2017-11-20 Nr. AB-21454-3-62-3-00358-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2964-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00358-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. D. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas) 15 015,15 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. vasario 6 d. bausmę atliko Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 14. Minėtoje kameroje nebuvo tinkamo ir uždaro tualeto – tik duobė atsitūpti ir šalia jos 1 m 50 cm sienelė. Teko gyventi su trim peliukais, kurie naktimis neleisdavo miegoti ir apgrauždavo ant stalo padėtą duoną. Kameroje nebuvo ventiliacijos, jautėsi drėgmė. Dėl to pareiškėjas patyrė nepatogumus, buvo pažeistos jo, kaip žmogaus, teisės, pažemintas orumas.

3. Teigė, kad nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2016 m. vasario 6 d. atliko paskirtą 15 parų drausminę nuobaudą, kuri neturėjo būti vykdoma, kadangi Bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) numatyta, jeigu paskirta nuobauda uždaryti į baudos izoliatorių per mėnesį laiko nuo paskyrimo dienos nepradėta vykdyti, yra visai nevykdoma. Pažymėjo, jog 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 69-1509 paskirta nuobauda uždaryti į baudos izoliatorių 15 parų turėjo būti pradėta vykdyti iki 2016 m. sausio 22 d., 17 val., nes drausmės komisijos posėdžiai pagal darbo grafiką vyksta iki 17 val., tačiau į baudos izoliatorių pareiškėjas buvo uždarytas 2016 m. sausio 22 d., 19 val. Prašė skundą tenkinti.

4. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

5. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, jog pareiškėjas už režimo pažeidimą paskirtą nuobaudą laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. sausio 6 d. atliko baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 14, kurios plotas 4,88 kv. m, įrengta 1 miegamoji vieta. Pažymėjo, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos.

6. Teigė, kad kameroje Nr. 14 įrengtas klozetas nuo likusios kameros ploto atitvertas 1,5 m aukščio pertvara, todėl atitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimotaisyklės, Taisyklės) 16.5 punkto reikalavimus. Kamera Nr. 14 vėdinama per langą, esant poreikiui, įstaiga aprūpina kameras elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Pravieniškių PN-AK yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Ginčo laikotarpiu baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose dezinsekcija atlikta 2016 m. sausio 6 d. 2015 m. gruodžio 17 d. buvo pateikti trys tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 17 d. apie 9.25 val. uždaroje zonoje nuteistajam D. D. nurodžius eiti į drausmės komisijos posėdį, jis pasakė, kad niekur neis. Kadangi pareiškėjas nevykdė jam duotų nurodymų, prieš jį buvo panaudotos specialios priemonės. Atvedus į drausmės komisijos posėdį, pareiškėjas pradėjo reikšti nepasitenkinimą esama tvarka, vartoti necenzūrinius žodžius, buvo panaudotos specialios priemonės. Atsižvelgiant į nuteistojo padarytą pažeidimą, jam 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 69-1509 buvo paskirta nuobauda, numatyta BVK – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų. Vadovaujantis BVK 143 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjas uždarytas į baudos izoliatorių 2016 m. sausio 22 d., t. y. nuobauda pradėta vykdyti nepažeidžiant nustatyto termino.

7. Nurodė, kad neteisėtų pataisos įstaigos pareigūnų veiksmų nebuvo, įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų.

II. 8. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu pareiškėjo D. D. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas už režimo pažeidimą paskirtą drausminę nuobaudą nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. sausio 6 d. atliko baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 14.

10. Atsižvelgęs į Taisyklių 16.5 punkto nuostatas dėl sanitarinio mazgo įrengimo, į atsakovo atsiliepime bei 2016 m. kovo 25 d. Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pažymoje (toliau – ir Pažyma) Nr. 77-556 pateiktą informaciją, į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką dėl privatumo, naudojantis sanitariniais įrenginiais užtikrinimo, taip pat į Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas), ir padarė išvadą, kad sanitarinio mazgo ne visiškas atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos laikytinas pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui.

11. Atsižvelgęs į Taisyklių 3 ir 16.10 punkto nuostatas dėl kamerų šildymo ir vėdinimo, Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir HN 134:2015) 12 punkto ir 39 punkto nuostatas, į atsakovo atstovo Pažymoje pateiktą informaciją, į Kauno visuomenės sveikatos centro 2016 m. vasario 4 d. patikrinimo akto Nr. 36-86(7) duomenis, patvirtinančius, kad 2016 m. sausio 29 d. buvo atlikta operatyvioji kontrolė, kurios metu nustatyta, kad baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 14 bendros higienos sąlygos blogos. Tikrinimo metu buvo juntamas nemalonus kvapas, patalpoje tamsu, sienos nusilupusios, ant sienų ir lubų vizualiai matomas pelėsis (HN 134:2015 12 p., 39 p. pažeidimai). Tualetas toje pačioje gyvenamojoje patalpoje, tik atitvertas neaukšta sienele. Baudos izoliatorius nevalytas. Baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 14 patalpų paprastasis remontas nėra atliekamas pagal poreikį. Atliekant kontrolę blakių ir pelių nesimatė.

12. Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, teismas padarė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pažeisdama baudos izoliatoriaus kameros higienos reikalavimus bei neužtikrindama pareiškėjui privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu. Teismui nekilo abejonių, kad dėl šių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

13. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 69-1509 jam paskirtos nuobaudos vykdymo terminu, teismas atsižvelgė į BVK 10–12 ir 110 straipsnių nuostatas bei į byloje esančią medžiagą dėl nuobaudos skyrimo pareiškėjui.

14. Iš bylos medžiagos nustatė, kad Pravieniškių PN-AK direktorius 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 69-1509 skyrė D. D. nuobaudą – uždarymą į baudos izoliatorių 15 parų už tai, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 17 d. apie 9.25 val. atlikdamas nuobaudą KTP, atsisakė eiti į drausmės komisijos posėdį, o tai yra BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų pažeidimas, užtraukiantis atsakomybę – nuobaudos taikymą.

15. Spręsdamas dėl nuobaudos, paskirtos pareiškėjui vykdymo pradžios, teismas atsižvelgė į BVK 143 straipsnį, į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 202 punktą. Iš byloje pateikto Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 69-1509 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ nustatė, kad pareiškėjo paskirtos nuobaudos – uždarymo į baudos izoliatorių 15 parų pradžia 2016 m. sausio 22 d. 18.40 val., o pabaiga 2016 m. vasario 6 d. 18.40 val. Pažymėjo, kad teisės aktuose nereglamentuotas nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos vykdymo laikas, t. y. nenurodyta, kurią valandą turi būti pradėta vykdyti paskirta nuobauda, todėl esant minėtoms aplinkybėms pripažino, kad BVK 143 straipsnio 5 dalies nuostata dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos įvykdymo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo, nėra pažeista, nes iš bylos įrodymų matyti, jog pareiškėjui drausminė nuobauda paskirta 2015 m. gruodžio 22 d., o jos vykdymo pradžia – 2016 m. sausio 22 d. Taigi Pravieniškių PN-AK 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimas yra teisėtas, o tai reiškia, kad nėra esminės viešosios atsakomybės sąlygos – valdžios institucijos neteisėtų veiksmų. Todėl pareiškėjo argumentus dėl paskirtos nuobaudos įvykdymo termino pažeidimo, atmetė kaip nepagrįstus.

16. Teismas atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą neturtinės žalos sąvoką, konstatavo, kad pareiškėjas, skunde nurodęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė nepatogumus, buvo pažeistos jo, kaip žmogaus, teisės, pažemintas orumas, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas į bylą pateikė pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopiją, kurioje nurodoma, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui po specialių priemonių antrankių panaudojimo sužalojimų nestebima, todėl teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos, sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

17. Įvertinęs privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo trukmę, jo pobūdį, higienos sąlygų neatitikimus teisės aktų reikalavimams, tačiau nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų buvo kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją, atsižvelgęs į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 300 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo D. D. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

19. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, ir nepilnai įvertino pateiktus įrodymus, todėl teismo sprendimas turi būti pakeistas.

20. Atsakovo atstovo teigimu, teismas nepilnai įvertino byloje pateiktus duomenis apie baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 14 įrengtą sanitarinį mazgą. Pažymi, kad pagal Taisyklių 16.5 punktą reikalavimas įrengti atskiras 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinas kamerų tipo patalpose yra privalomas tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams. Kadangi kamerų tipo patalpos, kuriose vertinamuoju laikotarpiu nuobaudą atliko pareiškėjas nebuvo rekonstruojamos ar kapitaliai remontuojamos, todėl joje esančio sanitarinio mazgo vieta buvo atitverta nuo kameros 1,5 m aukščio pertvara. Pabrėžia, kad aplinkybės, jog 3-io sektoriaus baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 14 įrengtas sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 metro aukščio pertvara, neginčija ir pats pareiškėjas. Be to, minėta baudos izoliatoriaus kamera Nr. 14 yra vienvietė, todėl atsakovo atstovas nesutinka su teismo vertinimu, kad sanitarinis mazgas galėjo būti matomas kitiems asmenims, esantiems viduje. Teigia, kad sanitarinis mazgas nėra priešais duris, todėl kameros duris atidariusiems pareigūnams nebuvo matomas.

21. Nurodo, kad Kauno visuomenės sveikatos centro 2016 m. vasario 4 d. patikrinimo akte Nr. 36-86(7) nustatyti neesminiai higienos normų pažeidimai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Įrodymų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, byloje nėra.

22. Atsižvelgdamas į EŽTT ir LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose, atsakovo atstovas mano, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byla nagrinėjama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

24. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK baudos izoliatoriuje neužtikrinimu pareiškėjui, atlyginimo.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

26. Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad teisės būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimas būtų pakankama satisfakcija pareiškėjui.

27. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Pravieniškių PN-AK veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad baudos izoliatoriaus kameroje nebuvo įrengtas uždaras tualetas, kameroje buvo graužikų, nebuvo ventiliacijos, jautėsi drėgmė.

29. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su sanitarinių mazgų įrengimu, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkto reikalavimus bei įvertinęs atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, nenustatė, kad sanitarinio mazgo įrengimas baudos izoliatoriaus kameroje, neatitiktų teisės aktų nuostatų. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padarytas Konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008). Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir pareiškėjo paaiškinimus dėl sanitarinio mazgo Pravieniškių PN-AK baudos izoliatoriuje įrengimo, sprendžia, kad šiuo atveju nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė naudotis privatumą užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais. Atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo laikomas vienvietėje kameroje, nagrinėjamu atveju paneigia galimybę pareiškėją, besinaudojantį sanitariniu mazgu, matyti kitiems nuteistiesiems, tačiau atsakovo atstovo teiginys, kad sanitarinis mazgas nėra priešais duris, todėl jis nebuvo matomas kameros duris atidariusiems pareigūnams, nepaneigia galimybės pareigūnams matyti kitoje kameros vietoje esantį sanitarinį mazgą. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumą užtikrinančiais ir higieniškais sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013 ir kt.).

30. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais dėl kitų pareiškėjo nurodytų laikymo sąlygų, jų nebekartoja ir plačiau dėl jų nepasisakys. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

31. Atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

32. Šiuo aspektu pažymėtina, jog neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas buvo kalintas neužtikrinant privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, ir pažeidžiant baudos izoliatoriaus kameros higienos reikalavimus (juntamas nemalonus kvapas, sienos nusilupusios, drėgna, ant sienų ir lubų vizualiai matomas pelėsis). Pripažintina, kad tokios aplinkybės galėjo pareiškėjui sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – sveikatai saugios gyvenamosios aplinkos neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti pareiškėjo prašoma 15 015,15 Eur suma. Įvertinus Pravieniškių PN-AK padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (15 dienų pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjas laikytas kameroje neatitinkančioje higienos reikalavimų) ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo mastas yra perdaug didelis, kad šio pažeidimo pripažinimas galėtų būti laikomas pakankama satisfakcija pareiškėjui, todėl atsakovo prašymas pareiškėjo skundo reikalavimą neturtinę žalą atlyginti pinigais atmesti yra nepagrįstas. Tačiau, atsižvelgusi į formuojamą teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, įvertinusi šiame nutarties punkte jau minėtas byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų mastą, jų trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti iki 120 Eur.

35. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 120 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui D. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė