Legislator Case Law & Legislation
f8b649fe-8a20-48bf-8b7b-0a04bc281d21 AI generated

f8b649fe-8a20-48bf-8b7b-0a04bc281d21 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number f8b649fe-8a20-48bf-8b7b-0a04bc281d21
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-1569-463/2017Proceso Nr. 3-61-3-04515-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 7.6.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir RÅ«tos Miliuvienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V.

Legislator headnote

AI generated

f8b649fe-8a20-48bf-8b7b-0a04bc281d21 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Fondo valdyba yra vieÅ¡ojo administravimo institucija, kuri privalo vadovautis galiojančiais įstatymais ir juos vykdyti. Nei Fondo valdybai, nei Fondo valdybos teritoriniams skyriams įstatymais nėra suteikta teisė taikyti teisės aktų nuostatų savo nuožiÅ«ra, jų netaikyti, nesivadovauti galiojančiais įstatymais ar vadovautis dar neįsigaliojusiais Konstitucinio Teismo nutarimais. Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Keywords

AI generated
widow's pension savings institution childcare allowance extraordinary pension without income limit surplus-sharing minimum maintenance calculation minimum daily allowance
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-1569-463/2017Proceso Nr. 3-61-3-04515-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 7.6.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir RÅ«tos Miliuvienės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V.

K. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja V. K. skunde teismo praÅ¡o panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimÄ Nr. 6-24-14408 „Dėl V. K. teisės į motinystės paÅ¡alpÄ â€œ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) 2016 m. spalio 19 d. sprendimÄ Nr. (11.1) I-5979 bei įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjai motinystės paÅ¡alpos skirtumÄ â€“ 4 043,60 Eur (keturi tÅ«kstančiai keturiasdeÅ¡imt trys eurai ir 60 euro centų).

Taip pat pareiÅ¡kėja prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad jai VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 2 d. ginčijamu sprendimu skirta motinystės paÅ¡alpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pritaikius maksimalų dienos kompensuojamÄ jį darbo užmokestį, todėl jai susidarė 4 043,60 Eur neiÅ¡mokėtas skirtumas tarp apskaičiuotos paÅ¡alpos ir iÅ¡mokėtos, taikant kompensuojamÄ jį darbo užmokestį.

Pareiškėja su tokiu ribojimu nesutinka ir, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2016 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. KT8-N5/2016, teigia, kad kompensuojamojo uždarbio taikymas nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija), pažeidžiama 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta konstitucinė mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantija dirbančioms motinoms. Nesutinka su atsakovo bei Fondo valdybos pozicija, kad ginčijamas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas priimtas iki Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo įsigaliojimo (2017 m. sausio 2 d.), todėl remiantis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, yra teisėtas.

Akcentavo, kad teisės akto pripažinimas prieštaraujančiu Konstitucijai negali būti sutapatinamas su teisės akto įsigaliojimo faktu. Pareiškėjos įsitikinimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad jos atžvilgiu priimtas sprendimas yra įvykdytas Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Pareiškėja nesutiko su jai pritaikytu maksimaliu kompensuojamuoju uždarbiu, priimtus sprendimus skundė, dalis skirtos pašalpos dar neišmokėta, todėl sprendimai turi būti panaikinti ir jai išmokėtas 4 043,60 Eur susidaręs pašalpos skirtumas.

PareiÅ¡kėjai ir jos atstovui tinkamai praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į skundÄ nesutiko su pareiÅ¡kėjos skundu ir jį prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas. Kadangi pareiÅ¡kėjos vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis (113,76 Eur) buvo didesnis už teisės į paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį (67,81 Eur), VSDFV Vilniaus skyrius teisėtai ir pagrįstai 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 6-24-14408, vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 6 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų (toliau – Nuostatai), 7 ir 10 punktais, pareiÅ¡kėjai motinystės paÅ¡alpÄ apskaičiavo taikant maksimalų – 67,81 Eur dienos kompensuojamÄ jį uždarbį.

Atsakovas nesutinka su pareiÅ¡kėjos pozicija, kad maksimalus kompensuojamojo uždarbio taikymas nėra suderinamas su Konstitucija. Pabrėžė, kad Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre turi bÅ«ti oficialiai paskelbtas 2017 m. sausio 2 d., todėl remiantis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, teisės aktai, pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, negali bÅ«ti taikomi bÅ«tent nuo jo paskelbimo dienos. Atsakovo teigimu, pareiÅ¡kėjai motinystės paÅ¡alpa apskaičiuota vadovaujantis galiojančiomis Ä®statymo 6 straipsnio 5 dalies, Nuostatų 7 ir 10 punktų nuostatomis, kurios, iki oficialaus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, ir toliau yra taikytinos, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos skundo.Atsakovas 2017 m. sausio 19 d. teismui pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus ir informavo teismÄ , kad vadovaudamasis 2017 m. sausio 2 d.

įsigaliojusiu 2016 m. kovo 15 d. nutarimu,2017 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. PA_SP2-12 perskaičiavo pareiÅ¡kėjai skundžiamu sprendimu paskirtÄ motinystės paÅ¡alpÄ netaikydamas iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusių teisės aktų nuostatų, numatančių maksimalaus kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio ribojimÄ . Pabrėžė, kad 2017 m. sausio 10 d. pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėtas taikant 113,76 Eur kompensuojamÄ jį uždarbį perskaičiuotos ir skundžiamu sprendimu priskaičiuotos motinystės paÅ¡alpos skirtumas – 3187,74 Eur.

Atsižvelgęs į tai, prašė netenkinti pareiÅ¡kėjos skundo, nes motinystės paÅ¡alpa buvo perskaičiuota ir pareiÅ¡kėjai susidaręs skirtumas iÅ¡mokėtas. Be to, prašė nepriteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes atsakovas nedelsdamas, nelaukdamas terminų iki kada gali bÅ«ti iÅ¡mokama iÅ¡moka, pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėjo susidariusį skirtumÄ . Be to, jokių neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjos atžvilgiu neatliko, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Procesinis elgesys buvo tinkamas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos neturėtų bÅ«ti priteistos.

Atsakovui apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.             Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Prašė bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. IÅ¡ esmės atsiliepimÄ grindė tais pačiais teisiniais motyvais, kaip ir atsakovas. Akcentavo, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti iki oficialus Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.

Fondo valdyba yra vieÅ¡ojo administravimo institucija, kuri privalo vadovautis galiojančiais įstatymais ir juos vykdyti. Nei Fondo valdybai, nei Fondo valdybos teritoriniams skyriams įstatymais nėra suteikta teisė taikyti teisės aktų nuostatų savo nuožiÅ«ra, jų netaikyti, nesivadovauti galiojančiais įstatymais ar vadovautis dar neįsigaliojusiais Konstitucinio Teismo nutarimais. Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje kilęs ginčas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus ir Fondo valdybos priimtų sprendimų, kuriais pareiÅ¡kėjai buvo taikytas maksimalus kompensuojamojo uždarbio ribojimas, bei įpareigojimo iÅ¡mokėti motinystės paÅ¡alpos nepriemokÄ . Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2016 m. rugpjūčio 30 d. praÅ¡ymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl motinystės paÅ¡alpos skyrimo nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. sausio 1 d.

VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 6-24-14408 pareiÅ¡kėjai paskyrė 5 967,28 Eur motinystės paÅ¡alpÄ už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį. PareiÅ¡kėjai nėštumo ir gimdymo atostogos suteiktos nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d., todėl, vadovaujantis Ligos ir motinystės įstatymo ir Nuostatų nuostatomis, kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal draudžiamÄ sias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. turėtas draudžiamÄ sias pajamas padalinus iÅ¡ to paties laikotarpio darbo dienų skaičiaus (28896,06 Eur / 252 d. d. = 113,76 Eur).

Maksimalus vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas pagal 2016 metų rugpjūčio mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumÄ bei 2016 metų vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių, buvo 67,81 Eur (445 Eur × 3,2 / 21 d. d. = 67,81 Eur). VSDFV Vilniaus skyrius nustatė, kad pareiÅ¡kėjos vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis (113,76 Eur) buvo didesnis už teisės į paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamÄ jį uždarbį (67,81 Eur), todėl vadovaudamasis Ligos ir motinystės įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, Nuostatų 7 ir 10 punktais, pareiÅ¡kėjai motinystės paÅ¡alpÄ apskaičiavo taikydamas maksimalų – 67,81 Eur dienos kompensuojamÄ jį uždarbį.PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Å¡iuo VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu, 2016 m. rugsėjo 30 d. pateikė skundÄ Fondo valdybai, kuri 2016 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. (11.1) I-5979 pareiÅ¡kėjos skundo netenkino ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimÄ Nr. 6-24-14408 paliko galioti.

VSDFV sprendime konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius pareiÅ¡kėjai teisingai apskaičiavo motinystės paÅ¡alpÄ , taikydamas maksimalų 67,81 Eur dienos kompensuojamÄ jį uždarbį. Nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimas oficialiai paskelbtas bus 2017 m. sausio 2 d. ir remiantis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, atsakovo sprendimas yra teisėtas ir jo keisti nėra pagrindo. Ginčijami VSDFV Vilniaus skyriaus ir Fondo valdybos sprendimai grindžiami praÅ¡ymo pateikimo metu galiojusių Ä®statymo ir Nuostatų normomis.Ä®statymo 6 straipsnio 5 dalyje bei Nuostatų 7 punkte nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis paÅ¡alpoms apskaičiuoti negali virÅ¡yti teisės į atitinkamÄ paÅ¡alpÄ atsiradimo mėnesį (nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį) galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos.

Pagal Nuostatų 10 punktÄ maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžio sumÄ dalijant iÅ¡ tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė). Metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius kiekvienais metais tvirtinamas Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1354 „Dėl einamųjų 2016 metų draudžiamųjų pajamų dydžio patvirtinimo“ patvirtintas einamųjų 2016 metų draudžiamųjų pajamų dydis – 445 Eur.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-23 Nr. A1-789 patvirtintas 2016 metų vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius esant 5 darbo dienų savaitei – 21 darbo diena. Byloje ginčo dėl matematinio paÅ¡alpos apskaičiavimo teisingumo nėra. PareiÅ¡kėja skundžia teismui VSDFV Vilniaus skyriaus ir Fondo valdybos priimtus sprendimus iÅ¡ esmės argumentuodama, tuo, kad turėjo bÅ«ti atsižvelgta į Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimÄ ir pareiÅ¡kėjai negalėjo bÅ«ti taikomas kompensuojamojo uždarbio ribojimas.Konstitucinis Teismas 2016 m. kovo 15 d. nutarime Nr. KT8-N5/2016 Ä®statymo 6 straipsnio 5 dalį bei Nuostatų 7, 10 punktus tiek, kiek juose nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės paÅ¡alpai apskaičiuoti negali virÅ¡yti teisės į jÄ atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, pripažino prieÅ¡taraujančiais Konstitucijos 39 straipsnio 2 daliai.

Å is nutarimas Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas tik 2017 m. sausio 2 d. Konstitucinis Teismas oficialų nutarimo paskelbimÄ atidėjo, atsižvelgdamas į tai, kad jo įgyvendinimas yra susijęs su viešųjų finansų planavimu, taip pat į tai, kad bÅ«tina tinkamai pasirengti motinystės paÅ¡alpų, kurių dydis tiek, kiek nurodyta, nebÅ«tų ribojamas, skyrimui ir mokėjimui. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2016 m. kovo 15 d. nutarimo konstatuojamosios dalies V skyriaus 1 punkto antroje pastraipoje nurodė:

„Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, oficialiai paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimÄ , nuo jo oficialaus paskelbimo dienos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai pripažintos minėtos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų nuostatos tiek, kiek nurodyta, negalės bÅ«ti taikomos, t. y. visoms dirbančioms motinoms už nėštumo ir gimdymo atostogų laikÄ turės bÅ«ti mokamos per nustatytÄ laikotarpį iki Å¡ių atostogų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančios motinystės paÅ¡alpos.“ Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. birželio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymÄ (toliau – Pakeitimo įstatymas), kuris, iÅ¡skyrus jo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas iÅ¡imtis, įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d.

Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje (2016 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-138 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. gruodžio 30 d.) nustatyta, kad: asmenims, įgijusiems teisę gauti socialinio draudimo iÅ¡mokas iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, iÅ¡skyrus asmenis, kurie nuo 2016 m. kovo 15 d. iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo įgijo teisę gauti motinystės paÅ¡alpÄ (motinystės iÅ¡mokÄ ), socialinio draudimo iÅ¡mokos neperskaičiuojamos ir mokamos pagal iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo nustatytÄ tvarkÄ ; asmenims, nuo 2016 m. kovo 15 d. iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo įgijusiems teisę gauti motinystės paÅ¡alpÄ (motinystės iÅ¡mokÄ ), motinystės paÅ¡alpos (motinystės iÅ¡mokos), apskaičiuotos pagal vidutinį mėnesinį kompensuojamÄ jį uždarbį, apribotÄ teisės į Å¡iÄ paÅ¡alpÄ (iÅ¡mokÄ ) atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio suma, iki 2017 m. kovo 31 d. perskaičiuojamos taikant Å¡io įstatymo 1 straipsnyje Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas ir iki 2017 m. birželio 30 d. iÅ¡mokamas susidaręs motinystės paÅ¡alpos (motinystės iÅ¡mokos) skirtumas;

šis skirtumas mokamas tuo pačiu būdu, kuriuo buvo mokama neperskaičiuota motinystės pašalpa (motinystės išmoka), jeigu asmuo, kuriam jis turi būti išmokėtas iki jo išmokėjimo nepateikia prašymo dėl kito išmokėjimo būdo. Taigi, įvertinus Pakeitimo įstatymo (2016 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XII-2501 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) turinį, matyti, kad jame kompensuojamojo uždarbio dydis, kuris taikomas skaičiuojant motinystės pašalpas, nėra ribojamas ir nepriemokos turi būti išmokamos iki 2017 m. birželio 30 d.

Kaip minėta, byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiÅ¡kėja teisę į motinystės paÅ¡alpÄ Ä¯gijo 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu motinystės paÅ¡alpÄ jai apskaičiavo pritaikęs Ä®statymo 6 straipsnio 5 dalyje (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija) nurodytu dydžiu kompensuojamÄ jį uždarbį.Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo savo pozicijÄ grindė argumentais, kad Konstitucinio Teismo nutarimų teisinė galia yra nukreipiama tik į ateitį.

Teismas su tokiais argumentais nesutinka. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta jos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, iÅ¡imtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiÅ¡kinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ taikyti Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisės aktÄ (jo dalį) bÅ«tų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos virÅ¡enybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės vieÅ¡patavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos virÅ¡enybės principo aspektai, inter alia bÅ«tų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismÄ ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė (Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimas).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Konstitucijoje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, iÅ¡imtis taikytina ne tik tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, ir teismas sustabdo Å¡ios bylos nagrinėjimÄ bei kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydamas spręsti, ar Å¡is įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka KonstitucijÄ .

Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintÄ lygiateisiÅ¡kumo principÄ , jeigu minėta iÅ¡imtis bÅ«tų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebÅ«tų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).PareiÅ¡kėjos atstovas teismui pateikė 2017 m. vasario 7 d. praÅ¡ymÄ , kuriame palaikė reikalavimÄ dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjai laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos ir terminų pareiÅ¡kus reikalavimÄ teisme apginti teisę į paÅ¡alpÄ , pažeistÄ taikant Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisinį reguliavimÄ , naikintinas ginčijamas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas tiek, kiek juo apskaičiuojant paÅ¡alpos dydį, pareiÅ¡kėjai pritaikytas Ä®statymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytu dydžiu apribotas kompensuojamasis uždarbio dydis. Tais pačiais argumentais remiantis naikintinas Fondo valdybos 2016 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. (11.1) I-5979, kadangi pareiÅ¡kėjos ginčas buvo nagrinėtas bÅ«tent dėl kompensuojamo užmokesčio dydžio taikymo.

Be to, pareiÅ¡kėja praÅ¡o įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iÅ¡mokėti jai motinystės paÅ¡alpos skirtumÄ â€“ 4 043,60 Eur. PareiÅ¡kėjai motinytės paÅ¡alpa turi bÅ«ti perskaičiuota, taikant VSDFV Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendime nurodytÄ kompensuojamÄ jį uždarbį (113,76 Eur), kuris nėra apribotas Ä®statymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytu dydžiu.Byloje nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2017 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. PA_SP2-12, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimu, taikydamas dienos kompensuojamÄ jį uždarbį – 113,76 Eur, pareiÅ¡kėjai apskaičiavo iÅ¡mokėtinÄ 3 187,74 Eur motinystės iÅ¡mokÄ .

Pateikė duomenis, kad motinystės iÅ¡mokÄ 2017 m. sausio 10 d. pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėjo. Pažymėtina, kad iÅ¡ patiktos atsakovo apskaičiavimo matyti, jog priskaičiuota paÅ¡alpos suma laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. sausio 1 d. buvo 4 043,60 Eur, tačiau iÅ¡ Å¡ios sumos iÅ¡skaičius draudžiamųjų pajamų sumÄ (8,48 Eur), gyventojų pajamų mokesčio (15 procentų; 605,27 Eur) bei privalomojo sveikatos draudimo (6 procentus; 242,11 Eur) sumas, iÅ¡mokėtina 3 187,74 Eur suma.

PareiÅ¡kėja Å¡ių aplinkybių neginčijo.Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėjo motinystės iÅ¡mokos nepriemokÄ , atskaitęs privalomus mokesčius, pareiÅ¡kėja neginčijo iÅ¡mokėtų sumų teisingumo, pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ Å¡ioje dalyje atmeta kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė, kad ji nebepalaiko skundo antrojo reikalavimo nelaikytinas atsisakymu nuo skundo dalies ABTÄ® nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra tinkamai pagrįstas ir individualizuotas.

PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. PraÅ¡yme detaliai nenurodė, kokias konkrečias bylinėjimosi iÅ¡laidas ji praÅ¡o atlyginti. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja yra sumokėjusi ir žyminį mokestį. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kintina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, kad pareiÅ¡kėja dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos detalų praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Toks klausimas nutartimi bÅ«tų sprendžiamas raÅ¡ytinio proceso tvarka.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsniu,                      n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos V. K. skundÄ Â tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimÄ Nr. 6-24-14408 „Dėl V. K. teisės į motinystės paÅ¡alpÄ â€œ tiek, kiek juo apskaičiuojant motinystės paÅ¡alpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. sausio 1 d. dydį pareiÅ¡kėjai pritaikytas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija) nurodytu dydžiu apribotas kompensuojamasis uždarbis.Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. spalio 19 d. sprendimÄ Nr. (11.1) I-5979 „Dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016-09-02 sprendimo Nr. 6-24-14408“.

LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėjai                                                                                                     Violeta Balčytienė Jolanta Malijauskienė RÅ«ta Miliuvienė