2K-406/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-406/2012 nuasmeninta

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.7.4; 2.1.7.4.2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant Linai Baužienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,

gynėjui advokatui Valdui Falkauskui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. gynėjo advokato Valdo Falkausko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 14 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nuosprendžių.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu S. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą dvylikos metų laisvės atėmimu, pagal 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą – dvejų metų laisvės atėmimu, pagal 253 straipsnio 1 dalį – trejų metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, nustatyta galutinė subendrinta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė. Iš S. Š. R. G. priteista 11 273,20 Lt turtinei ir 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 4000 Lt advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti; S. B. – 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1000 Lt išlaidų, turėtų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti; Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 2713,80 Lt, 265,98 Lt – proceso išlaidų valstybei.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 14 d. nuosprendis pakeistas. Nuosprendžio dalis, kuria S. Š. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už perdirbto ar savadarbio šaunamojo ginklo, skirto šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, su ne mažiau kaip aštuoniais 9 mm kalibro trumpais „Browning“ tipo šoviniais neteisėtą įgijimą ir laikymą, panaikinta. Nuteistajam S. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas pradėtas skaičiuoti nuo 2009 m. gruodžio 14 d., į bausmės laiką įskaitytas S. Š. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007 m. rugpjūčio 3 d. iki 2008 m. vasario 5 d. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

S. Š. pirmosios instancijos teismo nuteistas už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis, nužudymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir už nesunkų sveikatos sutrikdymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu. Teismas nustatė, kad šias nusikalstamas veikas nuteistasis padarė tokiomis aplinkybėmis:

S. Š. iki 2007 m. liepos 29 d., tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, neturėdamas leidimo įgijo (kaltinamajame akte radimas paminėtas kaip įgijimo būdas) perdirbtą ar savadarbį šaunamąjį ginklą, skirtą šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, su ne mažiau kaip aštuoniais 9 mm trumpais „Browning“ tipo šoviniais. Šį ginklą ir šaudmenis neturėdamas leidimo laikė nenustatytoje vietoje, o 2007 m. liepos 29 d., apie 16.00 val., tą ginklą ir šaudmenis neturėdamas leidimo nugabeno į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Plungės r., (duomenys neskelbtini), ir ten neturėdamas leidimo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis nešiojo.

Be to, 2007 m. liepos 29 d., nuo 16.35 val. iki 17.00 val., toje pačioje Plungės r., (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje ir šalia jos S. Š. iš neteisėtai laikomo perdirbto ar savadarbio šaunamojo ginklo, skirto šaudyti 9 mm kalibro trumpais „Browning“ tipo šoviniais, muštynių metu kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu tyčia šaudė į aikštelėje su kitais asmenimis buvusį M. G. ir padarė jam šautinę kiaurinę aklą žaizdą, pažeidė plaučius ir širdį, tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę, šoku, ir dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis tą pačią dieną, apie 17.17 val., ligoninėje mirė. Tuo pačiu metu S. Š. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu šaudė ir į A. G., padarydamas jam šautinę akliną žaizdą dešiniajame dilbyje ir spindulinio kaulo pažeidimą. Taip S. Š. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu M. G. nužudė, o A. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu S. Š. nuteisimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimo ir laikymo panaikintas, konstatavus nebuvus įrodyta šių veikų buvimo.

Kasaciniu skundu nuteistojo S. Š. gynėjas advokatas V. Falkauskas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 14 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nuosprendžius ir priimti naują nuosprendį, kuriuo S. Š. būtų išteisintas dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini. Apeliacinės instancijos teismas nevertino įrodymų kaip visumos, ignoravo įrodymų prieštaravimus, suteikė didesnės reikšmės S. Š. kaltinantiems įrodymams. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą nusprendęs, kad įrodymų nepakanka dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų, ne tik dėl šaunamojo ginklo įgijimo ir laikymo. Tačiau liko nenustatyta, kurie susišaudymo dalyviai turėjo konkrečius ginklus ir šaudė. Susišaudymo faktas nustatytas S. B., girdėjusio 7–9 šūvius, L. J., girdėjusio ne mažiau kaip 5–6 šūvius, parodymais, kita bylos medžiaga. Kurie asmenys turėtų būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 253 straipsnį, teismai netyrė ir šiuo klausimu visiškai nepasisakė.

Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neišanalizavo visų apeliacinių skundų motyvų. Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad nepakanka įrodymų, jog S. Š. nešiojo ir gabeno nusikaltimo dalyką – šaunamąjį ginklą ir šaudmenis; BK 253 straipsnis draudžia ne bet kokio, o tik šaunamojo ginklo ir šaudmenų neteisėtą nešiojimą ir gabenimą. Jei S. Š. rankose turėjo „Makarov“ sistemos pistoletą, tai būtų nesuderinama su tuo, jog nerasta tūtelių, kurios būtų iššautos iš ginklo, turinčio automatinį tūtelių išmetimo mechanizmą, taip pat neaišku, ar „Makarov“ sistemos pistoletas turi tokį mechanizmą; jeigu tūtelės buvo ginkle, kuris neturi tokio mechanizmo, tuomet kaip jos atsirado įvykio vietoje, ar rastos tūtelės galėjo būti užtaisytos šratais, kuriais buvo sužeistas A. G., ar šaudmenys buvo gamykliniai, kuriame ginkle iš esamų byloje buvo tūtelės, kokį ginklą S. Š. turėjo savo rankose, kokio konkretaus šaunamojo ginklo šaudmenys paveikė abu nukentėjusiuosius; į šiuos klausimus apeliacinės instancijos teisme nebuvo tinkamai atsakyta. Teismo taip pat buvo prašoma nustatyti, ar S. Š. turėtame ginkle buvo kokie nors šaudmenys, koks tų šaudmenų tinkamumas turėtam ginklui, kalibras.

Teismo vartojamos formuluotės „perdirbtas ar savadarbis šaunamasis ginklas“, anot kasatoriaus, rodo, kad teismas nesurinko pakankamai duomenų apie tai, kas yra nusikaltimo dalykas. Nė vienas liudytojas nebuvo paklaustas apie požymius, kurie, jo manymu, skiria savadarbį ginklą nuo perdirbto, kuo skiriasi „Makarov“ sistemos pistoletas nuo kitų sistemų pistoletų arba iš kokių požymių atskiriamas dujinis pistoletas nuo kovinio. BK 253 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė ne už bet kokio ginklo gabenimą ir nešiojimą, o už šaunamojo ginklo gabenimą ir nešiojimą. Šaunamąjį ginklą apibrėžia penkios būtinosios savybės:

a) tai įrenginys;

b) jis gali sukurti varomąją jėgą;

c) sukonstruotas ir pritaikytas kaip ginklas;

d) iš jo gali būti paleistas sviedinys;

e) veikimas – taikiniui per nuotolį paveikti. Pasak kasatoriaus, tiek ikiteisminis tyrimas, tiek teismas, aiškindamasis S. Š. šaudymo aplinkybes, privalėjo nustatyti, ar ginklas atitinka šias savybes. Visos teismo išvados, kad S. Š. gabeno ir nešiojo šaunamąjį ginklą, kuriuo sužeidė A. G. ir atėmė gyvybę M. G., yra tik prielaidos. Tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimui Nr. 40, nutarčiai Nr. 2K-122/2004 – apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių netyrė. Teismas, pasak kasatoriaus, nors ir neieškojo liudytojų, mačiusių pas S. Š. įrenginį, panašų į ginklą, nedarė ginklų atpažinimo, tačiau to nepavedė ir prokurorui, vadinasi, negalima teigti, kad visos nusikalstamų veikų aplinkybės yra ištirtos išsamiai ir visapusiškai. Apeliacinės instancijos teismas, nors smulkiai aprašė balistikos specialistų ir ekspertų pateiktus duomenis, nurodė jų prieštaravimus bei paaiškinimus, kad kai kurioms aplinkybėms nustatyti reikia specialių tyrimų, tačiau nebandė šalinti šių prieštaravimų.

Specialisto paaiškinimai teisme nesutampa su eksperto išvada (pvz., dėl rastų įvykio vietoje tūtelių galimumo naudoti „Makarov“ sistemos pistoletams), yra tikimybinio pobūdžio ar reikalauja papildomo tyrimo, nes neįrodo, kad iš M. G. išimta kulka sudarė vientisą šaudmenį su kokia nors tirta tūtele ir kad konkretus šaudmuo buvo S. Š. turėtame įrenginyje, pavadintame šaunamuoju ginklu. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad visi apeliantų argumentai apie šaudymą, ginklą ir šaudmenis yra paneigti, neatitinka bylos medžiagos.

S. Š. pateikė teismui ginklą, kurį jis turėjo įvykio vietoje ir kuriuo šaudė, tačiau teismas nepasisakė, ar tuo ginklu buvo galima šaudyti įvykio vietoje. Pasak kasatoriaus, nepakanka teigti, kad jeigu rastos tūtelės ir kulkos negalėjo būti naudojamos šiame ginkle, tai juo nebuvo šaudoma įvykio vietoje. Apeliacinės instancijos teismas visiškai netyrė aplinkybių, susijusių su šaudmenų naudojimu ir šio naudojimo padariniais; anot kasatoriaus, darant prielaidą, kad S. Š. turėjo pistoletą su automatiniu tūtelių išmetimo mechanizmu, jos turėjo likti įvykio vietoje ir jų turėjo būti ne mažiau kaip 7–9; jei tūtelių nėra, galėjo būti šaudyta revolverio tipo ginklais.

Be to, apie „pistoletą su būgnu“ užsimena vienas liudytojas; nesiaiškinta, ar toks ginklas gali šaudyti 9 mm kulkomis, taip pat pas ką buvo šis ginklas, ar jis nebuvo dujinis. Pirmosios įvykio vietos apžiūros metu jokių tūtelių nerasta, jos rastos tik antros apžiūros metu. Neaišku, kuo remiantis buvo padaryta išvada, kad tūtelės susijusios su konkrečiu įvykiu; byloje nėra įrodymų, kad rastos tūtelės įvykio vietoje liko būtent po dviejų grupių susišaudymo. Taip pat kasatorius pabrėžia, kad motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas pareiškė, kad S. Š. nuolat keitė parodymus, net klaidino teismą ir taip siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės – taip buvo pažeista nekaltumo prezumpcija.

Taip pat apeliacinės instancijos teismo atkreiptas dėmesys į tai, kad tikėtina aplinkybė, jog S. Š. save apkalba. Jei teismas matė, kad S. Š. keičia parodymus, anot pareiškėjo, jis turėjo analizuoti priežastis, dėl kurių parodymai buvo keičiami. S. Š. nebuvo tarnavęs armijoje, nedalyvavo kariniuose mokymuose, todėl jo žinios apie šaunamuosius ginklus minimalios. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad visiškai atmestas faktas, jog S. Š. buvo sužeistas susišaudymo metu, nors tai pareiškė jis pats, be to, tai matyti ir iš telefoninių pokalbių išklotinės, Šiaulių ligoninės dokumentų, liudijančių, kad prieš sulaikymą iš jo kūno buvo išimta plastikinė kulka.

Anot kasatoriaus, iš nuosprendžio sunku suprasti, kas nukentėjo pirmiau: buvo sužeistas S. Š., A. G. ar peršautas M. G. Teismas, kvalifikuodamas nužudymą, kaip padarytą visuotinai pavojingu būdu, tiki S. Š. parodymais, jog jis nesitaikydamas šaudė į būrį žmonių, tačiau taip pat nuosprendyje teigia, kad visi stovėjo atokiai ir stebėjo V. ir B. muštynes.

Kasacinis skundas atmestinas.

Iš kasacinio skundo argumentų matyti, kad kasatorius ginčija pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktą įrodymų kaip visumos vertinimą ir jų pagrindu faktinių teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymą. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas iš naujo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų surinktų įrodymų nevertina, o tik teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Pagrindo konstatuoti, kad, tiriant ir vertinant įrodymus pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose būtų padarytos teisės taikymo klaidos, nėra. Teismas padarė išvadas, įvertinęs iš įvairių šaltinių surinktus įrodymus kaip visumą, t. y. ne tik subjektyvios kilmės įrodymus (asmenų parodymus), bet ir kitus įrodymus byloje (specialistų išvadas, jų apklausų teisme metu duotus parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolų duomenis ir kt.).

Pagal formuojamą teismų praktiką, vertinant atskirų įrodymų šaltinių savarankišką įrodomąjį turinį bei jų sąsają su kitais bylos duomenimis, būtina atsižvelgti į subjektyvios kilmės įrodymų šaltinio (asmens) santykį su kaltinamuoju, teikiamos informacijos svarbą paties kaltinamojo ar liudytojo asmeniniams interesams ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-440/2010). Pirmosios instancijos teismo išvados dėl faktinių aplinkybių ir S. Š. kaltumo pagrįstos teisiamajame posėdyje išsamiai išnagrinėtais įrodymais. Visos S. Š. keltos versijos motyvuotai paneigtos. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo S. Š. ir jo gynėjo apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrino tiek teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Byloje nustatyta, kad nuteistasis S. Š. įvykio vietoje turėjo nenustatytą savadarbį ar perdirbtą šaunamąjį ginklą ir jį panaudojo – šaudė į A. G. ir M. G. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl neva objektyvaus negalimumo nustatyti ginklo priklausomumo šaunamiesiems ginklams (pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą), jo nesant byloje, taigi negalimumo inkriminuoti S. Š. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Minėti veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Šio straipsnio dalykas – tinkamas naudoti šaunamasis ginklas. Kvalifikavimui nesvarbu, ar jis pagamintas pramoniniu būdu, yra perdirbtas ar savadarbis. Nusikalstamų veikų padarymo įrankio neradimas ir jo neištyrimas nereiškia, kad vertinant kitus ištirtus įrodymus negali būti nustatyta kaltinamojo kaltė padarius tiek BK 253 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas nusikalstamas veikas.

Ginklo naudoti tinkamumą, jo charakteristikas galima nustatyti ir vadovaujantis kitais įrodymais byloje kaip visuma, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-218/2009), panaikino S. Š. nuteisimą pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl šaunamojo ginklo įgijimo ir laikymo, tačiau paliko jo nuteisimą dėl šaunamojo ginklo gabenimo ir nešiojimo, nes šias aplinkybes įrodo ne tik nuteistojo S. Š. parodymai, bet ir kiti įrodymai byloje: liudytojų S. B., L. J. parodymai, įvykio vietos, daiktų apžiūrų protokolai, specialistų išvados ir kt. Alternatyvių BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytų veikos požymių inkriminavimas yra vienas nuo kito nepriklausomas, tad vieno iš jų panaikinimas neturi įtakos kitų veikos požymių inkriminavimui. Taip pat akcentuotina, kad nustačius, jog būtent S. Š. su savimi turėtą šaunamąjį ginklą panaudojo – šovė į A. G. ir M. G., kad iš jų abiejų kūnų išimtos kulkos yra skirtos šaudyti tokias pačias specifikacijas atitinkančiu šaunamuoju ginklu, dėl ginklo priklausomumo šaunamiesiems atsižvelgus tiek į liudytojų parodymus dėl S. Š. ginklo turėjimo ir šaudymo juo, tiek į specialistų išvadas dėl kulkų tyrimo, teismai pagrįstai padarė kategoriškas išvadas dėl S. Š. šaunamojo ginklo gabenimo ir nešiojimo. Dėl nusikalstamos veikos dalyko tinkamumo BK 253 straipsnio 1 dalies aspektu klausimų nekyla.

Kasacinio skundo argumentai dėl kitų asmenų galimos baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindas kasaciniam skundui tenkinti. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti. Kaltinamasis aktas surašytas kaltinant S. Š. BK 253 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytų nusikalstamų veikų padarymu. Apeliaciniai skundai buvo paduoti nuteistojo S. Š. ir jo gynėjo advokato V. Falkausko dėl S. Š. nuteisimo už pirmiau minėtų nusikalstamų veikų padarymą. Taigi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai bylas nagrinėjo pagal įstatyme numatytas ribas ir įstatymų nustatyta tvarka tikrino S. Š. pareikštų kaltinimų pagrįstumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Nuteistojo S. Š. gynėjo advokato Valdo Falkausko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Valerijus Čiučiulka

Gintaras Goda