2020-06-16 Nr. BB-4519-1-04-6-00042-2015-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-150-303/2020

Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00042-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.6;

2.3.6.4.5.1; 2.4.2.1; 2.4.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. P. gynėjo advokato Irmanto Motužio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį 42 MGL (1581,72 Eur) dydžio bauda.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos 102 504,54 Eur civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Taip pat skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendis, kuriuo, be kita ko, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalis dėl V. P. pakeista: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad ji <...> sudarė sąlygas T. Š. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti 174 509 Eur vertės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, dėl to didelės žalos patyrė Privalomojo sveikatos draudimo fondas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas T. Š.; ši nuosprendžio dalis apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu panaikinta, T. Š. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl T. Š. išteisinimo kasacine tvarka neskundžiama.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. P. nuteista už tai, kad, būdama prilyginta valstybės tarnautojai, dėl neatsargumo neatliko savo pareigų, dėl to valstybė patyrė didelę žalą, t. y. laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d., dirbdama valstybės (savivaldybės) įstaigoje (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, (duomenys neskelbtini), vyriausiąja slaugytoja ir būdama prilyginta valstybės tarnautojai, pagal (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų direktoriaus 2011 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-1 patvirtintą vyriausiojo slaugytojo pareigybės aprašymą turėdama pareigą organizuoti ir kontroliuoti asmens sveikatos priežiūros tarnybos darbą; laiku surinkti slaugytojų paraiškas tvarsliavai, medikamentams, instrumentams bei priimti juos iš vaistinių, išduoti slaugytojams, užtikrinti jų apskaitą ir naudojimo kontrolę; tikrinti, kad medikamentai ir kitos priemonės būtų tiekiami konkursinėmis kainomis; dalyvauti gydytojo vizitacijoje; tvarkyti gyventojų MSEK bylas, būdama atsakinga už globotinių slaugos ir priežiūros organizavimą bei kontrolę, pažeisdama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 8 punkto nuostatas, pagal kurias Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, atsakomybės už priimtus sprendimus principais, valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose netinkamai atliko savo pareigas organizuojant ir kontroliuojant asmens sveikatos priežiūros tarnybos darbą, užtikrinant tvarsliavos ir medikamentų apskaitą ir naudojimo kontrolę, organizuojant ir kontroliuojant globotinių slaugą ir priežiūrą, daugkartiniais veiksmais (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose UAB „DCS“ produktų rinkodaros specialistui T.

Š. perdavė jos žinioje esančius trisdešimt dviejų globos namų gyventojų (P. P., A. Š., J. J., K. N., O. V., S. B., M. S., M. R., R. V., O. B., R. P., L. M., J. Ž., S. A., V. K., E. V., V. Č., A. I., A. J., R. D., V. D., V. K., T. B., I. P., V. G., D. A., N. G., V. M., N. Č., R. B., B. J. B., S. A. J.) kompensuojamųjų vaistų pasus, o pastarajam grąžinus juos su UAB PSC ir VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų G. S., I. B. ir R. K. (atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikaltimo, nurodyto BK 229 straipsnyje, padarymo) išrašytais receptais kompensuojamosioms medicinos pagalbos priemonėms bendriniais pavadinimais „kitos sudėties tvarsčiai vidutinėms ir gausiai šlapiuojančioms žaizdoms, daugiau kaip 400 kv. cm“ ir „silikono tvarsčiai vidutiniškai ir gausiai šlapiuojančioms žaizdoms, daugiau kaip 400 kv. cm“ bei vaistinių įsegtais kvitais, patvirtinančiais šių priemonių įsigijimą (išdavimą), neužtikrino, kad gydytojai patikslintų diagnozes apžiūrėdami pacientus, ir nesiėmė priemonių, kad būtų perimtos pagal kompensuojamųjų vaistų pasus įsigytos (išduotos) medicinos pagalbos priemonės, kurių įsigijimo išlaidos vaistinėms buvo kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Taip V. P., netinkamai atlikdama savo pareigas, nesant teisėto pagrindo, perdavė jos žinioje esančius (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojų kompensuojamųjų vaistų pasus T. Š., neturinčiam teisės gauti šiuos dokumentus, netinkamai organizavo (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos priežiūros tarnybos darbą, nekontroliavo ir nesiėmė priemonių, kad visi pacientai, kuriems buvo išrašytos medicinos pagalbos priemonės, būtų apžiūrėti gydytojų, neužtikrino, kad medicinos pagalbos priemonės „Eclypse“ ir „Eclypse Adherent“, 2014 m. vasario 1 d. – 2015 m. lapkričio 3 d. laikotarpiu T. Š. nupirktos iš Klaipėdoje esančių vaistinių UAB „PV“ ir UAB „A“, būtų pristatytos į (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistosios V. P. gynėjas advokatas I. Motužis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl V. P. nuteisimo pagal BK 229 straipsnį ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista, ir baudžiamąją bylą jai nutraukti, pripažinus, kad nepadarė BK 229 straipsnyje nurodyto nusikaltimo. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nuosprendyje išdėstė prieštaringas išvadas dėl V. P. veikos aplinkybių. Šis teismas, nuosprendyje konstatavęs, kad V. P. nesiėmė priemonių pagal kompensuojamųjų vaistų pasus įsigytoms (išduotoms) medicinos pagalbos priemonėms (tvarsčiams) perimti ir neužtikrino, kad šios būtų pristatytos į globos namus (15, 16 punktai), vėliau (24 punkte) padarė kardinaliai priešingą išvadą, kad byloje įrodyta, jog Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis vaistinėms buvo sumokėta už tvarsčius, kuriuos T. Š. iš vaistinių gavo ir pristatė globos namų vyriausiajai slaugytojai V. P. Nuosprendyje nurodyta ir tai, kad aplinkybė, jog tvarsčiai nebuvo įtraukti į globos namuose tvarkomą apskaitą, yra teisiškai svarbi, nes paneigia V. P. parodymus, jog T. Š. tvarsčių į globos namus nepristatė, ir patvirtina ją veikus nusikalstamai nerūpestingai (17 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nepašalino iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aplinkybės, kad V. P. nesiėmė priemonių, kad būtų perimtos pagal kompensuojamųjų vaistų pasus įsigytos (išduotos) medicinos pagalbos priemonės, kurių įsigijimo išlaidos vaistinėms buvo kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Esant minėtiems prieštaravimams, lieka neaišku, kokias V. P. veikos aplinkybes konstatavo apeliacinės instancijos teismas, t. y. ar V. P. užtikrino, ar neužtikrino, kad kaltinime nurodytos medicinos pagalbos priemonės būtų pristatytos į (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus.

2.2. Abiejų instancijų teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 229 straipsnį, nesivadovavo šiuo klausimu suformuota teismų praktika. Kadangi asmuo, neatlikdamas savo pareigų ar atlikdamas jas netinkamai, visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus, apibrėžiančius jo kompetenciją, tai ir kaltinimas turi būti grindžiamas konkrečiomis nuorodomis į pažeistas konkrečias šių aktų nuostatas ir negali būti paremtas abstrakčiomis formuluotėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-489/2017). Baudžiamojoje byloje asmuo gali būti nuteistas tik dėl tų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurių nevykdymas yra susietas priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Tie teisės aktų tariami pažeidimai, kurie nėra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, neturi būti inkriminuojami asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2013). Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių būtina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių pasekmių sąlyga, bet ir šių pasekmių priežastis, t. y. reiškinys, dėl kurio vyksta kitas reiškinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2006). Teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, išvadas dėl V. P. kaltės padarė klaidingai interpretuodami jos, kaip vyriausiosios slaugytojos, veiklą reglamentuojančio teisės akto ((duomenys neskelbtini) socialinės globos namų direktoriaus 2011 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-l patvirtinto vyriausiojo slaugytojo pareigybės aprašymo) turinį, jos nepagrindžia nei V. P. inkriminuotos veikos, t. y. konkrečių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, nei priežastinio ryšio tarp jų ir kilusių padarinių buvimo.

2.3. V. P. veikos objektyviųjų požymių ir priežastinio ryšio nustatymas pirmosios instancijos teismo teisiškai neargumentuotas. Pagal nuosprendyje pateiktą veikos aprašymą, V. P. netinkamas savo pareigų atlikimas organizuojant ir kontroliuojant asmens sveikatos priežiūros tarnybos darbą, užtikrinant tvarsliavos ir medikamentų apskaitą bei naudojimo kontrolę, organizuojant ir kontroliuojant globotinių slaugą ir priežiūrą pasireiškė:

1) daugkartiniais veiksmais (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose perduodant UAB „DCS“ produktų specialistui T. Š. jos žinioje esančius (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų gyventojų kompensuojamųjų vaistų pasus;

2) T. Š. grąžinus kompensuojamųjų vaistų pasus su gydytojų išrašytais receptais medicinos pagalbos priemonėms bei vaistinių įsegtais kvitais, patvirtinančiais šių priemonių įsigijimą (išdavimą), neužtikrinimu, kad gydytojai patikslintų diagnozes apžiūrėdami pacientus, nesiėmimu priemonių, kad būtų perimtos pagal kompensuojamųjų vaistų pasus įsigytos (išduotos) medicinos pagalbos priemonės, kurių įsigijimo išlaidos vaistinėms buvo kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, nekontroliavimu ir nesiėmimu priemonių, kad visi pacientai, kuriems buvo išrašytos medicinos pagalbos priemonės, būtų apžiūrėti gydytojų, sudarymu sąlygų T.

Š. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti 174 509 Eur dydžio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. Iš bylos duomenų matyti, kad gydytojai G. S., R. K. ir I. B. K. miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. ir 2017 m. balandžio 3 d. nutartimis yra atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą dėl veikų, nurodytų BK 229 straipsnyje, padarymo. Šiose nutartyse konstatuota, kad gydytojai, visiškai nepagrįstai išrašydami receptus kompensuojamosioms medicinos pagalbos priemonėms, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarė tą pačią didelę žalą, dėl kurios (kad ir patikslinto jos dydžio) padarymo pripažinta kalta ir V.

P. Nutartyse taip pat įvardyti gydytojų padaryti teisės aktų pažeidimai, susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusia didele žala, tuo tarpu V. P. veiksmai, kaip priežastinio ryšio sudėtinė dalis, jose nenurodyti. Minėtose nutartyse nurodomi būtent gydytojų pažeisti teisės aktai, susiję su pacientų diagnozės nustatymu ir receptų kompensuojamosioms medicinos pagalbos priemonėms išrašymu, kurie V. P. veiklos nereglamentuoja, – diagnozių nustatymas, receptų kompensuojamosioms medicinos priemonėms išrašymas yra išimtinai gydytojų veiklos ir kompetencijos sritis.

Taigi, sprendžiant gydytojų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtinasis priežastinis ryšys tarp jų padarytų pažeidimų ir kilusios žalos buvo konstatuotas, nepriklausomai nuo V. P. veiksmų ar neveikimo, žalai kilti pakako, kad minėti gydytojai, netinkamai atlikdami savo pareigas, visiškai nepagrįstai išrašytų receptus, kurių pagrindu ir buvo įgyjamos medicinos pagalbos priemonės. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. P. buvo atsakinga už MSEK bylų tvarkymą ir dalyvavimą gydytojams apžiūrint pacientus, todėl privalėjo dalyvauti ir dalyvaudavo (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose šeimos gydytojų atliekamose pacientų apžiūrose, tvarkė pacientų MSEK bylas, rengė medikamentų ir slaugos priemonių įsigijimo apyskaitas, tvirtino vaistų ir slaugos priemonių judėjimo ataskaitas, o gydytojų atliekamų apžiūrų metu pacientams nebuvo konstatuotos tam tikros ligos, kurioms gydyti buvo sistemingai skiriami kompensuojamieji tvarsčiai, atsižvelgiant į diagnozes nustatančių ir receptus išrašančių gydytojų ir tam teisės neturinčios vyriausiosios slaugytojos V.

P. kompetencijos ribas, iš nuosprendžio visiškai neišplaukia, kokiu pagrindu tvirtinama, jog V. P. privalėjo imtis priemonių, kad pacientai būtų apžiūrėti gydytojų, užtikrinti, kad gydytojai patikslintų diagnozes (būtent tai jai inkriminuota), nes jokioje teisės normoje, dėl kurios pažeidimo teismas laikė V. P. kalta, nėra nurodyta, kad ji, kaip vyriausioji slaugytoja, galėjo įpareigoti receptus išrašiusius gydytojus apžiūrėti pacientus ar duoti jiems kokius nors kitus nurodymus. Priešingai – (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų direktoriaus 2011 m. sausio 3 d.

įsakymu Nr. V-l patvirtinto vyriausiojo slaugytojo pareigybės aprašymo 2 punkte nurodoma, kad vyriausioji slaugytoja tiesiogiai pavaldi gydytojui ir direktoriui, 17 punkte – kad slaugytoja organizuoja gyventojų perkėlimą į kitą palatą pagal gydytojų nurodymus. Taigi V. P., kaip vyriausioji slaugytoja, neturėjo nei pareigos, nei kompetencijos spręsti, ar pagrįstai gydytojai išrašo tvarsliavos receptus, be to, būdama pavaldi gydytojui (-ams), neturėjo teisės duoti jam (jiems) nurodymus apžiūrėti pacientus ar tikslinti jiems diagnozes.

Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad ji pagal savo kompetenciją turėjo pareigą kažkokiu būdu lemti receptų išrašymo procesą. Teismo teiginiai apie V. P. pareigą imtis priemonių, kad gydytojai apžiūrėtų ligonius, kuriais buvo grindžiamas priežastinis ryšys (neva pacientų neapžiūrėjimas susijęs su žalos padarymu nepagrįstai išrašius receptus ir juos realizavus), akivaizdžiai prieštarauja ir kitoms teismo padarytoms išvadoms. Teismas, įvertinęs kaip liudytojų apklaustų nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų gydytojų G.

S., I. B. ir R. K. nurodytas aplinkybes, kad jie išrašė receptus kompensuojamiesiems tvarsčiams T. Š. jiems pateiktos neteisingos, tikrovės neatitinkančios informacijos apie pacientų būklę pagrindu, nežinodami, kad šie neserga tokiomis ligomis, kurioms gydyti jie paskyrė kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones, konstatavo, jog gydytojai, išrašydami receptus kompensuojamiesiems vaistams, nebuvo apgauti T. Š., toks jų elgesys neatitinka minimaliai atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijaus, juo labiau gydytojo pareigoms keliamų kriterijų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad G. S., I. B. ir R. K. dirbo gydytojais ne tik UAB PSC, bet ir (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, sprendė, kad jie žinojo, jog globos namų gyventojai nesirgo ligomis, kurias jie diagnozavo, ir paskirtais medikamentais nebuvo gydomi. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta, kad minėti asmenys receptų išrašymo metu nebūtų galėję suprasti savo atliekamų veiksmų. Tokios teismo išvados kartu paneigia, kad V. P. savo dalyvavimu pacientų vizitacijose ar gydytojų įpareigojimu jose dalyvauti (net jei būtų turėjusi tokius įgalinimus) būtų galėjusi kažkokiu būdu lemti receptų išrašymo procedūrą.

Aptartos teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad receptų išrašymui jokios reikšmės neturėjo, ar pacientų kompensuojamųjų vaistų pasus gydytojams tiesiogiai pateikė V. P., ar ji tai padarė per T. Š. Teiginys, kad V. P. pacientų kompensuojamųjų vaistų pasus T. Š. perduodavo nesant teisėto pagrindo, nereiškia, kad ji taip pažeidė kokius nors teisės normų reikalavimus, kuriais būtų uždrausta gydytojui juos perduoti per kitą asmenį, byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kokia buvo (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų pacientų kompensuojamųjų vaistų pasų (kurie buvo naudojami ne tik (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, bet ir UAB PSC) saugojimo, naudojimo ir judėjimo tarp šių dviejų įstaigų tvarka, taip pat ir tai, kad V.

P. buvo patikėti pacientų kompensuojamųjų vaistų pasai. Taigi V. P. nepagrįstai kaltinama padariusi kažką neteisėto, perduodama kompensuojamųjų vaistų pasus gydytojams per T. Š.

2.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. P., neužtikrindama, jog T. Š. vaistinėse nupirktos medicinos pagalbos priemonės būtų pristatytos į (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus, sudarė sąlygas T. Š. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti 174 509 Eur, nepagrįsta – tarp to, kad kaltinime nurodytos medicinos pagalbos priemonės nebuvo pristatytos į (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus, ir kilusios žalos nėra jokio priežastinio ryšio (nuosprendyje teismas jo ir neatskleidė). Iš bylos duomenų matyti, kad T. Š., gavęs iš V. P. socialinės globos namų gyventojų kompensuojamųjų vaistų pasus, pats užpildė Sveikatos apsaugos ministerijos ar Asmens sveikatos įstaigos administracijos teisės aktų nepatvirtintus žaizdos įvertinimo protokolus, juos pateikė gydytojams G. S., l. B. ir R. K. ir šie globos namų gyventojams jų kompensuojamųjų vaistų pasuose išrašė receptus medicinos pagalbos priemonėms. Po to T. Š. išrašytus receptus pateikė vaistinių darbuotojams ir jie šių receptų pagrindu išdavė T. Š. tvarsčius, o Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pervedė į medicinos pagalbos priemones pardavusių vaistinių sąskaitas 174 509 Eur, taip T. Š. apgaule (savo ir kitų asmenų naudai) įgijo 174 509 Eur. Taigi akivaizdu, kad tuo pačiu nuosprendžiu teismas pripažino, jog Privalomojo sveikatos draudimo fondas 174 509 Eur neteko apmokėjęs vaistinėms medicinos priemonių kainą, o apmokėjimo pagrindas buvo medicinos priemonių pirkimo ir pardavimo sandoriai, vykdomi kompensuojamųjų vaistų pasuose esančių receptų pagrindu, todėl apmokėjimui (taigi ir minėtai didelei žalai kilti) tolesnis medicinos priemonių likimas po jų įgijimo (kaip ir tai, kas – T. Š. ar kitas asmuo vaistinėse pateikė realizuoti kompensuojamųjų vaistų pasus su gydytojų išrašytais receptais) jokios įtakos neturėjo.

2.5. Apeliacinės instancijos teismo konstatuotos aplinkybės taip pat nepagrindžia V. P. veikoje esant nusikaltimo, nurodyto BK 229 straipsnyje, sudėties. Apeliacinės instancijos teismas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino aplinkybę, kad V. P. sudarė sąlygas T. Š. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti 174 509 Eur dydžio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, tačiau V. P. gynėjo apeliacinio skundo argumentų dėl V. P. kaltės, priežastinio ryšio nebuvimo tarp jai inkriminuoto teisės normų reikalavimų nesilaikymo ir kilusių padarinių nepaneigė, tik pakartojo kai kuriuos pirmosios instancijos teismo argumentus.

Kaip ir pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu tvirtina, jog V. P. privalėjo imtis priemonių, kad pacientai būtų apžiūrėti gydytojų, užtikrinti, kad gydytojai patikslintų diagnozes, nes nė vienoje iš nuosprendyje nurodytų teisės normų tokia vyriausiojo slaugytojo pareiga ir įgaliojimai nesuformuluoti, taip pat nenurodė, kokiu pagrindu iš V. P., kaip žemesnės grandies medicinos darbuotojos, reikalaujama kompetencijos ir atsakomybės spręsti, ar pagrįstai aukštesnės kompetencijos medicinos specialistai – gydytojai – išrašo tvarsliavos receptus, ir duoti jiems nurodymus dėl pacientų apžiūros ir diagnozių tikslinimo.

Aiškindamasis V. P. bei receptus kompensuojamosioms medicinos pagalbos priemonėms išrašiusių gydytojų pareigybių turinį ir atmesdamas nuteistosios apeliacinio skundo argumentus dėl kompetencijos ir pavaldumo, apeliacinės instancijos teismas pateikė prieštaringus argumentus, vienu atveju nurodydamas, kad gydytojai G. S., I. B. ir R. K. dirbo ne V. P. darbovietėje, o UAB PSC (nuosprendžio 17 punktas), kitu atveju – kad minėti gydytojai dirbo ne tik UAB PSC, bet ir (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose (nuosprendžio 25 punktas).

Iš šių prieštaringų samprotavimų neaišku, kokiu pagrindu V. P., kaip vyriausioji slaugytoja, galėtų duoti nurodymus gydytojams dėl pacientų apžiūros ir diagnozių patikslinimo, kai, kaip minėta, iš vyriausiojo slaugytojo pareigybės aprašymo matyti, kad būtent ji yra pavaldi gydytojui ir netgi privalo vykdyti jo nurodymus. Teismų išvados nepagrindžia nei V. P. inkriminuotų veiksmų neatitikties jos, kaip vyriausiosios slaugytojos, veiklą reglamentuojančių teisės normų reikalavimams, nei priežastinio ryšio tarp V. P. veiksmų ir neveikimo bei pasekmių (didelės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, kuri yra kitų asmenų nusikalstamų veiksmų rezultatas).

3. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintaras Plioplys prašo nuteistosios gynėjo kasacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Tarnybos pareigų neatlikimas kaip BK 229 straipsnyje apibrėžta nusikalstama veika objektyviai reiškiasi: 1) priešinga tarnybai veikla (neatlikimas savo pareigų arba jų netinkamas atlikimas; 2) nusikalstamais padariniais – didele žala (turtinio ar kitokio pobūdžio) valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniams ar fiziniams asmenims; 3) priežastiniu ryšiu taip šios veiklos ir padarinių. Akivaizdu, kad vien tik tarnybos pareigų netinkamo atlikimo savaime nepakanka, kad valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) veika būtų kvalifikuojama pagal BK 229 straipsnį. Pagrindinis kriterijus, atribojantis tarnybos pareigų netinkamą atlikimą kaip nusikalstamą veiką nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos (valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai) požymis, rodantis didesnį tarnybos pareigų neatlikimo pavojingumą.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai dėl padarytos didelės žalos atsiradimo V. P. netinkamai vykdant savo pareigas. Esminėmis aplinkybėmis, reiškiančiomis didelės žalos požymį, pirmosios instancijos teismas laikė netinkamą V. P. pareigų atlikimą, jai pažeidžiant kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus, dėl to buvo sudarytos sąlygos kilti turtinei žalai – Klaipėdos teritorinė ligonių kasa išmokėjo 174 509 Eur dydžio Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas už tvarsčius vaistinėms, todėl ir apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad, esant padarytai tokiai didelei žalai, byloje nustatyto V. P. poelgio – tarnybos pareigų neatlikimo – pavojingumas peržengė tarnybinio nusižengimo ribas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nuosprendžio 19 punkte išdėstydamas BK 229 straipsnyje nustatytus padarinius – didelę žalą pagrindžiančius motyvus, 24 punkte nurodė, kad, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog kitas kaltinamasis šioje byloje T. Š. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinamas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, iš nuosprendžio V. P. šalina aplinkybę, kad ji šiais veiksmais sudarė sąlygas T. Š. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti 174 509 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės pašalinimas savaime nekeičia V. P. baudžiamosios atsakomybės ribų ar jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir kvalifikavimo.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nutarė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – iš nuosprendžio aprašomosios dalies V. P. pašalinti aplinkybę, jog ji <...> sudarė sąlygas T. Š. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti 174 509 Eur vertės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, dėl to didelės žalos patyrė Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Abiejų instancijų teismų nuosprendžiuose jokie kiti V. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padariniai, išskyrus aptartą aplinkybę, neaprašyti, todėl apeliacinės instancijos teismas, V. P. iš kaltinimo ją pašalindamas, bet kartu ir konstatuodamas jos veikoje nusikaltimo, nurodyto BK 229 straipsnyje, sudėtį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė BPK 305, 307, 331 straipsnių reikalavimų neatitinkantį nuosprendį. Šie BPK pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistosios V. P. gynėjo advokato I. Motužio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK pažeidimų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

5. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą, dėl veikos aplinkybių pateikė prieštaringas išvadas bei argumentus, nepaneigė jo skundo teiginių dėl V. P. kaltės, priežastinio ryšio nebuvimo tarp jai inkriminuoto teisės normų nesilaikymo ir kilusių padarinių, taip pat kad V. P. veiksmuose nėra būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių.

6. Pažymėtina, kad viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra ta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nurodytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), todėl teismui tenka pareiga nuosprendyje, be kita ko, nustatyti ir jame nurodyti visas faktines bylos aplinkybes, būtinas tam, kad būtų galima konstatuoti BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, tinkamai teisiškai argumentuotos (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Be to, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, privalo patikrinti bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir savo sprendime (nutartyje arba nuosprendyje) pateikti aiškius, logiškus, nuoseklius ir įtikinamus argumentus apie pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir atitiktį bylos aplinkybėms.

7. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje šis teismas nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio reikalavimų, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistosios V. P. gynėjo apeliaciniame skunde, savo išvadas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo grindė prieštaringomis ir teisiškai neargumentuotomis išvadomis.

8. Pagal BK 229 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, dėl neatsargumo neatlikusiam savo pareigų ar jas netinkamai atlikusiam, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą. BK 229 straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) priešinga tarnybai veikla – valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) neatlikimu savo pareigų arba jų netinkamu atlikimu; 2) nusikalstamais padariniais – didele žala (turtinio ar kitokio pobūdžio) valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniams ar fiziniams asmenims; 3) priežastiniu ryšiu tarp šios veiklos ir padarinių. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas. Netinkamas savo pareigų atlikimas – tai valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiškas, atmestinas ar nepakankamai efektyvus savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-439/2014). Tarnybos pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-439/2014, 2K-173-677/2015, 2K-40-895/2016). Kadangi BK 229 straipsnyje nurodyto neatsargaus nusikaltimo sudėtis yra materialioji, jis laikomas baigtu kilus baudžiamajame įstatyme nustatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-489/2017). Darydamas nusikalstamą veiką, nurodytą BK 229 straipsnyje, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pažeidžia teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), kurie apibrėžia ir nustato jo kompetenciją, teises ir pareigas, todėl bylose turi būti nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų jis neatliko arba atliko netinkamai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-942/2016).

9. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad V. P. laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d., dirbdama (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose vyriausiąja slaugytoja, netinkamai atliko savo pareigas, nustatytas šių globos namų direktoriaus 2011 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-1, t. y.: 1) daugkartiniais veiksmais be teisėto pagrindo perdavė T. Š. (UAB „DCS“ produktų specialistui) jos žinioje esančius 32 globos namų gyventojų kompensuojamųjų vaistų pasus; o kai T. Š. juos grąžino su UAB PSC ir VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų G. S., I. B. ir R. K. (atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl veikos, nurodytos BK 229 straipsnyje, padarymo) išrašytais receptais kompensuojamosioms medicinos pagalbos priemonėms ir vaistinių įsegtais kvitais, patvirtinančiais šių priemonių įsigijimą (išdavimą), 2) nekontroliavo ir nesiėmė priemonių, kad visi pacientai, kuriems buvo išrašytos medicinos pagalbos priemonės, būtų apžiūrėti gydytojų; 3) neužtikrino, kad medicinos pagalbos priemonės, įsigytos (išduotos) pagal socialinės globos namų gyventojų kompensuojamųjų vaistų pasus, kurių įsigijimo išlaidos vaistinėms buvo kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, būtų pristatytos į (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus. Teismo vertinimu, V. P. tokiais savo veiksmais sudarė sąlygas T. Š. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti 174 509 Eur dydžio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas ir dėl to šis fondas patyrė didelę žalą. Teismas pripažino, kad V. P., netinkamai atlikdama savo pareigas, nustatytas šių globos namų direktoriaus 2011 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-1, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija) 3 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas.

10. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadoms dėl V. P. inkriminuotos veikos aplinkybių, pakeistame nuosprendyje išdėstė prieštaringas išvadas bei argumentus. Pavyzdžiui, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. P., pažeisdama kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus, netinkamai atliko savo pareigas ir taip sudarė sąlygas didelei turtinei žalai kilti (19 punktas), kartu iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino šio teismo nustatytą aplinkybę dėl priežastinio ryšio tarp V. P. padarytos veiklos ir kilusių padarinių, t. y. pašalino aplinkybę, kad ji savo veiksmais <...> sudarė sąlygas T. Š. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti 174 509 Eur vertės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, dėl to didelės žalos patyrė Privalomojo sveikatos draudimo fondas (24 punktas). Teismo argumentas, kad prieš tai nurodytos aplinkybės pašalinimas iš nuosprendžio savaime nekeičia V. P. baudžiamosios atsakomybės ribų ar jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir kvalifikavimo, yra nepagrįstas, nes nė viename iš abiejų instancijų teismų nuosprendžių jokie kiti nuteistajai inkriminuotos veikos padariniai neaprašyti. Priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Šiuo atveju, padarius apkaltinamojo nuosprendžio pakeitimus, apeliacinės instancijos teismo išvados dėl priežastinio ryšio tarp tarnybos pareigų neatlikimo ir turtinės žalos atsiradimo nėra aiškios, nuoseklios ir pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šis nuosprendžio trūkumas sudaro pagrindą pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes nepadarė tinkamų išvadų dėl byloje nustatytų aplinkybių ir baudžiamojo įstatymo taikymo.

11. Apeliacinės instancijos teismas padarė prieštaringas išvadas ir dėl kitų V. P. inkriminuotos veikos aplinkybių. Viena iš V. P. inkriminuotų netinkamai atliktų pareigų yra tai, kad ji neužtikrino (nesiėmė priemonių), kad medicinos pagalbos priemonės, įsigytos (išduotos) pagal socialinės globos gyventojų kompensuojamųjų vaistų pasus, kurių įsigijimo išlaidos buvo kompensuotos vaistinėms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, būtų pristatytos į (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas šiai pirmosios instancijos teismo nustatytai aplinkybei pritarė (15 punktas), kita vertus, laikė įrodyta, kad T. Š. vaistinėse išduotas jam medicinos pagalbos priemones (tvarsčius) pagal socialinės globos gyventojų kompensuojamųjų vaistų pasus, o tai reiškia – įgytas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, vis dėlto pristatė socialinės globos namų vyriausiajai slaugytojai V. P. (8.1, 24 punktai). Iš tokių apeliacinės instancijos teismo išvadų negalima spręsti, kokias bylos aplinkybes, pripažintas įrodytomis, šis teismas nustatė.

12. Taip pat teisėjų kolegija pritaria kasatoriaus skundo teiginiams, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl dalies esminių jo skundo argumentų (kaip antai dėl priežastinio ryšio (ne)buvimo tarp V. P. inkriminuotų teisės normų nesilaikymo ir kilusių padarinių; dėl V. P. veiksmų, kuriais ji būtų galėjusi nulemti receptų išrašymo procedūrą; dėl kompensuotų medicinos priemonių tolesnio likimo įtakos kilusiai žalai ir kt.).

13. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalyje, 320 straipsnio 3 dalyje ir 331 straipsnio 4 dalyje nustatytų tokio procesinio sprendimo turiniui keliamų reikalavimų. Kadangi šie pažeidimai yra esminiai, sukliudę teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, o bylos dalis dėl V. P. grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

14. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo atsižvelgti į nustatytus šioje nutartyje baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, patikrinti apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo ir tik tada, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, spręsti, ar V. P. veika (ne)atitinka BK 229 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistosios V. P. gynėjo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, ir bylą pagal nuteistosios V. P. gynėjo apeliacinį skundą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Tomas Šeškauskas

Audronė Kartanienė