f8ca33f4-6310-44fc-920e-71bd6e17561d · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-531/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05916-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.2; (S) 2.4.6.4.4 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 6 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Evaldo Vanago, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui, atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės J.

M., gynėjui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, civilinei ieÅ¡kovei S. L., nukentėjusiojo A. L. bei civilinės ieÅ¡kovės S. L. atstovui advokatui Jonui Stankevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo A. L. ir civilinės ieÅ¡kovės S. L. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo J. M., padariusi nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jÄ dukters J.

D. atsakomybėn, pagal laidavimÄ be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminÄ , o baudžiamoji byla nutraukta. J. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1000 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. IÅ¡ (duomenys neskelbtini), veikiančio per (duomenys neskelbtini), A. L. priteistas 249,55 Eur turtinės žalos atlyginimas. IÅ¡ (duomenys neskelbtini), veikiančio per (duomenys neskelbtini), S. L. priteistas 113,74 Eur turtinės žalos atlyginimas.

A. L. ieškinys dalyje dėl 12300 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestas. S. L. ieškinys dalyje dėl 203,54 Eur turtinės žalos ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestas. Iš J. M. A. L. naudai priteistos 1000 Eur dydžio atstovavimo išlaidos. Iš J. M. valstybės naudai priteistos 7,60 Eur dydžio proceso išlaidos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. J. M., 2021 m. vasario 25 d., apie 11.35 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)”, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 30 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikydama visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sukeldama pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, nepraleido pėsčiųjų perėja ėjusio pėsčiojo A. L. ir jį partrenkė, dėl ko įvyko kelių eismo įvykis, kurio metu dėl nustatyto kairės gūžduobės lūžio, kairio gaktikaulio abiejų Å¡akų lūžio buvo sunkiai sutrikdyta A.

L. sveikata. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 2. A. L. pateiktu apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. spalio 8 d. nuosprendį dalyje, kurioje J. M. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduota pagal laidavimÄ dukros J. D. atsakomybėn bei dalyje, kur netenkintas jo civilinio ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 12300 Eur likusiajai neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ (duomenys neskelbtini), ir priimti naujÄ nuosprendį – J. M. skirti vienÄ iÅ¡ bausmių, numatytų BK 281 straipsnio 3 dalyje, bei taikyti jai BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatytÄ draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, priteisti 12300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini).

S. L. pateiktu apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. spalio 8 d. nuosprendį dalyje dėl netenkinto jos civilinio ieÅ¡kinio reikalavimo ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ J. M. 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Taip pat apeliaciniu skundu praÅ¡oma iÅ¡ J. M. priteisti A. L. patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti apeliaciniame procese. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas patikėjo J. M., jog ji užvažiavo ant A.

L. pėsčiųjų perėjoje dėl to, kad jÄ apakino saulė, nors tai netiesa, nes tÄ dienÄ buvo apsiniaukę, o jeigu ir bÅ«tų Å¡vietusi saulė, tai Å¡iuo dienos laiku ji bÅ«tų Å¡vietusi į automobilio galinės dalies viršų, bet ne į priekį. Pati J. M. apklausiama ikiteisminiame tyrime pripažino, kad tÄ dienÄ buvo apsiniaukę. Jos tvirtinimas, kad A. L. stovėjo pėsčiųjų perėjos aikÅ¡telėje ir neketino eiti, yra netiesa, nes jis eidamas į autobusų stotį, ėjo nuo Å¡aligatvio per pėsčiųjų perėjÄ link pėsčiųjų aikÅ¡telės ir ji automobiliu jį nutrenkė, kai jis buvo pėsčiųjų perėja nuėjęs apie 1,5 metro.

Pagal jos paaiÅ¡kinimÄ matosi, kad ji A. L. sužalojo ne todėl, kad jai jį pamatyti sutrukdė gamtinės sÄ lygos, bet dėl KET 30 punkto nežinojimo. Atkreipia dėmesį, kad J. M. teiginiai, jog ji perdavė savo nuoÅ¡irdžiausius atsipraÅ¡ymus, domėjosi nukentėjusiojo sveikatos bÅ«kle, sakė, kad pagalbos nereikia, yra melas, nes su J. M. A. L. niekada nekalbėjo, ji jo neatsiprašė, jokios pagalbos nesiÅ«lė. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl esminės aplinkybės, kad J. M. dėl ligos yra registruota ir stebima (duomenys neskelbtini) pagal diagnozę - (duomenys neskelbtini), kas matyt turėtų kliudyti jai turėti teisę vairuoti transporto priemones. 2.2.

Dėl neturtinės žalos A. L. atlyginimo, mano, kad Lietuvos Respublikos teismai turėtų remtis ne rekomendacijomis, o Lietuvos Respublikos Seimo priimtais įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtais nutarimais Å¡iuo klausimu. Kadangi A. L. padaryti kÅ«no sužalojimai yra gausÅ«s, negyjantys, dabar skausmingi, visiÅ¡kai nesugiję, tai neatlyginta 12300 Eur neturtinės žalos dalis padengtų neturtinę žalÄ visiÅ¡kai. Po patirtų sužalojimų A. L. tapo visiÅ¡kai neįgaliu, negali pats apsirengti, sėdėti, stovėti.

Jam kojines, kelnes, apatinius drabužius užvelka žmona, apauna batus, nes jis dėl klubo skausmų negali susilenkti. Negali pats be žmonos nusiprausti. Dėl didelio skausmo negali nulipti laiptais iÅ¡ trečio aukÅ¡to, todėl, kai jam reikia nuvykti pas gydytojus, jį iÅ¡ trečio aukÅ¡to nuneÅ¡a ir užneÅ¡a pasamdyti žmonės. Jam į kairiojo Å¡launikaulio gumburÄ yra įsriegtas Å¡anco strypas, kuris operacijos bÅ«du bus iÅ¡imtas. Taigi, jo laukia dar viena operacija ir papildomi skausmai. 2.3.

Dėl J. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos perdavimo dukros atsakomybėn pagal laidavimÄ nesutinka, nes dukra kartu su J. M. nevažinės ir nestebės jo vairavimo, todėl toks eismo dalyvis ir toliau kels pavojų pėstiesiems ir kitiems eismo dalyviams. 2.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad S. L. neturtinė žala neturėtų bÅ«ti atlyginama, nes teismo manymu, ji nepatyrė nepaprastai didelių iÅ¡gyvenimų dėl vyro sužalojimo. Su tokia teismo iÅ¡vada nesutiktina, nes 2021 m. vasario 25 d. nesulaukusi savo vyro autobusų stotyje, nes ketino vykti į (duomenys neskelbtini), ji ėjo jo ieÅ¡koti ir pamatė jį kruvinÄ gulinti ant asfalto.

Ji neiÅ¡pasakytai iÅ¡sigando, patyrė labai didelį stresÄ â€“ tai labai dideli iÅ¡gyvenimai. Be to, A. L. dėl patirtų sužalojimų tapo visiÅ¡kai nesugebančiu pats save apsitarnauti, todėl jai teko ir tenka jį apiprausti, aprengti, padėti apsiversti lovoje. Jai tai padaryti labai sunku, nes ji smulkaus sudėjimo ir jai (duomenys neskelbtini) metai. Jis iki sužalojimo buvo judrus, labai jai padėdavo, o dabar visi rÅ«pesčiai dėl jo gydymo priežiÅ«ros teko jai. Kadangi jis pats jau nebegalėjo tvarkytis, tai jis S. L. 2021 m. gegužės 4 d.

įgaliojo visur jį atstovauti. Ä®galiojimÄ patvirtino į namus atvykusi notarė.

3. Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) atsiliepime į A. L. ir S. L. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir palikti galioti visa apimtimi Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. spalio 8 d. nuosprendį. Nurodo, kad 2021 m. liepos 8 d. nukentėjusiajam A. L. jau yra iÅ¡mokėjęs 8345,35 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ sudaro 7700 Eur neturtinės žalos atlyginimas, 160 Eur už sugadintus drabužius, 39,54 Eur už įgaliojimo sudarymÄ , 445,81 Eur už vaistus, slaugos priemones, autobuso bilietus.

Dėl neturtinės žalos pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, jog Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, nurodyti dydžiai parengti atsižvelgus į dabartinę ekonominę situacijÄ ir atitinka Å¡alies ekonominius rodiklius, todėl nesutiktina su apeliantų teiginiais, jog draudikas neturi vadovautis rekomendacijose nurodytais dydžiais. Nukentėjusiojo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis negali bÅ«ti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumÄ vykdančiam subjektui – teismui.

Mano, kad ieÅ¡kiniu reikalaujama neturtinės žalos suma neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijų bei teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog vertindamas neturtinę žalÄ , atsižvelgia į visus įstatymo numatytus kriterijus neturtinei žalai įvertinti bei į tai, kad A. L. sunkesnius sužalojimus patyrė ne gyvybiÅ¡kai pažeidžiamose kÅ«no vietose, kad žala padaryta neatsargiais kaltinamosios veiksmais, todėl pagrįstai įvertino, kad atlygintas neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktikoje priteistinÄ neturtinės žalos dydį panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

Teigia, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad nagrinėjamoje byloje susidarė iÅ¡skirtinės aplinkybės, kurių pagrindu teismas ieÅ¡kovo neturtinę žalÄ turėtų vertinti didesne suma, nei jau iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka – 7700 Eur. Dėl S. L. neturtinės žalos reikalavimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatytų iÅ¡imtinių aplinkybių, kad S. L. bÅ«tų patyrusi nepaprastai didelius iÅ¡gyvenimus, taip pat nėra nustatyta aplinkybių, dėl ko tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs A.

L. negalėtų apginti savo procesinių teisių, įvertinti savo patirtos neturtinės žalos ir pan., todėl pareikštas ieškinys dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestas pagrįstai. Dėl bylinėjimosi išlaidų – žalos nustatymo ir mokėjimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose taisyklėse, tačiau nei vienas teisės aktų, nei Civilinis kodeksas, nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala, o taip pat nenustato draudiko pareigos tokio pobūdžio išlaidas atlyginti.

4. J. M. gynėjas advokatas Mindaugas Beinaravičius atsiliepime į apeliacinį skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti. Nors apeliantas A. L. teigia, jog dukra kartu su J. M. nevažinės ir nestebės jos vairavimo, tačiau tokios sÄ lygos laiduotojui, t. y. kad jis visÄ laik turėtų bÅ«ti su asmeniu, už kurį laiduojama, įstatymas nekelia. Čia akcentuotina, jog J. M. nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , ji pripažino savo kaltę, labai dėl to gailisi ir iÅ¡gyvena, o jos padaryta veika yra neatsargi ir atsitiktinio pobÅ«džio, tad nuolatinis Å¡io asmens stebėjimas tikrai nėra reikalingas.

A. L. neigia J. M. parodymus, jog ji perdavė nuoÅ¡irdžiausius savo atsipraÅ¡ymus, domėjosi nukentėjusiojo sveikatos bÅ«kle ir teigia, jog su J. M. niekada nekalbėjo, ji jo neatsiprašė, jokios pagalbos nesiÅ«lė. Čia akcentuotina, kad J. M. niekada neteigė, jog ji tiesiogiai atsiprašė nukentėjusiojo A. L., kadangi A. L. aplankyti ji dėl pandemijos metu įvestų ribojimų negalėjo, o teismo posėdyje A. L. nedalyvavo. J. M. visuomet tvirtino, jog ji per artimuosius perdavė nukentėjusiajam savo nuoÅ¡irdžius atsipraÅ¡ymus, domėjosi nukentėjusiojo sveikatos bÅ«kle, siÅ«lė savo pagalbÄ , tačiau nukentėjusiojo artimieji sakė, jog jokios pagalbos iÅ¡ J.

M. ir jos artimųjų nereikia. J. M. perdavė nukentėjusiojo žmonai savo nuoširdžiausius atsiprašymus ir teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pažymi, kad J. M. padaryta nusikalstama veika yra pirma ir neatsargi, atsitiktinio pobūdžio, ji nėra bausta už jokius šiurkščius administracinius pažeidimus, ji yra senatvės pensininkė, teigiamai charakterizuojama. Vairuodama automobilį įvykio metu J. M. buvo blaivi (alkoholio ji nevartoja apskritai), leistino greičio neviršijo, jos vairuotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas.

J. M. dėl eismo įvykio labai iÅ¡gyvena, prastai miega naktimis, ji labai gailisi dėl įvykusio įvykio bei savo klaidos ir nuolatos apie tai mÄ sto. Å ios aplinkybės rodo, jog ji tikrai nėra linkusi daryti naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, nėra linkusi pažeidinėti kelių eismo taisyklių, tad specialiosios teisės atėmimas bÅ«tų perteklinė baudžiamojo poveikio priemonė, juolab, jog jai jau yra skirta piniginio pobÅ«džio sankcija – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuri, lyginant su jos gaunama pensija, yra pakankamai didelė.

Teigia, kad šioje byloje apeliantų reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai neviršija TPVCAPDĮ nustatytos draudimo sumos, todėl gali būti svarstomas klausimas tik dėl papildomos žalos atlyginimo sumos priteisimo iš draudimo bendrovės, tačiau ne tiesiogiai iš apdraustojo asmens, todėl turtinis reikalavimas tiesiogiai J. M. turėtų būti atmestas.

5. Teismo posėdyje S. L. ir jos bei A. L. atstovas advokatas J. Stankevičius palaikė apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė pirmosios instancijos nuosprendį keisti tik toje dalyje, kuria bÅ«tų pakeista baudžiamojo poveikio priemonės rÅ«Å¡is - į teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , ir iÅ¡ draudimo bendrovės priteisti dar bent tiek pat neturtinės žalos nukentėjusiajam A. L.. Kitoje dalyje prašė nuosprendį palikti nepakeistÄ . J. M. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ J. M. atžvilgiu atmesti, o apeliacinį skundÄ draudimo bendrovės atžvilgiu iÅ¡spręsti teismo nuožiÅ«ra, taikant protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. J. M. prašė nuosprendį palikti nepakeistÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo motyvai ir iÅ¡vados 6. Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

7. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl J. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ 8. Nukentėjusysis A. L. pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atleisti J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jÄ laiduotojos J. D. atsakomybėn. Teigia, kad dukra kartu su J. M. nevažinės ir nestebės jos vairavimo, todėl toks eismo dalyvis ir toliau kels pavojų pėstiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams.

9. BK 40 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu ar be jo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Norint atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , yra bÅ«tinas visų Å¡ių sÄ lygų egzistavimas. BK 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad laiduotoju gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir J. M. gynėjo advokato M. Beinaravičius atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamÄ nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atleisti J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jÄ dukros J. D. atsakomybėn.

11. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad J. M. padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, ji ankščiau neteista, nebausta administracine tvarka, yra pensininkė. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija duomenų apie jos piktnaudžiavimÄ alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis neturi, nusiskundimų iÅ¡ kaimynų dėl jos elgesio nėra gavusi. Ji buvo apsidraudusi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, draudimo kompanija dalį žalos nukentėjusiajam jau yra atlyginusi, o kita dalis, jÄ konkrečiai nustačius apeliacinės instancijos teismui ir įsiteisėjus priimtam procesiniam sprendimui, taipogi bus atlyginta.

Nuo pat proceso pradžios J. M. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir dėl jo padarymo nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu J. M. parodė, kad po įvykio per savo artimuosius, t. y. jos vaikai susisiekė su nukentėjusiojo vyro žmona, siÅ«lė pagalbÄ , perdavė jos atsipraÅ¡ymÄ . Jie siÅ«lė visokeriopÄ pagalbÄ , tačiau jie atsisakė, motyvuodami, kad nieko nereikia. Aplankyti nukentėjusiojo vyriÅ¡kio tiesiog nebuvo galimybės dėl paskelbto karantino.

Dėl eismo įvykio nuoÅ¡irdžiai gailisi, labai pergyvena, visÄ laikÄ galvoja, kaip taip galėjo atsitikti. J. D. apklausos, vykusios apylinkės teisme metu parodė, kad po nelaimės susisiekė su nukentėjusiojo artimaisiais, prašė perduoti nukentėjusiajam mamos nuoÅ¡irdžius atsipraÅ¡ymus, domėjosi nukentėjusiojo sveikatos bÅ«kle, siÅ«lė savo pagalbÄ , tačiau nukentėjusiojo artimieji sakė, jog jokios pagalbos iÅ¡ jų nereikia. Taigi, prieÅ¡ingai, nei nurodo A. L., J. M. niekada ir neteigė, jog kalbėjo su juo po įvykio.

Kaip matyti, ji, per savo artimuosius (vaikus), bendravo su A. L., perdavė jos atsipraÅ¡ymus, siÅ«lė pagalbÄ , kurios buvo atsisakyta. Vien tik tai, kad J. M. nebandė susisiekti asmeniÅ¡kai ar nebendravo tiesiogiai su nukentėjusiuoju A. L., visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, jog jos atsipraÅ¡ymas bei galėjimasis nebuvo nuoÅ¡irdÅ«s. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, yra pagrindas manyti, kad ateityje J. M. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Taigi, kaip matyti, Å¡iuo atveju yra visos bÅ«tinos sÄ lygos BK 40 straipsnio taikymui.

12. A. L. pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su J. M. proceso metu duotais parodymais, aiÅ¡kindamas, jog tai, kad vairuojant jÄ apakino saulė yra netiesa, nes tÄ dienÄ buvo apsiniaukę, kÄ pripažino ir pati J. M., apklausiama ikiteisminiame tyrime. Taip pat nesutinka su J. M. teiginiais, kad jis stovėjo pėsčiųjų perėjos aikÅ¡telėje ir neketino eiti. Visų pirma, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, J. M., apklausiama ikiteisminiame tyrime, nurodė, kad tuo metu oras buvo apniukęs, be saulytės, tačiau jai jau važiuojant (duomenys neskelbtini), staiga danguje iÅ¡lindo saulytė, ir jÄ tiesiog apakino.

Apklausiama teisme J. M. paaiÅ¡kino, kad kai priartėjo prie pėsčiųjų perėjos, jÄ apÅ¡vietė saulė ir apakino, dėl ko kažkuriÄ akimirkÄ blogai matė keliÄ . Taigi, kaip matyti, J. M. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad prieÅ¡ pat pėsčiųjų perėjÄ ji buvo apakinta saulės. Vis dėl to, apeliacinio teismo vertinimu, visos Å¡ios apelianto ginčijamos aplinkybės nagrinėjamu atveju neturi esminės reikÅ¡mės, kadangi buvo pripažinta, jog J. M. padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje įtvirtinÄ nusikaltimÄ .

Ji duodama parodymus, tiesiog pateikė savÄ Ä¯vykio versijÄ , bandydama paaiÅ¡kinti priežastis, kodėl, jos manymu, tai įvyko. Tačiau, kaip minėta, nuo pat proceso pradžios, ji savo kaltės neneigė ir dėl to, kas įvyko labai iÅ¡gyveno. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas priimamame nuosprendyje minėtais klausimais plačiau nepasisako.

13. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo abejoti J. D. tinkamumu bÅ«ti J. M. laiduotoja. Ji yra neteista, nebausta administracine tvarka, vadovauja įmonei, kurios savininke yra. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija dėl jos elgesio ir gyvenimo bÅ«do skundų nėra gavusi. Ä®vertinus J. D. teismo posėdžio metu duotus parodymus matyti, kad jÄ ir mamÄ J. M. sieja itin glaudus ryÅ¡ys, jos gyvena tame pačiame mieste, dažnai susitinka. Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuotina, kad J.

D. yra tinkama ir patikima laiduotoja, galinti daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo mamai, jÄ stebėti ir kontroliuoti. Vien tik tai, kad J. D. su J. M. nebus visÄ laikÄ , nereiÅ¡kia, jog ji negali bÅ«ti laiduotoja, ar laidavimas J. M. negali bÅ«ti taikomas. Kaip teisingai nurodė jos gynėjas pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundÄ , įstatymas nenustato sÄ lygos visÄ laikÄ bÅ«ti su asmeniu, už kurį laiduojama. Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo 14. A. L. pateiktu apeliaciniu skundu praÅ¡o J.

M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Å iam jo praÅ¡ymui bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu pritarė ir prokuroras, praÅ¡ydamas pakeisti J. M. skirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę į Å¡iÄ .

15. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nusprendė skirti jai baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio (1000 Eur) įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Klausimas dėl uždraudimo J. M. naudotis specialia teise – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo, nebuvo svarstytas.

16. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų.

17. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimÄ skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialiÄ ja teise, kiekvienÄ kartÄ svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formÄ bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimÄ ir kitus reikÅ¡mingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011).

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog Å¡iuo atveju yra pagrindas J. M. skirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę pakeisti, t. y. vietoje įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , skirti uždraudimÄ naudotis specialiÄ ja teise – teise vairuoti transporto priemones. Taigi, Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

19. Nagrinėjamu atveju J. M. padarė neatsargų nusikaltimÄ , susijusį su Å¡iurkščiu KET pažeidimu, t. y., artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, nepraleido ja ėjusio pėsčiojo A. L. ir jį partrenkė, dėl ko atsitiko eismo įvykis, kurio metu A. L. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, nes jis patyrė kaulų lūžius, kitus sužalojimus. Å iuo atveju J. M., bÅ«dama padidinto pavojaus Å¡altinio valdytoja, turinti, kaip pati apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, net (duomenys neskelbtini) metų vairavimo staÅ¾Ä , nesielgė pakankamai atidžiai, atsargiai ir rÅ«pestingai, ko pasekoje dėl jos veiksmų kilo itin skaudžios pasekmės. Esant Å¡ioms aplinkybėms, bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, J.

M. turi būti taikomas uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad J. M. ankščiau nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, įvykio metu buvo blaivi, leistino greičio neviršijo, o jos vairuotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, dėl įvykio savo kaltę pripažino ir dėl jo gailėjosi, aptariama baudžiamojo poveikio priemonė jai skirtina įstatymo nustatytam minimaliam laikui - 1 metams.

Dėl neturtinės žalos 20. IÅ¡ byloje esančio A. L. civilinio ieÅ¡kinio matyti, kad jis savo patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 20000 Eur dydžio suma, ir atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) jam iÅ¡mokėjo 7700 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , prašė iÅ¡ draudimo bendrovės priteisti likusiÄ 12300 Eur sumÄ . Pirmosios instancijos teismas šį jo civilinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Buvo konstatuota, kad A. L. iÅ¡mokėta 7700 Eur suma atitinka jo patirtus iÅ¡gyvenimus dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.

21. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ ir kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose bÅ«na skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (2012 m. liepos 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012).

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad A. L. draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokėtas 7700 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra nepakankama kompensacija jo patirtiems neigiamiems neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimams, todėl Å¡ioje dalyje skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. M., pažeisdama KET reikalavimus, padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ neatsargų nusikaltimÄ , dėl kurio A. L. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. IÅ¡ byloje esančios teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. L. buvo nustatytas galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs muÅ¡tine žaizda pakauÅ¡io srityje ir galvos smegenų sukrėtimu, poodinės kraujosruvos kairio kelio sÄ nario srityje, kairio rieÅ¡o ir dilbio srityse, kairės gūžduobės srityje, kairės plaÅ¡takos plėštinė žaizda su III-o pirÅ¡to tiesiamosios sausgyslės pilnu pažeidimu, kairio Å¡launikaulio vidinio kampo lūžis, kairės gūžduobės lūžis, kairio gaktikaulio abiejų Å¡akų lūžiai ir intraraumeninė kraujosruva Å¡ioje srityje.

Dėl nustatyto kairės gūžduobės lūžio, kairio gaktikaulio abiejų Å¡akų lūžio A. L. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Dėl to A. L. patyrė ir tebepatiria fizinį skausmÄ , iÅ¡gyvenimus, stresÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , nepatogumus. Iki įvykio jis buvo pagal savo amžių pakankamai judrus, tačiau po to jis tapo visiÅ¡kai neįgaliu, negalinčiu pats apsirengti, sėdėti, stovėti, nusiprausti. Dėl didelio skausmo nulipti laiptais iÅ¡ trečio aukÅ¡to, todėl esant reikalui nuvykti pas gydytojus, jį iÅ¡ trečio aukÅ¡to turi nuneÅ¡ti ir užneÅ¡ti pasamdyti žmonės. Jo laukia dar viena operacija ir papildomi skausmai.

Atkreiptinas dėmesys, kad jokių jo paties neatsargių veiksmų byloje nebuvo nustatyta.

25. Apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, A. L. patirtus ir tebepatiriamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, konstatuoja, kad Å¡iuo atveju, nukentėjusiojo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti tinkama satisfakcija turėtų bÅ«ti 10000 Eur dydžio suma. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) A. L. jau yra iÅ¡mokėjusi 7700 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , iÅ¡ Å¡ios bendrovės jam priteistina dar 2300 Eur suma likusiai neturtinei žalai atlyginti.

26. Be to, S. L. pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ J. M. jai priteisti 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu šį jos reikalavimÄ atmetė, konstatuodamas, kad S. L. neturi reikalavimo teisės Å¡ioje baudžiamojoje byloje į neturtinės žalos atlyginimÄ . S. L. pateiktu apeliaciniu skundu su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutinka, nurodo, kad 2021 m. vasario 25 d. nesulaukusi savo vyro autobusų stotyje, ji ėjo jo ieÅ¡koti ir pamatė jį kruvinÄ gulintį ant asfalto. Ji neiÅ¡pasakytai iÅ¡sigando, patyrė labai didelį stresÄ . Be to, A. L. dėl patirtų sužalojimų tapo visiÅ¡kai nesugebančiu pats save apsitarnauti, todėl jai teko ir tenka jį apiprausti, aprengti, padėti apsiversti lovoje. Jai tai padaryti labai sunku, nes ji smulkaus sudėjimo ir yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Visi rÅ«pesčiai dėl jo gydymo ir priežiÅ«ros teko jai.

27. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Paprastai civiliniu ieÅ¡kovu baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalÄ patyręs asmuo. Suprantama, kad nukentėjusiojo Å¡eimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieÅ¡ nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jie visi, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ bet kurioje baudžiamojoje byloje. Nukentėjusiojo, kuris nėra miręs, Å¡eimos nariai civiliniais ieÅ¡kovais gali bÅ«ti pripažįstami tik iÅ¡skirtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016; 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinį skundÄ , skundžiamÄ nuosprendį, bylos medžiagÄ bei pateiktÄ formuojamÄ teismų praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas, atmesdamas S. L. reikalavimÄ dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ . Byloje nėra nustatyta jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindÄ S. L. priteisti jos reikalaujamÄ neturtinės žalos atlyginimÄ . Sutiktina, jog ji dėl sutuoktinio patirto sužalojimo patyrė stresÄ , nepatogumus, tačiau Å¡ie jos iÅ¡gyvenimai, nagrinėjamos bylos kontekste, nelaikytini itin reikÅ¡mingais, suteikiančiais jai teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

Be kita ko, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, byloje nebuvo nustatyta, kad A. L. negalėtų pats apginti savo procesinių teisių, įvertinti patirtos neturtinės žalos. Vien tik tai, kad jis 2021 m. gegužės 4 d. S. L. įgaliojo visur jį atstovauti, Å¡ios teismo iÅ¡vados nekeičia. Dėl proceso iÅ¡laidų 29. Nukentėjusysis A. L. praÅ¡o iÅ¡ J. M. priteisti jo apeliacinėje instancijoje patirtas proceso iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-374/2012; 2011 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundÄ padavė nukentėjusysis A. L. ir civilinė ieÅ¡kovė S. L.. Apeliacinės instancijos teismas juose pareikÅ¡tus A. L. reikalavimus tenkina iÅ¡ dalies, o S. L. – atmeta. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡iÄ aplinkybę, sprendžia, kad Å¡iuo atveju A. L. turi teisę į dalinį patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimÄ , t. y. proporcingai jo tenkintiems reikalavimams. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. L. bei S. L. interesus apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas Jonas Stankevičius, kuriam, pagal byloje esantį 2021 m. spalio 22 d. pinigų priėmimo kvitÄ Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), už Å¡ias paslaugas A.

L. sumokėjo 400 Eur. Taigi, atsižvelgiant į apeliaciniu skundu pareikÅ¡tų reikalavimų tenkinimo apimtį, konstatuotina, kad A. L. turi bÅ«ti atlyginamos 200 Eur dydžio jo patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, jas priteisiant iÅ¡ J. M.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 2 ir 4 punktais, n u s p r e n d ž i a: Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. spalio 8 d. nuosprendį: Pakeisti J. M. skirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ Ä¯ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Priteisti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) A. L. 2300 (dviejų tÅ«kstančių trijų Å¡imtų) Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ J. M. A. L. 200 (du Å¡imtus) Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Teisėjai Valdas CiesiÅ«nas Jolanta Raščiuvienė Evaldas Vanagas