2019-09-04 Nr. AB-16697-3-61-3-02793-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-621-216/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02793-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 46

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentui dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. liepos 24 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą: 1) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), – 250 Eur; 2) iš atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento (toliau – ir NVSC Alytaus departamentas) – 200 Eur.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K 2017 m. sausio 31 d. – vasario 10 d., 2017 m. balandžio 4–11 d., 2017 m. gegužės 5–12 d. panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 25 d. nutartimi nutarė atidėti administracinės bylos nagrinėjimą iki 2019 m. rugpjūčio 12 d., pakartotinai įpareigoti atsakovo Lietuvos Respublikos atstovą Viešojo saugumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. imtinai pateikti teismui atsiliepimą ir visą su ginču susijusią medžiagą, taip pat duomenis apie planinius maršrutus (reikalavimai, sudarymas, pagrindimas ir t. t.), bei paskirti Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 300 Eur baudą už atsiliepimo į skundą bei su ginču susijusios medžiagos nepateikimą.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartyje nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad konvojus buvo skirtas vykdant Lietuvos apeliacinio teismo nutartis pareiškėją pristatyti į teismo posėdžius (susipažinti su bylos medžiaga), nevertino ir nepasisakė, ar pareiškėjas pagrįstai buvo laikomas Lukiškių TI-K ilgiau nei 5 paras, taip pat ar nebuvo galimybės pareiškėją parvežti į Alytaus pataisos namus, nepažeidžiant 5 parų termino. Byloje nėra pateikta duomenų apie Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) planinius maršrutus, todėl pirmosios instancijos teismas netyrė (neišsireikalavo) visų įrodymų, kurie pagrįstų, ar pareiškėjas pagrįstai Lukiškių TI-K buvo laikomas ilgiau nei 5 paras. Dėl išvardytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo iš dalies panaikintas, perduodant bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas pabrėžė, kad jis 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi įpareigojo įtrauktą į bylos nagrinėjimą Tarnybą per 14 kalendorinių dienų nuo dokumentų įteikimo pateikti teismui atsiliepimą ir visą su ginču susijusią medžiagą, taip pat duomenis apie Tarnybos planinius maršrutus (reikalavimai, sudarymas, pagrindimas ir t. t.). Terminas atsiliepimui pateikti Tarnybos prašymu pratęstas iki 2019 m. birželio 6 d. Nepaisant to, Tarnyba nustatytu terminu ir iki teismo posėdžio teismui nepateikė atsiliepimo ir visos su ginču susijusios medžiagos, taip pat duomenų apie Tarnybos planinius maršrutus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo posėdis turi būti atidėtas tik dėl to, jog negauta medžiaga iš Tarnybos, be kurios teismas negali išnagrinėti iš esmės pareiškėjo skundo dalies, ir nepateikta jokių procesinių prašymų ar informacijos apie teismo įpareigojimų vykdymą, nutarė už atsiliepimo į skundą nepateikimą bei su ginču susijusios medžiagos nepateikimą skirti Tarnybai 300 Eur baudą (galimos sankcijos vidurkis).

III. Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovaujanti atsakovą Lietuvos valstybę, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties dalį, kuria Tarnyba buvo pakartotinai įpareigota iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. imtinai pateikti teismui atsiliepimą ir jai skirta 300 Eur bauda už atsiliepimo į skundą bei su ginču susijusios medžiagos nepateikimą.

Tarnyba tvirtina, kad ji buvo pateikusi atsiliepimą į skundą ir nurodytą medžiagą bei įvykdžiusi teismo įpareigojimą iki teismui priimant 2019 m. birželio 25 d. nutartį, taigi, skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu buvo išnykęs pagrindas skirti nuobaudą. Be to, Tarnybos vertinimu, teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė savalaikių priemonių, siekdamas užtikrinti teismo nurodymo vykdymą, tinkamai neįspėjo proceso šalies dėl pasekmių už teismo nurodymo nevykdymą. Teismo skirtos baudos dydis yra nepagrįstas, nes nurodoma, kad skiriamas sankcijos vidurkis – 300 Eur, nors teismas juridiniams asmenims gali skirti baudas tik iki 300 Eur.

Tarnyba atsikirtime į atsakovo NVSC Alytaus departamento atsiliepimą į atskirąjį skundą nurodo su juo nesutinkanti, nes jame išdėstyta pozicija, jos nuomone, yra prieštaringa ir nenuosekli, bei prašo tenkinti savo atskirąjį skundą.

Atsakovas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

NVSC Alytaus departamentas pastebi, kad Tarnyba atsiliepimą į skundą teismui pateikė 2019 m. liepos 25 d., t. y. po nustatyto termino atsiliepimui pateikti. Mano, jog teismas, įpareigodamas Tarnybą pateikti atsiliepimą į skundą, galėjo nurodyti atsiliepimo nepateikimo pasekmes.

Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN), atstovaujantys atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti.

Vilniaus PN teigia, kad atsiliepimas į skundą ir nurodyta medžiaga teismui buvo pateikti ir teismo įpareigojimas įvykdytas nepraleidžiant teismo nustatyto termino, todėl teismas neturėjo pagrindo skirti Tarnybai nuobaudą už atsiliepimo į skundą ir susijusios medžiagos nepateikimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai, tačiau teismas, vadovaudamas procesui, būdamas aktyvus ir siekdamas greitai ir teisingai išspręsti ginčus, šalių pateiktais įrodymais nėra ribojamas ir turi teisę bylai reikšmingus įrodymus išsireikalauti savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-525/2014). Kada naudotis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teise rinkti įrodymus, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, tačiau teismo aktyvus vaidmuo itin svarbus bylose, kai asmens galimybės pateikti įrodymus yra ribotos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-442/2015). Teismas, siekdamas išnagrinėti bylą visapusiškai ir teisingai bei nusprendęs, kad būtini duomenys byloje reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, gali reikalauti iš proceso šalių ar kitų asmenų tokius duomenis pateikti.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teisėjo reikalavimai, susiję su teisingumo vykdymu, yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims; už teisėjo reikalavimų nevykdymą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. Šią tvarką konkrečiai apibrėžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, pagal kurias administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu nustatytu laiku be pateisinamų priežasčių pareigūnai ir asmenys neįvykdo teisėjo ar teismo reikalavimų pateikti atsiliepimą į skundą (prašymą, pareiškimą), dokumentus ar kitą medžiagą, taip pat už kitų teisėjo (teismo) reikalavimų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nevykdymą. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 eurų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 eurų už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį; nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 eurų baudą; dėl pirmosios instancijos teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog teisėjas (teismas) turi teisę skirti privačiam asmeniui ar pareigūnui baudą tik nustatęs šių sąlygų (juridinių faktų) visumą, t. y. kad: 1) pareigūnas (asmuo) per teismo nustatytą terminą neįvykdė konkretaus teisėjo (teismo) reikalavimo, susijusio su bylos nagrinėjimu; 2) teisėjo (teismo) reikalavimas neįvykdytas be objektyvių, pateisinamų priežasčių (žr., pvz., 2010 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-238/2010, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-28/2012). Taigi, jeigu teisėjo (teismo) reikalavimas per nustatytą terminą yra neįvykdomas dėl priežasčių, kurios teismo pripažįstamos pateisinamomis, skirti teismo nuobaudą nėra pagrindo. Išimtinai teismo prerogatyva yra kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar priežastys, dėl kurių teismo reikalavimas neįvykdomas, yra objektyvios, t. y. pateisinančios teismo reikalavimo nevykdymą.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi, be kita ko, įtraukė į bylą atsakovo Lietuvos valstybės atstovu Tarnybą ir įpareigojo Tarnybą per 14 kalendorinių dienų nuo dokumentų įteikimo pateikti teismui atsiliepimą ir visą su ginču susijusią medžiagą, taip pat duomenis apie Tarnybos planinius maršrutus (reikalavimai, sudarymas, pagrindimas ir t. t.), o nutarties motyvuojamojoje dalyje pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimas buvo panaikintas dalyje dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiais: 2017 m. sausio 31 d. – vasario 10 d., 2017 m. balandžio 4–11 d., 2017 m. gegužės 5–12 d., ir ši bylos dalis perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, todėl Tarnyba įpareigotina kartu su atsiliepimu į skundą teismui pateikti įrodymus (duomenis) apie aptariamus Tarnybos planinius maršrutus, jų sudarymą, pagrindimą, teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir pan. (II t., b. l. 1–2). Šios nutarties nuorašas Tarnybai per Elektroninių paslaugų portalą buvo išsiųstas 2019 m. gegužės 15 d. (išrašas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“, II t., b. l. 9).

Tarnyba 2019 m. gegužės 27 d. raštu kreipėsi į teismą su prašymu sudaryti galimybę per Elektroninių paslaugų portalą susipažinti su byloje priimtų teismo procesinių sprendimų skaitmeninėmis kopijomis, kad galėtų tinkamai įvykdyti teismo įpareigojimą pateikti išsamų atsiliepimą, pasirengti dalyvauti procese ir ginti savo poziciją (II t., b. l. 19). Teismas šį prašymą patenkino tą pačią dieną (2019 m. gegužės 27 d. lydraštis, II t., b. l. 22; išrašas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“, II t., b. l. 23). Tarnyba 2019 m. gegužės 28 d. teismui pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į skundą ir visai su ginču susijusiai medžiagai pateikti iki 2019 m. birželio 6 d., paaiškindama, kad su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi susipažino tik 2019 m. gegužės 27 d., o visapusiškas ir išsamus teismo nurodymo vykdymas, renkant su pareiškėjo konvojavimu susijusius duomenis ir dokumentus, reikalauja didelių laiko sąnaudų, nes Tarnyba, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, asmens duomenų nekaupia bei nesistemina (nesudarinėja duomenų registrų) informacijos apie asmenų konvojavimo įvykius (II t., b. l. 24). Šis prašymas buvo tenkintas 2019 m. gegužės 30 d. rezoliucija (teismo 2019 m. gegužės 30 d. raštas, II t., b. l. 26).

Vilniaus apygardos administracinis teismas minėta 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2019 m. liepos 25 d. 10.00 val. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Tarnyba atsiliepimą į skundą, kartu su Tarnybos vado 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 47V-712 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos konvojavimo maršrutų patvirtinimo“ (3 lapai) ir įgaliojimu, teismui pateikė 2019 m. liepos 25 d. 9.27 val. Teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, kadangi Tarnyba teismo nurodytus dokumentus per Elektroninių paslaugų portalą (nors pati byla nėra elektroninė) pateikė likus vos 30 minučių iki teismo posėdžio pradžios, bylą nagrinėjanti teisėja iki prasidedant teismo posėdžiui galėjo būti neinformuota apie gautus dokumentus ir pagrįstai manyti, kad tokie dokumentai nebuvo gauti, todėl susidūrė su esminėmis kliūtimis nagrinėti bylą, dėl kurių bylos nagrinėjimas turėjo būti atidėtas (atskirajame skunde Tarnyba neišreiškia prieštaravimo, kad byla 2019 m. liepos 25 d. teismo posėdyje negalėjo būti nagrinėjama negavus dokumentų, kuriuos ji buvo įpareigota pateikti).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad šią bylą nagrinėjanti Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja 2019 m. liepos 29 d. raštu įpareigojo Tarnybą iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. pateikti teismui duomenis apie pareiškėjo konvojavimą laikotarpiais: 2017 m. sausio 31 d. – vasario 10 d., 2017 m. balandžio 4–11 d., 2017 m. gegužės 5–12 d., taip pat pateikti sprendimų, kurių pagrindu buvo vykdomas pareiškėjo konvojavimas nurodytais laikotarpiais, kopijas (II t., b. l. 51). Tarnyba, vykdydama teismo nurodymą, 2019 m. rugpjūčio 5 d. pateikė papildomus dokumentus (22 lapai, kuriuos sudaro lydimų suimtųjų (nuteistųjų) sąrašai, konvojavimo paraiškos; II t., b. l. 61–83).

Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 10 d. (šeštadienį) teismui pateikė patikslintą ir papildytą atsiliepimą į skundą (primintina, kad skundžiama teismo nutartimi terminas pakartotiniam įpareigojimui įvykdyti buvo iki 2019 m. rugpjūčio 8 d.), kuriame nurodė vykdanti teismo pakartotinį įpareigojimą (II t., b. l. 99–110).

Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius dokumentus bei duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, prieina prie išvados, kad Tarnyba laiku ir tinkamai neįvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartyje nustatyto įpareigojimo per 14 kalendorinių dienų (šis terminas Tarnybos prašymu pratęstas iki 2019 m. birželio 6 d.) pateikti teismui atsiliepimą į skundą ir visą su ginču susijusią medžiagą, taip pat duomenis apie Tarnybos planinius maršrutus (reikalavimai, sudarymas, pagrindimas ir t. t.), t. y. teismo nustatytą terminą atsiliepimui į skundą ir susijusiai medžiagai pateikti praleido daugiau nei 1,5 mėnesio, šiuos dokumentus teismui pateikė prieš pat posėdį, todėl teismas neturėjo galimybės savalaikiai apie juos sužinoti ir su jais susipažinti, o susipažinus su pateikta medžiaga, nustatyta, kad ji nepakankamai išsami, nes vėliau Tarnybai nurodyta pateikti papildomus dokumentus. Tarnyba atskirajame skunde nenurodė jokių priežasčių, kodėl ji praleido teismo nustatytą terminą. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė pagrindą baudai skirti. Tokio teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia atskirojo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas Tarnybos neinformavo apie teismo nurodymo nevykdymo teisines pasekmes, kadangi Tarnyba yra valstybės institucija, kuriai neabejotinai yra (turi būti) žinoma, jog teismo nurodymai yra privalomi, o jų nevykdymas užtraukia teisės aktuose numatytas pasekmes.

Tarnybos argumentai, kad teismo skirtos baudos dydis yra nepagrįstas, nes skundžiamame teismo sprendime nurodoma, jog skiriamas baudos vidurkis – 300 Eur, kai juridiniam asmeniui skiriama bauda ir gali siekti tik 300 Eur, yra atmestini. Akcentuotina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kad pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams skiriama bauda iki 600 Eur už kiekvieną pažeidimo atvejį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių Tarnybos padėtį sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, tokių nenurodė ir pati Tarnyba, todėl sprendimas baudos dydį nustatyti pagal vidurkį laikytinas atitinkančiu teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Kita vertus, pažymėtina, jog teismo procesiniai dokumentai turi būti aiškūs ir konkretūs, jie negali būti grindžiami abejonėmis. Šis reikalavimas taikomas ir tiems teismo procesiniams dokumentams, kuriais yra skiriamos teismo nuobaudos. Kaip matyti, įstatymas suteikia teismui teisę skirti baudą būtent institucijų ar įstaigų atstovams, t. y. fiziniams asmenims. Kiekvienu atveju skirdamas baudą dėl tam tikrų teismo įpareigojimų nevykdymo, teismas privalo nustatyti konkrečius kaltus asmenis (pareigūnus), kurie buvo atsakingi už atitinkamų įpareigojimų nevykdymą. Skirdamas asmeniui nuobaudą už teismo reikalavimo neįvykdymą, teismas turi būti aktyvus bei pagrįsti teismo nuobaudos skyrimą, t. y. motyvuoti, kokie veiksniai lėmė, jog asmeniui yra skiriama teismo nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-341/2005, 2009 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-239/2009, 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-662/2016). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė, t. y. neįvardijo konkretaus asmens, nenustatė asmens duomenų, kurie leistų identifikuoti baudžiamą asmenį, taip pat nesiaiškino, ar šis asmuo turėjo objektyvią galimybę užtikrinti, organizuoti ar kontroliuoti teismo įpareigojimų vykdymą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas baudą Tarnybai skyrė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus ir nukrypdamas nuo teismų praktikos, todėl baudos skyrimas yra naikintinas.

Dėl atskirojo skundo reikalavimo panaikinti skundžiamos teismo nutarties dalį, kuria Tarnyba buvo pakartotinai įpareigota iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. imtinai pateikti teismui atsiliepimą, teisėjų kolegija pastebi, kad, kaip minėta, Tarnyba šį reikalavimą jau yra įvykdžiusi, todėl, net jei teismas tenkintų tokį atskirojo skundo reikalavimą, Tarnybos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Remiantis tuo, šis atskirojo skundo reikalavimas plačiau nenagrinėjamas ir atmetamas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl, skirdamas baudą Tarnybai, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir nukrypo nuo teismų praktikos. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies panaikinama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties dalį, kuria Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skiriama bauda, panaikinti.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas