K. vyras. Ji paklausė, ar jie sutinka atlyginti iÅ¡laidas. J. K. vyras atsakė, kad J. iÅ¡važiavusi į miestÄ raÅ¡yti atsakymÄ Ä¯ raÅ¡telį. Ji pasakė, kad jeigu negauna raÅ¡tiÅ¡ko atsakymo, traktuos, jog atsisako taikiai spręsti situacijÄ . Niekas neatėjo, raÅ¡to negavo nei ji, nei tėvai. Atvyko policijos pareigÅ«nai. Negali pasakyti kÄ ponios Å¡uo pasidarė pats sau, puldamas jos Å¡unis.

Jos sÅ«nui (duomenys neskelbtini) m. Jos Å¡unys įvykio dienÄ buvo su fleksi pavadėliais, kurių ilgis 3-4 m. J. K. Å¡unį, lakstantį be pavadėlio, matė jos tėvas ir motina. Jos Å¡unys yra maži, saviems jie yra geri ir draugiÅ¡ki. Jos Å¡unys svetimiems nedraugiÅ¡ki, dėl to jie visada vedžiojami su pavadėliu. Jos Å¡unų nedraugiÅ¡kumas pasireiÅ¡kia tuo, kad jie loja ant kitų Å¡unų ir svetimų žmonių. Jos motina prie vartelių pasitiko vaikÄ . Motina matė jos sÅ«nų, einantį su sužalotu Å¡uniu ant rankų, ir matė tolumoje Å¡unį, o tėtis matė tÄ Å¡unį, kai jis ėjo pas kaimynus praneÅ¡ti apie įvykį.

Jos tėvas matė kaimynų šunį po pusvalandžio. Ji žino, kad įvykis buvo, nes 16.32 val. jos sūnus parašė, kad užpultas šuo.

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigÅ«nas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar Å¡is asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 str.).

J. K. skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu jai nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiÅ¡kinimus ir papildomus duomenis, todėl skundžiamÄ nutarimÄ priėmusi institucija į juos neatsižvelgė. Teismas neturi pagrindo sutikti su Å¡iais skundo argumentais, kadangi iÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad administracinio nusižengimo byla ne teismo tvarka buvo iÅ¡nagrinėta žodinio proceso tvarka dalyvaujant J. K., be to, byloje yra patektas jos raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas. Aplinkybė, kad skundžiamame nutarime nustatytos faktinės aplinkybės neatitinka J. K. paaiÅ¡kinimų, nedaro nutarimo neteisėtu. Kita vertus, J. K. pasinaudojo procesine teise apskųsti šį nutarimÄ teismui. Bylos teisminio nagrinėjimo metu J. K. pateikė paaiÅ¡kinimus ir papildomus dokumentus, kurie, teismo vertinimu, nepaneigia skundžiamame nutarime padarytos iÅ¡vados dėl J. K. kaltės.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos, atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimÄ , dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. ANK 346 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, Å¡iuo konkrečiu atveju į Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymÄ (toliau – ir GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymas). Å io įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyta, kad gyvÅ«nų laikytojai privalo: užtikrinti, kad jų laikomi gyvÅ«nai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Nagrinėjamu atveju klausimas dėl administracinės atsakomybės subjekto nekyla. J. K. neginčija, kad yra Å¡uns vardu H. B. savininkė (laikytoja), todėl GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos adresuotos bÅ«tent jai, kaip minėto Å¡uns laikytojai. Byloje pačios J. K. paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad jos Å¡uo įvykio dienÄ buvo be antsnukio. Teismo posėdyje J. K. ir jos atstovas akcentavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintose GyvÅ«nų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nėra reikalavimo vežioti Å¡unis su antsnukiu. Teismas neturi pagrindo nesutikti su Å¡iais teiginiais. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamame nutarime nėra konstatuotas Taisyklių pažeidimas. Konstatuotas GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatyme įtvirtintų minėtų gyvÅ«nų laikytojų pareigų nevykdymas (20 str. 2 d. 3 ir p.). Kitaip tariant, aplinkybė, kad Taisyklės nedraudžia vedžioti Å¡unį be antsnukio, dar nereiÅ¡kia, jog Å¡uns laikytojas atleidžiamas nuo pareigų: užtikrinti, kad jo laikomas Å¡uo nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvÅ«nų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, vykdymo. Minėta, kad J. K. yra Å¡uns vardu H. B. savininkė (laikytoja), todėl leisdama savo vaikui, kuris yra nepilnametis, vedžioti jos Å¡unį, privalėjo imtis visų priemonių, kitaip tariant, užtikrinti, kad jos vaiko vedžiojamas Å¡uo nepadarytų kitiems Å¡unims žalos, t. y. numatyti ir įvertinti, kaip jos Å¡uo reaguotų į kitus Å¡unis, turėti omeny vaiko pasiruoÅ¡imÄ ir realias galimybes susitvarkyti panaÅ¡ioje situacijoje. Kaip matyti, J. K. nenumatė, kad jai iÅ¡leidus savo Å¡unį su vaiku gali atsirasti padarinių (nagrinėjamu atveju, sužalotas nukentėjusiajai priklausantis Å¡uo), nors galėjo ir turėjo tai numatyti. Konstatuotina, kad J. K. padarė administracinį nusižengimÄ dėl neatsargumo (nerÅ«pestingumo).

J. K. teisme daug dėmesio skyrė įvykyje dalyvavusių nepilnamečių vaikų apklausai. Nukentėjusiosios Å¡unys taip pat buvo vedžiojami jos nepilnamečio vaiko. Teismas netenkino Å¡io praÅ¡ymo dėl kelių priežasčių. Visų pirma, abu vaikai yra nepilnamečiai. Jų apklausa teisme yra nepageidautina, užtikrinant jų pačių teises, siekiant apsaugoti jų nuo neigiamo poveikio. Nagrinėjant bylas teisme, nepilnamečių apklausa teisme atliekama tik iÅ¡imtiniais atvejais, nesant galimybių bylos aplinkybes nustatyti kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Antra, abu nepilnamečiai vaikai apie įvykį papasakojo savo motinoms (J. K. ir nukentėjusiajai), kurios vaikų nurodytas aplinkybes, duodamos paaiÅ¡kinimus, nurodė ir teismui. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad vaikai savo motinoms nurodė tas faktines aplinkybes, kurias motinas papasakojo ir teismui. Trečia, byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamo įvykio metu J. K. Å¡uo H. B. sužalojo vienÄ iÅ¡ nukentėjusiosios Å¡unų. Teismo vertinimu, GyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatyme numatytų pareigų laikymosi prasme ir Å¡ios bylos kontekste (J. K. didelis Å¡uo, nukentėjusiosios du dekoratyviniai Å¡unys) neturi teisinės reikÅ¡mės, ar J. K. Å¡uo be priežasties užpuolė nukentėjusiosios Å¡unis ar tam įtakos turėjo nukentėjusiųjų Å¡unų elgesys, kandžiojant J. K. Å¡uns letenas. Kaip ir neturi teisinės reikÅ¡mės aplinkybė, kad J. K. Å¡uo taip pat galimai buvo sužalotas, nes įsipainiojo į nukentėjusiosios Å¡unų pavadėlius. Kaip minėta, J. K., bÅ«dama Å¡uns laikytoja, privalėjo numatyti tokiÄ situacijÄ ir užtikrinti, kad taip neatsitiktų.

J. K. ir jos atstovas teisminio bylos nagrinėjimo metu akcentavo aplinkybę, kad nukentėjusiosios šunys buvo su fleksi pavadėliais. Jų nuomone, dėl kilusio įvykio yra ir nukentėjusiosios kaltė. Pažymėtina, kad šioje byloje nukentėjusiosios atsakomybės klausimas nėra sprendžiamas, nes tai išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų. Minėta, kad aplinkybę dėl K. K. šuns įsipainiojimo į nukentėjusiosios šunų pavadėlius nepateisina J. K. jai nustatytų, kaip šuns laikytojai, pareigų nevykdymo.

Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamÄ nutarimÄ priėmusi institucija pagrįstai J. K. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, paskyrė nuobaudÄ laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Nukentėjusioji teismo posėdyje žodžiu pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ J. K. patirtas iÅ¡laidas už Å¡uns gydymÄ . Nors tokio pobÅ«džio reikalavimai gali bÅ«ti reiÅ¡kiami administracinio nusižengimo bylų teisenoje, nukentėjusiosios praÅ¡ymas paliktinas nenagrinėtas, kadangi skundžiamu nutarimu jis nebuvo sprendžiamas, o nukentėjusioji nėra padavusi skundo, t. y. Å¡io praÅ¡ymas iÅ¡sprendimas iÅ¡eina už Å¡ios bylos teisminio nagrinėjimo ribų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR_N-1984-2020 palikti nepakeistÄ ir J. K. skundo netenkinti.

Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Valerij Lauš