2018-10-03 Nr. AB-17719-3-64-3-00159-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2247-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00159-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas, Šiaulių TI) 28 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2014 m. vasario 17 d. iki 2015 m. vasario 15 d., kamerose, pažeidžiant jo teisę į minimalų gyvenamąjį plotą, sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų – kamerose neveikia ventiliacija, nėra tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas ir tinkama temperatūra, kamerose drėgna, tamsu, kameros neremontuojamos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, dažai atsilupę. Nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) reabilitacijos programų įgyvendinimas, užimtumas, nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku. Pareiškėjas turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, kiemeliai neatitiko higienos normų, nebuvo periodiškai valomi. Nebuvo sudarytos sąlygos rūbų skalbimui, administracija juos plaudavo tik tuo atveju, jeigu suimtasis turėdavo sąskaitoje pinigų.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Šiaulių TI nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais. Atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems krata atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje, kratos metu pareiškėjas buvo priverstas savo viršutinius ir apatinius rūbus dėti į purvinas voneles. Sanitariniai mazgai laikino sulaikymo ir karantino kamerose neatitverti, nebuvo privatumo. Dažnai nebuvo šilto vandens, nebuvo sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kamerose pilna tarakonų, pelių, vorų, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos ir dezinfekcijos. Maistas nebuvo kaloringas ir skanus, energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kilokalorijų. Netinkamos laikymo sąlygos suteikė ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius išgyvenimus, nuketėjo orumas, reputacija, buvo dideli dvasiniai sukrėtimai, pablogėjo sveikata.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas skirtingose kamerose su dar 1–7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,6 iki 11,7 kv. m. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus, dalis asmenų kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus, todėl ne visą laiką jie būna kameroje. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys taip pat nebūna gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį yra nepagrįstos ir nesuteikiančios pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

6. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą lemiančios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti, o nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu.

II. 7. Šiaulių apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2017 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo T. V. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kildina reikalavimą atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 17 d. iki 2015 m. spalio 15 d. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas iš viso 522 dienas skirtingose gyvenamosiose kamerose (2014 metais – Nr. 30, 87, 64, 55, 48, 59, 32, 82, 62 ir drausmės izoliatoriuje Nr. DI-2; 2015 metais – Nr. 62, 82, 89, 88, 12, 64, 55, 90 bei drausmės izoliatoriuje Nr. DI-1), kurių plotas nuo 6,52 iki 23,37 kv. m., vienas arba su dar 1–7 asmenimis ir jam teko nuo 2,79 iki 11,68 kv. m. Įvertinęs kamerų plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad 467 dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, 32 dienas pareiškėjui pastoviai teko mažiau, negu 3,6 kv. m., o 23 dienas pareiškėjui tenkantis kameros plotas tik iš dalies atitiko reikalavimus, tačiau iš pateiktos pažymos tiksliai nustatyti, kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas šias dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, nėra galimybių, nes atsakovas pateikė duomenis tik apie kamerose buvusių asmenų skaičių ryte 7.30 val. ir vakare 19.30 val. Todėl netikslius atsakovo pateiktus duomenis teismas vertino pareiškėjo naudai ir konstatavo, jog pareiškėjas 55 dienas (32 + 23) buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus minimaliam kamerų plotui. Įvertinęs aplinkybę, kad kamerų plotas paprastai būna užstatytas suimtųjų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis, dalį kameros ploto užima sanitarinis mazgas, teismas sprendė, jog iš tiesų pareiškėjui tenkantis plotas tam tikru laikotarpiu buvo per mažas ir jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista. Teismas sprendė, kad toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjai patirti nepatogumus, o Šiaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

9. Teismas, įvertinęs duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kamerose Nr. 30, 87, 82, 59, 62, 88 ir 90, kai jose buvo laikomi daugiausia 4–6 asmenys, net ir atėmus sanitarinio mazgo plotą, kuris paprastai užima apie 1 kv. m., teko nuo 3,64 iki 4,37 kv. m., tačiau kamerose Nr. 64, 55, 89 ir 88, kai jose buvo laikomi daugiausia 5–6 asmenys, pareiškėjui teko tik 3,54 – 3,55 kv. m. Teismas neturi duomenų, kokį plotą pareiškėjo laikymo kamerose užėmė baldai, tačiau atsižvelgdamas į atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad kiekvienoje kameroje buvo metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas), spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas), stalas (1 vienetas patalpai), taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai (dėl vietos stokos galėjo būti mažiau), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai), vertino, kad baldai užėmė didžiąją dalį kameros ploto, todėl pareiškėjo galimybė judėti kameroje buvo suvaržyta, toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, neveikė ventiliacija, nebuvo tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas ir tinkama temperatūra, kamerose drėgna, tamsu, kameros neremontuojamos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, dažai atsilupę, atsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovas atsiliepime pasisakė tik dėl kamerų Nr. 55, 64, 46 ir 88 patikrinimų rezultatų, tačiau nepateikė jokių duomenų apie visų pareiškėjo laikymo kamerų būklę ir atitikimą Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusios iki 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) reikalavimams. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, padarė išvadas, kad patikrinimo rezultatai iš dalies patvirtino pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl kameros Nr. 89 būklės (pelėsis) ir kamerų Nr. 64, 82 ir 88 būklės (reikalingas paprastasis remontas), tačiau paneigė aplinkybes dėl kamerų Nr. 55, 82, 12, 64, 88 ir 89 oro temperatūros, santykinės oro drėgmės ir dirbtinio apšvietimo trūkumų. Teismas nurodė, jog atsakovui nepateikus duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl visų kamerų, kuriose jis buvo laikomas, būklės, konstatuotina, kad pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis Higienos normos HN 76:2010 22, 26, 56 ir 62 punktų, reglamentuojančių patalpų apšvietimą, oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę (išskyrus kameras Nr. 55, 82, 12, 64, 88 ir 89), oro judėjimo greitį, pelėsio nebuvimą ir remonto reikalingumą, pagal CK 6.271 straipsnį yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nusiskundimus dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės, pasivaikščiojimo trukmės, sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo, naudojimosi dušu, nesudarytų sąlygų skalbti drabužius, tarakonų ir graužikų, kitų parazitų kamerose buvimo, maisto energetinės vertės ir maitinimo organizavimo, netinkamai organizuoto užimtumo, signalizacijos mygtuko kamerose nebuvimo, kratų atlikimo, nustatė, kad Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, bendras jų plotas 422,35 kv. m, pasivaikščiojimo kiemelių dydis skirtingas (nuo 17,31 iki 23,43 kv. m), atsakovas nurodo, jog pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), o Šiaulių visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu nustatė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi, juose neužuodžiamas nemalonus kvapas; Šiaulių TI laikomiems asmenims pabūti gryname ore 1 val. per dieną sąlygos sudaromos, rekomendavus medikams – 2 kartus po 1 val. nėščiosioms, nepilnamečiams, sergantiems tuberkulioze. Teismas, atsižvelgę į tai, kad pareiškėjas pats skunde nurodė, jog turėjo galimybę vieną valandą per dieną pasivaikščioti gryname ore, o jo pretenzijos dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės paneigtos Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų išvadomis, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

12. Teismas, atsižvelgęs į Šiaulių visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų išvadas, kuriose nustatyta, kad laikino laikymo ir paskirstymo kamerose, tarp jų ir kameroje PK-5, tualetai neatitverti nuo likusios kameros dalies, nėra veidrodžių, sprendė, jog yra patvirtintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl neatitvertų sanitarinių mazgų laikino sulaikymo ir karantino kamerose, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad sanitariniai mazgai gyvenamosiose kamerose buvo visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto užtikrinant kameroje laikomų asmenų privatumą.

13. Teismas pareiškėjo argumentus dėl aplinkybių, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti drabužius, dušo patalpos pažeidė higienos normas, pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė išsimaudyti duše, dažnai nebuvo šilto vandens, Šiaulių TI nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nepakanka kultūros, sporto kūrybos, saviraiškos renginių, per maža maisto davinio maistinė vertė, atsakovo administracija nesiima priemonių parazitų ir graužikų naikinimui, nors pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl papildomos deratizacijos ar dezinsekcijos į Šiaulių TI administraciją, tačiau buvo atsisakyta tai atlikti, atmetė kaip nepagrįstus, nes neįrodytus.

14. Teismas padarė išvadą, kad atliktų patikrinimų metu nebuvo nustatyta higienos normos pažeidimų dėl kratų atlikimo patalpoje esančios oro temperatūros ir drėgmės, tačiau yra iš dalies patvirtintas pareiškėjo teiginys dėl netinkamų kratų atlikimo sąlygų – nešvarių vonelių. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. kovo mėn. Šiaulių TI kratų atlikimo patalpoje buvo tris kartus, todėl sprendė, kad jis galėjo naudotis nešvariomis vonelėmis ir dėl to patirti nepatogumus, taigi ir neturtinę žalą.

15. Teismas, įvertinęs bylos duomenis ir įrašus pareiškėjo sveikatos istorijoje, nustatė, kad pareiškėjas buvimo Šiaulių TI laikotarpiais nuolat skundėsi įvairiais negalavimais (sloga, kosuliu, gerklės skausmu, kūno bėrimu, miego sutrikimais), buvo gydomas vaistais, laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir kiti susirgimai. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas nurodytomis ligomis susirgo patekęs į Šiaulių TI, tačiau sprendė, jog aplinkybė, kad jis visą buvimo Šiaulių TI laikotarpį nuolat turėjo sveikatos problemų, patvirtina išvadą, jog būtent netinkamos laikymo sąlygos galėjo lemti pareiškėjo sveikatos pablogėjimą ir jam objektyviai reikėjo geresnių kalinimo sąlygų nei sveikiems asmenims, konkrečiai – teisės aktų reikalavimus atitinkančio minimalaus kameros ploto bei kamerų, atitinkančių higienos normos reikalavimus.

16. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma, tačiau dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 1 200 Eur.

III. 17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, nesutikdamas su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimu, apeliaciniame skunde prašo pakeisti teismo sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.

18. Atsakovo nuomone, teismas, nustatydamas, jog visas 55 dienas (32+23) buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalųjį gyvenamąjį plotą kameroje, kritiškai ir pareiškėjo naudai vertindamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. vasario 4 d. pažymą, netinkamai apskaičiavo pažeidimo dienų skaičių. Be to, atsakovas atkreipia dėmesį, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose kamerose, kuriose gyveno pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniu dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti. Pareiškėjas jokių skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų kamerose nei įstaigos direktoriui, nei Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nebuvo pateikęs (skundėsi tik dėl maitinimo).

19. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos, nes jis buvo laikomas šaltose ir drėgnose (iš esmės netinkamai vėdinamose) kamerose. Nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameros yra vėdinamos per langus. Administracinių teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog toks patalpų vėdinimo būdas nepažeidžia higienos normų reikalavimų, t. y. iš esmės yra tinkamas. Be to, pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl neįmanoma įrengti papildomą ventiliaciją.

20. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad spręsdamas klausimą dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo, kai yra duomenų apie kameros perpildymą, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje atsižvelgia ir į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę būseną kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę, kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankštintis, pasivaikščioti lauke, kameros apšvietimą ir ventiliaciją į tai, ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra imperatyviai pabrėžęs, kad tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą.

21. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Teismas byloje nenustatė jokių kamerų, kuriose kalėjo pareiškėjas, objektyvių neatitikimų higienos normos reikalavimams. Be to, pats pareiškėjas jo kalinimo metu dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerose į įstaigos direktorių nesikreipė, todėl preziumuojama, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas užtikrinant jam tinkamas gyvenimo sąlygas.

22. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore, pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas ir pareiškėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito, nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

23. Atsakovo nuomone, konstatavus, kad nebuvo atsakovo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, kad atsakovas dėjo visas pastangas kuo palankesnių kalinimo sąlygų užtikrinimui, kad pareiškėjui galimai teko nežymiai mažesnis gyvenamasis plotas, nei nustatyta norma, kad pareiškėjo teiginiai apie aplinkybes, galinčias sudaryti prielaidas neturtinei žalai atsirasti, yra nepagrįsti ir neįrodyti, nustačius, kad dėl kalinimo įstaigoje pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, šiuo atveju buvo pagrindas nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti valstybės institucijos neteisėto veikimo ar neveikimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už teisių pažeidimą.

24. Pareiškėjas T. V. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

25. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo skundas yra surašytas pagal šabloną, visiškai nepagrįstas ir siekiant išvengti atsakomybės.

26. Pareiškėjas teigia, kad vien aplinkybė, jog jis ginčo laikotarpiu nesikreipė į Šiaulių TI administraciją dėl psichologinių ir dvasinių išgyvenimų, nesudaro pagrindo manyti, kad žala nebuvo daroma jo orumui. Pareiškėjo nuomone, jam padaryta reali neturtinė žala yra daug didesnė, nei priteista.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

29. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008).

30. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui, siekiant inter alia ir neturtinės žalos atlyginimo, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).

31. Gautoje patikrinti apeliacine tvarka administracinėje byloje buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, kurie leido padaryti išvadą dėl netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir dėl to ginčo iš esmės nėra, šią aplinkybę pripažįsta ir pats atsakovas apeliaciniame skunde, todėl apeliacija, atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, dėl civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo, yra paneigtina, kartu konstatuojant ir pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

32. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A 1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

33. Pažymėtina, jog asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

34. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjo atžvilgiu įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-667-602/2017, 2016 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-231-858/2016, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2292-143/2015 ir kt.).

35. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovu, kad pripažinimas, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, būtų pakankama satisfakcija pareiškėjui. Kaip nustatyta bylos duomenimis, pareiškėjui padarytas pažeidimų pobūdis, mastas, pažeidimų trukmė ir intensyvumas yra dideli tiek, kad šiuo atveju pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai ir dėl to patirtoms neigiamoms pasekmėms turi būti priteisti pinigai neturtinei žalai atlyginti.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista suma šiuo konkrečiu atveju laikytina pagal formuojamą nacionalinę ir tarptautinę praktiką, faktines bylos aplinkybes teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančiu piniginiu atlygiu pareiškėjui už patirtą neturtinę žalą.

37. Dėl išdėstytų priežasčių apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip teisėtas bei pagrįstas, paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius