f8c0da60-43e6-4ee8-bded-ed6edb4efec7 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas A                                                                                                              NuoraÅ¡as                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-478-843/2016                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-87-2-00043-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.7.1.2.1.; 1.2.7.2.2.2.1.; 2.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS   NUTARTIS                    2016 m. rugsėjo 20 d.       Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Audriaus Cinino, Vitalijos NorkÅ«naitės ir AuÅ¡ros Valinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorei Ievai Danylienei,nuteistojo gynėjui advokatui Dmitri Fomkin,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M.

S. (M. S.) gynėjo apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo:M. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams.M. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â BK 150 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, ir M.

S. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas penkeriems metams.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams keturiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : M. S. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su E. S. ir A. J., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudodamas fizinį smurtÄ , tenkino lytinę aistrÄ bei lytiÅ¡kai santykiavo su G.

Å . prieÅ¡ jos valiÄ , o bÅ«tent: 2011-01-11 apie 4 val. (duomenys neskelbtini), namo, priklausančio B. J., miegamajame, kartu su E. S. ir A. J. panaudodamas fizinį smurtÄ nukentėjusiosios atžvilgiu - tyčia suduodamas smÅ«gius jai į kojų, rankų, galvos, krÅ«tinės sritis, tokiu bÅ«du padarydamas pavirÅ¡inius įbrėžimus krÅ«tinėje, smulkias poodines kraujosruvas kairėje rankoje ir kojose, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pargriovė jÄ Â ant lovos, numovė kelnes bei kelnaites, laikydamas nukentėjusiÄ jÄ už rankų, kojų ir plaukų bei užguldamas savo kÅ«nu, taip atimdamas jai galimybę prieÅ¡intis, tenkino lytinę aistrÄ su ja ir išžagino prieÅ¡ jos valiÄ , kiekvienas atlikdamas ne mažiau kaip po vienÄ lytinį aktÄ vaginaliniu, analiniu ir oraliniu bÅ«du.

Tokiais veiksmais M. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje.Apeliaciniu skundu nuteistojo M. S. gynėjas praÅ¡o pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nuosprendį sumažinant nuteistajam M. S. skirtÄ bausmę pagal BK 149 straipsnio 2 dalį iki trejų metų, pagal BK 150 straipsnio 2 dalį - iki trejų metų, pritaikius BK 641 straipsnį subendrintas bausmes pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir 150 straipsnio 2 dalį sumažinti trečdaliu, taip pat pritaikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir M.

S. skirtos galutinės bausmės vykdymÄ atidėti.Nurodo, jog M. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų maksimali bausmė yra vienoda - deÅ¡imt metų. Pirmosios instancijos teismas M. S. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 149 straipsnio 2 dalyje, skyrė laisvės atėmimÄ penkeriems metams, o už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 150 straipsnio 2 dalyje - ketveriems metams, tačiau nemotyvavo, kodėl esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai paskirtos skirtingos bausmės. Nesutiktina su teismo iÅ¡vada, jog M. S. prisipažinimas teisme negali bÅ«ti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

M. S. visiÅ¡kai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, paaiÅ¡kino, kad buvo girtas ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių neprisimena, bet susipažinęs su DNR iÅ¡vada mano, kad jis galėjo veikti taip, kaip buvo nurodyta kaltinamajame akte. Dėl Å¡ių priežasčių teismas sutiko taikyti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , o tai reiÅ¡kia, kad teismui nekilo abejonių dėl jo nuoÅ¡irdumo ir prisipažinimo.

M. S. turėjo pagrindÄ abejoti dėl savo kaltės, nes įvykio metu buvo girtas, o atsibudęs paryčiais ir užėjęs į tualetÄ pamatė, kad nukentėjusioji G. Å . (Å¡iuo metu P.) su liudytoju N. K. tenkina lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du. Nėra logiÅ¡ka, jog nukentėjusioji po išžaginimo užuot bėgusi iÅ¡ tų namų savo valia atlieka oralinį lytinį aktÄ su kitu asmeniu, t.y. jos elgesys įvykio metu buvo neadekvatus išžaginimo ir seksualinio prievartavimo aukai. Byloje yra duomenys, jog jo ginamojo bendravykdytojui E. S. buvo paskirtos tos pačios bausmės, t.y. laisvės atėmimas 5 metams ir 4 metams, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 5 metams, todėl yra pagrindas manyti, jog teismas skirdamas bausmę į tai atsižvelgė.

Be to, nukentėjusiosios parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nenuoseklÅ«s, tarpusavyje prieÅ¡taringi ir iÅ¡ esmės prieÅ¡taraujantys kitų apklaustų byloje liudytojų parodymams. Ji, pakeitusi parodymus, jų laikėsi iki pabaigos, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, nenorėdama bÅ«ti apklausiama, nepateikė civilinio ieÅ¡kinio. Pažymėtina, kad jau po to, kai kitų nuteistųjų E. S. ir A. J. nuosprendis įsiteisėjo, į LietuvÄ savanoriÅ¡kai atvyko ir pasiprašė bÅ«ti apklaustas liudytoju N. K..

Be to, N. K. davus DNR pavyzdžius buvo nustatyta, kad ant G. Å . megztinio gautas miÅ¡rus galimai dviejų asmenų DNR profilis, galimai priklauso G. Å . ir N. K.. Taigi, buvo gauta svarbių duomenų, kad nukentėjusioji nuo pat įvykio pradžių buvo nenuosekli, iÅ¡ pradžių davė jo ginamÄ jį apkaltinančius parodymus, vėliau juos pakeitė, galiausiai nustatyta aplinkybė, kad įvykio metu ji vis dėl to galimai turėjo lytinius santykius oraliniu bÅ«du su liudytoju N. K., kas prieÅ¡tarauja aplinkybėmis, kad ji buvo iÅ¡prievartauta, prašė pagalbos, bet niekas jai nepadėjo.

Nuteistojo gynėjas praÅ¡o atsižvelgti į Å¡ias byloje naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir M. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti.Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo argumentais, kad M. S. nedirbo ir slapstėsi (iÅ¡ pradžių Prancuzijoje). PrancÅ«zijoje M. S. niekada nesislapstė ir nebuvo, jis gyveno Anglijoje, ten oficialiai dirbo iki pat sulaikymo, kÄ patvirtina byloje esantys dokumentai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo M. S. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. M. S. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrino paduoto apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnoio 3 dalis).Apeliaciniame skunde nesutinkama su M. S. skirta bausme, praÅ¡oma jÄ sumažinti ir taikant BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymÄ atidėti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ginčijamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ skunde keliamais aspektais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam M.

S. bausmės dydį, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, atsižvelgė į visas įstatyme numatytas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes. PrieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas nuosprendyje nurodė skiriamos bausmės, jos dydžio skyrimo motyvus. Buvo pagrįstai atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , nustatytÄ nusikalstamų veikų stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, tai yra, kad veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, kas įtakojo nuteistojo veiksmus.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad už abi M. S. inkriminuotas nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato tokiÄ pačiÄ maksimaliÄ bausmę – deÅ¡imt metų laisvės atėmimo. Tokio dydžio bausmė yra numatyta tik už veikÄ , uždraustÄ BK 149 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu BK 150 straipsnio 2 dalies sankcijoje maksimali bausmė numatyta iki 8 metų laisvės atėmimo. Atsižvelgus į Å¡ias sankcijas spręstina, kad pirmosios instancijos teiksmas sankcijų vidurkius nustatė teisingai, atitinkamai parinkdamas jiems artimas laisvės atėmimo bausmes.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada sutinka. Apeliacinio skundo argumentai, kad byloje turėjo būti konstatuota kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes M. S. pilnai prisipažino padaręs inkriminuotas veikas, dėl ko byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymas tyrimas, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusios, yra nepagrįsti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis M.

S. teisminio nagrinėjimo metu, kaip ir nurodoma skunde, iÅ¡ tiesų savo kaltę dėl pareikÅ¡tų kaltinimų pripažino pilnai ir davė parodymus. Jis patvirtino teismui kaltinime nurodytas faktines aplinkybes kaip galėjusias bÅ«ti, nurodė detaliau įvykių neatsimenantis dėl buvusio girtumo, atsiprašė nukentėjusios, paskutinio žodžio metu iÅ¡reiÅ¡kė savo apgailestavimus. Vertinant Å¡ias aplinkybes atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis BPK 273 straipsnio nuostatomis kaltinamojo pilnas kaltės pripažinimas teisminio bylos nagrinėjimo metu ir parodymų davimas, esant ir kitoms įstatyme numatytoms sÄ lygoms, yra pagrindas atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , o tuo pačiu ir taikyti BK 641 straipsnio nuostatas bei skirtÄ bausmę sumažinti 1/3.

Tai ir buvo padaryta. tačiau kaltės pripažinimas teisminio bylos nagrinėjimo metu savaime nereiÅ¡kia, kad toks prisipažinimas yra pagrindas konstatuoti ir atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip pagrįstai nurodyta ginčijamame nuosprendyje, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tuomet, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tik tuomet, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro savo noru, tai yra neverčiamas byloje surinktų įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.). NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bet kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539/2006, 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.).

NuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės prisipažinimo, jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ . Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo nuosprendžio, pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino ne tik nuteistojo parodymų turinį, bet ir parodymų davimo sekÄ , nuteistojo elgesį proceso metu. Kaip jau buvo minėta, M. S. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl pareikÅ¡tų kaltinimų pripažino pilnai, davė parodymus, kuriais patvirtino teismui kaltinime nurodytas faktines aplinkybes kaip galėjusias bÅ«ti, nes byloje buvo gautos atitinkamos specialisto iÅ¡vados.

M. S. nurodė detaliau įvykių neatsimenantis dėl įvykio metu buvusio girtumo. Jis atsiprašė nukentėjusios, paskutinio žodžio metu išreiškė savo apgailestavimus. Taigi, iš kaltinamojo parodymų seka, kad jų turinį neabejotinai įtakojo byloje atlikti specialių žinių reikalaujantys DNR tyrimai ir jų rezultatai. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis laikėsi visiškai kitokios pozicijos. M. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus (T. 3, b. l. 83-84, T. 4, b. l. 4-5) ir abiem atvejais savo kaltės jis nepripažino.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis galėjo abejoti savo kalte dėl buvusio girtumo, taip pat dėl, jo teigimu, ryte pastebėto neprievartinio oralinio lytinio akto tarp G. Š. ir N. K.. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. S. tiek pirmos apklausos metu, tiek vėlesnėje, kuomet palaikė pirmiau duotus parodymus, kategoriškai nurodė, kad lytinių santykių su G. Š. jis apskritai neturėjo, kas laikytina esmine aplinkybe. Pažymėtina ir tai, kad jo duoti parodymai dėl įvykių, vykusių incidento naktį, buvo pakankamai detalūs. M.

S. įvardytas girtumas nesutrukdė jam atsiminti ir detaliai nurodyti įvykių ir savo veiksmų sekÄ viso vakaro ir nakties metu, taip pat nurodyti įvykių eigoje dalyvavusius asmenis, jų veiksmus. Tai įvertinus spręstina, kad M. S. kaltės pripažinimas teisme buvo sÄ lygotas bÅ«tent surinktų byloje įrodymų, kÄ pagrįstai pažymėjo ir pirmos instancijos teismas, tad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nekonstatuota pagrįstai ir teisėtai. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmę, turėjo atsižvelgti ir į naujais paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, o bÅ«tent į liudytojo N. K. parodymus, N. K.

DNR tyrimo rezultatus, su jais sietinus ekspertės D. Bunokienės parodymus, taip pat pačios nukentėjusios G. Å . papildomus parodymus apie jos santykius su N. K., iÅ¡ to sekantį nukentėjusios parodymų nenuoseklumÄ . Vertinant Å¡iuos argumentus pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė ir įvertino visus byloje surinktus duomenis, tame tarpe ir minėtus apeliaciniame skunde, ir jų visumos pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad M. S. veikoje yra visi BK 149 straipsnio 2 dalyje ir 150 straipsnio 2 dalyje apraÅ¡ytų veikų sudėčių požymiai.

Apeliaciniame skunde Å¡i iÅ¡vada nėra ginčijama. Aplinkybės, į kurias atsižvelgtina skiriant bausmę, yra įvardytos BK 54 straipsnio 2 dalyje - skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu į visas Å¡ias įstatyme reglamentuotas aplinkybes buvo atsižvelgta. Pasisakant dėl skundo argumentų, sietinų su BK 75 straipsnio nuostatų taikymu, pažymėtina, jog minėto BK 75 straipsnio 1 dalyje (nuo 2015-03-24 galiojanti įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) yra numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Å ios naujos redakcijos baudžiamojo įstatymo nuostatos lengvina nuteistojo teisinę padėtį, tad, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamÄ jÄ galiÄ . Tačiau minėtoje teisės normoje galimybė atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ padarius tyčinius nusikaltimus sietina, visų pirma, su paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu – ne daugiau kaip ketveri metai laisvės atėmimo.

Tuo tarpu ginčijamu nuosprendžiu M. S. buvo skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė ir apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė dėl tokios bausmės, jos dydžio pagrįstumo. Esant paskirtai tokio dydžio bausmei jos vykdymo atidėjimas taikant BK 75 straipsnio 1 dalį nėra galimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiamu nuosprendžiu M. S. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį ir Å¡velninti bausmę dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė :

M. S. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti.              Teisėjai             (paraÅ¡ai)                                                    Audrius Cininas Vitalija NorkÅ«naitė                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  AuÅ¡ra Valinskienė NuoraÅ¡as tikrasTeisėja A.

Valinskienė