f8b8c09c-7432-43e2-a452-e301866a4e35 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-3368-929/2017Proceso Nr. 1-01-1-33310-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.3.(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 1 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, iÅ¡nagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės JÅ«ratės Karčinskienės pareiÅ¡kimÄ dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagÄ , kurioje:A.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), teistas:2017-04-12 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 300 str. 1 d. (3 epizodai) galutinė subendrinta bausmė paskirta 30 MGL bauda, vadovaujantis BK 641 str. bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 20 MGL bauda,-kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d., n u s t a t ė:A. S. 2017 m. birželio 20 d., dienos metu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu adresu, tyčia sudavė savo sugyventinei S. Ž. ne mažiau penkių smÅ«gių rankomis per veidÄ , padarydamas pastarajai abiejų akių apatinių vokų poodines kraujosruvas su kraujosruvomis abiejų akių obuolių jungtinėse, po ko suėmė S. Ž. rankomis už gerklės ir grasino, kad pasmaugs, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė S. Ž. sveikatÄ .Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A.

S. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2017 metais birželio mėnesį, konkrečios datos neatsimena, jie su S. Ž. gyveno bute, (duomenys neskelbtini), adreso neprisimena, namo ir buto parodyti negalės, nes minėtame bute gyveno labai trumpai (apie 2 dienas) ir pastoviai buvo neblaivus. VisÄ minėtame bute iÅ¡gyventÄ laikotarpį jie vartojo alkoholį kartu su S., iÅ¡gerta buvo tikrai nemažai, jei S. parašė, kad jis jÄ sumušė, tai reiÅ¡kia taip ir buvo. Jis tokio įvykio neatsimena, bet pilnai sutinka, kad taip galėjo bÅ«ti, to neneigia.

Dėl įvykio labai apgailestauja, S. atsiprašė, su ja susitaikė ir bendrauja toliau. Å iuo metu alkoholio nevartoja visai (b. l. 56).Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. Ž. parodė, kad A. S.ji pažįsta 9 mėnesius, kartu pragyveno apie 6 mėnesius. IÅ¡ pradžių jie gyveno pas jÄ nuomuojamame bute (duomenys neskelbtini), po to pas jos motinÄ bute, adresu (duomenys neskelbtini). A. retkarčiais vartoja alkoholį. 2017 birželio mėnesį jie ieÅ¡ko sau buto nuomai, nes norėjo gyventi atskirai, tuo metu laikinai apsistojo nuomuojamame bute (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena.

Kai gyveno minėtame bute, 2017 m. birželio 20 d., per A. iÅ¡eiginę jie pasigamino pietus, A. nupirko brendžio, jie dviese pietavo. A., be jokios priežasties, atsistojo ir ranka trenkė labai stipriai jai į veidÄ , pajuto fizinį skausmÄ nuo A. smÅ«gio. Ji atsistojo ir išėjo į kambarį ir atsigulė, A. atbėgo iÅ¡ paskos, atsisėdo ant jos ir pradėjo jÄ rankomis muÅ¡ti per veidÄ , kiek buvo jai jo suduota smÅ«gių pasakyti negali, bet tikrai daugiau nei 5 smÅ«giai. Po to suėmė rankomis jai už gerklės ir sakė, kad pasmaugs.

Ji pradėjo praÅ¡yti A., kad paleistų jÄ , sakė, kad turi tris vaikus. A. apsiramino, pradėjo atsipraÅ¡inėti. Ji paklausė kodėl A. jÄ mušė, Å¡is jokio iÅ¡samaus pasiaiÅ¡kinimo neturėjo, pasakė, kad dėl to kalta degtinė. Jai nuo A. smÅ«gių ant kairės pusės žando iÅ¡ karto atsirado mėlynė, mėlynė po kaire akim, buvo skausminga galvos kairėje pusėje, skaudėjo ausis. KitÄ dienÄ atsirado mėlynė po kita akim. Dėl A. jai padarytų sužalojimų į medikus nesikreipė, giminėm nieko neminėjo, nes jai buvo gėda.

Kai A. jÄ mušė, bute jie buvo tik dviese, kaip Å¡is jÄ mušė niekas nematė. Po sumuÅ¡imo jos niekas nematė, ji apie sumuÅ¡imÄ niekam nepasakojo, norėjo tai nuslėpti. Birželio 29 dienÄ dėl pablogėjusios sveikatos (po prieÅ¡ tai darytos operacijos) iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir buvo pristatyta į Santaros klinikÄ . Kai pas jÄ Ä¯ namus atvyko greitosios pagalbos darbuotojai, jie jos apie sumuÅ¡tÄ veidÄ nieko nepaklausė, ji pati jiems apie sumuÅ¡imus nieko nepasakojo. Ligoninėje, priimamajame jos klausinėjo apie mėlynes ant veido, bet ji neprisipažino, kad buvo sumuÅ¡ta A., pasakė, kad jÄ netyčia sužalojo dukra žaisdama.

Vėliau, jau kai gulėjo reanimacijoje, mamai ir sesei R. pasakė, kad A. jÄ sumušė, dėl to ant veido ir yra mėlynės. Neatsimena, ar daugiau kam ligoninėje sakė apie jos atžvilgiu vartotÄ smurtÄ A. ir anksčiau smurtavo prieÅ¡ jÄ , tačiau dėl to niekur nesikreipdavo ir niekam nesakė. Su A. susitaikė, ji Å¡iam atleido, jie kartu negyvena, bet bendrauja (b. l. 21, 23). Byloje esančioje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2704/2017 (01) nurodyta, kad S. Ž. nustatytos abiejų akių apatinių vokų poodinės kraujosruvos su kraujosruvomis abiejų akių obuolių junginėse, padarytos kietu buku daiktu.

Sužalojimai, pagal jų makromorfologinį apraÅ¡ymÄ medicinos dokumentuose, galėjo bÅ«ti padaryti galimai prieÅ¡ 1-2 sav. iki gydytojo apžiÅ«ros, atliktos 2017-06-29 Všį Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikose. Nustatyti sužalojimai, sprendžiant pagal jų nurodytÄ lokalizacijÄ ir makromorfologinį vaizdÄ , galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai į nosies sritį. Nustatyti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti vienmomentiÅ¡kai, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu.

Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai atskirai nevertinami, kadangi sprendžiant pagal jų nurodytÄ lokalizacijÄ ir makromorfologinį vaizdÄ , galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Pateiktuose medicinos dokumentuose nėra sužalojimų makromorfologinių apraÅ¡ymų, kuriuose bÅ«tų užfiksuoti individualÅ«s požymiai, pagal kuriuos bÅ«tų spręsti apie įrankių skaičių. Nustatyta sužalojimų vieta yra pasiekiama tiriamosios ranka. Nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek paveikus kietu buku daiktu, tiek ir nugriuvus ir kontaktavus minėta kÅ«no sritimi su kietu pavirÅ¡iumi.

Neatmetama galimybė, kad S. Ž. galėjo jausti fizinį skausmÄ sužalojimų jai padarymo metu (b. l. 34-35).Apklausta liudytoja R. K. parodė, kad S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos sesuo. Nuo 2017-06-18 sesuo apsigyveno kartu su savo draugu A., kurio pavardės nežino adresu (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute, kurio adreso nežino. Iki tol sesuo gyveno pas mamÄ adresu (duomenys neskelbtini). Sesuo gyveno tik su draugu. Kiek žino sesuo su A. draugauja pusę metų, jie kartu atvažiuodavo pas jų mamÄ , kiek jai teko su juo bendrauti, jis buvo pozityvus žmogus.

Kiek žino, jų santykiai buvo normalÅ«s. 2017-06-28 susiskambino su seserimi, Å¡i jai pasakė, kad ji labai prastai jaučiasi, dÅ«sta, silpna, vemia, negali valgyti. Ji Å¡iai pasiÅ«lė kreiptis pas gydytojÄ , daugiau minėtÄ dienÄ nekalbėjo. 2017-06-29 sulaukė skambučio nuo sesers, kuri pasakė, kad ji negali prisiskambinti mamai. Ji nurodė, kad jai iÅ¡ mamos reikia paimti daiktų, kurių jai reikia į ligoninę. Å i sakė, kad atvažiuos A. ir paims reikiamus daiktus. Vėliau jai paskambino mama ir pasakė, kad pas jÄ atvažiavo A. ir paėmė sesers daiktus, kuriuos sudėjo mama.

Mama pasakė, kad A. atrodė kaip "pagautas", paėmė daiktus ir greitai iÅ¡bėgo, nieko mamai nepaaiÅ¡kinęs. Kiek jai yra žinoma sesuo paskambino mamai vakare iÅ¡ ligoninės, ji nurodė, kad yra ligoninės priėmime, jai daromi tyrimai. Tada jos sÅ«nėnas R. pasakė, kad jis kalbėjo telefonu su savo mama, kuri nurodė, kad jÄ veža į reanimacijos skyrių. 2017-06-30 jos mama skambino A. paklausti kaip jaučiasi jos sesuo, jis atsakė, kad ji jaučiasi normaliai, mama nustebo kaip gi Å¡i gali jaustis normaliai, o guli reanimacijos skyriuje.

Tada ji paprašė kontaktų daktaro, pastarasis nurodė daktaro telefono numerį, kuriuo mama paskambino ir sužinojo, kad S. bÅ«klė kritinė, teks pajungti kvėpavimo aparatus. 2017-07-01 apie 11 val. jai paskambino mama ir pasakė, kad sesers sveikata labai prasta. Sužinojusi tokiÄ situacijÄ kartu su mama ir savo vyru nuvažiavo į ligoninę. Pamačiusi, kad S. akys iÅ¡tinusios, mėlynės po akim, jai kilo įtarimas, todėl vyr. gydytojo paklausė gal netinka vaistai. Daktarė jÄ pasikvietė į Å¡onÄ ir paklausė:

„KÄ jÅ«s nežinote, kad ji tokia atvažiavo?“. Ji atsakė, kad jos kartu negyvena ir ji nieko nežino. Tada daktarė pasakė, kad priėmime sesuo nurodė, kad jos vaikas lanko meninę gimnastikÄ ir žaisdama pataikė jai su kėgliais į veidÄ . Tačiau nori nurodyti, kad tuo metu dukros G. S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), su ja nebuvo, ji buvo pas senelius kaime (duomenys neskelbtini). Pakalbėjus su gydytoja ji nuėjo pas seserį, ji buvo adekvati ir galima buvo pasikalbėti. Jai paklausus iÅ¡ kur mėlynės pas jÄ ant veido, sesuo atsakė: "Čia A..

Metė gėles į veidÄ , kažkieno vardÄ pamatė jos telefone, supavydėjo, jis buvo iÅ¡gėręs, atnešė butelį alkoholinio gėrimo „Shaneto“. Sesuo taip pat kalbėjo, kad jai geriau pasilikti SantariÅ¡kėse, o jis tegu gyvena pats vienas tame savo bute. Jai paklausus, kodėl ji nesikreipė į giminaičius, sesuo atsakė, kad jai buvo gėda. Daugiau su seserimi nebekalbėjo, bet ji suprato, kad jos seserį sumušė A.. 2017-07-02 atvažiavus pas seserį, sužinojo, kad jos sveikatos bÅ«klė dar labiau pablogėjo.

Gydytojai paminėjo, kad yra uždelstas atvežimas, dėl ko pablogėjo sesers sveikata. Prieš tai 2017 m. birželio mėn. pradžioje seseriai buvo padaryta operacija, kurios metu buvo pašalinta cista ir jos būklė jau gėrėjo iki tol kol ji 2017-06-19 neišvažiavo su A. į (duomenys neskelbtini). Kas vyko (duomenys neskelbtini) ji tiksliai pasakyti negali, tačiau kai bendravo su A. šis jai paaiškino, kad jie plaukiojo su valtimi ir jie apsivertė su valtimi, dėl ko jos seseriai atsirado mėlynės ir kiti sumušimai ant veido.

Jai paklausus kodėl sesuo ligoninėje nurodė, kad jÄ sumušė dukra žaisdama su kėgliais, o jis aiÅ¡kina, kad jie buvo (duomenys neskelbtini) ir ten iÅ¡virto iÅ¡ valties. Jis atsakė, kad nežino, kodėl taip pasakė. Jai A. pasirodė labai keistas, Å¡is jÄ bandė įtikinti, kad jis nesumušė jos sesers (b. l. 10-11). Apklausta liudytoja J. B. parodė, kad jos dukra S. susipažino su savo dabartiniu draugu maždaug prieÅ¡ 6 mėn., apie mėnesį jie gyveno kartu. IÅ¡ pradžių gyveno pas jÄ bute, adresu Ozo g. 30-32 Vilniuje, prieÅ¡ porÄ savaičių S. su draugu iÅ¡sikėlė į kitÄ butÄ , kurį nuomavo.

Kol gyveno kartu su jais, gyveno draugiÅ¡kai, A. dirbo, grįždavo po darbo tik vakare, nieko blogo apie jį pasakyti negali. Pas juos bute A. alkoholio nevartojo. Jokių konfliktų nei su ja, nei su dukra nebuvo. Dukra kartais alkoholį vartodavo, ypač kai patekdavo į blogÄ kompanijÄ . Pas dukrÄ nuomojamame bute ji nėra buvusi. S. birželio mėnesį Å¡iais metais buvo atlikta rimta operacija SantariÅ¡kių klinikoje. Po operacijos S. bÅ«klė buvo gera, ji sveikata nesiskundė. 2017-06-28 d. S. jai paskambino ir paprašė atvežti daiktus nes ji dėl pablogėjusios savijautos važiuoja į ligoninę. 2017-07-01 ji ir kita jos dukra R. nuvyko pas S. į ligoninę.

Kai užėjo į palatÄ (S. jau tuo metu gulėjo reanimacijoje) pamatė, kad S. veidas yra sumuÅ¡tas, yra 2 mėlynės po akim, ar buvo daugiau mėlynių ant kÅ«no, nematė, neapžiÅ«rinėjo jos, o ji pati nerodė. Jos su dukra R. pradėjo klausinėti S. iÅ¡ kur pas jÄ mėlynės, S. joms paaiÅ¡kino, kad tai nuo vaistų. Vėliau dukra R. priėjo prie gydytojo ir pasiteiravo dėl S., gydytojas atsakė, kad ji atvyko į ligoninę jau su mėlynėmis. IÅ¡ pokalbio su S. ji suprato, kad tarp jos ir A.

įvyko konfliktas, kurio metu jis jai sudavė į veidÄ , bet S. tiesiogiai to nepasakė (b. l. 16-17). Apklaustas liudytojas K. Å . parodė, kad 2017-06-29 d. jis dirbo Santaros klinikose reanimacijoje, tuo metu į ligoninę buvo pristatyta pilietė S. Ž. gim. (duomenys neskelbtini), ligoninės priėmime minėtai pilietei buvo diagnozuotas sepsis. Ligonė buvo skubiai paguldyta į reanimacijÄ , nes jos bÅ«klė buvo sunki, ligonės veide, po akim buvo mėlynės, apie tai jis įrašė jos ligos istorijoje.

KitÄ dienÄ ligonė paaiÅ¡kino, kad mėlynės atsirado po to, kai vaikas, žaisdamas jai netyčia kažkuo pataikė į veidÄ . Apie tai, kad prieÅ¡ jÄ buvo naudojamas fizinis smurtas ligonė jam asmeniÅ¡kai nieko neminėjo. Pacientei vėliau buvo atlikta galvos tomografija, jokių rimtų pažeidimų galvos, veido srityje nustatyta nebuvo (b. l. 41).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 str. reikalavimais, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad kaltinamojo A.

S. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d., visiÅ¡kai įrodyta.Pagal BK 140 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas muÅ¡damas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo Å¡eimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmÄ .Kaltinamasis A. S. savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad įvykio metu vartojo alkoholį, todėl paties įvykio neprisimena, nes buvo neblaivus, tačiau, jei S. Ž. parašė, kad jis jÄ sumušė, tai reiÅ¡kia taip ir buvo.

Be visiÅ¡ko A. S. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir nukentėjusiosios S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų R. K., J. B. ir K. Å . parodymais bei specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų S. Ž. galėjo patirti fizinį skausmÄ . Tokia kaltinamojo A. S. veika kvalifikuojama pagal BK 140 str. 2 d.Prokurorė siÅ«lo baudžiamÄ jÄ bylÄ užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 str. nustatytų sÄ lygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamajame įstatyme gali bÅ«ti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiÅ¡kios, teismas konstatuoja, kad A.

S. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieÅ¡taravo, sutiko su siÅ«lomos bausmės rÅ«Å¡imi, tačiau prašė pagal galimybę sumažinti bausmės dydį. (b. l. 79-80).Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.Skirdamas bausmes teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ â€“ padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas.

Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jį A. S. – teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitos neturintis. Å ių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ ir prokurorės siÅ«lomÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , paskiriant įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Teismo vertinimu, prokurorės siÅ«lomas Å¡ios bausmės dydis yra proporcingas kaltinamojo padarytam nusikaltimui ir jo mažinti, atsižvelgiant į kaltinamojo praÅ¡ymÄ , nėra pagrindo. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 641 str. nuostatos ir kaltinamajam A. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. BK 722 str. nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui.

Å is įpareigojimas turi bÅ«ti įvykdytas per teismo nustatytÄ terminÄ . Vadovaujantis BK 722 str., A. S. skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., n u s p r e n d ž i a : A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo;Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str. 1 d., skirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A.

S. skirti galutinę bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu:

1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

2) tęsti darbÄ arba be pažeidimų registruotis darbo biržoj.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, paskirti A. S. įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje per 3 mėnesius nuo Å¡io baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. IÅ¡aiÅ¡kinti A. S., kad:Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja                                                                                                                                        Rasa Paužaitė