2020-12-09 Nr. AB-23343-3-62-3-02120-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-786-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02120-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Kauno apygardos prokuratūrai dėl atsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti pažeidimus.

Šalindamas Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje ir 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus, pareiškėjas pateikė patikslintus skundus, kuriuose papildomai prašė:

1) Panaikinti 2020 m. rugpjūčio 7 d. teisės aktą Nr. 3S-6510 „Dėl gautų skundų ir prašymo grąžinimo“;

2) Panaikinti 2020 m. liepos 28 d. teisės aktą Nr. 3S-6154 „Dėl gautų skundų grąžinimo“;

3) Įpareigoti Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus vyr. prokurorą T. S. atsakyti į skundą, registracijos Nr. AP-19496;

4) Pripažinti prokurorės G. V. vilkinimą, neveikimą, savo pareigų nevykdymą;

5) Įpareigoti Kauno apygardos prokuratūros prokurorę G. V. atsakyti į 2020 m. liepos 9 d. skundą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. S. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Teismas iš pareiškėjo pateiktų skundžiamų raštų turinio bei prie skundo pateiktų pareiškėjo skundų ir prašymų sprendė, kad pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūrai teikė skundus ir prašymus, susijusius su ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-1-18312-20 ir Nr. 01-1-25884-19 priimtais Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų sprendimais bei pareiškėjui pateiktais atsakymais, o reikalavimas įpareigoti prokurorą atsakyti į jo skundą bei reikalavimas dėl prokurorės įpareigojimo atlikti veiksmus, susiję ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiais tyrimais.

Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, bei padarė išvadą, kad visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti, susipažinimo su baudžiamųjų bylų dokumentais klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, kadangi administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia (ABTĮ 18 str. 2 d.).

Teismo vertinimu, tai, kad ginčijami raštai buvo priimti vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103, (toliau – ir Aprašas) nekeičia teisinio santykio turinio, kadangi pareiškėjas į Kauno apygardos prokuratūrą yra kreipęsis dėl prokurorų veiksmų atliekant ikiteisminius tyrimus, kuriuose pareiškėjas kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu.

Teismas sprendė, kad šioje byloje pareiškėjo skunde keliami reikalavimai nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

III. Pareiškėjas J. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti viešojo administravimo subjektus per teismo nustatytą laiką atsakyti į pareiškėjo skundus.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas priėmė neteisingą nutartį, kadangi jis (pareiškėjas) nesiekia inicijuoti ginčo dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų, bet kelia ginčą dėl viešojo administravimo subjekto pareigų nevykdymo. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokurorė G. V. neatsakė į pareiškėjo 2020 m. liepos 9 d. prašymą, o to paties skyriaus prokuroras M. S. neatsakė į pareiškėjo 2020 m. liepos 8 d. skundą.

Pareiškėjas patikslina, kad skundas teikiamas dėl viešojo administravimo subjekto – Kauno apygardos prokuratūros pareigūnų veiksmų (neveikimo).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. S. skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p. ), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas ginčo santykius kildina iš ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnų veiksmų, susijusių su atliekamais ikiteisminiais tyrimais, kuriuose pareiškėjas kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, o tokio pobūdžio ginčai nėra nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas, nesutikdamas su šia išvada, nurodo, kad jis kelia klausimą dėl prokurorų, kaip viešojo administravimo subjektų, veiksmų ir neveikimo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-631-492/2019; 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018).

Nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. S., išnagrinėjęs pareiškėjo skundus dėl prokurorų daromų pažeidimų ir neveikimo (nepateikiamų atsakymų), parengė 2020 m. liepos 28 d. raštą Nr. 3S-6154 „Dėl gautų skundų grąžinimo“. Susipažinęs su pareiškėjo skundų turiniu bei su ikiteisminių tyrimų Nr. 01-1-04169-20 ir Nr. 01-1-15854-20 medžiaga, vyriausiasis prokuroras nurodė, jog nėra jokių duomenų apie tai, kad Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai galbūt atliko neteisėtus veiksmus prieš pareiškėją ar padarė bet kokį procesinį pažeidimą. Skundžiamame 2020 m. liepos 28 d. rašte pažymėta, kad pareiškėjo argumentai dėl galbūt sistemingai pažeidžiamų Baudžiamojo proceso kodekso normų ar etikos pažeidimų yra itin subjektyvūs ir visiškai nepagrįsti, nurodyta, kad teisėti prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno priimti sprendimai, vadovaujantis baudžiamojo proceso normomis ar kitais galiojančiais teisės aktais, yra nevertintini kaip drausmės pažeidimai, o vien tas faktas, kad prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno priimti sprendimai nepateisino pareiškėjo lūkesčių, nesudaro jokio pagrindo manyti, kad sprendimai buvo neteisėti. Šiame rašte nurodyta, kad daugybiniai ir itin subjektyvūs bei visiškai nemotyvuoti ir nepagristi pareiškėjo skundai jau ne kartą yra spręsti atskirais prokuroro, aukštesniojo prokuroro ar teismo sprendimais ikiteisminiuose tyrimuose, kuriuose pareiškėjui yra įteikti pranešimai apie įtarimą. Pareiškėjui 2020 m. liepos 28 d. rašte buvo paaiškinta, kad vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3, 53.10; 53.3 ir 53.4 punktais, pareiškėjo skundai paliekami nenagrinėti, nes yra pripažįstami kartotiniais ar skundžiamais tik teismui ir grindžiamais akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. S. 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 3S-6510 „Dėl gautų skundų ir prašymo grąžinimo“ grąžino pareiškėjui jo pateiktus 8 skundus (tarp jų – ir pareiškėjo prašomą išnagrinėti skundą, registracijos Nr. APž19496) dėl Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų veiksmų, konstatavęs, kad juose yra skundžiami prokurorų procesiniai veiksmai, susiję su vykdytais ikiteisminiais tyrimais Nr. 01-1-25884-19 ir Nr. 01-1-18312-20, kuriuose pareiškėjas kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, arba į skundus jau yra atsakyta. Prokuroras taip pat informavo, kad paminėti ikiteisminiai tyrimai užbaigti ir su kaltinamaisiais aktais jau perduoti nagrinėti teismui.

Įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, skundžiamų raštų bei prie skundo pateiktų pareiškėjo skundų ir prašymų turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą būtent dėl prokuroro (-ų) veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu. Pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su Kauno apygardos prokuratūros veiksmais, susijusiais su ikiteisminiais tyrimais.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad administracinio teismo patikra šiuo atveju neduotų tokio rezultato, kurio pareiškėjas siekia, reikšdamas pretenzijas dėl ikiteisminio tyrimo klausimų, o tik faktiškai sukurtų papildomus formalius teisinius ginčus administraciniuose teismuose. Teisinio santykio turinio savaime nepakeičia ir aplinkybė, kad ginčijamas 2020 m. liepos 28 d. raštas buvo priimtas vadovaujantis Aprašu, kadangi šiuo atveju pareiškėjo skundas yra susijęs su ikiteisminio tyrimo klausimais bei prokurorų veiksmų teisėtumu, todėl konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai susiklostė ne viešojo administravimo srityje, kadangi pareiškėjas nesiekė gauti su prokuratūros veikla susijusią informaciją, jo siekiamos teisinės pasekmės nėra siejamos su viešojo administravimo sritimi.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją panaikinti ar pakeisti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė Virginija Volskienė