f8c614bd-07be-4bd6-8aef-7775bb07b1c8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-595-407/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00758-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos:2.2.3.4; 2.6.1.2; 2.6.1.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 23 d. VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Alvydo PoÅ¡kaus ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. V. ieÅ¡kinį atsakovui S. Å . (S. Å .) dėl lėšų, gautų pagal jos iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , priteisimo, patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams S. Å . ir A. D. (A. D.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo S. Å . prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. V. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė J. V. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo S. Å . priteisti jai 1 300 000 Lt sumÄ , atsakovo gautÄ vykdant ieÅ¡kovės iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , 325 178,08 Lt palÅ«kanas, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė 2007-03-16 atsakovui S. Å . iÅ¡davė notarine tvarka patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ parduoti jai priklausantį butÄ su garažu, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas A ) bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su Å¡iuo pavedimu. Pasak ieÅ¡kovės, veikdamas Å¡io įgaliojimo pagrindu, atsakovas S. Å . 2007-03-20 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė minėtÄ butÄ už 1 300 000 Lt sumÄ , tačiau pinigų ieÅ¡kovei, kaip atstovaujamajai, neperdavė. Atsakovas S. Å . su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad tinkamÄ pareigos perduoti ieÅ¡kovei 1 300 000 Lt sumÄ Ä¯vykdymÄ patvirtina jos 2007-04-24 iÅ¡duotas pakvitavimas, kuriame ieÅ¡kovė patvirtino iÅ¡ atsakovo gavusi 1 300 000 Lt sumÄ ir jokių pretenzijų neturinti. Be to, atsakovas S. Å . pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 73 594,84 Lt skolos ir palÅ«kanų, iÅ¡ jų 10 000 Lt skolÄ pagal 2012-09-17 paprastÄ jį vekselį ir 943 Lt palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos, taip pat procesines palÅ«kanas nuo priteistų sumų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, o nustačius, kad ieÅ¡kovė pateikė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, siekdama pasipelnyti, skirti ieÅ¡kovei 20 000 Lt baudÄ .IeÅ¡kovė, kitoje byloje (civilinės bylos Nr. 2-5870-798/2015), prijungtoje prie Å¡ios bylos, pateiktu ieÅ¡kiniu atsakovams S. Å . ir A.

D., prašė pripažinti jos 2007-04-24 sudarytÄ vienaÅ¡alį sandorį (pakvitavimÄ ) negaliojančiu nuo jo sudarymo momento CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip sudarytÄ dėl atsakovų apgaulės ir bÅ«nant visiÅ¡kai ekonomiÅ¡kai priklausomai nuo atsakovo A. D.. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas A. D. įtikino ieÅ¡kovę parduoti jos turėtÄ butÄ A. g. ir įsigyti kitÄ bÅ«stÄ . Siekdami sutaupyti pridėtinės vertės mokestį, J. V., S. Å . ir A. D. susitarė, kad kitÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas B), A.

D. ir S. Å . nupirks savo įmonės vardu už pinigus, kuriuos S. Å . gaus pardavęs ieÅ¡kovės butÄ . Po to, kai bus sutaupytas pridėtinės vertės mokestis (maždaug po 2-3 metų), turėjo bÅ«ti įregistruota ieÅ¡kovės nuosavybės teisė į butÄ B. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė atsakovui S. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 896,20 Eur (10 000 Lt) skolos pagal 2012-09-17 vekselį, 227,73 Eur palÅ«kanas, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovo S. Å . praÅ¡ymo dėl baudos ieÅ¡kovei skyrimo už piktnaudžiavimÄ proceso teise reiÅ¡kiant nepagrįstÄ ieÅ¡kinį teismas netenkino.Teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti 2007-04-24 pakvitavimÄ negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Byloje nėra ginčo, jog šį pakvitavimÄ surašė ir pasirašė ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovės argumentÄ , kad pakvitavimÄ pasirašė apgauta atsakovų, žadėjusių jos vardu įregistruoti butÄ B, teismas atmetė kaip nepagrįstÄ , kadangi minėtas butas nuo 2007-02-01 (t. y. pakvitavimo suraÅ¡ymo metu) priklausė ne atsakovams, o AB ,,SEB lizingas“.

Nors minėtas butas lizingo sutartimi iÅ¡nuomotas UAB ,,Evekas“ (su kuria susiję atsakovai), tačiau jis nuosavybės teise priklausė AB ,,SEB lizingas“, todėl atsakovai negalėjo jo įregistruoti ieÅ¡kovės vardu. Teismas atkreipė dėmesį į ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, jog butÄ B ji iÅ¡sirinko pati, o tai reiÅ¡kia, kad turėjo galimybes patikrinti, kam Å¡is bÅ«stas priklauso. Be to, ieÅ¡kovė turėjo patirties sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kadangi 1997, 1999 ir 2005 m. sudarė butų pirkimo–pardavimo sandorius.

Pasak teismo, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas S. Å . iki 2007-04-24 ieÅ¡kovės paraÅ¡yto bei pasiraÅ¡yto pakvitavimo siÅ«lė jai perleisti nuosavybės teisę į butÄ B. Teismo vertinimu, su ieÅ¡kove susijusių liudytojais apklaustų asmenų parodymai Å¡ių aplinkybių nepatvirtina, nes duodami parodymus liudytojai nurodė ieÅ¡kovės jiems iÅ¡dėstytas aplinkybes. Teismas laikė, kad ieÅ¡kovės amžius, ankstesnė patirtis sudarant nekilnojamojo turto sandorius, faktas, kad ji studijavo teisę (nors ir nebaigė studijų), paneigia ieÅ¡kovės argumentus, kad ji pasitikėjo atsakovais, nepatikrino, kam priklauso butas B bei dėl apgaulės pasirašė minėtÄ pakvitavimÄ .

Teismas pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovė teigė, kad apie 2007-04-24 pakvitavimo suraÅ¡ymÄ buvo pamirÅ¡usi, tačiau ikiteisminio tyrimo metu davė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus apie visas Å¡io raÅ¡telio suraÅ¡ymo aplinkybes. Todėl teismas sprendė, jog ieÅ¡kovė apie Å¡io raÅ¡telio suraÅ¡ymÄ nebuvo pamirÅ¡usi. Aplinkybės, jog ieÅ¡kovė gyveno bute B, sudarė paslaugų teikimo sutartis, jį įsirengė, nesudaro pagrindo pripažinti 2007-04-24 pakvitavimo kaip sudaryto dėl apgaulės, nes Å¡ios aplinkybės įvyko jau po pakvitavimo suraÅ¡ymo ir jo sudarymui įtakos neturėjo.

IeÅ¡kovei buvo žinoma, kad butas B jai nepriklauso, ieÅ¡kovė pasirašė pakvitavimÄ , kad atsakovas S. Å . už parduotÄ butÄ A su ja yra atsiskaitęs, į teismÄ dėl pinigų priteisimo kreipėsi tik po 7 metų. Toks ieÅ¡kovės elgesys, teismo vertinimu, paneigia jos ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, kad pinigai už butÄ A ieÅ¡kovei nebuvo perduoti, o patvirtinimÄ apie jų gavimÄ ieÅ¡kovė pasirašė dėl apgaulės. Teismas atmetė ir ieÅ¡kovės argumentÄ , kad ji ginčo pakvitavimÄ pasirašė dėl to, jog buvo ekonomiÅ¡kai priklausoma nuo atsakovo A.

D., konstatavęs, jog ieÅ¡kovė neįrodė, savo ekonominės priklausomybės nuo A. D.. Vertindamas byloje pateiktÄ el. susiraÅ¡inėjimÄ , pokalbių iÅ¡klotines tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo A. D., teismas nustatė, kad Å¡ių pokalbių metu atsakovas A. D. patvirtina, kad jis yra skolingas ieÅ¡kovei, o ne S. Å ., be to, A. D. nenurodo jo skolos ieÅ¡kovei pagrindo. Ä® bylÄ pateikti ieÅ¡kovės pokalbiai su atsakovu A. D. vyko nuo 2013-03-25 iki 2014-03-01; 2007-03-22 atsakovas A. D. iÅ¡davė ieÅ¡kovei 2 000 000 Lt vekselį, 2014-03-21 ieÅ¡kovė patvirtino, jog A.

D. pagal 2007-03-22 vekselį visiÅ¡kai atsiskaitė su ieÅ¡kove. Nors ieÅ¡kovė laikėsi pozicijos, kad minėtas vekselis buvo iÅ¡duotas kaip garantas ieÅ¡kovei atsakovo A. D. mirties atveju, tačiau teismas Å¡iuos ieÅ¡kovės argumentus vertino kritiÅ¡kai, nurodydamas, kad toks aiÅ¡kinimas neatitinka vekselio paskirties. Vertindamas liudytojais apklaustų asmenų paaiÅ¡kinimus teismas nustatė, kad byloje apklausta liudytoja B. L. paaiÅ¡kino, jog tai, kad ieÅ¡kovė pardavė butÄ A bei apie atsakovų pažadÄ registruoti kitÄ turtÄ ieÅ¡kovės vardu sužinojo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Liudytojas E. K. paaiÅ¡kino, jog ketino pirkti butÄ B iÅ¡ UAB „Evekas“, šį butÄ jam aprodė ieÅ¡kovė.

R. A. paaiÅ¡kino, jog bute B turėjo gyventi ieÅ¡kovė, Å¡is butas, jo manymu, priklausė ieÅ¡kovei, tačiau to patvirtinti negalėjo, nes tik draugiÅ¡kai padėjo jį įrengti. Liudytoja T. K. paaiÅ¡kino, jog kalbėjosi su ieÅ¡kove, sakė, jog registruodama butÄ kito asmens vardu ieÅ¡kovė labai rizikuoja, tačiau ieÅ¡kovė nurodė, jog niekuo nerizikuoja, pasitiki atsakovu A. D., nes jis yra jos vaiko tėvas. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu L. P. nurodė, jog visas aplinkybes sužinojo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo bei Å¡ios bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti asmenys nepatvirtino ieÅ¡kovės argumentų, jog atsakovas S. Å . pagal ieÅ¡kovės iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ už parduotÄ butÄ A gatvėje su ja neatsiskaitė.

Tuo tarpu 2007-04-24 pakvitavimas, kuris Å¡ioje byloje nebuvo pripažintas negaliojančiu, įrodo atsakovÄ A. Å . perdavus ieÅ¡kovei 1 300 000 Lt sumÄ . Todėl teismas ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo S. Å . 1 300 000 Lt sumÄ ir iÅ¡vestinius reikalavimus atmetė. Teismas tenkino prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui S. Å . 9 896,20 Eur (10 000 Lt) pagal 2012-09-17 vekselį ir palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos, o kitus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė nurodė, jog skolÄ pagal šį vekselį už jÄ apmokėjo atsakovas A. D., tačiau pastarasis Å¡iÄ aplinkybę paneigė. IeÅ¡kovė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, patvirtinančių, jog grÄ Å¾ino atsakovui pagal 2012-09-17 vekselį jai iÅ¡duotÄ sumÄ , atsakovas A. D. nurodė, kad Å¡ios skolos atsakovui S. Å . negrÄ Å¾ino, 2012-09-17 vekselį turėjo atsakovas S. Å .. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė pagal šį vekselį pinigų atsakovui S. Å . nėra grÄ Å¾inusi.

KitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė J. V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys ir iÅ¡ dalies tenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinis, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, neįsigilino į visas bylos aplinkybes, selektyviai vertino įrodymus, neatskleidė bylos esmės. Bylos medžiaga patvirtina, kad faktas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo įregistruoti jos nuosavybės teisę į butÄ B arba grÄ Å¾inti pinigus už butÄ A yra pripažintas ir nebuvo ginčijamas.

Elektroninio susiraÅ¡inėjimo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo A. D. medžiaga tiesiogiai patvirtina, kad ieÅ¡kovė nuosekliai reikalavo pinigų už savo butÄ , pinigus ieÅ¡kovei buvo žadėta grÄ Å¾inti ir pinigų grÄ Å¾inimas buvo susijęs su buto sandoriu, atsakovas A. D. ne kartÄ patvirtino ieÅ¡kovės teisę į butÄ B, o tai pagrindžia ir ieÅ¡kovės pozicijÄ , kad pinigų už butÄ A ji negavo. Pagal 2007-03-22 vekselį ieÅ¡kovė 2 000 000 Lt atsakovui A. D. neskolino, Å¡is vekselis buvo paraÅ¡ytas kaip garantija ieÅ¡kovei, kad jei kas nors atsitiks atsakovui A.

D., ieÅ¡kovė pinigus vis tiek gaus. 2014-03-21 pakvitavimÄ apie atsiskaitymÄ pagal 2007-03-22 ieÅ¡kovė pasirašė priversta atsakovo A. D.. Nors atsakovas A. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2 000 000 Lt pagal šį vekselį iÅ¡ ieÅ¡kovės gavo, tačiau kartu A. D. nurodė, kad ieÅ¡kovė ne vienos dienos nedirbo, kad Å¡is vekselis yra fiktyvus. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovai sukÅ«rė versijÄ , kad 2014-03-21 ieÅ¡kovei buvo grÄ Å¾inta 500 000 Lt suma. Pats atsakovas S. Å . ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tokio 2014-03-21 pakvitavimo nebÅ«tų pasirašęs. Visos piniginės operacijos su ieÅ¡kove vyko vien grynais pinigais, paduodant ieÅ¡kovei pasiraÅ¡yti įvairaus pobÅ«džio dokumentus (pakvitavimus), nes tokiu bÅ«du lengva maskuoti apgaulę.

Tokia pati situacija buvo ir su Å¡ioje byloje ginčijamu 2007-04-24 pakvitavimu pagal kurį ieÅ¡kovė pinigų negavo, tačiau jai buvo pažadėtas butas B, kuriame ieÅ¡kovė gyveno 7 metus. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad atsakovas A. D. paskolino L. P. (pirmajam ieÅ¡kovės vyrui) 5 000 000 Rusijos rublių, L. P. skolos atsakovui A. D. negrÄ Å¾ino, todėl atsakovai nusprendė Å¡iÄ L. P. skolÄ iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančio buto vertės. Pagal kasacinio teismo praktikÄ byloje, kurioje pareikÅ¡tas reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu apgautojo asmens elgesys turi bÅ«ti vertinamas tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek po sandorio sudarymo.

Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų buvo draugiÅ¡ki santykiai, pagrįsti visapusiÅ¡ku pasitikėjimu. Formaliai buto A pardavimas vyko per tarpininkÄ â€“ atsakovÄ S. Å ., tačiau ieÅ¡kovei joks tarpininkas nebuvo reikalingas, kadangi ji pati surado buto pirkėjÄ R. V. S.. IeÅ¡kovė pasitikėjo atsakovais, kurie žadėjo jai butÄ B, į kurį ieÅ¡kovė persikraustė, įsirengė ir pardėjo jame gyventi. Jei apgaulės nebÅ«tų buvę, ieÅ¡kovė nebÅ«tų pasiraÅ¡iusi pakvitavimo, kad pinigus gavo, kurių iÅ¡ tiesų negavo.

IeÅ¡kovės valia ir sprendimas pasiraÅ¡yti ginčijamÄ pakvitavimÄ buvo nulemtas atsakovų tyčiniu klaidinimu – pažadu po to, kai bus sutaupytas PVM mokestis, įregistruoti jos nuosavybės teises į butÄ B. PrieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovė nebÅ«tų pardavinėjusi buto A, nebÅ«tų samdžiusi atsakovo S. Å ., jei nebÅ«tų buvusio pasitikėjimo atsakovais ir atsakovų apgaulės, ieÅ¡kovė nebÅ«tų pasiraÅ¡iusi 2007-04-24 pakvitavimo. Nesant atsakovų apgaulės, visa nurodyta situacija netenka loginės prasmės. Teismas, spręsdamas ar yra pagrindas pripažinti ginčo pakvitavimÄ negaliojančiu, kaip sudarytÄ dėl apgaulės, neteisingai pritaikė CK 1.91 straipsnio nuostatas.

Be to, nagrinėjant tokiÄ bylÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais. Teismo sprendimas naikintinas dėl proceso teisės pažeidimų. Teismas netinkamai vertino įrodymus, nevertino faktinės situacijos visumos, teismų praktikos suformuotų privalomai taikytinų kriterijų. Byloje esantys liudytojų, apklaustų ikiteisminio tyrimo metu ir Å¡ios bylos nagrinėjimo metu, parodymai, besÄ lygiÅ¡kai patvirtina, kad ieÅ¡kovei buvo žadama įregistruoti jos nuosavybės teisę į butÄ B.

Teismas taip pat nesivadovavo svarbiais faktais, užfiksuotais susiraÅ¡inėjime trumposiomis žinutėmis, per programÄ skype ir telefoninio pakalbio metu. Teismas nepagrįstai tenkino prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį dėl įsiskolinimo pagal 2012-09-17 vekselį priteisimo, nes pats atsakovas S. Å . ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2 900 Eur sumÄ , kaip paskutinę ieÅ¡kovės skolÄ , pasiėmė sau iÅ¡ ieÅ¡kovei 2014-03-21 perduotinos 500 000 Lt sumos. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovai S. Å . ir A.

D. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡spręsti klausimÄ dėl baudos ieÅ¡kovei skyrimo už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pusę Å¡ios baudos skiriant atsakovui S. Å .. Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tik ieÅ¡kovės draugų, pažįstamų parodymais apie aplinkybes, kurios logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinamos ir kurias jie sužinojo iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės. IeÅ¡kovės nurodytas aplinkybes visiÅ¡kai paneigia byloje esantys įrodymai, patvirtinantys, kad su ieÅ¡kove buvo atsiskaityta, kad butas B nebuvo lygiavertis, kad butÄ Ä¯sigijo ne atsakovų valdoma įmonė, bet AB ,,SEB lizingas“, o pažado įregistruoti ieÅ¡kovės nuosavybės teisę į butÄ B ne tik nebuvo, bet ir objektyviai negalėjo bÅ«ti, todėl jis ir neįvyko.

Abu atsakovai yra visiÅ¡kai atsiskaitę su ieÅ¡kove ir tai patvirtina bylos duomenys. Nei susiraÅ¡inėjime, nei pokalbyje su atsakovu A. D. apie ieÅ¡kovės nuosavybės teisės įregistravimÄ Ä¯ butÄ B neužsimena net pati ieÅ¡kovė, iÅ¡imtinai reikalaudama iÅ¡ atsakovo A. D. grÄ Å¾inti jai pinigus pagal vekselį, kurį net grasino nuneÅ¡ti į prokuratÅ«rÄ . Be to, nė viename iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo A. D. pokalbių (susiraÅ¡inėjimų) nedalyvavo atsakovas S. Å ., iÅ¡ kurio ieÅ¡kovė įrodinėja negavusi pinigų už parduotÄ butÄ A.

Visi ieÅ¡kovės reikalavimai buvo nukreipti iÅ¡imtinai į pinigų susigrÄ Å¾inimÄ iÅ¡ atsakovo A. D. pagal vekselį, be to, Å¡ie reikalavimai buvo nukreipti iÅ¡imtinai atsakovui A. D.. Jokių reikalavimų atsakovui S. Å . dėl atsiskaitymo pagal įgaliojimÄ ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė, kadangi pinigus buvo gavusi. 2014-02-06 vykusio pokalbio tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo A. D. iÅ¡klotinė patvirtina, kad ieÅ¡kovei buvo puikiai žinoma, kad teisių į butÄ B ji neturi, o privalo iÅ¡ jo iÅ¡sikraustyti.

Å io pokalbio metu ieÅ¡kovė reikalavo atsakovo A. D. ne buto A, o atsiskaityti pagal vekselį, o atsakovas A. D. neneigė esantis skolingas ieÅ¡kovei bei tarėsi su ieÅ¡kove dėl atsiskaitymo.Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad jokių tyčinių nesÄ Å¾iningų veiksmų siekiant apgauti ieÅ¡kovę atsakovai neatliko. IeÅ¡kovė norėjo visus pinigus gauti grynais, tuo tarpu buto pirkėjai ėmė pinigus iÅ¡ banko, todėl ir įgaliojo atsakovÄ S. Å . veikti ieÅ¡kovės vardu, kuris turėjo ypatingas sÄ lygas pinigų iÅ¡gryninimui.

IeÅ¡kovės argumentai, kad teismas be pagrindo tenkino prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį, yra nepagrįsti. IeÅ¡kovė neatsiskaitė su atsakovu S. Å . pagal 2012-09-17 vekselį, todėl Å¡i suma ir buvo iÅ¡ jos priteista. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas S. Å . nenurodė, kad 2 900 Eur sumÄ atsiėmė pagal šį vekselį. IeÅ¡kovės siekis antrÄ kartÄ iÅ¡ atsakovo S. Å . gauti 1 300 000 Lt už parduotÄ butÄ A neabejotinai pripažintinas akivaizdžiu įstatyme nustatytos teisės naudojimu ne pagal paskirtį ir pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ atitinka CPK 95 straipsnyje įtvirtintas sÄ lygas, sudarančias pagrindÄ skirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl ieÅ¡kinio reikalavimųIeÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo S. Å . 1 300 000 Lt sumÄ grindžiamas jo, kaip ieÅ¡kovės atstovo, pareigos ieÅ¡kovei (atstovaujamajai) perduoti pagal jos vardu ir interesais sudarytÄ sandorį gautas lėšas neįvykdymu. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2007-03-16 atsakovui S. Å . iÅ¡davė notarine tvarka patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ parduoti ieÅ¡kovei priklausantį butÄ A, sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį notarų biure, gauti pinigus, pasiraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ apie visiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su Å¡iuo pavedimu (1 t., b. l. 6).

Atsakovas S. Å ., vykdydamas šį įgaliojimÄ , 2007-03-20 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė ieÅ¡kovei priklausantį butÄ A pirkėjai R. V. S. už 1 300 000 Lt kainÄ (1 t., b. l. 7-9). Å iÄ sumÄ pirkėja į atsakovo S. Å . sÄ skaitÄ pervedė 2007-04-06 (1 t., b. l. 35). 2007-04-12 notarė paliudijo, kad pirkėja R. V. S. pagal 2007-03-20 pirkimo–pardavimo sutartį visiÅ¡kai atsiskaitė (1 t., b. l. 10). CK 2.150 straipsnyje nustatyta atstovo prievolė atsiskaityti atstovaujamajam. Joje įtvirtinta, kad atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitÄ apie savo veiklÄ ir atsiskaityti atstovaujamajam už viskÄ , kÄ yra gavęs vykdydamas pavedimÄ .

CK 6.760 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visa, kÄ gavo vykdydamas pavedimÄ , įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsiskaitymas atstovaujamajam yra prievolė ir turi bÅ«ti vykdoma pagal prievolėms keliamus reikalavimus. Atstovo ir atstovaujamojo santykiuose dėl atsiskaitymo atstovaujamasis turi reikalavimo teisę ir yra kreditorius, o atstovui tenka pareiga, todėl jis yra skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-701/2016).

Å iuo atveju atsakovas S. Å ., ieÅ¡kovės pavedimu pardavęs jai priklausantį butÄ A, įgijo pareigÄ perduoti ieÅ¡kovei už šį butÄ pirkėjos sumokėtÄ kainÄ (1 300 000 Lt). Pagal pagrindinę įrodinėjimo naÅ¡tos pasiskirstymo taisyklę, įtvirtintÄ CPK 178 straipsnyje, pareiga įrodyti, kad Å¡iÄ piniginę prievolę įvykdė tinkamai, tenka atsakovui S. Å .. Atsikirsdamas į ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ jo 1 300 000 Lt sumÄ , atsakovas S. Å . nurodė, kad ieÅ¡kovei perdavė pinigus, gautus už parduotÄ butÄ A, ir Å¡iai aplinkybei pagrįsti pateikė ieÅ¡kovės suraÅ¡yto ir pasiraÅ¡yto 2007-04-24 pakvitavimo originalÄ (1 t., b. l. 111).

Å iame pakvitavime ieÅ¡kovė patvirtino, kad iÅ¡ atsakovo S. Å . gavo 1 300 000 Lt už butÄ A pagal 2007-03-20 pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat nurodė jokių materialinių ir moralinių pretenzijų neturinti. Toks ieÅ¡kovės, kaip kreditorės pavedimo santykiuose su atsakovo S. Å ., iÅ¡duotas pakvitavimas, vadovaujantis CK 6.65 straipsnio 1 dalimi, yra raÅ¡ytinis įrodymas, patvirtinantis ieÅ¡kovės pripažinimÄ , kad atsakovas S. Å . prievolę perduoti ieÅ¡kovei 1 300 000 Lt sumÄ Ä¯vykdė tinkamai.

Atsakovui pateikus šį ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytÄ 2007-04-24 pakvitavimÄ , apie kurį ieÅ¡kovė, teikdama pirminį ieÅ¡kinį, neužsiminė, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio forma pareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti šį pakvitavimÄ negaliojančiu, įrodinėdama, kad jis sudarytas dėl atsakovų apgaulės ir dėl ekonominio ieÅ¡kovės priklausomumo nuo atsakovo A. D. (CK 1.91 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks ieÅ¡kovės reikalavimas (dėl pakvitavimo pripažinimo negaliojančiu sandorių negaliojimo pagrindais) pagrįstai netenkintas.

CK 6.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus pareiga priimant prievolės įvykdymÄ iÅ¡duoti skolininkui pakvitavimÄ apie visiÅ¡kÄ ar dalinį prievolės įvykdymÄ , jei sutartyje nenustatyta kitaip. Pakvitavimas reiÅ¡kia bet kokį kreditoriaus iÅ¡duotÄ raÅ¡ytinį dokumentÄ , kuriame iÅ¡reikÅ¡ta jo valia bei pateikta reikÅ¡minga informacija, kad jis priėmė visiÅ¡kÄ arba dalinį prievolės įvykdymÄ . Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad prievolės įvykdymas pakeičia jos Å¡alių teises ir pareigas (pvz., pasibaigia piniginė prievolė ir atsiranda prievolė perduoti daiktÄ ), todėl teisės doktrinoje laikomas sandoriu, tuo tarpu pakvitavimu patvirtinamas prievolės įvykdymo priėmimas:

Å¡iuo dokumentu patvirtinama, kad kreditorius pripažįsta skolininkÄ prievolę įvykdžiusiu ir įvykdžiusiu tinkamai, jeigu kitaip nenurodyta dokumente. Todėl pakvitavimas, kaip toks, nepripažintinas sandoriu, nes Å¡alių teises ir pareigas modifikuoja ne pakvitavimas, o prievolės įvykdymo faktas. NebÅ«damas sandoris, pakvitavimas negali bÅ«ti ginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).

Å io dokumento (pakvitavimo) buvimas pas skolininkÄ yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta, todėl kreditorius, norėdamas Å¡iÄ prielaidÄ nuginčyti, turi įrodyti, kad yra prieÅ¡ingai (CK 6.123 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovui S. Å . pateikus ieÅ¡kovės (kreditorės) pakvitavimÄ , patvirtinantį, kad ji pinigus (1 300 000 Lt) iÅ¡ atsakovo gavo, pareiga paneigti Å¡iame pakvitavime užfiksuotÄ informacijÄ tenka ieÅ¡kovei (CK 178 str.).

Todėl toliau Å¡ioje nutartyje teisėjų kolegija ieÅ¡kovės argumentus ir įrodymus, kuriais ji grindžia pakvitavimo negaliojimÄ , vertina tuo aspektu, kiek jie gali paneigti 2007-04-24 pakvitavime užfiksuotÄ informacijÄ apie tinkamÄ atsakovo S. Å . prievolės perduoti ieÅ¡kovei1 300 000 Lt sumÄ Ä¯vykdymÄ .Kaip minėta, ieÅ¡kovė įrodinėja, kad atsakovas S. Å . 1 300 000 Lt, gautų už parduotÄ butÄ A, jai neperdavė, o 2007-04-24 pakvitavimÄ ieÅ¡kovė, negavusi jame nurodytų pinigų, pasirašė dėl ekonominės priklausomybės nuo atsakovo A.

D. ir dėl atsakovų A. D. ir S. Å . apgaulės. IeÅ¡kovės teigimu, ji nusprendė parduoti turimÄ butÄ A ir įsigyti kitÄ butÄ , tačiau tam, kad bÅ«tų sutaupytas PVM mokestis, naujÄ butÄ buvo sutarta pirkti atsakovams priklausančių įmonių vardu, o po to, kai bus sutaupytas PVM mokestis, nuosavybės teisę į šį butÄ Ä¯registruoti ieÅ¡kovės vardu. Apgaulė, ieÅ¡kovės teigimu, pasireiÅ¡kė tuo, kad ieÅ¡kovės nuosavybės teisė į butÄ B nebuvo įregistruota, kaip jai buvo žadėta (prijungtos civilinė bylos Nr. 2-5870-798/2018 b. l. 1-7, 85-92). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė, pardavusi butÄ A, įsikraustė į butÄ B, kurį lizingo sutarties pagrindu valdė su atsakovais susijusi įmonė UAB ,,Evekas“, ir jame gyveno.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo, kad jos siekį įgyti nuosavybės teisę į butÄ B patvirtina liudytojais apklaustų asmenų paaiÅ¡kinimai, kuriais pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo. Tačiau Å¡ios ieÅ¡kovės nurodomo aplinkybės (dėl jos siekio, kad butas B bÅ«tų įregistruotas ieÅ¡kovės nuosavybės teise) nepatvirtina, kad atsakovas S. Å . ieÅ¡kovei neperdavė 1 300 000 Lt sumos, gautos vykdant ieÅ¡kovės pavedimÄ parduoti butÄ A IeÅ¡kovės nurodyti argumentai, kuriais ji įrodinėja apgaulę (nurodyti Å¡ios nutarties 20 punkte), patvirtina, kad ieÅ¡kovė žinojo, jog butas B bus perkamas ne jos vardu, kad už butÄ A gauti pinigai bus įtraukti į verslÄ .

Pačios ieÅ¡kovės byloje įrodinėjama aplinkybė, kad ji ilgÄ laikÄ reikalavo, jog butas B bÅ«tų įregistruotas jos vardu, patvirtina, kad ji nesiekė atgauti pinigų.IÅ¡ Å¡ios bylos ir prie jos prijungtos ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad Å¡alys yra verslo ir asmeniniais ryÅ¡iais artimai susiję asmenys (atsakovai S. Å . ir A. D. yra draugai, taip pat juos sieja verslo santykiai; atsakovas A. D. yra ieÅ¡kovės dukters tėvas), Å¡alys skolindavosi viena iÅ¡ kitos įvairias pinigų sumas, atsakovas A.

D. mokėjo iÅ¡laikymÄ jo ir ieÅ¡kovės dukrai, ieÅ¡kovė dirbo su atsakovais susijusioje įmonėje UAB ,,Evekas“ vadybininke. Pagal 2007-03-22 vekselį atsakovas A. D. įsipareigojo ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti 2 000 000 Lt skolÄ (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos 7 t., b. l. 37), 2014-03-21 pakvitavimu ieÅ¡kovė patvirtino, kad atsakovas A. D. pagal 2007-03-22 vekselį visiÅ¡kai ir tinkamai su ieÅ¡kove atsiskaitė ir kad atsakovas A. D. sumokėjo visas pinigines sumas, skirtas dukters A.

D. iÅ¡laikymui iki 2014-03-21 (1 t., b. l. 54). Nors ieÅ¡kovė įrodinėja, kad atsakovo A. D. jai iÅ¡duotas 2007-07-22 vekselis yra fiktyvus, tačiau, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, atsakovas A. D. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ gavo (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos 6 t., b. l. 199). 2012-09-17 vekseliu atsakovas S. Å . paskolino ieÅ¡kovei 10 000 Lt (1 t., b. l. 33), ieÅ¡kovė buvo sudariusi ne vienÄ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį (2 t., b. l. 12-13, 14-15, 222, 223).

Å ios aplinkybės rodo, kad ieÅ¡kovė disponavo labai didelėmis pinigų sumomis, yra patyrusi verslininkė ir suprato savo pasiraÅ¡omo pakvitavimo teisinę reikÅ¡mę. Kaip minėta, ieÅ¡kovė pati buvo sudariusi ne vienÄ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį, tačiau Å¡iuo atveju pasirinko butÄ parduoti per atstovÄ . Apie jos buto A pardavimÄ ieÅ¡kovė žinojo iÅ¡ karto po sandorio sudarymo, atsakovas S. Å . pagal 2007-03-20 pirkimo–pardavimo sutartį gautas lėšas (1 300 000 Lt) iÅ¡grynino 2007-04-11 (1 t., b. l. 35), netrukus po to – 2007-04-24 – ieÅ¡kovė pasirašė pakvitavimÄ , kad Å¡iÄ pinigų sumÄ gavo.

IeÅ¡kovė, bÅ«dama iÅ¡silavinęs, teisinių žinių turintis asmuo, suprato pakvitavimo reikÅ¡mę ir jo pasiraÅ¡ymo teisines pasekmes. IlgÄ laikÄ ieÅ¡kovė, žinodama, kad yra pasiraÅ¡ytas toks pakvitavimas, kad butas B nuosavybės teise jai nepriklauso, jame gyveno ir tokia situacija ieÅ¡kovę tenkino. IeÅ¡kovės ir atsakovo A. D. susiraÅ¡inėjimas, telefoninio pokalbio iÅ¡klotinė (2 t., b. l. 21-46) patvirtina, kad ieÅ¡kovė reikalavo pinigų iÅ¡ atsakovo A. D., o ne S. Å . (kuriam reiÅ¡kiamas reikalavimas Å¡ioje byloje).

Susitarimai tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo A. D. bei jų įvykdymas ar neįvykdymas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovas S. Å . jokių įsipareigojimų ieÅ¡kovei, susijusių su butu B, pagal pavedimo santykius neturėjo. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje byloje reikalavimas grÄ Å¾inti 1 300 000 Lt sumÄ pareikÅ¡tas atsakovui S. Å ., kaip ieÅ¡kovės atstovui, Å¡ios prievolės įvykdymui pagrįsti atsakovas S. Å . pateikė ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytÄ 2007-04-24 pakvitavimÄ (CK 6.65 str. 1 d.). IeÅ¡kovė jai kilusios pareigos paneigti šį raÅ¡ytinį įrodymÄ kitais įrodymais neįvykdė (CK 6.123 str. 2 d., CPK 12, 178, 185 str.).

Dėl Å¡ios priežasties pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo S. Å . ieÅ¡kovei 1 300 000 Lt sumÄ nėra. Apeliacinio skundo argumentais pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimųPirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas atsakovo S. Å . pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, priteisė jam iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 896,20 Eur (10 000 Lt) pagal 2012-09-17 paprastÄ jį vekselį ir palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo Å¡ios sumos.

IeÅ¡kovė nesutinka su Å¡ia teismo sprendimo dalimi, įrodinėdama, kad atsakovui skola pagal 2012-09-17 vekselį yra grÄ Å¾inta.Bylos duomenys patvirtina, kad 2012-09-17 ieÅ¡kovė iÅ¡davė atsakovui S. Å . paprastÄ jį vekselį, pagal kurį ji 2012-10-17 besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo sumokėti atsakovui 10 000 Lt (1 t., b. l. 33). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nustatytu terminu nesikreipė į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo. Todėl pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus vekselis vertintinas kaip skolos dokumentas, patvirtinantis ieÅ¡kovės mokėjimo prievolę, kol Å¡i prievolė nepasibaigė arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016).

Å iuo atveju ieÅ¡kovė neginčija pagal nurodytÄ vekselį gavusi 10 000 Lt. Tai patvirtina ir ieÅ¡kovės ranka įraÅ¡yta žyma vekselyje ,,10 000 Lt gavau“ (1 t. b. l. 33). IeÅ¡kovės pozicija dėl vekselyje nurodytos sumos grÄ Å¾inimo atsakovui yra prieÅ¡taringa. Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė nurodė, kad vekselyje nurodytÄ sumÄ atsakovui S. Å . už ieÅ¡kovę yra grÄ Å¾inęs atsakovas A. D., tokiu bÅ«du Å¡ia suma mažindamas jo ir ieÅ¡kovės dukteriai mokėtinÄ iÅ¡laikymÄ (1 t., b. l. 62-64).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. D. pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame patvirtino, kad Å¡iuo vekseliu ieÅ¡kovės prisiimto įsipareigojimo atsakovui S. Å . nėra padengęs (1 t., b. l. 131). Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė įrodinėja, kad Å¡iÄ sumÄ atsakovas S. Å . yra pats atsiėmęs iÅ¡ ieÅ¡kovei grÄ Å¾intinų pinigų. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ikiteisminio tyrimo Nr. duomenys neskelbtini metu atsakovo S. Å . duoti paaiÅ¡kinimai, kad paskutinę ieÅ¡kovės skolÄ (2 900 Eur) atsiėmė 2014-03-21.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiame akistatos protokole (ikiteisminio tyrimo medžiagos 6 t., b. l. 128-176) užfiksuoti atsakovo S. Å . paaiÅ¡kinimai, kuriais remiasi ieÅ¡kovė, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovas pripažino, jog ieÅ¡kovės prievolė pagal 2012-09-17 vekselį (iÅ¡ kurio kildinamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas) yra įvykdyta. Å iame akistatos protokole atsakovas yra nurodęs, kad atsiėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 900 Eur sumÄ pagal vekselį, tačiau iÅ¡ Å¡ių paaiÅ¡kinimų negalima spręsti, kad atsakovas atsiėmė pinigus pagal 2012-09-17 vekselį.

PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ Å¡ių paaiÅ¡kinimų, atsakovas kalba apie vekselį, iÅ¡duotÄ 2013 m. spalio mėn. Be to, atsakovas paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės atsiėmęs pinigus, vekselį grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei, tuo tarpu 2012-09-17 vekselio originalÄ Ä¯ bylÄ pateikė pats atsakovas. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju atsakovas paaiÅ¡kino, jog viena skola yra likusi neapmokėta iki Å¡iol, nes yra vienas iÅ¡likęs ir ieÅ¡kovei negrÄ Å¾intas vekselis (ikiteisminio tyrimo medžiagos 7 t., b. l. 30-36).

Tokie atsakovo S. Å . paaiÅ¡kinimai, faktas, kad vekselio originalas yra pats atsakovÄ , pačios ieÅ¡kovės nenuosekli pozicija dėl atsiskaitymo pagal šį 2012-09-17 vekselį, kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovės prievolė pagal šį vekselį yra pasibaigusi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti Å¡ios skundžiamo teismo sprendimo dalies. Dėl baudos skyrimoAtsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovai praÅ¡o vadovaujantis CPK 95 straipsniu iÅ¡spręsti klausimÄ dėl baudos ieÅ¡kovei skyrimo už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, iki 50 proc. baudos skiriant atsakovui S. Å ..

Nurodo, kad ieÅ¡kovės akivaizdus piktnaudžiavimas pasireiÅ¡kė jos siekiu antrÄ kartÄ gauti iÅ¡ atsakovo S. Å . 1 300 000 Lt sumÄ . Kaip galima spręsti iÅ¡ Å¡io praÅ¡ymo turinio, ieÅ¡kovės piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis atsakovai grindžia akivaizdžiai nepagrįsto ieÅ¡kinio pateikimu. Toks praÅ¡ymas buvo iÅ¡spręstas skundžiamu sprendimu – Å¡is praÅ¡ymas atmestas. Skundas dėl Å¡ios teismo sprendimo dalies nebuvo pateiktas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nagrinėti tapataus praÅ¡ymo, kuris jau iÅ¡spręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ iÅ¡ jos valstybės naudai priteisiamas 4 399 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacine tvarka buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2017-12-21 nutartimi (5 t., b. l. 69). Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , atsakovams priteistinos jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93, 302 str.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai S. Å . ir A. D. patyrė po 1 440 Eur advokato iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (5 t., b. l. 112-115).

Atsakovai pateikė bendrÄ (vienÄ ) atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , atsakovų procesinė pozicija yra tokia pati, jų argumentai iÅ¡dėstyti bendrai. Taigi advokatei už atsiliepimo parengimÄ sumokėta 2 800 Eur. Tokia suma virÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius, todėl yra mažintina iki 1 000 Eur (Rekomendacijų 8.11 p.;

CK 1.5 str., CPK 98 str.), kiekvienam atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiant po 500 Eur. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas S. Å . apeliacinės instancijos teisme patyrė 209,09 Eur iÅ¡laidų dokumentų kopijoms padaryti (5 t., b. l. 92-93), Å¡ios iÅ¡laidos taip pat priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 10 p.). Tokiu bÅ«du iÅ¡ viso atsakovui S. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiama 709,09 Eur (500 Eur + 209,09 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J.

V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 399 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei.Priteisti iš ieškovės J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) ir atsakovui S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 709,09 Eur (septynis šimtus devynis eurus 09 euro centus) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti. TeisėjaiRomualda JanovičienėAlvydas PoškusVigintas Višinskis