2026-01-14 Nr. AB-925-3-63-3-00051-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-144-525/2026

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00051-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Tauragės skyriaus medžiotojų būrelio „Medelynas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Tauragės skyriaus medžiotojų būrelio „Medelynas“ skundą atsakovui Tauragės rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys L. J., uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Tauragės skyriaus medžiotojų būrelis „Medelynas“ (toliau – ir pareiškėjas, Medžiotojų būrelis) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Tauragės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 19-4505 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos“ (toliau – ir Sprendimas) ir Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktą Nr. MGA-25 (toliau – ir Aktas), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo – ūkininkas L. J. (toliau – ir Ūkininkas) prašyme (kuris buvo persiųstas Administracijai), nurodė, kad jo nuosavybės teise priklausančiame ir nuomojamame žemės sklype pastebėjo medžiojamų gyvūnų padarytą žalą pasėliams. Atlikus pasėlių apžiūrą, Komisija 2023 m. balandžio 21 d. surašė medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 2, kuriame, įvertinusi apžiūros vietoje metu nustatytas aplinkybes, apskaičiavo padarytą žalą. Aktą pasirašė Komisijos nariai, taip pat ir pareiškėjo neįgaliotas atstovas. Komisija, organizuodama išvykstamąjį posėdį įvertinti pasėliams padarytos žalos bei atlikdama apžiūrą vietoje, turėjo įsitikinti, ar medžiojamųjų plotų naudotojo atstovas turėjo teisę atstovauti Medžiotojų būreliui. To neatlikusi Komisija negalėjo atlikti žalos įvertinimo ir surašytą apžiūros aktą duoti pasirašyti neįgaliotam medžiotojų plotų atstovui.

2.2. Ūkininkas prašymą dėl žalos atlyginimo pateikė per vėlai: žieminių rapsų sėja vyko 2022 m. ankstyvą rudenį, augalai žiemojo beveik 8 mėnesius, todėl nėra tikėtina, kad Ūkininkas ilgą laiką galėjo nepastebėti pasėlių.

2.3. Apžiūros aktas buvo surašytas vizualiai (nenurodant, kokie prietaisai / programos buvo naudojamos), pasėlių plotai nustatyti netiksliai. Nustatyti pažeidimai apėmė didesnį plotą, nei nekilnojamojo turto išraše nurodyti sklypo plotai. Komisija padarė procedūrinių pažeidimų, kurie yra esminiai.

2.4. Su prašymu atlyginti žalą kreipėsi netinkamas subjektas (Ūkininkas nėra teisėtas ginčui aktualių žemės sklypų valdytojas ar naudotojas). Žala buvo padaryta 24 žemės sklypuose, tačiau Ūkininkui teisėtai registruoti ir nuosavybės teise priklauso 6 žemės sklypai.

2.5. Medžiotojų būrelis savo medžioklės plotų vienete medžioklę vykdė intensyviai, 2022–2023 metų medžioklės sezone išnaudojo visą elnio patelių ir jauniklių leidžiamą sumedžioti limitą – 60 vnt. Ūkininkas anksčiau dėl gyvūnų padarytos žalos į pareiškėją nesikreipė, t. y. veikė nerūpestingai. Pareiškėjas turi būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės.

2.6. Kyla neaiškumų ir abejonių dėl 10 155,75 Eur žalos piniginės išraiškos, be kita ko, atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad Komisija nesilaikė ginčui aktualių teisės aktų nuostatų bei nevertino kitų esminių aplinkybių. Todėl skundžiami administraciniai sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais.

3. Atsakovas atsiliepime prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Komisija, siekdama įvertinti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, apžiūros laiką ir datą derino su Medžiotojų būrelio pirmininku. Buvo sutarta dėl susitikimo vietos ir laiko, Medžiotojų būrelio pirmininkas iš anksto informavo, kad jam atstovaus konkretus asmuo. Kadangi susitikimo vietoje minėtas asmuo prisistatė pareiškėjo atstovu ir dalyvavo vertinant padarytą žalą. Klausimas, ar buvo raštiškas atstovavimo įpareigojimas, yra vidinių pareiškėjo valdymo susitarimų dalis.

4.2. Komisijai prieš vertinant žalos dydį vietoje buvo sutarta su pareiškėju, jo ir draudimo atstovais, kad plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, bus nustatomas pagal 2022 m. pasėlių deklaracijos duomenis įvertinant ir atimant netipines (numirkusias, išvažinėtas) pasėlių dalis. Tai pažymėta ir 2023 m. balandžio 21 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. MGA-2, pastabų dėl ploto nustatymo nebuvo išreikšta. Šiame akte buvo išreikšta tik draudimo atstovo pastaba, kad jis nesutinka su laukų vertinimu, kurių nustatytas pakenkimo intensyvumas didesnis kaip 20 proc., nes jam nebuvo aišku dėl kurių priežasčių pasėlis yra sunykęs. Komisija nesutiko su draudimo atstovo vertinimu, kad kanopiniai žvėrys išmindžiojo tik žuvusius pasėlius, kadangi pasėlių žuvimui įtakos turėjo būtent kanopiniai žvėrys, nuskabant rapsų viršūnes ir tolygiai ištrypiant, taip pat laukai yra prie pat miško.

4.3. Ūkininkas Komisijai prieš vertinant žalos dydį vietoje pateikė žemės sklypų valdymo teisę įrodančius dokumentus, t. y. privačios žemės sklypo panaudos ir nuomos sutartis. Komisija vadovavosi 2022 m. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiška, kurioje deklaruojami laukai už kuriuos prašoma paramos ir asmuo valdo teisėtais pagrindais. Komisija neturi prieigos ir teisių tikrinti įrašų Nekilnojamojo turto registre. Taip pat Ūkininkas 2023 m. gruodžio 14 d. pateikė Materialinių vertybių pajamų žiniaraštį, pasirašytą elektroniniu parašu.

4.4. Žieminių rapsų bendras plotas gautas iš 2023 m. deklaruotų laukų pagal 2023 m. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos duomenis t. y. kadangi buvo pateikti derliaus dvejybinės apskaitos duomenys buvo vertinti Ūkininko visi turimi deklaruoti žieminio rapso plotai, iš kurių buvo gautas derlius.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. J. atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Padarytos žalos apžiūros aktas ir Žalos apskaičiavimo aktas yra neatskiriamos Sprendimo dalys, todėl Sprendimas atitinka individualiam administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Sprendimas nėra palankus pareiškėjui, tačiau tai nelemia Sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo.

5.2. Priimant šioje byloje skundžiamus administracinius aktus buvo vadovaujamasi ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, pagal kurias, be kita ko, atsižvelgdama ir į normatyvines pasėlių atsėjimo kainas, bei Ūkininko Komisijai pateiktą atsietų žemės plotų pasėlių deklaracija. Pareiškėjo siūlymas sumažinti žalą atmestinas.

II

6. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, iš dalies patenkino trečiojo suinteresuoto asmens L. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisė jam iš pareiškėjo 2 633,09 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

7. Teismas nustatė, be kita ko, nustatė, kad Ūkininkas 2023 m. balandžio 12 d. pateikė prašymą atsakovui atlyginti laukinių žvėrių padarytą žalą žieminiam rapsų pasėliams. Komisija 2023 m. balandžio 21 d. atliko patikrinimą vietoje bei užpildė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 2, kuriame nustatyta, kiek procentų pasėlių buvo sunaikinta nurodytuose laukuose. Padarytos žalos dydis skundžiamais Administracijos sprendimais įvertintas 22 204,50 Eur suma.

8. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Įstatymas; 5 str. 5 d. 3 p., 18 str. 1–2 d.), Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 (toliau – ir Metodika; 7 p.), nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl šių nuostatų taikymo. Teismas, aptaręs aplinkybes, nustatomas vertinant ir apskaičiuojant gyvūnų padarytą žalą pasėliams, kartu atkreipė dėmesį, kad įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisyklės lemia ir pareiškėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, ir paneigti ginčijamų individualių administracinių aktų pagrįstumą ir teisėtumą.

9. Teismas, įvertinęs Sprendimo ir Akto turinį, pažymėjo, kad atsakovas nustatė, jog žala padaryta 8,85 ha, 17,00 ha, 6,00 ha, 18,00 ha, 14,00 ha, 5,00 ha, 23,06 ha, 30,00 ha, 8,76 ha, 7,82 ha pasėlių laukų plotuose. Pasėlio pakenkimo intensyvumas – 70 procentų. Padarytos žalos piniginei išraiškai apskaičiuoti naudotos normatyvinės pasėlių atsėjimo kainos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 3D-869 ir Ūkininko ūkiui padaryta žala įvertinta 22 204,50 Eur suma.

10. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra ginčo, jog Ūkininko pasėliams buvo padaryta žala medžiojamųjų gyvūnų ir pagal nustatytą teisinį reguliavimą pareiškėjas privalo šią žalą atlyginti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo nustatytas faktines aplinkybes dėl pasėlių pakenkimo intensyvumo (koks buvo pasėlių pakenkimo plotas, pakenkimo intensyvumo laipsnis ir pan.), t. y. teigdamas, kad pakenkimo plotas ir pakenkimo intensyvumas nustatyti netinkamai, nenurodė ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų tokius argumentus ir pagrįstų, pareiškėjo manymu, teisingą plotą ir intensyvumą. Teismas, pripažindamas trečiojo suinteresuoto asmens teisę į žalos atlyginimą, darė išvadą, kad pateiktas žalos apskaičiavimas pagrįstas bei atitinka jam keliamus Medžioklės įstatymo, Metodikos ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus. Pareiškėjas Komisijos išvadas paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl jo abstraktaus pobūdžio argumentai buvo atmesti.

11. Teismas pažymėjo, kad laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai turi ne tik teisę, bet ir pareigą veikti itin rūpestingai ir atidžiai, t. y. dalyvauti plotų apžiūrose, reikšti pastabas, teikti prašymus ir t. t. Kai laukinės gyvūnijos išteklių naudotojas nesiima visų būtinų priemonių teisėms įgyvendinti viešojo administravimo procedūrų atlikimo metu, būtent jam tenka pareiga įrodyti, kad faktinių aplinkybių, nustatytų jų metu, nebuvo, jos buvo kitokios ir pan. Teismo vertinimu, pareiškėjui nepaneigus aplinkybės, kad jį apžiūros vietoje metu atstovavo iš anksto su juo suderintas atstovas, laikytina, jog toks atstovavimas buvo pasirinktas paties pareiškėjo, todėl šis procedūrinis pažeidimas nelaikytinas esminiu ir turinčiu įtaką ginčijamų sprendimų teisėtumui.

12. Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad Ūkininkas ne visus žemės sklypus, už kuriuos paskaičiuota žala, valdo nuosavybės teise, teismas nurodė, kad vertinant padarytos žalos dydį Komisija vadovavosi 2022 m. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiška, kurioje deklaruojami laukai, už kuriuos prašoma paramos ir asmuo valdo teisėtais pagrindais. Byloje pateikti tiek Ūkininko 2022 m. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiška, tiek 2023 m. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiška. Teismo vertinimu, nurodytos paraiškos ir padarytos žalos nustatymo vietoje pateikti žemės sklypų valdymo teisę įrodantys dokumentai (privačios žemės sklypo panaudos ir nuomos sutartis) patvirtina, jog laukus, kuriuose augintiems pasėliams buvo padaryta žala, valdė Ūkininkas.

13. Teismas nurodė, kad ginčijami aktai iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra aiškūs, pagrįsti teisės normomis, juos traktuoti dviprasmiškai nėra galimybės, todėl naikinti juos, kaip neatitinkančius VAĮ reikalavimų, nėra teisinio pagrindo.

14. Likusius ginčo šalių argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais lemiamos teisinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau jų nevertino. Teismas pažymėjo, kad nevertintinas faktas, jog pareiškėjas pervestą išmoką 18 873,83 Eur žalai atlyginti grąžino uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei, nes tai yra pareiškėjo apsisprendimo teisė, ir tai neturi įtakos ginčui, kadangi buvo apskaičiuota ir pervesta draudimo išmoka pareiškėjui, kurios jis neginčijo.

III

15. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Bendras pasėlių plotas bei plotas, kuriame buvo padaryta žala, Komisijos nebuvo išmatuotas, tokiu būdu pažeidžiant Metodikos 7 punktą. Alternatyvaus pakenkto pasėlių ploto nustatymo būdų nėra nustatyta, be to, iš Ūkininko 2022 m. deklaracijos galima nustatyti tik bendrus turimų pasėlių plotus. Teismas nevertino, kuo vadovaujantis Komisija apskaičiavo tikslų pažeistų pasėlių plotą, o netinkamas pažeistų pasėlių plotų nustatymas yra esminis pažeidimas. Su tuo susijusios priešingos teismo išvados yra nepagrįstos, šiuo aspektu pareiškėjas vadovavosi aktualiais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis. Komisija net nefiksavo plotų fotonuotraukomis ir vaizdo įrašais, nebuvo pasitelkti dronai, tokiu būdu siekiant apsunkinti medžiotojams galimybę apsiginti nuo nepagrįstų žalos skaičiavimų.

16.2. Komisija padarė procedūrinius pažeidimus, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė neturinčiais lemiamos reikšmės. Komisija nesilaikė Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyto 7 dienų termino žalai įvertinti, per vėlai suorganizavo žalos įvertinimo procedūrą bei nepatikrino faktinių duomenų, ar dėl žalos besikreipęs asmuo yra tinkamas subjektas šiuo aspektu. Kadangi žala buvo įvertinta praėjus 11 dienų nuo, kaip teigiama, jos pastebėjimo, tinkamai ir objektyviai įvertinti žalos nebuvo galima.

16.3. Komisija rėmėsi Ūkininko prašymu dėl pasėliams padarytos žalos atlyginimo, tačiau šis asmuo nėra ginčui aktualių žemės sklypų savininkas, teisėtas valdytojas ar naudotojas, todėl jis neturėjo teisės reikšti reikalavimą dėl žemės sklypų plotuose padarytos žalos atlyginimo. Pareiškėjas nekėlė klausimo, ar Ūkininkas yra pasėlių ploto faktinis naudotojas, šiuo aspektu ginčo byloje nebuvo. Ūkininko su trečiaisiais asmenimis sudarytos žemės nuomos ar panaudos sutartys galiojo jos šalims sutarčių pažeidimo, netinkamo jų vykdymo tarpusavyje kylantiems reikalavimams reikšti, tačiau neišviešinus šių sutarčių Ūkininkas prarado galimybę panaudoti sandorio faktą prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teises prieš juos remdamasis kitais įrodymais, kaip, šiuo atveju, reiškiant reikalavimą pareiškėjui dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nepasisakė, aktualių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatų neaiškino ir netaikė. Be to, Ūkininkas ginčo pasėlių nedraudė, nors tokią galimybę turėjo.

16.4. Teismas nepasisakė dėl argumentų, kad Komisija neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, turinčių reikšmės medžioklės plotų naudotojo civilinei atsakomybei šalinti ar bent iš dalies atleisti jį nuo civilinės atsakomybės. Ūkininkas nurodė, kad ne kartą buvo pastebėjęs gyvūnų daromą žalą jo pasėlių laukuose, todėl privalėjo imtis bent minimalių apsaugos priemonių. Pareiškėjas nuosekliai tvirtino ir įrodė, kad darė viską, ką privalėjo pagal. Pareiškėjas savo pareigas vykdė intensyviai, nepaisant to, kad Ūkininkas dėl gyvūnų daromos žalos į pareiškėją nesikreipė ir apsaugos priemonių nesiėmė, t. y. elgėsi nerūpestingai ir neapdariai. Todėl pareiškėjas turėjo būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo atsakomybės.

16.5. Pareiškėjas ginčijo pervestą draudimo išmoką pateikdamas teismui skundą dėl atsakovo priimtų administracinių aktų, kurių pagrindu ir buvo apskaičiuota draudiminė išmoka. Pareiškėjas nesutiko su pervesta pinigų suma. Pareiškėjas nesikreipė į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Draudimo įmonės pinigų sumos pareiškėjas pagrįstai neišmokėjo Ūkininkui, nes su Komisijos Sprendimu nesutiko ir jį apskundė. Draudimo įmonė telefonu pareikalavo grąžinti galbūt per klaidą išmokėtą draudimo išmoką, ką pareiškėjas ir atliko. Todėl draudimo bendrovė, pervesdama minėtą sumą, padarė klaidą ir Sprendime nurodyto įvykio nepripažino draudiminiu (be kita ko, savo pastabas dėl netinkamai užfiksuotų faktinių duomenų išreiškė draudimo atstovas, pažymėdamas, kad tik iš dalies sutinka dėl tam tikrų laukų įvertinimo). Šių aplinkybių teismas nesiaiškino, neįpareigojo draudimo bendrovės pateikti sprendimo, pagal kurį buvo išmokėta draudimo išmoką. Be to, draudimo įmonė teismo proceso metu elgėsi neatsakingai ir atmestinai.

16.6. Teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, pasisakė tik dėl tam tikrų skunde nurodytų motyvų, nesigilindamas į visų aplinkybių visumą.

17. Atsakovas Administracija atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą ir Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 25 d sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Komisijai prieš vertinant padarytos žalos dydį vietoje pareiškėjo atstovai žodžiu buvo informuoti, jog Komisija turi GPS imtuvą, skirtą tiksliems matavimams atlikti. Tačiau plotai yra tolygiai pakenkti visame pasėlio lauke t. y. nėra galimybės išskirti tik pasėlio lauko dalis, kurios būtų pakenktos. Todėl bendru sutarimu tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto buvo sutarta siekiant įvertinti žalą optimaliomis sąnaudomis pasinaudoti viešai https://www.geoportal.lt ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – NMA) sukurtoje „NMA agro“ mobiliojoje programoje skelbiamais deklaruotų pasėlių plotais ir kad šio tikslumo pakanka bendram pakenktam plotui nustatyti. Taip pat sutarta, kad iš bendro deklaruoto lauko bus atimtos netipinės (numirkusios, išvažinėtos) pasėlių dalys, kurių plotas bus išmatuojamas pasinaudojus „NMA agro“ mobiliąja programa.

18.2. Komisijos apžiūros akte nėra įvardinta, kad plotas nustatytas konkrečiai pagal Ūkininko deklaracijos duomenis. „NMA agro“ mobiliojoje programoje pateikiami nuasmeninti visų pareiškėjų, siekiančių gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenas, deklaruoti pasėlių plotai. Atsakovas nesutinka su nuomone, jog tai neatitinka pažeistų pasėlių plotų, nes pasėlių laukuose pažeidimai buvo tolygūs visame plote ir atimtos išmatuotos netipines (numirkusios, išvažinėtos) pasėlių dalys.

18.3. Komisija, siekdama įvertinti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje apžiūros laiką ir datą derino su Medžiotojų būrelio pirmininku. Buvo atsižvelgta į žodinį prašymą nukelti žalos įvertinimo datą. Todėl atmestini argumentai, kad Komisija nesilaikė Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyto 7 dienų termino, nes žalos įvertinimas buvo atidėtas būtent pareiškėjo prašymu, nes pareiškėjas turėjo iš anksto informuoti draudimo bendrovę.

18.4. Kadangi Komisija neturi prieigos ir teisių tikrinti įrašų Nekilnojamojo turto registre, sklypo naudojimo faktą patvirtina tai, kad Komisijai buvo pateikti Ūkininko žemės sklypų valdymo teisę įrodantys dokumentui ir paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiška.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. J. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti iš pareiškėjo trečiojo asmens naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pareiškėjas nenurodė argumentų, ko konkrečiai nepaaiškino ir nepagrindė pirmosios instancijos teismas, bei kodėl teismo sprendimas yra paviršutiniškas. Pareiškėjas nepateikė skundžiamo teismo sprendimo analizės, iš kurios būtų galima spręsti, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas pirmosios instancijos teismas aiškino ir taikė netinkamai. Vien aplinkybė, kad teismas neaptarė visų pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytų teiginių ir samprotavimų, nelemia teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo.

19.2. Pareiškėjas klaidingai (netiksliai) cituoja teismo sprendimą. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, priimdamas sprendimą akcentavo, kad ginčo dėl žalos padarymo Ūkininko turtui byloje nėra, ką nutylėjo pareiškėjas. Be to, teismas nurodė, kad teisinis reguliavimas įpareigoja Ūkininko turtui padarytą žalą atlyginti asmenis, dėl kurių kaltės ji atsirado. Teismas pagrįstai atmetė priešingus pareiškėjo argumentus.

19.3. 2023 m. balandžio 21 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams plotų apžiūroje dalyvavę Komisijos nariai, Ūkininkas ir pareiškėjo bei draudimo brokerio atstovai sutarė, kad pasėlių pakenkimo apžiūra vietoje bus vykdoma vizualiai, apeinant pakenktus pasėlių plotus ir juos apžiūrint, įvertinant pasėlių pakenkimo laipsnį. Taip pat sutarta, kad pasėlių plotams apskaičiuoti bus panaudotos Ūkininko 2022 m. pasėlių deklaracijos, kuriose aiškiai matyti ūkininko deklaruoti pasėlių laukai, nurodyti jų plotai. Jokių prieštaravimų šiuo klausimu nekilo. Pareiškėjo argumentas, kad neaišku „kokias matavimo prietaisais ar naudojamomis programomis buvo apskaičiuotas tikslus pasėlių pakenkimo plotas“ yra nepagrįstas, prieštarauja objektyviai surinktiems duomenims ir neatitinka faktinių aplinkybių, patvirtina apelianto (pareiškėjo) nesąžiningumą. Be to, nuo 2023 m. balandžio 21 d. apžiūros akto surašymo iki 2023 m. gruodžio 18 d. žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo akto priėmimo per aštuonis mėnesius, pareiškėjas galėjo pasinaudoti kitomis (jo manymu, tikslesnėmis) priemonėmis pakenktiems pasėlių plotams ir intensyvumui nustatyti ir šiuos duomenis pateikti Komisijos pakartotinam vertinimui, tačiau tai nebuvo padaryta.

19.4. Ūkininko dirbamuose žemės sklypuose pasėliai (žieminiai rapsai) buvo ištrypti ištisiniais ruožais. Taip pasėliai gali būti ištrypti, jei per juos vienu metu būtų pravarytas didelis būrys gyvūnų. Tikėtina, kad laisvėje gyvenantys medžiojamieji gyvūnai, panaudojus daug efektyvesnį ir rezultatyvesnį „varyminės“ medžioklės metodą, varovų buvo išvaryti iš pamiškės į atvirą lauką – Ūkininko rapsų apsodintus laukus, būtent todėl šie pasėlių plotai ir buvo intensyviai ištrypti ir sunaikinti. Todėl naudojant „varyminės“ medžioklės metodą, pasėliai turėjo būti intensyviai ištrypti, o juose esančios kultūros visiškai arba didžiąja dalimi sunaikintos. Be to, medžiojamųjų gyvūnų padaryti nuostoliai Ūkininko pasėliams yra ženkliai didesni, nei nurodyta Sprendime ir Akte, todėl visi nuostoliai jam nebus atlyginti net jeigu apeliacinis skundas būtų atmestas. Jei pareiškėjas savo veikloje tinkamai naudotųsi valstybės jam patikėtu turtu (medžiojamųjų gyvūnų ištekliais) ir veiksmingai prižiūrėtų medžioklės plotus, žalos Ūkininko pasėliams nekiltų.

19.5. Ūkininkas turi nemažą ūkininkavimo patirtį, moka pasirūpinti žemės ūkio kultūromis ir pasėlius prižiūri tinkamai. Atlikęs sėjos darbus, Ūkininkas (kaip paprastai), iki pat žiemos (kol žemė užšąlo ir laukai pasidengė sniegu) vykdė nuolatinį rapso augimo stebėjimą. Ūkininkas, atlikdamas pasėlių priežiūros darbus dar paskutiniais rudens mėnesiais būtų pastebėjęs, jei augantys daigai būtų nutrypti ar nuėsti. Prasidėjus pavasariui, kai augalai pradėjo vegetuoti (paprastai, balandžio pradžioje), Ūkininkas, nuvykęs patręšti augalus trąšomis, laukuose (kuriuose ir buvo nustatyta pasėliams padaryta žala) pastebėjo, kad augalai nevegetuoja, nes buvo nuėsti bei sutrypti laukinių gyvūnų. Ūkininkas nedelsiant atsakovui pateikė prašymą dėl padarytos žalos pasėliams atlyginimo. Priešingi argumentai yra nepagrįsti, o pareiškėjo akcentuojami terminai, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiko, yra procedūriniai.

19.6. Pareiškėjo atstovo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodytų CK normų aiškinimas neatitinka tarp proceso šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir faktinių aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad kas nors kitas (įskaitant ir pareiškėją) būtų pareiškęs pretenzijas į Ūkininko nuomojamuose (naudojamuose) žemės sklypuose pasėliams padarytą žalą. Vadinasi, tik Ūkininkas turi teisę iš bet kurio trečiojo asmens, kurio veiksmais (neveikimu) buvo padaryta žala jo pasėliams, reikalauti šią žalą atlyginti. Todėl kai kurių Ūkininko sudarytų žemės sklypų nuomos (panaudos) sutarčių neregistravimas viešajame registre, nedaro jų negaliojančiomis. Taip pat kai kurių nuomojamų (naudojamų) žemės sklypų sutarčių (ne)registravimo viešajame registre faktas nėra susijęs su apelianto pareigos atlyginti trečiojo asmens turtui padarytą žalą paneigimu.

19.7. Ūkininkas nesutinka su teiginiais, kad byloje egzistuoja aplinkybės, turinčios reikšmės Medžiotojų būrelio civilinei atsakomybei šalinti. Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad žemės plotuose, kuriuose buvo padaryta žala pasėliams, Ūkininkas ūkininkauja jau daug metų ir gali atskirti, kas, kada ir kokiu būdu galėjo pakenkti pasėliams, kad medžiojamųjų gyvūnų žala jo pasėliams buvo daroma jau eilę metų, kad Medžiotojų būrelio atstovai buvo dėl to ne kartą įspėti, bet nesiėmė jokių priemonių, kad 2023 m. dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pasėliams (žieminiam rapsui) ūkininkas patyrė itin didelių nuostolių, todėl buvo priverstas pagalbos kreiptis į atsakovą. Pareiškėjas, nepagrįstai kaltindamas Ūkininką, siekia nepagrįstai išvengti jam kilusios civilinės atsakomybės, todėl ir neigia faktines aplinkybes bei klaidina teismą, nors pareiškėjo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą jau pripažino ir pareiškėjo draudikas, šiame procese įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu, į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą pervesdamas piniginę lėšų sumą šiai žalai atlyginti.

19.8. Teismo posėdyje Medžiotojų būrelio pirmininkas nurodė, kad supranta, jog pirmiau minėtos lėšos yra skirtos Ūkininko pasėliams padarytai žalai atlyginti, tačiau mano, kad jos turėtų būti pervestos ūkininkui tik tuo atveju, jei teismas pareiškėjo skundo netenkintų ir jį atmestų. Į teismo ir proceso šalių klausimus dėl draudimo sutarties sąlygų, atsiskaitymo su Ūkininku tvarkos ir pareiškėjui tenkančios pareigos pervesti draudimo bendrovės lėšas žalą patyrusiam asmeniui, pareiškėjo atstovas paaiškino, kad tai teisiniai klausimai ir jis jų nesupranta, be to, nurodė, kad negali prisiminti, kada konkrečiai draudimo brokeris pinigines lėšas pervedė į Medžiotojų būrelio atsiskaitomąją sąskaitą banke. Ūkininko prašymu procese draudimo sutartis teismo buvo išreikalauta iš šią sutartį sudariusių šalių. Be to, Ūkininko atstovas telefonu bendravo su draudimo brokerio teisininku, kuris informavo, kad draudimo brokeris ginčo įvykį pripažino draudiminiu, todėl sutiko išmokėti Komisijos apskaičiuotą piniginių lėšų sumą – 22 204,50 Eur, kurią šis pridėjęs jam draudiko pritaikytos 15 procentų išskaitos pinigų sumą, bendrai į ūkininko, kurio turtui (pasėliams) buvo padaryta žala, atsiskaitomąją sąskaitą turėjo pervesti pareiškėjas. Draudimo brokeriui nebuvo (nėra) žinoma aplinkybė, kad iki šiol pareiškėjas su Ūkininku nėra atsiskaitęs. Todėl ne apeliantas geranoriškai grąžino lėšas draudimo kompanijai, bet jas grąžinti pareikalavo draudimo brokeris, sužinojęs, kad lėšos iki šiol nėra pervestos nukentėjusiam ūkininkui. Tikėtina, kad ne draudimo bendrovė ieškojo Komisijos dokumentų, bet pats Medžiotojų būrelis juos pateikė draudimo brokeriui, todėl teisės aktų nustatyta tvarka šio draudimo bendrovės sprendimo dėl lėšų pervedimo ir neskundė. Priėmęs draudimo išmoką, kurios nepervedė Ūkininkui, ir nusprendęs bylinėtis teismuose, pareiškėjas tikisi teismo proceso metu neatlygintinai naudotis Ūkininkui skirtais pinigais.

19.9. Ūkininko pasėliams padaryta žala kilo dėl Medžiotojų būrelio netinkamo medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo ir priskirtų medžioklės plotų nepriežiūros.

19.10. Sprendimas, Aktas ir skundžiamas teismo sprendimas yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamos bylos dalykas – Komisijos Sprendimo ir Akto pagrįstumas ir teisėtumas.

21. Skundžiamu 2023 m. gruodžio 18 d. Aktu Tauragės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti komisija apskaičiavo medžiojamų gyvūnų padarytą žalą Ūkininko žemės pasėliams (žieminiams rapsams). Gyvūnų rūšis, kuri pakenkė žemės ūkio pasėliams – elniai ir kanopiniai žvėrys. Medžioklės ploto naudotojas, į kuriam priskirtą medžioklės plotą patenka ūkio pasėlio sklypas, kuriame medžiojamieji gyvūnai padarė žalą – pareiškėjas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Tauragės skyriaus medžiotojų būrelis „Medelynas“. Akte nurodyta, kad bendra medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams piniginė išraiška – 22 204,50 Eur. Skundžiamu 2023 m. gruodžio 18 d. Komisijos Sprendimu nurodyta, kad Medžiotojų būrelis privalo atlyginti Ūkininkui 22 204,50 Eur nuostolius už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą per vieną mėnesį nuo žalos apskaičiavimo dienos.

22. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas (toliau – Įstatymas, ginčui aktuali redakcija nuo 2021 07 01 iki 2024 05 01) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika, ginčui aktuali redakcija nuo 2021 09 28 iki 2025 01 01).

23. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.

24. Metodikos 2 punkto 3 dalis numato, kad vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, surašomas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas. Pagal Metodikos 7 puntą žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas. Plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 7.1 p.); pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis, jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal Metodikoje įtvirtintą formulę (Metodikos 7.2 p.). Žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis). Tų kultūrų produktams, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kasmet tvirtinamas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas (Metodikos 10 p.).

25. Taigi iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad teisės aktuose yra nustatyta medžioklės plotų naudotojų pareiga žemės sklypų (pasėlių) savininkams atlyginti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą. Pasėliams padarytos žalos pobūdį, intensyvumą bei dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato bei apskaičiuoja savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Komisija kiekvienu atveju privalo apžiūrėti pakenktus pasėlius, užpildyti Metodikos 1 priede įtvirtintos formos apžiūros aktą, išmatuoti visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, ir tik tuomet vertinti, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis, o tais atvejais, kai atskiri pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinį svertinį pasėlio pakenkimo intensyvumą apskaičiuoti pagal Metodikos 7.2 punkte įtvirtintą formulę.

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gavus ūkininko L. J. 2023 m. balandžio 12 d. prašymą, Komisija 2023 m. balandžio 21 d. apžiūrėjo šio ūkininko žieminio rapso pasėlių laukus ir surašė 2023 m. balandžio 21 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 2, kuriame fiksavo, kad:

- kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus žemės sklypo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 10,35 ha, pažeidimas nustatytas 8,85 ha plote, sunaikinta 70 proc. pasėlių;

- kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs žemės sklypų kodai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendras plotas 19,18 ha, pažeidimas nustatytas 17 ha plote, sunaikinta 70 proc. pasėlių;

- kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs žemės sklypų kodai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendras plotas 6,45 ha, pažeidimas nustatytas 6 ha plote, sunaikinta 70 proc. pasėlių;

- kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs žemės sklypų kodai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendras plotas 18,38 ha, pažeidimas nustatytas 18 ha plote, sunaikinta 70 proc. pasėlių;

- kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs žemės sklypų kodai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendras plotas 17 ha, pažeidimas nustatytas 14 ha plote, sunaikinta 90 proc. pasėlių;

- kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs žemės sklypų kodai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendras plotas 11,41 ha, pažeidimas nustatytas 5 ha plote, sunaikinta 95 proc. pasėlių;

- kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs žemės sklypų kodai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendras plotas 23,06 ha, pažeidimas nustatytas 23,06 ha plote, sunaikinta 20 proc. pasėlių;

- kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), unikalūs žemės sklypų kodai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendras plotas 30,91 ha, pažeidimas nustatytas 30 ha plote, sunaikinta 10 proc. pasėlių;

- kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus žemės sklypo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 8,76 ha, pažeidimas nustatytas 8,76 ha plote, sunaikinta 10 proc. pasėlių;

- kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus žemės sklypo kodas Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 7,82 ha, pažeidimas nustatytas 7,82 ha plote, sunaikinta 20 proc. pasėlių.

Apžiūros akte Nr. 2 yra nurodyta, jog pasėlių laukų bei pažeistų pasėlių plotas nustatytas pagal 2022m. pasėlių deklaracijos duomenis.

27. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto Nr. 2 pagrindu Komisija 2023m. gruodžio 18d. surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktą Nr. MGA-25, kuriuo apskaičiavo medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams piniginę išraišką – 22204,50 Eur, o Komisijos pirmininkas 2023m. gruodžio 18d. sprendimu Nr. 19-4505, vadovaudamasis LR Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1, 6, 8 dalimis ir 3 dalies 1 punktu, nurodė pareiškėjui atlyginti ūkininkui L. J. 22204,5 Eur nuostolius už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą.

28. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog byloje ginčijamų atsakovo sprendimų, kuriais buvo nustatyta, jog laukiniai gyvūnai L. J. padarė žalos už 22 204,50 Eur, turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimti šie administraciniai aktai. Juose yra išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas viešojo administravimo subjekto sprendimas; nurodytos teisės normos, kuriomis vadovavosi atsakovė priimdama sprendimą; išdėstyti motyvai. Ginčijami sprendimai iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, yra aiškūs, pagrįsti teisės normomis, juos traktuoti dviprasmiškai nėra galimybės, todėl naikinti juos, kaip neatitinkančius VAĮ reikalavimų, nėra teisinio pagrindo.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytas aplinkybes, surinktus įrodymus, skundžiamus sprendimus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad skundžiamas aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.

30. Kaip minėta, Komisija Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą surašė remdamasi Apžiūros akte užfiksuotomis aplinkybėmis. Apžiūros akte yra užfiksuota kad pasėlių laukų plotai bei pažeistų pasėlių plotas nustatytas pagal 2022m. pasėlių deklaracijos duomenis. Tačiau Metodikos 7.1 punktas vienareikšmiškai įtvirtina, kad plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai. Metodika nenumato galimybės pasėlių plotus, tame tarpe ir pažeistų pasėlių plotus, nustatyti remiantis pasėlių deklaracijų duomenimis. Todėl konstatuotina, kad Komisija 2023 m. balandžio 21 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. 2 surašė pažeisdama Metodikos reikalavimus, nes neišmatavo visų pažeistų pasėlių dalių.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks Metodikos reikalavimų pažeidimas įtakojo neteisingų duomenų apie pasėlių plotus fiksavimą Apžiūros akte bei Žalos apskaičiavimo akte. Ir šią teismo išvadą patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Apžiūros akte bei Žalos apskaičiavimo akte kontrolinis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomas kaip turintis 10,35 bendro ploto, tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ir sudaro kontrolinį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), ariamos žemės plotas yra tik 5,39 ha, t.y. mažiau nei deklaruota ir nurodyta Apžiūros ir Žalos apskaičiavimo aktuose. Apžiūros akte bei Žalos apskaičiavimo akte kontrolinis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodomas kaip turintis 19,18 bendro ploto, tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis žemės sklypų (unikalūs Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kurie ir sudaro kontrolinį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), bendras ariamos žemės plotas yra tik 16,57 ha, mažiau nei deklaruota ir nurodyta Apžiūros ir Žalos apskaičiavimo aktuose. Analogiški žemės sklypų ariamos žemės plotų skirtumai tarp deklaruotų ir fiksuotų Nekilnojamojo turto registro išrašuose, nors ir ne tokie ryškūs, tačiau taip pat yra kontroliniuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartų Metodikos reikalavimų pažeidimas įtakojo ir kitų neteisingų duomenų apie pasėlių plotus fiksavimą Apžiūros akte bei Žalos apskaičiavimo akte. Nagrinėjamoje byloje yra pateikta ūkininko L. J. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiška, kuri kompetentingai institucijai pateikta 2023m. birželio 9d.. Ši paraiška be kitų duomenų nurodo kokias ūkines kultūras ūkininkas L. J. augino savo naudojamuose laukuose 2023 metais. Paraiškos pateikimo data suponuoja tai, jog ūkininkas yra jau baigęs visus 2023 metų pavasarinės sėjos darbus ir nagrinėjamoje byloje aktualiu aspektu, paraiškoje turėjo atsispindėti medžiojamų žvėrių sunaikintų žieminių rapsų pasėlių atsėjimas vasariniais javais. Paraiškos duomenys tvirtina, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasėti vasariniai miežiai (tikėtina pasėti vietoje sunaikintų žieminių rapsų pasėlių). Kontrolinį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro keturi laukai, paraiškoje numeruoti eilės tvarka. Visi keturi kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukai yra fiksuoti Apžiūros akte bei Žalos apskaičiavimo akte, nurodant, kad jose buvo sunaikinta daugiau nei 70 procentų žieminio rapso pasėlių (bendras pasėlių plotas 64,97 ha). Tačiau 2023m. birželio 9d. paraiškos duomenys tvirtina, kad vasariniai miežiai buvo pasėti (tikėtina pasėti vietoje sunaikintų žieminių rapsų pasėlių) tik dviejuose laukuose (bendras plotas 29,78 ha), viename lauke paliktas pūdymas (19,33 ha), o dar viename lauke augintas žieminis rapsas (14,94 ha), kuris Apžiūros bei Žalos apskaičiavimo aktuose užfiksuotas kaip sunaikintas, t.y. nėra duomenų, kad šiuose dviejuose sklypuose buvo atsėti vasariniai javai vietoje sunaikinto žieminio rapso pasėlio. Apžiūros bei Žalos apskaičiavimo aktuose užfiksuota, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) buvo žieminio rapso pasėliai, kurie buvo iš dalies pažeisti medžiojamų žvėrių, tuo tarpu 2023m. birželio 9d. paraiškoje nurodoma, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) 6,55 ha plote auginami žieminiai kviečiai, o 1,27 ha plote vasariniai miežiai, t.y. jei buvo auginami žieminiai kviečiai, tai tame lauke negalėjo būti žieminio rapso pasėlis.

33. Apibendrindama išdėstytas faktines aplinkybes bei išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog Komisija, priimdama byloje ginčijamą sprendimą ir žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktą, vadovavosi pažeidžiant nustatytą tvarką surašytu Apžiūros aktu bei neobjektyviais šiame akte užfiksuotais duomenimis, dėl ko 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. 19-4505 ir 2023 m. gruodžio 18 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktas Nr. MGA-25 negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, todėl yra naikintini (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ginčui aktualių teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai pripažino byloje ginčijamus sprendimus teisėtais ir pagrįstais, todėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas. Teisėjų kolegijai įvertinus skundžiamų aktų teisėtumą nurodytais pagrindais ir jį panaikinus kaip neteisėtą ir nepagrįstą, pažymi, kad administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante (lot. padėtis buvusi anksčiau) ir sukuria atsakovui pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti ūkininko L. J. 2023 m. balandžio 12 d. prašymą.

34. Nagrinėjamoje byloje esantis Apžiūros aktas, nors ir surašytas ydingai, tačiau leidžia manyti, kad medžiojami žvėrys poveikį žieminio rapso pasėliams darė ilgą laiką. Byloje nėra duomenų, kad ūkininkas L. J. būtų ėmęsis kokių nors veiksmų siekiant išvengti žalos pasėliams. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus 2023m. birželio 9d. paraiška tvirtina, kad ūkininko L. J. panaudota žieminio rapso sėkla buvo nesertifikuota ir nežinomos rūšies, kas galėjo turėti įtakos pasėlių būklei. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus 2023m. birželio 9d. paraiška tvirtina, kad ūkininkas L. J. vasariniais javais atsėjo ne visus sunaikinto žieminio rapso pasėlių laukus. Pareiškėjo byloje pateikti duomenys tvirtina, kad per 2022-2023 metų medžioklės sezoną pareiškėjas išnaudojo visą galimą elnių medžioklės limitą. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (15.2.2 punktas) numato, kad elnių medžioklės terminas baigiasi sausio 31 dieną, po kurio elnių medžioklė nebegalima.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant ūkininko L. J. prašymą iš naujo ir siekiant tinkamai bei teisingai nustatyti žalos atlyginimo piniginę išraišką, Komisija be kitų aplinkybių turėtų įvertinti ir šio sprendimo 34 punkte nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Civilinio kodekso 6.253 straipsniu spręsti ar nėra pagrindo mažinti žalos atlyginimo piniginę išraišką.

36. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

37. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

38. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimai byloje iš esmės yra tenkinami, darytina išvada, kad pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

39. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

40. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – ir bruto užmokestis). Pagal Rekomendacijų 8 punktą, maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą (Rekomendacijų 8.2 p.), už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, – 1,7 (8.10 p.); už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 (8.16 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. administracinėje byloje Nr. eA-141-815/2024, 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014), tačiau kiekvienu atveju priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.).

41. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė du prašymus atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2023 m. balandžio 19 d. prašyme pareiškėjas prašė atlyginti 1 543 Eur; 2024 m. birželio 10 d. atlyginti papildomai 920 Eur, t. y. pareiškėjas už atstovavimo išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš viso prašė atlyginti 2 463 Eur.

42. Pareiškėjo patirtų išlaidų realumą patvirtina, be kita ko: 2024 m. sausio 9 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 4/2024 (apmokėta 2024 m. sausio 10 d. banko pavedimu); 2024 m. sausio 17 d. banko pavedimas (23 Eur už žyminį mokestį); 2024 m. balandžio 2 d. sąskaita Nr. 16/2024 (apmokėta 2024 m. balandžio 9 d. banko pavedimu); 2024 m. birželio 7 d. sąskaita Nr. 28/2024 (apmokėta 2024 m. birželio 10 d. banko pavedimu).

43. Nagrinėjamu atveju vertinant atlygintinų patirtų išlaidų dydį aktualus 2023 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris tuo metu buvo 2 018,2 Eur. Atitinkamai maksimali priteistina suma vien už skundo parengimą šiuo atveju būtų 5 045,5 Eur (2 018,2 Eur x 2,5).

44. Nors pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme neviršija vien Rekomendacijose nustatyto už skundo parengimą maksimalaus dydžio, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi Rekomendacijose nustatytus kriterijus, kilusio ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą (byloje nėra keliami nauji teisės taikymo ar aiškinimo klausimai), pobūdį, trukmę ir jos procesinę baigtį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti pareiškėjo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginti.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat suformavo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau detalaus jų paskaičiavimo nepateikė.

46. Tačiau pažymėtina, kad žyminis mokestis yra priskirtinas prie bylos nagrinėjimo išlaidų (ABTĮ 34 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1494-821/2025, 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-64-662/2025, 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-34-552/2025, 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-26-822/2025, 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-55-492/2025, 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-11-415/2025 ir kt.). Byloje pateikti duomenys, kad pareiškėjas už apeliacinį skundą sumokėjo 11,25 Eur. Todėl ši suma taip pat priteistina pareiškėjui iš atsakovo.

47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo iš viso 2 011, 25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

48. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. J. taip pat pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas ne jo naudai (trečiasis suinteresuotas asmuo prašė pareiškėjo skundą ir apeliacinį skundą atmesti), jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 40 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Tauragės skyriaus medžiotojų būrelio „Medelynas“ apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Tauragės skyriaus medžiotojų būrelio „Medelynas“ skundą patenkinti ir panaikinti Tauragės rajono savivaldybės administracijos Medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 19-4505 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos“ ir Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams apskaičiavimo aktą Nr. MGA-25.

Priteisti pareiškėjui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Tauragės skyriaus medžiotojų būreliui „Medelynas“ iš atsakovo Tauragės rajono savivaldybės administracijos 2 011,25 Eur (du tūkstančius vienuolika eurų ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė