f8bc3a7b-c8bc-4646-9e83-e5269c783bfb · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-622-1037/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05074-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; 2.1.10.1. „(S)“ TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 6 d. TelÅ¡iai TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų teisėjas Tomas PukÅ¡mys, sekretoriaujant I. V., dalyvaujant prokurorui Ž. G., kaltinamajai D. K., nukentėjusiajai S. K., jos atstovui advokatui M. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos Respublika, pilietybė Lietuvos Respublikos, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta: „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡tekėjusi, dirba „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : D. K. kaltinama tuo, kad „(duomenys neskelbtini)“apie „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ mieste, „(duomenys neskelbtini)“ gatvėje, ties namu Nr. „(duomenys neskelbtini)“, vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pėsčiajai S. K. įžengus į kelio važiuojamÄ jÄ dalį pėsčiųjų perėjoje, laiku nestabdė vairuojamo automobilio bei kliudė pėsčiÄ jÄ S. K., t. y. įvyko eismo įvykis, kurio metu pėsčiajai S. K. dėl galvos sumuÅ¡imo su muÅ¡tine žaizda pakauÅ¡io srityje, galvos smegenų sukrėtimo, deÅ¡inės alkÅ«nės ir deÅ¡inės čiurnos sumuÅ¡imų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji D. K. apklausiama teisme dėl jai pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ val., važiavo jai priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Savo automobiliu išsuko iš „(duomenys neskelbtini)“ gatvės „(duomenys neskelbtini)“ mieste į pagrindinę „(duomenys neskelbtini)“ gatvę. Važiavimo greitis nebuvo didelis, važiavo iki „(duomenys neskelbtini)“ km/h.

Nuo iÅ¡sukimo iki perėjos „(duomenys neskelbtini)“ gatvėje yra nedidelis atstumas. Važiuodama automobiliu iÅ¡ tolo nepastebėjo žmonių, stovinčių prie perėjos ar ruoÅ¡iantis į jÄ Ä¯Å¾engti. Viskas įvyko akimirksniu, automobilio valdymo skydelyje užsidegė raudona įspėjimo lemputė, nuleidusi galvÄ Ä¯ jÄ pažiÅ«rėjo, o pakėlusi akis, prieÅ¡ savo automobilį, jau perėjoje pamatė moterį su mergaite. Mergaitė pamačiusi automobilį spėjo pabėgti į priekį, o moteris ne.

Nespėjusi sustabdyti automobilio, partrenkė moterį. Moteris pargriuvo ant važiuojamosios kelio dalies. Sustabdė automobilį, iÅ¡lipo, iÅ¡ karto iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , partrenktÄ moterį pasisodino į savo automobilį. Moteriai kraujavo iÅ¡ pakauÅ¡io ir skundėsi tik galvos skausmu. Atvykę medikai moterį apžiÅ«rėjo ir iÅ¡sivežė į „(duomenys neskelbtini)“ ligoninę. TÄ dienÄ , kai įvyko avarija, lijo, kelio danga buvo Å¡lapia, visur buvo sniego, prieÅ¡ tai lijo „ledukais“.

Kaltinamoji pripažįsta, kad eismo įvykis įvyko dėl jos neatidumo, dėl savo poelgio gailisi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Kaltinamajai D. K. inkriminuojama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį, be kaltinamosios prisipažinimo bei parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Nukentėjusioji S. K. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, šiek tiek po „(duomenys neskelbtini)“ val., ji su savo dukra M. K., gimusia „(duomenys neskelbtini)“ ėjo Telšių mieste, nuo „(duomenys neskelbtini)“ link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“.

Priėjusios nereguliuojamÄ pėsčių perėjÄ , sustojo ir apsižiÅ«rėjo į abi puses. Nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pusės matė atvažiuojantį tamsios spalvos automobilį, tačiau, kaip pasirodė, jis buvo toli, todėl su dukra įžengė į pėsčiųjų perėjÄ . Kai jau buvo perėjusi daugiau nei pusę gatvės, staiga pajuto smÅ«gį ir suprato, kad kliudė automobilis. Pati nepamena, tačiau dukra sakė, kad automobilis nubloÅ¡kė gal „(duomenys neskelbtini)“ metrus.

Nugriuvo ant gatvės, pajuto skausmÄ galvoje. Pati stojosi nuo gatvės, priėjusi dukra padėjo. Atsistojus ėmė svaigti galva, pasidarė bloga, ėmė pykinti. Pajuto, kad kažkas Å¡lampa galvoje, paprašė dukros pažiÅ«rėti. Ji pasakė, kad iÅ¡ galvos bėga kraujas. Automobilio, kuris nubloÅ¡kė, vairuotoja pasodino ant savo automobilio galinės sėdynės. Dar iÅ¡ karto po įvykio vairuotoja klausė, kÄ daryti, kaip paskambinti greitajai medicinos pagalbai. Kas tiksliai iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , nežino.

Ligoninėje jÄ apžiÅ«rėjo chirurgas, traumatologas, darė galvos kompiuterinę tomografijÄ . Jokių lūžių nenustatė, nustatė deÅ¡inės alkÅ«nės ir deÅ¡inės kojos sumuÅ¡imus, susiuvo žaizdÄ galvoje ir iÅ¡leido gydytis ambulatoriÅ¡kai. Po pirminės apžiÅ«ros gydytojai nusiuntė darbo dienÄ nueiti pas Å¡eimos gydytojÄ , kuri iÅ¡duos nedarbingumÄ . Valstybinės teismo medicinos tarnybos „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ specialisto iÅ¡vadoje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad S. K. buvo nustatyti sužalojimai: galvos sumuÅ¡imas su muÅ¡tine žaizda pakauÅ¡io srityje, galvos smegenų sukrėtimas, deÅ¡inės alkÅ«nės ir deÅ¡inės čiurnos sumuÅ¡imas, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 75-76).

Alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ D. K. nustatytas 0,00 ‰ neblaivumas (1 t., b. l. 117). „(duomenys neskelbtini)“ kelių eismo įvykio apžiÅ«ros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 18-20). Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad D. K. „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ vairuodama kelių transporto priemonę, t. y. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 30 punktuose numatytus reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus, t. y. S. K., sveikata.

Kaltinamosios D. K. veika atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos požymius. Gautas N. K. praÅ¡ymas atiduoti kaltinamÄ jÄ D. K. jo atsakomybėn pagal laidavimÄ be užstato. Dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nukentėjusioji neprieÅ¡taravo. IÅ¡ laiduotojo „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ymo bei byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad N. K. yra kaltinamosios sutuoktinis. Laiduotojas „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡yme garantuoja ir patvirtina, kad D.

K. nepadarys jokios nusikalstamos veikos. IÅ¡ byloje esančio administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusiengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už „(duomenys neskelbtini)“ metus matyti, kad N. K. yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 143-145). Teismo vertinimu, padaryti administraciniai nusižengimai nėra tokio pobÅ«džio, dėl kurių N. K. negalėtų bÅ«ti paskirtas laiduotoju. Kaip teismo posėdžio metu nurodė praÅ¡ymÄ pateikęs asmuo, jis su sutuoktine kalbėjo apie įvykį, kartu sprendė kelių eismo taisyklių testus.

Be to, N. K. yra uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, Å¡ioje įmonėje dirba „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų. N. K. ir D. K. augina du nepilnamečius vaikus, santuokoje gyvena daugiau nei „(duomenys neskelbtini)“ metų. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad N. K. yra vertas pasitikėjimo ir gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajai D. K.. Kaltinamoji D. K. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi padariusi nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai įvertino savo elgesį.

Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai. D. K. anksčiau neteista, dirba „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“. VisapusiÅ¡kai įvertinus asmenį charakterizuojančiÄ medžiagÄ ir jo ateities perspektyvas, požiÅ«rį į gyvenimÄ manytina, kad ateityje D. K. naujų nusikalstamų veikų nedarys. Taip pat nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad nusikalstama veika padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurios dalį yra atlyginusi draudimo bendrovė, kurioje kaltinamoji buvo apdrausi civilinę atsakomybę.

Esant nurodytų aplinkybių visetui teismas konstatuoja, kad yra visos sÄ lygos ir pagrindai atleisti kaltinamÄ jÄ D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Esant minėtoms aplinkybėms, kaltinamoji D. K. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , pagal laidavimÄ , perduodant jÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ metų terminui laiduotojo N. K. atsakomybėn be užstato (BK 40 straipsnio 1–4 dalys). Kaltinamajai D. K. iÅ¡aiÅ¡kintina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra sÄ lyginio pobÅ«džio.

Jeigu ji laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galios ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Laiduotojui N. K. iÅ¡aiÅ¡kintina, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo.

Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis). Nors kaltinamoji D. K. ir atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nereabilituojančiais pagrindais, todėl siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir siekiant paveikti nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamÄ asmenį, kad laikytųsi įstatymų, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - „(duomenys neskelbtini)“ MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų asmenų fondÄ (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusioji S. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl „(duomenys neskelbtini)“ Eur turtinės žalos atlyginimo ir „(duomenys neskelbtini)“ Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 27-29, 34).

Teisiamojo posėdžio metu turtinės žalos dydį sumažino iki „(duomenys neskelbtini)“ Eur, o kitoje dalyje reikalavimo priteisti turtinę žalÄ atsisakė. IeÅ¡kinyje nurodė, kad draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ jai atlygimo „(duomenys neskelbtini)“ Eur žalÄ , t. y. „(duomenys neskelbtini)“ Eur už vaistus, „(duomenys neskelbtini)“ Eur už sugadintus daiktus, „(duomenys neskelbtini)“ Eur neturtinę žalÄ . Nukentėjusioji S. K. nurodė, kad neatlygintÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ Eur turtinę žalÄ sudaro negautos pajamos dėl nedarbingumo.

Atsakovas „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atmesti S. K. civilinį ieÅ¡kinį. Nurodė, kad draudimo bendrovė atlygino S. K. „(duomenys neskelbtini)“ Eur neturtinę žalÄ . Tokio dydžio neturtinė žala yra pagrįsta ir teisingai apskaičiuota. ŽalÄ padaręs asmuo turi atlyginti žalÄ , kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo iÅ¡moka) (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad nukentėjusioji dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, jos pajamas už laikotarpį nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini)“ sudarė „(duomenys neskelbtini)“ Eur (1 t., b. l. 33).

„(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai iÅ¡mokėjo „(duomenys neskelbtini)“ Eur (1 t., b. l. 31-32), todėl ieÅ¡kinys dėl negautų pajamų tenkintinas visiÅ¡kai ir iÅ¡ civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ priteistina nukentėjusiajai S. K. 98,22 Eur turtinė žala (Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis). S. K. civiliniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti „(duomenys neskelbtini)“ Eur neturtinę žalÄ .

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , taip pat ir civilinės teisės normas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Ä®vertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Taip pat atsižvelgiama į teismų praktikos tendencijas tokio pobÅ«džio bylose.

Nagrinėjamu atveju S. K. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas ne tyčiniu, o neatsargiu nusikaltimu. Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ priteisiama iki 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek iÅ¡lieka liekamieji reiÅ¡kiniai, minėta suma gali bÅ«ti ir padvigubinama (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009).

Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik galvos smegenų sukrėtimÄ bet ir įvairius kaulų lūžius, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. IÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o/siuntimo matyti, kad audiologinio tyrimo metu konstatuotas „(duomenys neskelbtini)“. Tai vertinama kaip „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 30).

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados (žr. 1 t., b. l. 75-76) matyti, kad S. K. buvo nustatyti sužalojimai: „(duomenys neskelbtini)“, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo vertinimu, nustatyti sužalojimai nebuvo tokie ženklÅ«s ir iÅ¡imtiniai, dėl kurių teismas turėtų padidinti ar padvigubinti priteistinÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti nei paprastai teismų priteisiamas dydis tokio pobÅ«džio bylose. Akcentuotina tai, kad nukentėjusioji nesigydė stacionariai, jai nebuvo atliekamos operacijos, jai nebuvo nustatyta kaulų lūžių, kitų jos gyvybei pavojingų sužalojimų, nedarbinga nebuvo ilgÄ laiko tarpÄ .

Vis dėlto teismas įvertinęs aplinkybę, kad nukentėjusiajai liko liekamieji reiÅ¡kiniai – abiejų ausų prikurtimas, neturtinės žalos dydį priteisia artimÄ maksimaliam dydžiui, kuris paprastai priteisiamas esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Esant nurodytų aplinkybių visetui iÅ¡ civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ priteistina nukentėjusiosios naudai „(duomenys neskelbtini)“ Eur suma neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis).

Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį kvestionavo savo pareigÄ atlyginti neturtinę ir turtine žalÄ , jos vertinimu, visa žala nukentėjusiajai yra atlyginta, o papildomÄ Å¾alÄ , t. y. žalÄ , kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo iÅ¡moka), privalo atlyginti žalÄ padaręs asmuo –.kaltinamoji. Teismas su tokia draudimo bendrovės pozicija nesutinka. Pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl to visa nukentėjusiosios patirta žala, kurios neatlygino civilinė atsakovė, minėto teisinio reguliavimo nuostatomis turi bÅ«ti prteista iÅ¡ jos, o ne kaltinamosios. Taip pat byloje susidarė teisinės pagalbos iÅ¡laidos dėl privalomojo gynėjo paskyrimo nukentėjusiajai. Å ios iÅ¡laidos pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį atlyginamos advokatui pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ reglamentuojantį įstatymÄ , todėl Å¡ios iÅ¡laidos nėra ir negali bÅ«ti pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, todėl iÅ¡ kaltinamosios nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40 straipsniu, 281 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ė : D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ ir bylÄ nutraukti, perduodant D. K. laiduotojo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato. Laidavimo terminÄ nustatyti „(duomenys neskelbtini)“ metus.

Skirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmokÄ Ä¯ Nukentėjusiųjų asmenų fondÄ . IÅ¡aiÅ¡kintina, kad įmoka per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi bÅ«ti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), L. B. AS, nurodant vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ . Jei įmokÄ moka kitas asmuo, bÅ«tina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ . Jeigu per teismo nustatytÄ terminÄ Ä¯moka nėra sumokama, teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos iÅ¡ieÅ¡kojimo į antstolį.

IÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“, kodas 302912288, priteisti S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ Eur („(duomenys neskelbtini)“ Eur „(duomenys neskelbtini)“ ct) turtinei žalai atlyginti ir „(duomenys neskelbtini)“ Eur („(duomenys neskelbtini)“ Eur „(duomenys neskelbtini)“ ct) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmesti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismÄ .

Teisėjas Tomas Pukšmys