Legislator Case Law & Legislation
f8bdfa5c-5911-4b07-ac89-e59f47835b9a AI generated

f8bdfa5c-5911-4b07-ac89-e59f47835b9a · Vilniaus apygardos teismas

Case Number f8bdfa5c-5911-4b07-ac89-e59f47835b9a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                                                                                       Pranešėjas Algirdas AuruÅ¡kevičius                                      Civilinė byla Nr. 2A-9-115/2010Teisėja Renata Kasimovienė                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 45; 122.21; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2010 m. sausio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo AuruÅ¡kevičiaus,Teisėjų Dalios Kačinskienės, Dalios ViÅ¡inskienės,sekretoriaujant Margaritai Armalienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ atstovui adv.Tadui KelpÅ¡ai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pagal apelianto (atsakovo) Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-7580-600/2009 pagal ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įsiskolinimo už Å¡ildymÄ priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė :                                                                                                                                     ieÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 2609,94 Lt skolos, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 1-4).

Legislator headnote

AI generated

f8bdfa5c-5911-4b07-ac89-e59f47835b9a · Vilniaus apygardos teismas: Apeliantas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡ esmės analogiÅ¡koje civilinėje byloje Nr. 2A-587-492/2009 2009-06-09 priimtoje nutartyje pažymėjo, kad remiantis LR CK 6.584 str. l d., bei LRV 2001-07-11 nutarimu Nr. 876, skola už suteiktas komunalines paslaugas turi bÅ«ti priteisiama iÅ¡ faktinio Å¡ios paslaugos vartotojo. Apelianto manymu, ir LAT 2008-01-30 nutartyje Nr. 3K-3-3/2008 pripažino, jog Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alimis gali bÅ«ti energijos tiekėjas bei faktinis vartotojas - nuomininkas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                                       Pranešėjas Algirdas AuruÅ¡kevičius                                      Civilinė byla Nr. 2A-9-115/2010Teisėja Renata Kasimovienė                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 45; 122.21; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2010 m. sausio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo AuruÅ¡kevičiaus,Teisėjų Dalios Kačinskienės, Dalios ViÅ¡inskienės,sekretoriaujant Margaritai Armalienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ atstovui adv.Tadui KelpÅ¡ai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pagal apelianto (atsakovo) Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-7580-600/2009 pagal ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įsiskolinimo už Å¡ildymÄ priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė :                                                                                                                                     ieÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 2609,94 Lt skolos, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 1-4).

Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas konkliudentiniais veiksmais sudarytos neterminuotos energijos pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu tiekė Å¡ilumos energijÄ . Mano, kad patalpų savininkas yra Å¡ilumos vartotojas, turintis atsiskaityti su Å¡ilumos tiekėju už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ , o atsakovas nepagrįstai vadovaujasi LR CK 6.584 str. 1 d., atsisakydamas atsiskaityti už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ . IeÅ¡kovas vadovaujasi 2008-01-30 LAT nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008 suformuota praktika, kur nurodyta, kad LR CK 6.584 str. 1 d. pagrindu Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876 patvirtinta Tvarka nereglamentuoja Å¡ilumos tiekėjo ir valstybės ar savivaldybės patalpų nuomininkų tarpusavio santykių.

IeÅ¡kovas teigė, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas byloje, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovo naudai turi bÅ«ti priteistas įsiskolinimas už Å¡ildymÄ , tiektÄ atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui laikotarpiu nuo 2007-12-01 iki 2008-12-31, įvertinus, jog civiliniuose teisiniuose santykiuose tarp ieÅ¡kovo, savivaldybės ir nuomininko nebuvo sudaryta Å¡ilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis pagal individualiai aptartas sÄ lygas.              Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b.l.19-28) prašė ieÅ¡kovo reikalavimus atmesti.

Nurodė, kad pareiga atsiskaityti su ieÅ¡kovu pripažintina atsakovui priklausančio buto nuomininkui – trečiajam asmeniui J. N., kuri Å¡iame bute nuomininko teisėmis, deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ , su Å¡eima gyvena nuo 1986-08-19. Šį faktÄ patvirtina 2008-03-31 Gyventojų registro pažyma, SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ 2009-04-01 buto esančio Kalvarijų g. 159-40, Vilnius, patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad minėtame bute gyvena J. N. ir jos Å¡eimos nariai – L. N., A. N., I. N., K.

N., E. N., D. N. ir V. N.. Atsakovas vadovaujasi LR CK 6.584 str. 1 d., 6.583 str. 2 d., LR Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876 patvirtinta „Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ ir komunalines paslaugas tvarka“ ir mano, kad pareiga atsiskaityti su ieÅ¡kovu kyla asmeniui, faktiÅ¡kai vartojančiam Å¡ilumos energijÄ , gi atsakovo ir ieÅ¡kovo nesieja prievoliniai santykiai. Pagal CK 6.584 str.1 d. nuostatas, mokestis už Å¡iluminę energijÄ , kai nuomojamos savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių, o 2001-07-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 876 patvirtinta Tvarka reguliuoja nuomininkų atsiskaitymo už Å¡ilumos energijos tiekimÄ ir kitas paslaugas klausimus.

Teigia, jog LAT 2008-01-30 nutartyje Nr. 3K-3-3/2008 vienareikÅ¡miÅ¡kai nepasisakė, kad įsiskolinimÄ turi apmokėti savininkas. Atsakovas nurodė, jog ieÅ¡kovas siuntė sÄ skaitas kambario bendrabutyje nuomininkei, nurodydamas jos atsiskaitymo knygelės numerį, taigi Å¡ilumos energijos pirkimo pardavimo santykių šalimi laikė ne savivaldybę, bet nuomininkę; ieÅ¡kovui buvo žinoma, kas yra faktinis Å¡ilumos vartotojas, todėl energijos pirkimo-pardavimo sutartis konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta tarp ieÅ¡kovo ir nuomininkės (trečiojo asmens), kuri ir buvo faktinis vartotojas, turėjęs mokėti už suvartotÄ energijÄ .

             Tretysis asmuo J. N. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė; teismo posėdyje nurodė sutinkantis su skola, kuriÄ prašė iÅ¡dėstyti dalimis (b.l. 57-61).Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. birželio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo 2609,94 Lt skolÄ už Å¡ilumos energijÄ už laikotarpį nuo 2007-12-01 – 2008-12-31, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo 2009-03-03 (ieÅ¡kinio priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 673 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo naudai (b.l. 62-65).

             Pirmosios instancijos teismas  vadovavosi LR Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sÄ lygų 8, 16, 11, 20 p., LR Ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Å ilumos pirkimo pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinių sÄ lygų 8 p., 2009-03-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civ. byloje Nr. 2A-181-56/2009, ir sprendė, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sutarties sÄ lygas su buto savininku, t. y. atsakovu (LR CK 6.384 str.).

Teismas, nenustatęs, kad tretysis asmuo bÅ«tų kreipęsis į tiekėjÄ su praÅ¡ymu sudaryti sutartį; taip pat nenustatęs, kad tretysis asmuo – faktinis buto nuomininkas per įsiskolinimo laikotarpį nuo 2007-12-01 iki 2008-12-31 nors kartÄ bÅ«tų mokėjęs už tiektÄ Å¡ilumos energijÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad tarp ginčo Å¡alių ir trečiojo asmens nebuvo pasiekta susitarimo dėl individualių Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sÄ lygų. Taip pat teismas sprendime nurodė, jog pats atsakovas pripažino, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarties su trečiuoju asmeniu nebuvo sudaryta, nes Å¡iÄ patalpÄ trečiajam asmeniui skyrė Kuro aparatÅ«ros gamykla prieÅ¡ 23 m., todėl darė iÅ¡vadÄ , kad atsakomybė už tiektÄ ir sunaudotÄ Å¡ilumos energijÄ tenka patalpų savininkui –atsakovui.

Atsakovo argumentÄ , kad jis, nuomodamas socialinį bÅ«stÄ , veikia nekomerciniais tikslais, nesiekia ir negauna pelno, vykdo įstatymų jam priskirtÄ funkcijÄ , todėl negali bÅ«ti atsakingas už trečiųjų asmenų skolas, teismas atmetė, nurodydamas, kad pagal CK 2.36 str. 1 d. savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra Å¡ių santykių dalyvė lygiais pagrindais, kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai, todėl vykdydama socialinės politikos funkcijÄ â€“ nuomodama socialinį bÅ«stÄ , atsako už tinkamÄ tokios funkcijos vykdymÄ ir neturi pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį bÅ«stÄ veiksmų Å«kio subjektams, tiekiantiems Å¡ilumÄ savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms.             Apeliantas (atsakovas) Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundÄ (b.l. 67-75), kuriuo praÅ¡o priimti J.

N. 2009-04-16 raÅ¡tÄ (Reg. Nr. A50-6385), panaikinti Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog butas, esantis Kalvarijų g. 159-40, Vilniuje, prieÅ¡ 23 m. Kuro aparatÅ«ros gamyklos skirtas trečiajam asmeniui J. N., čia deklaravusiai gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 1986-08-19; jai iÅ¡duota atsiskaitymo knygelė Nr. 9344290; tretysis asmuo iki 2007-12-01 mokėjo už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ ieÅ¡kovui, o nemokėjo nuo 2007-12-01 iki 2008-12-31; susidariusiÄ skolÄ tretysis asmuo sutinka sumokėti dalimis.

Mano, kad J. N. 2009-04-16 raÅ¡tÄ , kuriame ji nurodė, kad kreipėsi į ieÅ¡kovÄ praÅ¡ydama susidariusiÄ skolÄ iÅ¡dėstyti dalimis, bet ieÅ¡kovas praÅ¡ymo netenkino, teismas nepagristai atsisakė priimti bei prijungti prie bylos, nurodydamas, jog tai nesusiję su nagrinėjama byla. Apelianto teigimu, mokestis už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ , dujas, Å¡iluminę energijÄ , komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki CK 6.583 str. 2 d. nustatyto termino, todėl bÅ«tina vadovautis CK 6.583 str. 2 d., kaip banketine teisės norma, nukreipiančia į LRV 2001-07-11 nutarimÄ Nr.876.

Apeliantas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas, iš esmės analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2A-587-492/2009 2009-06-09 priimtoje nutartyje pažymėjo, kad remiantis LR CK 6.584 str. l d., bei LRV 2001-07-11 nutarimu Nr. 876, skola už suteiktas komunalines paslaugas turi būti priteisiama iš faktinio šios paslaugos vartotojo. Apelianto manymu, ir LAT 2008-01-30 nutartyje Nr. 3K-3-3/2008 pripažino, jog šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimis gali būti energijos tiekėjas bei faktinis vartotojas - nuomininkas.

Be to, atsižvelgiant į LAT formuojamÄ praktikÄ bÅ«tina įvertinti, kas yra galutinis Å¡ilumos energijos vartotojas (LAT 2008-02-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-211/2007). Gi skundžiamame sprendime teismas, neiÅ¡analizavęs visų bylos aplinkybių, konstatavo, jog byloje nenustatyta, kad su savininku ar nuomininke bÅ«tų sudaryta Å¡ilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartis, todėl vartotoju laikė savininkÄ . Teigia, jog nors su buto nuomininku nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau Å¡alių veiksmai rodė, kad tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai: ieÅ¡kovas tiekė Å¡ilumos energijÄ butui, o nuomininkas jÄ vartojo ir privalėjo už pateiktÄ Å¡ilumos energijÄ atsiskaityti (CK 6.2 str.).Apeliantas nurodo, jog pagal LR Vyriausybės 2002 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 658 patvirtintos Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ , dujas, Å¡iluminę energijÄ ir komunalines paslaugas tvarkos 2 p., šiluminės energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai ir už gyvenamosiose patalpose faktiÅ¡kai sunaudotÄ Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ , dujas ir Å¡iluminę energijÄ atsiskaito pagal nustatytÄ ja tvarka įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis butų nuomininkai.

Mano, kad teismas nenurodė, koks konkrečiai turi bÅ«ti susitarimas tarp Å¡ilumos tiekėjo ir nuomininko. Pažymi, kad tokiu susitarimu turėtų bÅ«ti laikomas 2001 m. kovo l d. Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 356V „Dėl Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos“. Taip pat nurodo, jog teismas neįvertino to, kad ieÅ¡kovas apie susidariusį įsiskolinimÄ neinformavo atsakovo, nors įsiskolinimas susidarė nuo 2007-12-01, todėl mano, kad ieÅ¡kovas pažeidė šalių pareigÄ bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 str. 3 d.,6.64 str.), taigi skolos dydis turėtų bÅ«ti mažinamas (CK 6.248 str. 4 d. ir 6.259 str.).

Laiko nepagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentÄ , jog atsakovas, sudarydamas gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, veikia ne kaip vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, o kaip civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis vieÅ¡asis juridinis asmuo. Nurodo, jog savivaldybės socialinio bÅ«sto suteikimas yra viena iÅ¡ socialinės paramos formų; santykiai, atsirandantys savivaldybei teikiant socialinę paramÄ yra administracinio teisinio pobÅ«džio, savivaldybė, vykdydama Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymÄ atlieka nekomercinę veiklÄ .

Mano, kad teismas nepagrįstai priteisė 5 proc. procesines palÅ«kanas, nes tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nėra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.210 str. nuostatas. Pažymi, jog teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas, neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieÅ¡kovas nepagrindė tokių iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dydžio.IeÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 81-87) praÅ¡o 2009-06-04 Vilniaus miesto l apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti; iÅ¡ apelianto papildomai priteisti 1190,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Nurodė, jog atsižvelgiant į LAT 2008-01-30 nutartyje Nr. 3K-3-3/2008 suformuotÄ praktikÄ , apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas skolÄ iÅ¡ atsakovo, pažeidė LR CK 6.584 str. l d., LR Vyriausybės nutarimÄ Nr. 876 bei netinkamai taikė Å¡ilumos pirkimÄ - pardavimÄ reglamentuojančius teisės aktus yra nepagrįstas, nes LR CK 6.584 str. ir 2001-07-11 LR Vyriausybės nutarimo normos nekonkuruoja su 2003-06-30 LR Å«kio ministro įsakymų Nr. 4-258 ir Nr. 4-260 normomis, kadangi jos reglamentuoja skirtingus teisinius santykius: pirmuoju atveju normos reguliuoja santykius tarp atsakovo ir jo nuomininko (gyvenamosios patalpos nuomos santykiai), o antruoju - santykius tarp Å¡ilumos tiekėjo ir buitinio Å¡ilumos vartotojo (Å¡ilumos pirkimo - pardavimo santykiai).

Teigia, kad LAT nutartyse, kuriomis vadovaujasi apeliantas, nagrinėti ginčai dėl atsiskaitymo už elektros, bet ne Å¡ilumos energijos paslaugas, todėl neanalizuoti Å¡ilumos tiekimÄ reglamentuojantys įstatymai, be to ginčas kilęs tarp kitų subjektų, nei nagrinėjamoje byloje. Mano, kad 2008-01-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008 ir 2009-07-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009 LAT yra suformavęs precedentÄ : jei nuomininkas nėra sudaręs raÅ¡ytinės Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarties su individualiai aptartomis sÄ lygomis, atsiskaityti už Å¡ilumos energijÄ privalo patalpų savininkas.Nurodo, kad teisės aktuose nenumatyta, kokiu adresu vartotojui pateikiamos sÄ skaitos už Å¡ilumos energijos tiekimÄ , o pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ , Å¡ias sÄ skaitas ieÅ¡kovas vartotojams siųsdavo paprastu paÅ¡tu tuo adresu, kuriuo tiekiama Å¡ilumos energija bei karÅ¡tas vanduo.

Pažymi, kad 2001-03-01 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 356V „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos“ buvo nustatytas reikalavimas sudaryti šilumos tiekimo sutartis su bendrovėmis, eksploatuojančiomis gyvenamuosius namus, o ne su fiziniais asmenimis (nuomininkais), todėl ginčo teisiniams santykiams šis teisės aktas netaikytinas. Mano, kad Vilniaus apygardos teismo praktika ginčo klausimu nėra vienareikšmė, todėl reiktų vadovautis LAT formuojama praktika.

Pažymi, kad savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra Å¡ių santykių dalyvė lygiais pagrindais, kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai.IeÅ¡kovo teigimu, ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo suma (595,00 Lt) už advokato pagalbÄ nevirÅ¡ija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio už ieÅ¡kinio parengimÄ (3 MMA), nes advokatas ruošė bylos medžiagÄ , atstovavo teismo posėdyje, patyrė komunikacijos iÅ¡laidų.Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė  apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieÅ¡kovui UAB“Vilniaus energija“ yra priteista 2609,94Lt skola už atsakovo butui, esančiam Kalvarijų 159-40, Vilniuje, tiektÄ Å¡iluminę energijÄ laikotarpiu nuo 2007-12-01 iki 2008-12-31, o taip pat nuo Å¡ios sumos priteistomis 5 proc.metinėmis palÅ«kanomis ir bylinėjimosi iÅ¡laidomis. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o   atsakovo argumentai atmestini.

Kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas nustatė, kad butas esantis Kalvarijų 159-40, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso savivaldybei, o jame nuomininko teisėmis gyvena J. N. Å¡eima, tačiau buto nuomos sutartis  su ja nesudaryta, susitarimo  dėl atsiskaitymo už suvartotÄ Å¡iluminę energijÄ Â nėra. Be to, nuomininkai taip pat nėra sudarę Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo paslaugų sutarties dėl Å¡ių paslaugų tiekimo ir atsiskaitymo su paslaugų teikėju. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylÄ nagrinėjęs teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias Å¡ilumos pirkimo–pardavimo teisinius santykius, dėl to nepagrįstai pripažino Å¡ilumos vartotoju ir asmeniu, turinčiu pareigÄ atsiskaityti su Å¡ilumos tiekėju, buto savininkę - savivaldybę.

Pažymėtina, kad Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos, skirtos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams reguliuoti, ir specialiosios, t. y. Å¡ilumos energijos pirkimÄ -pardavimÄ reglamentuojančios teisės normos. Å ilumos tiekimo sutartis yra vieÅ¡oji sutartis, pagal kuriÄ vartotoju gali bÅ«ti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys (CK 6.383 straipsnis). VieÅ¡oji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo iÅ¡imtimi, nes sutarties Å¡alys pačios tiesiogiai visų sutarties sÄ lygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamais teisės aktais (pvz., reglamentuojant paslaugų kainas ir kitas sutarties sÄ lygas).

Byloje nėra duomenų, kad buto nuomininkai bÅ«tų siekę sudaryti Å¡ilumos energijos tiekimo sutartį su Å¡ilumos energijos tiekėju ar buto savininku (savivaldybe) dėl atsiskaitymo už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ , taip pat kad savivaldybė, kaip buto savininkė, bÅ«tų susitarusi dėl atsiskaitymo už Å¡ilumos energijÄ . Tuo tarpu mokestis už Å¡ilumos energijÄ ir komunalines paslaugas yra savarankiÅ¡ki mokesčiai, tokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti CK 6.584 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Å ilumos Å«kio įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje Å¡ilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis apibrėžiama kaip Å¡ilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio Å¡ilumos vartotojo ar juridinio asmens, vartojančio Å¡ilumÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji Å¡ilumos apskaitos prietaisai, sutartis. Pagal Å«kio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 62 punktÄ Å¡ilumos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma Å¡ilumos tiekėjo ir pastato savininko – Å¡ilumos vartotojo; 52.1 punkte nustatyta, kad Å¡ilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma Å¡ilumos tiekėjo ir butų, kitų patalpų savininkų – buitinių Å¡ilumos vartotojų.

Pagal Å«kio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Å ilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sÄ lygų 8 punktÄ Å¡ilumos pirkimo–pardavimo sutarčių pagal Å¡ias standartines sÄ lygas Å¡alys yra Å¡ilumos tiekėjas ir pastato savininkas – Å¡ilumos vartotojas. Nurodytų teisės aktų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių Å¡alys yra Å¡ilumos tiekėjas ir pastato savininkas-Å¡ilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas-buitinis Å¡ilumos vartotojas.

Aptartas teisinis reglamentavimas lemia tai, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama Å¡ilumos energija, Å¡ilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Tokia iÅ¡vada pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-3/2008 ir 2009-07-09 nutartis byloje Nr.3K-3-280/2009).   Šilumos pirkimo-pardavimÄ detalizuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose neaptarta situacija, kai daugiabučio namo butų, kitų patalpų, kuriose neįrengti atsiskaitomieji Å¡ilumos apskaitos prietaisai, savininkas yra ne fizinis, bet juridinis asmuo.

P. Å . Å«kio įstatymo 2 straipsnio 31 punktÄ ir Å«kio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 5 punkte pateiktÄ Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties sÄ vokÄ tokios sutarties Å¡alis gali bÅ«ti ir juridinis asmuo, vartojantis Å¡ilumÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji Å¡ilumos apskaitos prietaisai, tarp jų ir daugiabučiame name esančiose gyvenamosiose patalpose. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui Å¡ilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis gali bÅ«ti ne tik patalpų savininkas, bet ir Å¡ių nuomininkas.

Å ilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alimi. Jeigu nėra tokio susitarimo, Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alis yra patalpų, į kurias tiekiama Å¡iluma, savininkas. Nagrinėjamos bylos atveju nuomininkas netapo Å¡ilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alimi, nes nesudarė Å¡ios sutarties ir neprisiėmė tokių sutartinių įsipareigojimų. Šios aplinkybės negali patvirtinti ir apelianto nurodytas argumentas, kad nuomininkai sutinka dalimis padengti įsiskolinimÄ .

Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tai patys nuomininkai iki Å¡iol skolos ar jos dalies nepadengėŠilumos Å«kio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sÄ lygų, o pagal Å¡io straipsnio 2 dalį standartinės sÄ lygos galioja Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Å¡alių individualiai aptartoms sÄ lygoms ir įstatymams. Nurodytų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 56 punkte nustatyta, kad Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartines sÄ lygas, iÅ¡skyrus Å¡alių individualiai aptartas sÄ lygas; standartinės sÄ lygos galioja iki Å¡alys individualiai susitaria dėl Å¡ių sÄ lygų (Taisyklių 57 punktas).

Aptariamų Taisyklių 65 punkte nustatyta, kad Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sÄ lygas, iÅ¡skyrus Å¡alių individualiai aptartas sÄ lygas, ir standartinės sÄ lygos galioja tol, kol Å¡alys individualiai susitaria dėl sutarčių sÄ lygų (Taisyklių 66 punktas). CK 6.584 straipsnio 1 dalies pagrindu Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ ir komunalines paslaugas tvarka reglamentuoja valstybės ar savivaldybės ir jų patalpų nuomininkų tarpusavio teisinius santykius ir nereglamentuoja Å¡ilumos tiekėjo ir valstybės ar savivaldybės patalpų nuomininkų tarpusavio santykių.

Pažymėtina, kad Å¡is teisės aktas nekeičia Å¡ilumos pirkimÄ -pardavimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos tokių sutarčių subjektų sudėties. FaktiÅ¡kai nurodytas Vyriausybės nutarimas nėra lex specialis Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarties subjektų prasme, todėl remiantis Å¡iuo nutarimu negalima laikyti trečiųjų asmenų (nuomininkų) Å¡ilumos energijos vartotoju, atsakingu tiekėjui. Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios raÅ¡ytinės Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sÄ lygas Å¡iose sÄ lygose nurodytų Å¡alių – tiekėjo ir pastato savininko-Å¡ilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko-buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio Å¡ilumÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji Å¡ilumos apskaitos prietaisai.

Taigi, nesudarius raÅ¡ytinės sutarties su Å¡ilumos tiekėju dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sÄ lygas Å¡ilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama Å¡iluma, savininko nuo pastato Å¡ilumos įrenginių prijungimo prie Å¡ilumos perdavimo datos iki Å¡alys sudarys Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sÄ lygas. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė nesudariusi raÅ¡ytinės buto nuomos sutarties su nuomininkais ir neįregistravusi jos vieÅ¡ame registre, negali sutarties panaudoti   prieÅ¡ trečiuosius asmenis (CK 6.579straipsnio 4 dalis).

Be to, buto savininkė  neaptarusi su nuomininkais atsiskaitymo už Å¡iluminę energijÄ tvarkos, neatitinka rÅ«pestingo ir atidaus Å¡eimininko elgesio reikalavimų. Nurodyta aplinkybė nelemia atsakomybės subjekto, tačiau tai rodo įstatyme nustatytų reikalavimų apdairiam nuomotojui nevykdymÄ . Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia kaip civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis vieÅ¡asis juridinis asmuo. Savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra Å¡ių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis), todėl negali vienaÅ¡aliÅ¡kai perkelti nuostolių atsiradimo rizikos dėl savo kaip patalpų nuomotojos atliktų veiksmų Å«kio subjektams, teikiantiems Å¡ilumÄ savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, nes tai prieÅ¡tarautų aptartiems teisės aktams, reglamentuojantiems Å¡ilumos tiekimo teisinius santykius, taip pat teisingumo, protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

Taip pat pažymėtina, kad Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinių sÄ lygų 14 punkte nustatyta, kaip apskaičiuojamas mokestis už Å¡ilumos energijÄ kiekvienam buitiniam Å¡ilumos vartotojui. Å iame sÄ lygų punkte sutarties Å¡alys nenustatomos, jos nustatomos 8 punkte. Tuo tarpu 14 punkto nuostatos taikytinos apskaičiuojant nuomos mokesčio dydį. Pažymėtina ir tai, kad tretieji asmenys-nuomininkai nėra atleidžiami nuo mokesčių už Å¡ilumos energijÄ , kurie yra priskaičiuojami ir gali bÅ«ti reikalaujami sumokėti pagal sudarytÄ susitarimÄ su patalpų savininku ar atskirÄ sutartį su Å¡ilumos energijos tiekėju.

Å ioje byloje patalpų savininkas turi teisę sudaryti su nuomininkais buto nuomos sutartį ir ja nustatyti atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarkÄ , o taip pat iÅ¡siieÅ¡koti patirtus nuostolius, kurie atsirado tretiesiems asmenims nuomojant socialinį bÅ«stÄ . Apeliantas skunde nurodo, kad susitarimas tarp Å¡ilumos tiekėjo ir nuomininko dėl Å¡ilumos energijos tiekimo ir atsiskaitymo turėjo atsirasti 2001-03-01 Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr.356V „Dėl Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos“ pagrindu, todėl teismas nepagrįstai juo nesivadavo ir nelaikė, jog atsiskaityti su ieÅ¡kovu turi nuomininkai, o ne patalpų savininkai. Tačiau kolegija su Å¡iais argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus, kadangi nurodytas sprendimas yra skirtas savivaldybės įmonių veiklai reglamentuoti ir negali bÅ«ti vertinamas kaip dviÅ¡alis susitarimas su ieÅ¡kovu dėl Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sÄ lygų ir atsiskaitymo per nuomininkus tvarkos.

Dėl paminėtų aplinkybių kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas dėl skolos priteisimo iÅ¡ patalpų savininko yra pagrįstas ir teisėtas.Apeliantas nesutinka ir dėl 5 proc. palÅ«kanų priteisimo, tačiau piniginė prievolė atsiskaityti už Å¡iluminę energijÄ Â tenka atsakovui, todėl nurodyto dydžio palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo CK 6.210str.1d. pagrindu yra priteistos pagrįstai, nes jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio nereikia įrodinėti.

Atsakovas taip pat teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ jo priteisė ieÅ¡kovui 595Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų, kurios yra didelės. Tačiau kolegija Å¡iuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas patvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (b.l. 8-10), o tokių iÅ¡laidų atlyginimÄ numato CPK 98str. Be to, 595Lt suma už ieÅ¡kinio paruoÅ¡imÄ ir atstovavimÄ teisme dar nesant vieningos tesimų praktikos anlogiÅ¡kose bylose negali bÅ«ti laikoma neprotinga, atsižvelgiant, kad pagal LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas vien už ieÅ¡kinio parengimÄ yra nustatytas iki 3MMA dydžio atlygis, o 1MMA yra lygi 800Lt.

Kiti apeliacinio skundo argumentai reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas  tinkamai aiÅ¡kino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str.1d.1p.).Vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98str. iÅ¡ atsakovo priteistinos  bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinėje teismo instancijoje, kurias patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai (b.l.91-93, 95).

Tačiau kolegija praÅ¡omas priteisti advokato pagalbos 1190Lt iÅ¡laidas apeliacinėje teismo instancijoje mažina, nes ta pati kontora ieÅ¡kovÄ Â atstovauja daugelyje analogiÅ¡kų bylų, kuriose dabartiniu metu jau yra suformuota vieninga teismų praktika, todėl Å¡i byla negali bÅ«ti laikoma sudėtinga ir reiklaujanti daug advokato darbo ir laiko sÄ nÄ udų. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas už procesinių veiksmų atlikimÄ taikyti minimalius Rekomendacijose nustatytus koeficientus, priteisiant iÅ¡ atsakovo 350 Lt.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė : Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-7580-600/2009 palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 350,0Lt ieÅ¡kovui UAB “Vilniaus energija“ advokato pagalbos iÅ¡laidų ir 7,05Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegijos pirmininkas                                                                                           Algirdas Auruškevičius Teisėjai                                                                                                        Dalia Kačinskienė Dalia Višinskienė