f8ba5b52-77ac-439d-a8db-28a2063974bb · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-110-178/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00627-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.2.1; 2.5.1.6.1; 2.5.1.6.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Romualdos Janovičienės ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo J. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-538-413/2015 pagal ieÅ¡kovo J. G. ieÅ¡kinį atsakovams V. I. ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Adagrus“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje praÅ¡o:

1) pripažinti negaliojančiais 2007 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė V. I. už 2 500 000 Lt pardavė atsakovei UAB „Adagrus“ 0,9876 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau –Sklypas1), bei tos pačios dienos turto priėmimo – perdavimo aktÄ ir taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ ;

2) pripažinti negaliojančiais 2007 m. gruodžio 29 d. d. pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė V. I. pardavė už 830 000 Lt atsakovei UAB „Adagrus“ 0,3279 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas2), bei tos pačios dienos priėmimo-perdavimo aktÄ ir taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ ;

3) priteisti BUAB „Adagrus“ iš V. I. 5 proc. procesines palūkanas;

4) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi UAB „Adagrus“ iÅ¡kelta bankroto byla, 2010 m. birželio 3 d. nutartimi patvirtintas ieÅ¡kovo 362 000 Lt finansinis reikalavimas, todėl ieÅ¡kovas turi teisę ginčyti bendrovės sudarytus sandorius, kurie pažeidžia tiek pačios bendrovės, tiek jos kreditorių teises bei teisėtus interesus. Å iais sandoriais V. I. pardavė bendrovei tariamai laisvus ir neužstatytus žemės sklypus, tačiau po jų įsigijimo paaiÅ¡kėjo, kad faktiÅ¡kai Sklype1 stovi statiniai (kultÅ«ros paveldo vertybės), dėl ko žemės sklypo vertė yra žymiai mažesnė, nes bendrovė negali naudoti žemės sklypo pagal tiesioginę jo paskirtį ir gauti pelnÄ , t. y. dėl minėtų sandorių sudarymo bendrovė patyrė nuostolius.

Abiejų žemės sklypų inventorinė rinkos vertė (764 788 Lt) yra ženkliai mažesnė už jų įsigijimo kainÄ (3 330 000 Lt), kas leidžia teigti, kad UAB „Adagrus“ už žemės sklypus sumokėjo nepagrįstai didelę kainÄ . Nustačius, kad žemės sklypų įsigijimo kaina neatitiko realios jų rinkos vertės, ieÅ¡kovo teigimu, ginčo sandoriai prieÅ¡tarauja UAB „Adagrus“ kaip privataus juridinio asmens tikslui siekti pelno (CK 1.82 str.). Ginčijami sandoriai pažeidžia BUAB „Adagrus“ ir jos kreditorių teises, teisėtus interesus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei gerÄ moralę (CK 1.81 str.).

Atsakovai nesÄ Å¾iningai siekė sumažinti UAB „Adagrus“ turto vertę, dėl ko ginčijami sandoriai pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.95 str.). V. I. tikėjosi nepagrįstai praturtėti UAB „Adagrus“ sÄ skaita, o UAB „Adagrus“ negalėjo nežinoti, kad įgyjamo turto vertė neatitinka jo realios vertės, t. y. Å¡alys veikė akivaizdžiai susitarusios ir tikėjosi iÅ¡ UAB „Adagrus“ neteisėtai pasisavinti bendrovės lėšas. Teismui nusprendus taikyti actio Pauliana institutÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kovas praleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , šį terminÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o atnaujinti vadovaujantis teisingumo principu, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus neveikimÄ ir nurodytas aplinkybes dėl ginčijamų sandorių negaliojimo pagrindų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinio netenkino. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas yra BUAB „Adagrus“ kreditorius, turintis neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę, todėl kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu. Nors ieÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nenurodė Å¡ios teisės įgyvendinimo teisinio pagrindo, teismas sprendė, kad tokiÄ teisę ieÅ¡kovas įgijo CK 6.66 straipsnio ir 6.68 straipsnio pagrindu.

Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į juos vadovaujantis CK 1.82 straipsnio 3 dalies ir CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Nurodė, kad UAB „Adagrus“ pagrindinė veikla ir tikslas – nekilnojamojo turto operacijos (nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas) ir pelno gavimas. Nekilnojamojo turto registro 2007 m. duomenimis Sklypo1 vidutinė rinkos vertė buvo 536 967 Lt, o žemės sklypo 2 – 227 821 Lt, iš viso 764 788 Lt.

Iš nekilnojamojo turto ekspertizės akto matyti, kad 2007 m. rugpjūčio 10 d. Sklypas1 įvertintas 1 128 000 Lt, o Sklypas2 ginčijamo sandorio sudarymo dienai (2007 m. gruodžio 29 d.) – 363 000 Lt. Iš V. I. pateiktos turto vertintojo UAB „Kaunas Real Estate“ vertės nustatymo pažymos matyti, kad 2007 m. Sklypo1 rinkos vertė galėjo būti 2 351 357 Lt (681 000 Eur), o Sklypo2 – 645 674 Lt (187 000 Eur), iš viso 2 997 031 Lt (868 000 Eur). Iš BUAB „Adagrus“ pateiktos 2007 m. birželio 8 d. ir 2009 m. sausio 22 d. turto vertintojo UAB „Liturta“ išvados ir pažymos matyti, kad minėtų dokumentų parengimo dienai Sklypo1 rinkos vertė įkeitimui - 2 568 000 Lt (likvidacinė 1 800 000 Lt), o Sklypo2 rinkos vertė – 590 000 Lt (likvidacinė 410 000 Lt), iš viso 3 158 000 Lt.

Teismas nurodė, kad iÅ¡ pateiktų turto vertintojų iÅ¡vadų matyti, kad Nekilnojamojo turto registro 2007 m. duomenys apie žemės sklypų vertę, kuriais savo reikalavimus grindė ieÅ¡kovas (764 788 Lt), akivaizdžiai neatitiko nei eksperto iÅ¡vadų, nei kitų turto vertintojų duomenų, pagal kuriuos žemės sklypų vertė buvo žymiai didesnė. 2014 m. spalio 30 d. ekspertizės akte ekspertas pažymėjo, kad konkreti sandorių suma rinkoje gali priklausyti nuo daugelio specifinių sandorių sÄ lygų bei aplinkybių, taip pat rinkos sÄ lygų, susiklosčiusių sutarties sudarymo momentu, nuo pirkėjo ir pardavėjo sutartų mokėjimo sÄ lygų ir terminų, nuo ypatingų pirkėjo lÅ«kesčių, verslo planų ar kitų aplinkybių.

Ekspertui buvo užduoti klausimai atsižvelgiant į žemės sklypų ypatumus (sklype esančias kultÅ«ros vertybes, priklausančias valstybei), kurie paaiÅ¡kėjo jau po ginčijamų sandorių sudarymo, t. y. įtraukus juos į vieÅ¡Ä jį kadastrÄ 2013 metais, dėl ko ekspertas SklypÄ 1 sÄ lyginai padalino į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijÄ (70 proc.) ir bendro naudojimo teritorijÄ su spec. statiniais (30 proc.). Teismo vertinimu, yra pagrindas daugiau tikėtinai iÅ¡vadai, kad ginčijamų žemės sklypų vertė galėjo bÅ«ti labiau panaÅ¡i arba bÅ«ti verčių vidurkiu, kuri nurodyta turto vertintojo UAB „Kaunas Real Estate“ vertės nustatymo pažymoje.

NurodomÄ aplinkybę iÅ¡ dalies patvirtina ir turto vertintojo UAB „Liturta“ iÅ¡vada dėl preliminarios Sklypo1 turto vertės (2 568 000 Lt), kurios pagrindu bankas, Å¡ios iÅ¡vados nekvestionuodamas, suteikė UAB „Adagrus“ finansinę paskolÄ Å¾emės įsigijimui. Teismas nustatė, kad V. I. iki ginčijamų sandorių sudarymo buvo sÄ Å¾ininga turto turėtoja, nes apie kultÅ«ros paveldo statinius atkuriant nuosavybės teises į žemę jai nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma. NurodomÄ aplinkybę patvirtina ne vien atsakovės paaiÅ¡kinimai, bet ir Nekilnojamojo turto registro duomenys bei administracinių teismų sprendimai.

IÅ¡ Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2010 m. lapkričio 5 d. specialisto iÅ¡vados „Dėl UAB „Adagrus“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ matyti, kad sandorių sudarymo metu bendrovė buvo moki, dirbo pelningai ir 2008 finansinius metus baigė turėdama 1 331 907 Lt pelno; iÅ¡ V. I. įgyti žemės sklypai buhalterinėje apskaitoje apskaityti kaip pirktos prekės, skirtos perparduoti, taigi vykdant veiklÄ ir siekiant tikslų, numatytų įmonės steigimo dokumentuose (įstatuose);

žemės sklypų įsigijimo ir atsiskaitymo su pirkėju faktai tinkamai registruoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose. IeÅ¡kovas teismo posėdžiuose įrodinėjo, jog 650 000 Lt apmokėjimo už žemės įgijimÄ aplinkybė nėra tinkamai patvirtinta, nes Å¡i pinigų suma, sudarant sandorį pas notarÄ , atsakovei nebuvo perduota, tačiau teismas atmetė Å¡iuos argumentus kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus, nes tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistos ne bendrovės, o V. I. teisės, nors pretenzijų dėl to ji nėra pareiÅ¡kusi, be to, tokie ieÅ¡kovo argumentai prieÅ¡tarauja jau minėtiems oficialiems raÅ¡ytiniams įrodymams (CPK 197 str. 2 d.).

Teismas nurodė, kad tai pat neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo argumentais, jog ginčijami sandoriai prieÅ¡taravo bendrovės tikslams ir abu atsakovai, sudarydami ginčijamus sandorius, buvo nesÄ Å¾iningi. Kitus ieÅ¡kovo argumentus apie sudarytų sandorių prieÅ¡taravimÄ imperatyvioms įstatymo normoms ir vieÅ¡ajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.80, 1.81 str.) teismas laikė deklaratyviais ir neparemtais Å¡ias aplinkybes patvirtinančiais faktiniais bei teisiniais argumentais ir įrodymais (CPK 178 str.). Nenustačius teisinių pagrindų atsakovų nesÄ Å¾iningumui konstatuoti, teismas nurodė, kad neegzistuoja ir viena iÅ¡ privalomų actio Pauliana taikymo sÄ lygų – skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, dėl ko nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Be to, ieÅ¡kovas nenurodė ir neįrodinėjo kitų actio Pauliana taikymo sÄ lygų, t. y. skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamus sandorius; skolininko nemokumo dėl ginčijamų sandorių sudarymo arba kitaip pažeistų kreditoriaus teisių (CK 6.66 str. 1 d.), dėl ko ir Å¡ios actio Pauliana taikymo sÄ lygos neįrodytos (CPK 178 str.). Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o jo praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis nėra pagrindo. IeÅ¡kovas BUAB „Adagrus“ kreditoriumi tapo 2010 m. lapkričio 11 d., o ieÅ¡kinį padavė teismui 2013 m. birželio 20 d.

Su tapačiu ieÅ¡kiniu tik kitu teisiniu ieÅ¡kinio pagrindu ieÅ¡kovas jau buvo kreipęsis į teismÄ ir Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-624-413/2012 ieÅ¡kinys atmestas. Minėtu teismo sprendimu konstatuota, jog juose dalyvavo ne tik sandorio Å¡alys, bet jų sudarymui tiesiogiai tarpininkavo pats ieÅ¡kovas, gaudamas už tai iÅ¡ V. I. sutartÄ atlygį. Todėl apie ginčijamus sandorius ieÅ¡kovas žinojo gerokai anksčiau nei tapo bendrovės kreditoriumi (CPK 182 str. 2 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių, o atsakovai prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas praleido įstatymu nustatytÄ terminÄ pažeistai teisei apginti be svarbios priežasties, dėl ko praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai IeÅ¡kovas J. G. (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti iÅ¡ V.

I. bylinėjimosi iÅ¡laidas; bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka; prijungti prie bylos naujus įrodymus; iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus iÅ¡reikalauti V. I. tėvo S. A. nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo bylÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai neatnaujino ieÅ¡kinio senaties termino, neatsižvelgė į bankroto administratoriaus nepagrįstÄ pasyvumÄ bei kreditorių interesų ignoravimÄ .

Nuo BUAB „Adagrus“ bankroto bylos iškėlimo momento bankroto administratorius nesiėmė jokių veiksmų, kuriais būtų apginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai, susiję su ginčijamais sandoriais. Apeliantas, asmeniškai patirdamas bylinėjimosi išlaidas ir nepatogumus, gina visų įmonės kreditorių interesus, t. y. faktiškai įgyvendina administratoriaus pareigas. Todėl ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, dalis reikšmingų dokumentų (Žemės sklypų rinkos verčių ekspertizė, iš baudžiamosios bylos gauta vaizdo įrašo kopija) buvo gauti tik 2014 m., todėl ieškinio senatis atnaujintina dar ir dėl šios priežasties.

Vien fakto, kad už perkamÄ Å¾emės sklypÄ BUAB „Adagrus“ nemokėjo kainos dalies (650 000 Lt), pakanka konstatuoti, kad byloje egzistuoja vieÅ¡as interesas, nes bendrovė Å¡ių lėšų nepanaudojo nei atsiskaitymui už įsigyjamÄ turtÄ , nei atsiskaitymui su kreditoriais. Teismas į šį faktÄ , spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, privalėjo atsižvelgti.Teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl ginčijamų sandorių prieÅ¡taravimo kreditorių interesams ir dėl Å¡alių nesÄ Å¾iningumo.

Ginčo sandoriais žemės sklypai bendrovei parduoti už kainÄ , kuri neatitiko realios rinkos vertės. 2010 m. lapkričio 5 d. FNTT specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad ginčo žemės sklypų vidutinė rinkos kaina buvo 764 788 Lt, taigi, UAB „Adagrus“ įformino jų pirkimÄ 2 565 212 Lt didesne nei rinkos kaina. Ginčo žemės sklypai įsigyti beveik už keturis kartus didesnę sumÄ nei tuometinė rinkos vertė, kas patvirtina V. I. nesÄ Å¾iningumÄ ir bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių pažeidimÄ .

Teismas neteisėtai ignoravo Å¡ias FNTT iÅ¡vadas (oficialius raÅ¡ytinius įrodymus) ir jų nevertino.Teismas nepagrįstai atmetė teismo ekspertizės metu gautus duomenis. Teismo ekspertas nustatė, kad žemės sklypų vertė 2007 metais buvo 1 494 000 Lt, t. y. daugiau nei 2,2 karto mažesnė už įsigijimo kainÄ . Å iuos įrodymus teismas „paneigė“ UAB „Kaunas Real Estate“ vertės nustatymo ataskaita bei turto vertintojo UAB „Liturta“ iÅ¡vada dėl preliminarios žemės sklypo vertės, kurie neturi tokios teisinės reikÅ¡mės, kad galėtų paneigti oficialius raÅ¡ytinius įrodymus.

UAB „Kaunas Real Estate“ vertės nustatymo ataskaitai teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ . Be to, Å¡ios ataskaitos defektus apeliantas ketino iÅ¡siaiÅ¡kinti teismo posėdyje apklausiant vertintojÄ , tačiau teismas praÅ¡ymÄ dėl jos apklausos atmetė. Teismas taip pat neteisėtai vadovavosi UAB „Liturta“ iÅ¡vada, kuri neturi Verslo ir turto vertinimo pagrindų įstatyme 22 straipsnio 4 dalyje numatytų turinio elementų, kurie leistų šį įrodymÄ prieÅ¡pastatyti eksperto iÅ¡vadai ar Å¡io įrodymo pagrindu kritikuoti eksperto iÅ¡vadÄ .

Atsakovų nesÄ Å¾iningumas byloje turėjo bÅ«ti preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 4 punktÄ , nes UAB „Adagrus“ įsigyto turto vertė yra žymiai mažesnė nei atsakovės V. I. gauta nauda (pardavimo kaina). V. I. tikėjosi nepagrįstai praturtėti UAB „Adagrus“ sÄ skaita ir nepaisė, kad sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas bendrovei. Å alys veikė akivaizdžiai susitarusios ir tikėjosi iÅ¡ UAB „Adagrus“ neteisėtai pasisavinti didelės vertės turtÄ (įmonės lėšas).

Sklype1 de facto ilgÄ laikÄ (1916 - 1917 m.) egzistavo (ir Å¡iuo metu egzistuoja) statiniai (kultÅ«ros paveldo vertybės), kuriuos žemės sklypo dokumentuose buvo privalu pažymėti. Sklypas1 negali bÅ«ti naudojamas pagal jo dokumentuose nurodytÄ paskirtį, nes pagal jame esančių statinių savybes galėjo bÅ«ti pripažintas tik konservacinės paskirties. Bet kokios kitos paskirties nustatymas reiÅ¡kia imperatyvių teisės aktų reikalavimų pažeidimÄ . Žemės sklypo užstatymo fakto V. I. pirkėjui neatskleidė, todėl elgėsi pirkėjo atžvilgiu nesÄ Å¾iningai.

Jai toje pačioje teritorijoje priklausė ne tik ginčo žemės sklypai. Apie Sklypo1 užstatymo faktÄ negalėjo bÅ«ti nežinoma, nes detalusis planas rengtas bÅ«tent jai atkurti nuosavybės teises. Å ių faktų teismas nevertino, taip pat nevertino Kauno m. savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2013 m. kovo 6 d. iÅ¡vados bei kitų teismų nustatytų aplinkybių, todėl padarė neteisėtas iÅ¡vadas dėl V. I. sÄ Å¾iningumo ta prasme, kad jai sandorio sudarymo metu nebuvo žinoma apie Sklype1 esančius blindažus.Atsakovai neįrodė, kad dalis žemės sklypo vertės (650 000 Lt) už perkamÄ Å¾emės sklypÄ iÅ¡ viso buvo mokama, o V.

I., pasiraÅ¡ydama buhalteriniuose dokumentuose, kad iÅ¡ bendrovės Å¡iuos pinigus yra gavusi, bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių atžvilgiu elgėsi nesÄ Å¾iningai. Å ias aplinkybes patvirtina vaizdo įraÅ¡as ir teismo posėdžio protokolas, kurie gauti iÅ¡ baudžiamosios bylos po iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo. UAB „Adagrus“ iÅ¡ esmės tapo nemokia ir bankrutavo bÅ«tent dėl ginčijamų sandorių sudarymo. Sklypas1 pirktas panaudojant banko kreditÄ , bankroto byloje patvirtintas AB Swedbank 1 850 000 Lt finansinis reikalavimas, o Sklypui2 panaudotos apelianto 2007 m. gruodžio 28 d. ir 2008 m. sausio 22 d. atliktais mokėjimo pavedimais (120 000 Lt ir 300 000 Lt) pervestos lėšos.

Nors teismas nurodė, kad UAB „Adagrus“ 2008 m. baigė turėdama 1 331 907 Lt pelno, tačiau teismas nevertino fakto, kad jau 2009 m. liepos mėnesį UAB „Adagrus“ kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė vaizdo įraÅ¡Ä iÅ¡ notaro kontoros, kuris, jo manymu, pagrindžia, kad UAB „Adagrus“ faktiÅ¡kai nemokėjo 650 000 Lt kainos už įsigyjamÄ turtÄ . Nurodo, kad Å¡io įrodymo teismas nepriėmė konstatuodamas, kad duomenis iÅ¡ kitų bylų gali pasitikrinti bendroje elektroninėje nagrinėjamų bylų sistemoje ir juos gali vertinti Å¡ioje byloje, tačiau faktiÅ¡kai Å¡ių duomenų netikrino ir jų nevertino.

Taip pat pateikė praneÅ¡imÄ apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ , praneÅ¡imus apie įtarimÄ ir nutarimus skirti kardomÄ jÄ priemonę V. I. ir A. G.. Anot apelianto, Å¡ie įrodymai patvirtina, kad minėti asmenys tyčia baudžiamojoje byloje Nr. 1-30- 288/2012 davė melagingus parodymus. Be to, pateikė VÄ® Registrų centro Kauno filialo atsakymÄ Ä¯ paklausimÄ , apelianto SEB banko atsiskaitymų iÅ¡raÅ¡us, Kauno miesto savivaldybės raÅ¡tÄ , FNTT raÅ¡tÄ ir 2013 m. kovo 18 d. nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Apelianto teigimu, Å¡ie įrodymai patvirtina, kad V. I. ir A. G. melavo teismui, bei paneigia teismo argumentus, kad apeliantas apie ginčijamus sandorius žinojo gerokai anksčiau, nei tapo įmonės kreditoriumi.Apeliantas praÅ¡o iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus iÅ¡reikalauti S. A. nuosavybės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo bylÄ , kuriÄ atsisakė iÅ¡reikalauti pirmosios instancijos teismas. Å iuo įrodymu apeliantas siekia įrodyti atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ , nes ji žinojo apie Sklype1 esančias kultÅ«ros vertybes, o jos turi įtakos žemės sklypo naudojimo galimumui.Apeliantas nurodo, kad bylÄ apeliacinėje instancijoje tikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka, iÅ¡klausant bylos Å¡alių paaiÅ¡kinimus dėl ginčo dalyko.

Atsakovė V. I. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Skunde nurodyti argumentai, kuriais, anot apelianto, teismas privalėjo vadovautis sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, neteikia pagrindo jį atnaujinti. Nei bylÄ nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodytos priežastys ir faktai, dėl kurių turėtų bÅ«ti atnaujintas praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-624-413/2012 nustatyta, kad apie ginčijamus sandorius, jų sudarymo sÄ lygas apeliantas žinojo ginčijamų sandorių sudarymo metu, nes pats tiesiogiai tarpininkavo Å¡ių sandorių sudarymui.Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad UAB „Adagrus“ už perkamÄ Å¾emės sklypÄ nemokėjo kainos dalies – 650 000 Lt.

PrieÅ¡ingai, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, pavedimai, patvirtina prieÅ¡ingas aplinkybes, kad už perkamÄ Å¾emės sklypÄ UAB „Adagrus“ gavo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytÄ sumÄ .Teismas vertino visas byloje esančias iÅ¡vadas dėl žemės sklypų vertės ir jas analizavo bei padarė teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas. Apelianto argumentas, kad teismas nevertino jo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų dėl žemės sklypo verčių, yra nepagrįsti.

FNTT specialisto iÅ¡vadoje nenurodyta, kokių vertinimų pagrindu iÅ¡vadÄ pateikusi specialistė nurodė, kad žemės sklypų vidutinė rinkos vertė jų pirkimo dienÄ buvo 764 788 Lt. Skundo argumentas, kad esÄ UAB „Kaunas Real Estate“ ir UAB „Liturta“ iÅ¡vados dėl turto vertės neturi teisinės reikÅ¡mės, yra nepagrįstas ir prieÅ¡taraujantis CPK nuostatoms.Ginčijamų sutarčių Å¡alys susitarė dėl parduodamo turto kainos ir atsakovė nepagrįstai nesiekė ir nepraturtėjo bendrovės sÄ skaita.

Sandoriai sudaryti pagal rinkos kainas, todėl skundo argumentai dėl V. I. nesÄ Å¾iningumo nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti argumentai ir dėl UAB „Adagrus“ nesÄ Å¾iningumo, nes tai prieÅ¡tarauja byloje esantiems žemės sklypo vertinimams, kurie buvo atlikti UAB „Liturta“, kuriuos įmonė užsakė prieÅ¡ turto įsigijimÄ , ir parduodamo turto kaina atitiko minėtame vertinime nustatytÄ Å¾emės sklypų rinkos vertę.Atsakovė buvo sutarusi su apeliantu dėl ginčijamų žemės sklypų nuosavybės atkÅ«rimo.

Būtent apeliantas rūpinosi nuosavybės teisės atkūrimo procesu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas buvo iniciatorius, jog žemės sklype esantys blindažai būtų įregistruoti, darytina išvada, kad tik apeliantas ir žinojo apie žemės sklype esančius blindažus. Teismo posėdžio metu apeliantas nepaaiškino ir negalėjo paaiškinti, iš kur jam tapo žinomos aplinkybės apie blindažus Sklype1.?Tai, kad įmonė tapo nemokia ir bankrutavo dėl ginčijamų žemės sklypų sudarymo, nelaikytina pagrindu pripažinti sandorius negaliojančiais.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra visų privalomų sÄ lygų tokiam actio Pauliana ieÅ¡kiniui tenkinti. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė, sudarydama sandorius, buvo nesÄ Å¾ininga. Taip pat byloje nėra ir UAB „Adagrus“ nesÄ Å¾iningumo įrodymų. Be to, apeliantas procesiniuose dokumentuose nenurodė ir neįrodinėjo actio Pauliana sÄ lygų, jų iÅ¡ esmės nenurodė ir apeliaciniame skunde.Apelianto praÅ¡omi prijungti raÅ¡ytiniai įrodymai nesusiję su nagrinėjamo dalyku, todėl praÅ¡ymas dėl dokumentų prijungimo, praÅ¡ymas dėl atkÅ«rimo bylos iÅ¡reikalavimo yra nepagrįsti ir atmestini.

Taip pat atmestinas apelianto praÅ¡ymas ir dėl žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo. Atsakovė BUAB „Adagrus“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantas nuo pat pradžių dalyvavo suformuojant žemės sklypus, atkuriant į juos nuosavybės teises ir vėliau juos parduodant, o paskui tik dėl jam žinomų trÅ«kumų bandė ginčyti sudarytus sandorius.

Apeliantas piktnaudžiauja teise pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, dėl ko jo teisės neturėtų bÅ«ti ginamos.Apeliantas nėra įgaliotas atstovauti kitų UAB „Adagrus“ kreditorių, todėl negali reikÅ¡ti ieÅ¡kinio kitų kreditorių vardu. Todėl nereikia vertinti, ar ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kažkurių kitų (ne apelianto) kreditorių teisės. Ä®siteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad apelianto reikalavimai atsakovui atsirado iÅ¡ 2008 m. sausio 22 d. preliminarios sutarties, kurios neįvykdžius dėl paties apelianto kaltės atsakovui atsirado pareiga sugrÄ Å¾inti iÅ¡ apelianto gautas lėšas.

Taigi, apelianto reikalavimo teisės į atsakovÄ atsirado 2008 m. sausio 22 d. sutarties pagrindu, t. y. po ieÅ¡kovo ginčijamų sutarčių sudarymo. Todėl ginčijamos sutartys niekaip negalėjo pažeisti apelianto kaip kreditoriaus teisių, nes tuo metu jis nebuvo UAB „Adagrus“ kreditoriumi. Apeliantui žinant visas ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes, galėjo nesudaryti 2008 m. sausio 22 d. preliminarios sutarties ir netapti UAB „Adagrus“ kreditoriumi. IeÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas actio Pauliana pagrindu, nes apeliantas ginčijamų sutarčių sudarymo metu nebuvo UAB „Adagrus“ kreditoriumi.

Administratorius, patikrinęs ginčijamus sandorius, jų neginčijo, nes sandoriai atitiko įprastinę verslo praktikÄ , be to, buvo sudaryti rinkos kaina. Å i nuomonė susiformavo dėl to, jog abu žemės sklypai įsigyti finansuojant bankui. Bankas, prieÅ¡ suteikdamas kreditÄ , pareikalavo, jog atitinkamas turtas bÅ«tų įvertintas. Žemės sklypai buvo įvertinti nepriklausomų turto vertintojų ir jų nustatytos rinkos kainos atitiko sandoriuose nurodytoms kainoms. Ginčijami sandoriai neturėjo įtakos UAB „Adagrus“ nemokumui, prie kurio, pareiÅ¡kiant nepagrįstus ieÅ¡kinius ir taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, prisidėjo bÅ«tent apeliantas.Apeliantas praleido sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi apie atitinkamus sandorius jis žinojo nuo pat jų sudarymo dienos (net tarpininkavo juos sudarant), tačiau į teismÄ su actio Pauliana ieÅ¡kiniu kreipėsi tik 2013 m. birželio mėnesį.

Teismas pagrįstai neatnaujino ieÅ¡kinio senaties termino, nes apeliantas nenurodė nė vienos svarbios priežasties, dėl kurios Å¡is terminas praleistas. Teismas aiÅ¡kiai pagrindė, kodėl vadovavosi vienokiais įrodymais ir kodėl nesivadovavo kitais įrodymais. Net jei ir ginčijamais sandoriais parduotų žemės sklypų vertės neatitiktų rinkos kainų, tai savaime nedarytų Å¡ių sutarčių negaliojančiomis, nes norint, kad bÅ«tų tenkintas ieÅ¡kinys actio Pauliana pagrindu, bÅ«tina nustatyti Å¡io ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygų visetÄ .Apelianto praÅ¡ymai prijungti praÅ¡omus raÅ¡ytinius įrodymus bei iÅ¡reikalauti naujus yra nesusiję su nagrinėjamu ginču, todėl atmestini.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl apelianto pareikÅ¡tų praÅ¡ymų Kaip minėta, su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė vaizdo įraÅ¡Ä iÅ¡ notaro kontoros, kuris, jo manymu, pagrindžia, kad UAB „Adagrus“ faktiÅ¡kai nemokėjo 650 000 Lt kainos už įsigyjamÄ turtÄ . PraÅ¡o jį prijungti prie bylos, nes Å¡io įrodymo teismas nepagrįstai nepriėmė. Taip pat pateikė praneÅ¡imÄ apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ , praneÅ¡imus apie įtarimÄ ir nutarimus skirti kardomÄ jÄ priemonę V.

I. ir A. G., teigia, kad Å¡ie įrodymai patvirtina, jog minėti asmenys tyčia baudžiamojoje byloje Nr. 1-30- 288/2012 davė melagingus parodymus (susijusius su atsiskaitymais pagal ginčijamus sandorius); VÄ® Registrų centro Kauno filialo atsakymÄ Ä¯ paklausimÄ , apelianto SEB banko atsiskaitymų iÅ¡raÅ¡us, Kauno miesto savivaldybės raÅ¡tÄ , FNTT raÅ¡tÄ ir 2013 m. kovo 18 d. nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kurie, pasak apelianto, patvirtina, kad V. I. ir A. G. melavo teismui bei paneigia teismo argumentus, kad apeliantas apie ginčijamus sandorius žinojo gerokai anksčiau nei tapo įmonės kreditoriumi, tarpininkavo ginčijamuose sandoriuose bei gavo už tai atlygį.

Be to, Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. vasario 10 d. gautas apelianto praÅ¡ymas dėl 2015 m. birželio 1 d. kaltinamojo akto, iÅ¡ kurio matyti, jog A. G. ir V. I. kaltinami davę melagingus parodymus, prijungimo, dėl pastarosios baudžiamosios bylos praÅ¡o sustabdyti nagrinėjamÄ bylÄ . Teisėjų kolegija netenkina Å¡ių praÅ¡ymų.Teismas sprendime negali savo iniciatyva keisti ar plėsti ieÅ¡kinio pagrindo, dalyko, tai yra peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.).

Šis draudimas yra laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, užtikrinančių rungimosi, šalių lygiateisiškumo, teismo nepriklausomumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3- 114/2007; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2008). Nagrinėjamu atveju iš esmės visi pirmiau paminėti įrodymai apelianto siejami su daliniu neatsiskaitymu pagal ginčijamus sandorius bei su aplinkybėmis, ar pats apeliantas tarpininkavo šiems sandoriams ir gavo už tai atlygį.

Tačiau su neatsiskaitymu pagal ginčijamus sandorius susijusiomis aplinkybėmis nei pirminiai ieškiniai (t. 1, b.l. 3-9, 109-114), nei patikslintas ieškinys nebuvo grindžiami (net užuominomis) (t. 2, b.l. 44-46), t. y. tokios aplinkybės nebuvo ieškinio pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismas, aptardamas ieškinio pagrindu nurodomas aplinkybes, minėtų aplinkybių detaliau nenagrinėjo, tik nurodė, kad tokio pobūdžio (tik) teismo posėdyje nurodyta aplinkybė teisiškai nereikšminga ir nepagrįsta.

Tiesa, skundžiamame sprendime teismas, remdamasis įsiteisėjusiu sprendimu kitoje byloje, yra nurodęs, jog apeliantas gavo atlygį už tarpininkavimÄ . Tačiau pastaroji aplinkybė, t. y. gavo ar negavo atlygį apeliantas niekaip nesusijusi su ginčijamų sandorių (ne)galiojimu ieÅ¡kinyje nurodytais pagrindais, t.y. dėl to, kad žemės sklypai buvo parduoti už pernelyg didelę kainÄ . CPK 306 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Todėl atmetamas praÅ¡ymas dėl įrodymų, susijusių su faktiniais sandorių Å¡alių tarpusavio bei apeliantu (ne)atsiskaitymais, nes tokios aplinkybės nėra pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindu. Tuo tarpu teikiami įrodymai, kuriais apeliantas ginčija teismo iÅ¡vadÄ , jog jis apie ginčijamus sandorius žinojo anksčiau nei tapo įmonės kreditoriumi, galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes tokius argumentus atsakovai teigė savo procesiniuose dokumentuose dar parengiamojoje bylos stadijoje.

Apeliantas nenurodo jokių svarbių priežasčių, kliudžiusių jam pateikti tokius apeliacinės instancijos teismui teikiamus įrodymus dar pirmosios instancijos teisme. Todėl tenkinti paminėtus prašymus nėra pagrindo (CPK 306 str. 2 d., 314 str.). Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. vasario 10 d. gautame apelianto prašyme taip pat prašoma apsvarstyti, ar byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta teisėtos teismo sudėties dėl to, kad byla, pasak apelianto, išnagrinėta ne bankroto byloje (nesutampa bylos numeriai).

Visų pirma, tokie motyvai neteikia jokio pagrindo teismo sudėties neteisėtumui konstatuoti, antra, pasibaigus apskundimo terminui apskritai draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ (CPK 323 str.). Apeliantas praÅ¡o iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto skyriaus iÅ¡reikalauti S. A. nuosavybės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo bylÄ , kuriÄ atsisakė iÅ¡reikalauti pirmosios instancijos teismas. Å iuo įrodymu apeliantas siekia įrodyti atsakovės V.

I. nesÄ Å¾iningumÄ , nes ji esÄ Å¾inojo apie Sklype1 esančias kultÅ«ros vertybes (blindažus), turinčias įtakos žemės sklypo naudojimo galimumui. Tačiau byloje yra pakankamai medžiagos inter alia su foto/toponuotraukomis, brėžiniais (pavyzdžiui, KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos aktai – t. 1, b.l. 38-47, 48-54, 55-62, 63-75), kurie patvirtina statinių buvimo faktÄ , dėl to nėra ir ginčo. Nuosavybės atkÅ«rimo teisėtumas nėra kvestionuojamas.

Tuo tarpu aplinkybės, ar sklype esantys statiniai laikytini saugotina kultÅ«rine vertybe, nuosavybės atkÅ«rimo byla negali patvirtinti, nes tokia vertybe statiniai buvo pripažinti tik 2012 m. (apie tai - žemiau nutartyje). Todėl nėra pagrindo tenkinti ir šį praÅ¡ymÄ . Atmetus paminėtus praÅ¡ymus, netenkintinas ir praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, nes tikslingumas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka sietinas su iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų skundžiamo sprendimo pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose. Apeliacinis skundas netenkintinas.Teikdamas atskirus pirminius ieÅ¡kinius (iki bylų sujungimo) dėl kiekvieno žemės sklypo, apeliantas nurodė teikiÄ s, kaip BUAB „Adagrus“ kreditorius, netiesioginius ieÅ¡kinius, kuriais prašė pripažinti žemės sklypų pardavimo sutartis negaliojančiomis ir taikyti restitucijÄ . Teikdamas (bendrÄ ) patikslintÄ ieÅ¡kinį su tokiais pat reikalavimais, apeliantas pabrėžė, jog jis teikia tiesioginį ieÅ¡kinį.

Nurodė, kad dėl to, jog žemės sklypai buvo parduoti, pasak apelianto, per didele kaina, ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais dėl prieÅ¡taravimo juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnio 3 dalis) bei dėl vieÅ¡osios tvarkos ir geros moralės pažeidimo (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). CK 1.82 straipsnio 3 dalis apibrėžia ratÄ asmenų, kurie turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinius dėl sandorių negaliojimo Å¡io straipsnio pagrindu, t.y. pats juridinis asmuo, jo steigėjas arba juridinio asmens dalyvis, taip pat nurodo, kad kitus asmenis, turinčius teisę pareikÅ¡ti tokį ieÅ¡kinį, arba specialius reikalavimus, kuriuos turi atitikti tÄ ieÅ¡kinį reiÅ¡kiantys asmenys, gali nustatyti įstatymas.

Nagrinėjamu atveju apeliantas, kaip BUAB „Adagrus“ kreditorius, nepatenka į Å¡iame straipsnyje nurodytų asmenų ratÄ . Todėl apeliantas, kaip BUAB „Adagrus“ kreditorius, pareikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį Å¡io straipsnio pagrindu, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisės. Å iame kontekste pažymėtina, kad kitu CK 1.82 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu – dėl privataus juridinio asmens valdymo organo kompetencijos pažeidimo - apeliantas, kaip akcininkas, jau buvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl tų pačių sandorių pripažinimo negaliojančiais, toje byloje, kaip ir nagrinėjamu atveju, inter alia buvo nurodęs ginčijamų sandorių kainos neteisingumÄ , tačiau ieÅ¡kinys buvo atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1333/2013 Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-624-413/2012).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apelianto argumentai apie ginčijamų sandorių prieÅ¡taravimÄ vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei yra deklaratyvÅ«s. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo iÅ¡vada. Kolegijos nuomone, pripažinti sandorius, kuriais turtas perleidžiamas net ir, anot apelianto, didesnėmis nei rinkos kainomis, savaime prieÅ¡taraujančiais vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei nebÅ«tų pagrindo, nes tai paneigtų sutarčių laisvės principÄ tarp dviejų privačių asmenų.

Jokie teisės aktai nenustato turto savininkui pareigos pardavinėti turtÄ tik rinkos kainomis (ir nedraudžia jį parduoti aukÅ¡tesnėmis). Taip pat įstatymai nenumato ir pirkėjui pareigos pirkti turtÄ tik rinkos kainomis (ir nepirkti aukÅ¡tesnėmis). Apeliantas iÅ¡ esmės argumentų, susijusių tiesiogiai su sandorių negaliojimu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, savo skunde ir nepateikia. Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados Å¡iuo aspektu nėra paneigtos.  Nepaisant to, kad apeliantas nurodė reiÅ¡kiantis tiesioginį ieÅ¡kinį, pagal ieÅ¡kinio turinį galima spręsti, kad ieÅ¡kinys yra netiesioginio pobÅ«džio (CK 6.68 str.) su kai kuriais actio Pauliana bÅ«dingais motyvais (CK 6.66 str.), nes apeliantas nurodo siekiantis ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus dėl to, kad įmonės administratorius Å¡ių interesų tinkamai negina.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju apeliantas, kaip BUAB „Adagrus“ kreditorius, gali ginčyti sandorius actio Pauliana pagrindu. Skundžiamame sprendime teismas pasisakė dėl ieÅ¡kinio netenkinimo CK 6.66 straipsnio pagrindu, nors ir nurodė, kad apeliantas ieÅ¡kinyje tiesiogiai tokio ieÅ¡kinio sÄ lygų visumos neįrodinėjo ir dėl to, kad žemės sklypai buvo parduoti, pasak apelianto, per didele kaina, sandorių negaliojimui buvo nurodęs pirmiau paminėtus teisinius pagrindus.

Tačiau teisėjų kolegija dėl žemiau nurodomų motyvų mano, kad apeliantas neturi teisės reikÅ¡ti netiesioginio ieÅ¡kinio dėl sandorių nuginčijimo CK 1.82 straipsnio 3 dalies pagrindu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad netiesioginį ieÅ¡kinį pareikÅ¡ti galima tik esant visoms bÅ«tinosioms įstatymo nustatytoms sÄ lygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir vykdytinÄ reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi bÅ«ti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali bÅ«ti ginčijama netiesioginio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu ir turi bÅ«ti suėjęs prievolės vykdymo terminas.

Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrÄ turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako jÄ Ä¯gyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti Å¡iÄ savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiÅ¡kai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo bÅ«dus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi bÅ«ti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigÄ vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui bÅ«tina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iÅ¡kelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK6.68 straipsnio 2 dalis).

Kreditorius neturės teisės reikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieÅ¡kiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusias teises (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ , iÅ¡laikymÄ , žalos, padarytos sužalojant sveikatÄ , atlyginimÄ ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos Å¡ių sÄ lygų, netiesioginis ieÅ¡kinys negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį Nr. 3K-3-520/2012; kt.).

Pagal CK 6.68 straipsnio 1 dalį viena iÅ¡ sÄ lygų reikÅ¡ti netiesioginį ieÅ¡kinį yra tiek kreditoriaus, tiek skolininko, kurio vardu kreditorius reiÅ¡kia ieÅ¡kinį, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas; skolininko, kaip kito asmens kreditoriaus, reikalavimas negali kelti abejonių ir negali bÅ«ti ginčijamas netiesioginio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012).

Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kinys nereiÅ¡kiamas BUAB „Adagris“ vardu, be to, apelianto netiesioginiu ieÅ¡kiniu yra tik siekiama sukurti BUAB „Adagris“ turtinę teisę į V. I..Tačiau bet kuriuo atveju pažymėtina, kad abiem sandorių negaliojimo pagrindais, be kitų reikÅ¡mingų nustatinėtinų aplinkybių, atlygintiniai sandoriai galėtų bÅ«ti nuginčyti ne tik esant vien kitos sandorio Å¡alies/trečiojo asmens (nagrinėjamu atveju - V. I.) nesÄ Å¾iningumui, bet iÅ¡ esmės taip pat UAB „Adagrus“ valdymo organų nesÄ Å¾iningumui, nes ir CK 1.82 straipsnio 3 dalyje nurodytas jų veikimas - prieÅ¡taraujant juridinio asmens tikslams - faktiÅ¡kai reiÅ¡kia nesÄ Å¾iningÄ veikimÄ Ä¯monės (galimai – ir jos kreditorių) atžvilgiu, o actio Pauliana atveju nesÄ Å¾iningumas pasireiÅ¡kia veikimu pažeidžiant įmonės kreditorių interesus.

Kitaip tariant, sandorių negaliojimui turi bÅ«ti nustatytas abiejų Å¡alių nesÄ Å¾iningumas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apelianto argumentai ir teikti įrodymai nėra pakankami iÅ¡vadai, kad atsakovai veikė nesÄ Å¾iningai, be to, apeliantas dar ir yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ actio Pauliana ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimui. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai bÅ«tent dėl tokių teismo iÅ¡vadų nepagrįstumo, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl Å¡ių argumentų pagal jų eiliÅ¡kumÄ apeliaciniame skunde.

Kolegijos nuomone, jie neteikia pagrindo pripažinti teismo iÅ¡vadas nepagrįstomis. Dėl actio Pauliana ieÅ¡kinio senaties termino Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su apelianto nurodomomis teisės aktų nuostatomis ir teisminės praktikos taisyklėmis, lemiančiomis iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kinio senaties terminÄ reglamentuojančios teisės normos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos mechaniÅ¡kai, juo labiau – vieÅ¡o intereso bylose, be to, ir praleisti ieÅ¡kinio senaties terminai dėl svarbių priežasčių gali bÅ«ti atnaujinami.

Tačiau nagrinėjamu atveju faktinių aplinkybių kontekste nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties taikymÄ reglamentuojančios normos taikytos mechaniÅ¡kai ir yra pagrindas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .IÅ¡ Kauno apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1A-531-397/2014 nuosprendžio (LITEKO duomenys), to paties teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-624-413/2012 (t. 2, b.l. 78-82) neabejotinai matyti, kad apeliantas veikė V. I. interesais pagal įgaliojimÄ dėl nuosavybės teisės į žemės sklypus atkÅ«rimÄ , tarpininkavo dėl žemės sklypų pardavimo, gaudavo už tai atlygį.

Dar daugiau, iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apeliantas netgi dalyvavo pas notarÄ tvirtinant Sklypo1 pirkimo-pardavimo sutartį (t. 4, b.l. 23-27). Taigi, neabejotina, kad jau tuomet (2007 m.) jam buvo žinoma apie sandorių sudarymÄ ir sÄ lygas. Apeliantas BUAB „Adagris“ kreditoriumi tapo 2010 m. lapkričio 11 d. įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. nutarčiai. Jam, kaip kreditoriui, buvo žinoma, kad administratorius nemato pagrindo ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio dėl ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais. 2011 m. sausio 6 d. jis inicijavo dėl tų pačių sandorių nuginčijimo jau minėtÄ civilinę bylÄ Nr. 2-624-413/2012 kitu (akcininko teisių pažeidimo) pagrindu, kurioje po apeliacijos sprendimas įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 29 d.

Nagrinėjamoje byloje pirmasis ieÅ¡kinys pateiktas 2013 m. birželio 20 d., t.y. beveik po keturių metų nuo bankroto bylos UAB „Adagris“ iÅ¡kėlimo ir beveik po trejų metų nuo apelianto tapimo kreditoriumi toje byloje. Taigi, jau tampant kreditoriumi ir ilgÄ laikÄ po to apeliantui buvo žinoma, kad administratorius nereiÅ¡kė ieÅ¡kinio dėl ginčijamų sandorių, t.y. anot apelianto, neveikė kreditorių interesais, taip pat jam buvo žinomas (pasak jo) sandorių ydingumas. Tačiau jis pats nereiÅ¡kė ieÅ¡kinio actio Pauliana pagrindu, o inicijavo bylÄ Nr. 2-624-413/2012, kaip minėta, kitu pagrindu.

Todėl spręstina, kad apeliantas akivaizdžiai ir ilgÄ laikÄ praleido vienerių metų terminÄ tokio ieÅ¡kinio pateikimui (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atnaujinti šį terminÄ nėra pagrindo ir atmeta apeliacinio skundo argumentus tokiu aspektu. Apeliantas nurodo, kad žemės sklypų rinkos verčių ekspertizė buvo daroma nagrinėjamoje byloje ir ji patvirtino apelianto įtarimus dėl per didelės sklypų pirkimo kainos, tik 2014 m. apeliantas gavo vaizdo įraÅ¡Ä iÅ¡ notaro V.

L. kontoros, iÅ¡ kurio galima spręsti, kad liudytojas A. G. neperdavė V. I. jokių pinigų (650 000 Lt), kÄ pastarieji buvo tvirtinę baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ir gali bÅ«ti atnaujintas dėl iki tol buvusių svarbių priežasčių, o ne dėl to, kokios aplinkybės paaiÅ¡kėjo ar atsirado įrodymai nagrinėjant bylÄ . Be to, aplinkybės, susijusios su atsiskaitymu – kas, kiek, kada (ne)perdavė pinigų, ar apeliantas (ne)gavo atlygį – kaip jau minėta, apskritai nėra Å¡ios bylos ieÅ¡kinio pagrindu bei nagrinėjimo dalyku ir todėl neturi įtakos tokio ieÅ¡kinio pateikimo senaties termino skaičiavimui ar jo atnaujinimui.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju atmeta ir argumentus dėl bylos vieÅ¡o intereso kaip pagrindo praleistam ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti. Pripažintina, kad Å¡is aspektas iÅ¡ tikrųjų yra reikÅ¡mingas, tačiau pats savaime vien tik jis nėra lemiamas, nes įstatymai to tiesiogiai nenumato, tuo tarpu suabsoliutinant vien Å¡io kriterijaus reikÅ¡mę tai faktiÅ¡kai lemtų ieÅ¡kinio senaties instituto eliminavimÄ visose bylose su vieÅ¡ojo interesu elementu. Todėl, įvertinus aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis aptariamu klausimu, nes apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigia.Dėl Å¡alių (ne)sÄ Å¾iningumo Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad sandorių Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos.

Kaip minėta, bet kuriuo atveju sandorio nuginčijimui apelianto nurodytais ir pirmosios instancijos teismo aptartais pagrindais bÅ«tina konstatuoti V. I. nesÄ Å¾iningumÄ . Å ios aplinkybės neįrodžius, tenkinti ieÅ¡kinį nebÅ«tų pagrindo net tuo atveju, jei UAB „Adagris“ veikė – sÄ moningai ar ne - netinkamai ir įgijo turtÄ pernelyg didele kaina. Tokiu atveju, t.y. nenustačius V. I. nesÄ Å¾iningumo, bet konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , galėtų bÅ«ti keliamas klausimas, ar nėra pagrindo svarstyti bendrovės valdymo organų atsakomybės (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Dėl paminėto vertintini apeliacinio skundo argumentai, kuriais apeliantas siekia įrodyti, kad V. I. elgėsi nesÄ Å¾iningai, kartu įvertinant tai, kad vien tik pardavėjo siekis parduoti savo turtÄ už jo paties nurodytÄ kainÄ , nors ji ir aukÅ¡tesnė nei rinkoje, savaime nelemia jo elgesio vertinimo kaip nesÄ Å¾iningo, nes paprastai bet kuris pardavėjas visais atvejais ieÅ¡ko galimybių parduoti turtÄ už kuo aukÅ¡tesnę kainÄ , o pirkėjas siekia įgyti jį už kuo mažesnę kainÄ . Todėl Å¡iame kontekste nėra įtikinami apelianto argumentai, kad V.

I., sudarydama sandorius, turėjo įvertinti pirkėjo – juridinio asmens pelno gavimÄ kaip jo veiklos tikslÄ savo pačios intereso sÄ skaita. Visų pirma, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, grindžiamais 2010 m. lapkričio 5 d. FNTT specialisto iÅ¡vada dėl vidutinės žemės sklypų rinkos kainos, kad Å¡i kaina buvo (tik) 764 788 Lt, nes ji nustatyta vien nekilnojamojo turto registro duomenimis ir itin akivaizdžiai skiriasi nuo visų kitų byloje esančių turto vertintojų iÅ¡vadų – jose, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, sklypų rinkos vertė svyruoja tarp 1,5 – 3,2 mln. litų.

Å iame kontekste pastebėtina, kad apeliaciniame skunde, kaip minėta, siekiama įrodyti, jog 650 000 Lt apskritai nebuvo sumokėti, kas, sutikus su tokiu paties apelianto teiginiu, reikÅ¡tų, kad turtas faktiÅ¡kai parduotas net ne už 3,3 mln. litų, kaip nurodyta sutartyse, o už 650 000 Lt mažesnę kainÄ . Antra, įrodinėjant V. I. nesÄ Å¾iningumÄ , neįtikinami apelianto argumentai, kad Sklype1 buvo/yra statiniai (blindažai), kas, anot apelianto, reiÅ¡kia, jog sklypas laikytinas užstatytu ir jo naudojimas pagal kitÄ paskirtį nėra galimas, nes statinių nėra galimybės demontuoti ar perkelti į kitÄ vietÄ .

Tačiau pastaroji apelianto nurodoma aplinkybė nėra pagrindžiama, tuo tarpu pirkimo - pardavimo sutarčių 4.1 punkte yra vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodyta, jog „pirkėjos atstovas pareiÅ¡kė, kad turėjo galimybę susipažinti ir susipažino su turto technine bÅ«kle, dėl jų jokių pretenzijų neturi .... parduodamo turto bÅ«klė ir kokybė atitinka pirkėjos keliamus reikalavimus ...“. Pažymėtina, kad statiniai į KultÅ«ros paveldo registrÄ Ä¯raÅ¡yti tik po penkerių metų nuo ginčijamų sandorių sudarymo, todėl Å¡i vėliau atsiradusi aplinkybė (statinių tapimas kultÅ«ros vertybe 2012 m. balandžio 17 d.) negali turėti jokios įtakos Å¡alių sÄ Å¾iningumo vertinimo aspektu sandorių sudarymo metu ir paneigia apelianto teiginius apie negalimumÄ demontuoti ar perkelti statinius situacijos 2007 m. bÅ«klei vertinimu.

Trečia, visuotinai žinoma aplinkybė, kad iki 2008 m. pasaulinės ekonomikos krizės pradžios nekilnojamojo turto kainos rinkoje tik didėjo, todėl vyraujantis rinkos dalyvių manymas, kad jos ir toliau tik didės, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia spręsti apie CK 6.67 straipsnio 4 punkto taikymÄ sprendžiant apie abiejų Å¡alių nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , juo labiau, kai UAB „Adagris“ pagrindinė veikla buvo siejama su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu. Ketvirta, 2007 m. birželio 8 d.

Sklypas1 įkeitimo bankui tikslu preliminariai buvo įvertintas 2,6 mln. litų (t. 2, b.l.

85) ir bankas iÅ¡davė UAB „Adagris“ paskolÄ Sklypo1 pirkimui. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog civiliniuose santykiuose galiojant, nenustačius teisės aktuose nurodytų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejų, sÄ Å¾iningumo prezumpcijai, V. I. nesÄ Å¾iningumas, nenustačius neteisėtų jos veiksmų ir tikslų pirkėjo ar kreditorių atžvilgiu, pavyzdžiui, nesÄ Å¾iningų susitarimų su kita sandorio Å¡alimi, neįrodytas, dėl ko tenkinti ieÅ¡kinį nėra pagrindo (CPK 12, 178, 185 str.).

Apibendrinant teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė, dėl to skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinis skundas atmetamas. BUAB „Adagris“ pateikė įrodymus apie 544,50 Eur, V. I. - 847 Eur iÅ¡laidas už atsiliepimų į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Å is iÅ¡laidos nevirÅ¡ija CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytų ribojimų, todėl priteistinos iÅ¡ apelianto (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).               Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,              n u t a r i a :

             Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. G. atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Adagris“ 544,50 Eur, 847 Eur atsakovei V. I. už atsiliepimų į apeliacinį skundÄ parengimÄ .                                                                                                           Teisėjai                                                    Goda Ambrasaitė - Balynienė                                                                               Romualda Janovičienė                                                                                                                                                                                       Alvydas PoÅ¡kus