2024-04-30 Nr. AB-7037-3-61-3-00065-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-182-624/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00065-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.2; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas G. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas) viršininko 2023 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. RV-18-4326 „Dėl nepritarimo individualią veiklą prilyginti darbinei veiklai“ ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 2S-3027 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ bei įpareigoti Kalėjimą pareiškėjo individualią veiklą prilyginti darbinei veiklai.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. sausio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo G. S. skundą.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatų pasikeitimus, pažymėjo, jog pagal ginčui aktualios redakcijos BVK 100 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Kalėjimo viršininko 2023 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. RV-18-4326, turėjo jį skųsti apygardos administraciniam teismui, o ne Tarnybai.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundą dėl minėto Kalėjimo viršininko sprendimo 2023 m. spalio 31 d. pateikė Tarnybai. Net ir nuo šio momento (2023 m. spalio 31 d.) skaičiuojant dvidešimties dienų terminą, akivaizdu, kad yra praleistas skundo padavimo terminas, nes skundas teismui išsiųstas 2024 m. sausio 3 d. (pašto voko duomenys). Sprendžiant dėl skundo padavimo termino, teisinio vertinimo nekeičia ir tai, kad pareiškėjas skundą pateikė Tarnybai, nes nėra numatyta neteisminio ginčo nagrinėjimo imperatyvi procedūra. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs skundo padavimo terminą ir neprašė jį atnaujinti, todėl skundą atsisakytina priimti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

Teismas akcentavo, kad Tarnyba 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 2S-3027 patenkino pareiškėjo skundą ir nurodė Kalėjimo viršininkui pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo skundą. Taigi, nėra skundo dalyko, nes pareiškėjo skundas yra patenkintas. Išnykus ginčo dalykui, toks skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl skundą atsisakytina priimti ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas G. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 12 d. nutartį ir įpareigoti teismą pradėti nagrinėti skundą iš esmės.

Pareiškėjas teigia, jog jis tyčia ir specialiai buvo suklaidintas Kalėjimo, kuris nurodė klaidinančią apskundimo tvarką. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, jis yra laikomas izoliuotas ir kameroje neturi jokių kodeksų, neturi prieigos internete prie teisės aktų ir aktualių jų redakcijų. Pareiškėjas vadovavosi ta apskundimo tvarka, kuri jam buvo nurodyta Kalėjimo priimtuose individualiuose administraciniuose aktuose.

Pareiškėjas paaiškina, kad jo netenkino Tarnybos pateiktas atsakymas, todėl jis padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Po kurio laiko pareiškėjas, pagrįstai nesuprasdamas situacijos esmės, gavo nutartį iš Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų, nors pagal specializuotųjų administracinių teismų kompetenciją bei Tarnybos imperatyvųjį nurodymą jo netenkinantis sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjo nuomone, teismas aiškiai matė, kad ne pareiškėjas, o Tarnyba (jos Teisės departamento skyrius) pažeidė apskundimo tvarką, bet teismas vis vien nusprendė, jog pareiškėjas yra neteisus ir neva nesilaikė apskundimo tvarkos eiliškumo. Teismas, nepaisydamas to, kad pareiškėjas buvo tyčia ir specialiai suklaidintas Tarnybos, nesivadovavo konstituciniu sveiko proto (angl. common sense) principu, todėl neteisėtai ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, nurodydamas, jog dėl susiklosčiusios teisiškai ydingos situacijos yra kaltas pats pareiškėjas.

Pareiškėjas nurodo, kad tuo atveju, jei jo atskirasis skundas būtų atmestas, jis turėtų vėl kreiptis į Tarnybą dėl iš esmės tų pačių teisės taikymo aspektu keliamų klausimų, o tai suponuotų esminius administracinio proceso įstatymų pažeidimus (proceso teisės pažeidimus), pavyzdžiui, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir efektyvumo (veiksmingumo) principų pažeidimus. Be to, tokiu būdu galutinės instancijos teismas suformuotu ydingą, visuomenei pavojingą precedentą, užkertantį kelią pareiškėjams apginti savo teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.

Pareiškėjas, tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas, prašo atnaujinti šį praleistą terminą, nes jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – Kalėjimo Teisės skyriaus departamento visiško nesiorientavimo naujausioje BVK redakcijoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip pateiktą praleidus skundo padavimo terminą, kai pareiškėjas neprašo atnaujinti šio praleisto termino (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), ir kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos laikytis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir terminų.

Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. apygardų administraciniai teismai buvo sujungti į vieną teismą – Regionų administracinį teismą. Kadangi, pareiškėjui padavus skundą, Vilniaus apygardos administracinis teismas nebeegzistavo, atskirojo skundo argumentai dėl pažeistos Vilniaus apygardos administracinio teismo specialiosios kompetencijos atmestini.

Pareiškėjo siekiamame ginčyti Kalėjimo viršininko 2023 m. spalio 13 d. sprendime Nr. RV-18-4326 nurodyta, kad Nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą komisija nustatė, jog pareiškėjo per tris paskutinius mėnesius (sausį, vasarį, kovą) gautų pajamų mėnesio vidurkis yra mažesnis už pinigų sumą, kuri apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos mėnesinės algos dydį padauginus iš 0,34 koeficiento (285,60 Eur); atsižvelgiant į tai, pareiškėjas informuotas, jog jo vykdoma individuali veikla šiuo metu negali būti prilyginama darbinei veiklai, ir jam rekomenduota toliau vykdyti individualią veiklą, siekiant, kad per tris paskutinius mėnesius gautų pajamų vidurkis per mėnesį būtų didesnis; nurodyta, kad šis sprendimas per vieną mėnesį nuo gavimo dienos gali būti skundžiamas Tarnybos direktoriui BVK 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybos direktorių su 2023 m. spalio 31 d. skundu, kuriame prašė panaikinti Kalėjimo viršininko 2023 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. RV-18-4326 ir prilyginti pareiškėjo individualią veiklą darbinei veiklai, taip pat atlikti tyrimą ir nubausti atsakingus asmenis už melą.

Tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vedėjo 2023 m. gruodžio 14 d. sprendime Nr. 2S-3027, kurį pasirašė Tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vedėjas, išnagrinėjus pareiškėjo skundą, nurodyta, kad Kalėjimo Nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą komisija klaidingai konstatavo, jog pareiškėjo trijų paskutinių mėnesių (sausio, vasario, kovo) pajamų vidurkis yra mažesnis už nustatytą sumą, nes turėjo būti vertinamos pareiškėjo rugsėjo, rugpjūčio ir liepos mėnesiais gautos pajamos už individualią veiklą; prieita prie išvados, kad minėtas Kalėjimo viršininko sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte įtvirtinto išsamumo principo (sprendime nurodyti klaidingi mėnesiai, vertinant už individualią veiklą gautas pajamas, bei nematyti, kad Kalėjimo Nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą komisijos 2023 m. rugsėjo 25 d. komisijos posėdyje buvo prašyta pateikti užsakymų pavyzdžius); nuspręsta, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas, ir paprašyta Kalėjimo viršininko pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl jo vykdomos individualios veiklos prilyginimo darbinei veiklai; nurodyta, kad, vadovaujantis BVK 100 straipsnio 2 dalimi, šis sprendimas per dvidešimt dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas 2024 m. sausio 1 d. skunde teismui išdėstė argumentus, kuriais remdamasis tvirtina, jog jo vykdoma individuali veikla turėtų būti prilyginta darbinei veiklai, ir teigė, kad dėl neteisėto ir nepagrįsto Kalėjimo viršininko 2023 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. RV-18-4326 jis patiria įvairias neigiamas pasekmes (neigiamus išgyvenimus, kliūtis naudotis lengvatomis, suteikiamomis asmenims, kurių vykdoma individuali veikla yra prilyginama darbinei veiklai, ir pan.). Be to, pareiškėjas paaiškino, jog, po Tarnybos 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. 2S-3027 gavimo, Kalėjimo administracija jam žodžiu nurodė, kad nekeis savo sprendimo ir vėliau pateiks jam atsakymą raštu. Pareiškėjas, iki šiol negavęs atsakymo raštu ir bijodamas praleisti skundo padavimo terminą, kreipėsi į teismą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamos teismo nutarties teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d., 151 str.), nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis: bausmių vykdymo sistemos pareigūnų veiksmų ir jų priimtų sprendimų apskundimo tvarką nustatančio BVK 100 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui. Bausmę vykdančios įstaigos direktorius šį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o kai dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo pabaigos dienos. BVK 100 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Pažymėtina, kad kodeksas yra norminis teisės aktas, kurį sudaro sistemingas tam tikrą visuomeninių santykių sritį reguliuojančių teisės normų rinkinys, dėl ko, aiškinant jį sudarančių teisės normų nuostatas, taikytinas ne tik gramatinis teisės aiškinimo metodas, bet ir kiti teisės aiškinimo metodai, pavyzdžiui, sisteminis metodas. Aiškinant BVK 100 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad šiose normose įtvirtinta ne tik laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų, bet ir viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmų ir jų priimtų sprendimų apskundimo tvarka. Be to, viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes vykdanti įstaiga yra Lietuvos probacijos tarnyba (BVK 17 ir 22 str.), o arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdanti įstaiga – laisvės atėmimo vietų įstaiga (BVK 23 ir 30), kuria yra Lietuvos kalėjimų tarnyba (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatai).

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, bausmių vykdymo sistemos įstaigos yra šios: 1) Lietuvos probacijos tarnyba, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant probaciją, viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes, baudžiamojo poveikio priemones (išskyrus turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą, įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos) ir auklėjamojo poveikio priemones (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą), atliekant asmens socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, galinčių padėti teismui individualizuoti probacijos sąlygas, tyrimą; 2) Lietuvos kalėjimų tarnyba, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant arešto, terminuoto laisvės atėmimo, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes ir kardomąją priemonę – suėmimą. Atsižvelgiant į Bausmių vykdymo sistemos įstatymo 12 ir 15 straipsniuose vartojamas sąvokas, laikytina, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūnai yra Lietuvos probacijos tarnybos pareigūnai ir Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnai. Bausmių vykdymo sistemos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bausmių vykdymo sistemos įstaigų administracijos padaliniai gali būti kalėjimas, valdyba, skyrius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kalėjimas yra Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos padalinys, vykdantis suėmimą, areštą, terminuotą laisvės atėmimą ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Kalėjimą sudaro ne mažiau kaip 2 skyriai. Taigi, Kalėjimas yra Tarnybos administracijos (struktūrinis) padalinys (taip pat žr. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. 1R-330 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos struktūros ir jos schemos patvirtinimo“).

Taigi, pagal BVK 100 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Probacijos tarnybos direktoriui, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai – Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, o pastarųjų veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Pabrėžtina, kad BVK 100 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta tokių ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka yra privaloma (ABTĮ 26 str. 1 d.).

Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad dėl Bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnyje įtvirtintų nuostatų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateikti susiję išaiškinimai sprendžiant teritorinio administracinių bylų teismingumo klausimą (žr. 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-715-442/2023) ir skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą (žr. 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-144-629/2024). Minėtus išaiškinimus vertinant izoliuotai, gali kilti teisinis neaiškumas dėl ikiteisminio administracinių ginčų, susijusių su bausmių vykdymo sąlygomis, nagrinėjimo tvarkos.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nenuoseklių teismo sprendimų galimybė yra neatskiriama bet kurios teismų sistemos veiklos pasekmė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo didžiosios kolegijos 2011 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Nejdet Sahin ir Perihan Sahin prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 13279/05) 51 p.). Atvejais, kai galutinės instancijos teismo praktikoje egzistuoja reikšmingi ir ilgalaikiai teisės aiškinimo skirtumai (angl. profound and long-standing differences), reikalaujama taikyti formalius teismų praktikos vienodinimo mechanizmus, kad neatitikimai būtų pašalinti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimo byloje Croatian Radio-Television prieš Kroatiją (pareiškimų Nr. 52132/19 ir kt.) 145 p.). Šis reikalavimas ypač svarbus, kai nenuosekli teismų praktika yra ne pavienis atvejis (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo byloje Lupeni Greek Catholic Parish ir kiti prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 76943/11) 129 p.). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad apeliacinės instancijos teismai turi skirti ypatingą dėmesį harmoningam taisyklių, susijusių su formalumais ir terminais, kurių reikia laikytis kreipiantis į teismą, aiškinimui (žr., pvz., 2008 m. gegužės 20 d. sprendimo byloje Santos Pinto prieš Portugaliją (pareiškimo Nr. 39005/04) 42 p.).

Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir aiškumą dėl bausmių vykdymo sistemos pareigūnų veiksmų ir jų priimtų sprendimo apskundimo tvarkos, Bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnis turi būti aiškinamas, kaip nustatantis privalomą ikiteisminę administracinių ginčų, susijusių su bausmių vykdymo sąlygomis, nagrinėjimo tvarką. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos dėl arešto ar laisvės atėmimo bausmių vykdymo sistemos pareigūnų priimtų sprendimų, pirmiausiai privalo kreiptis su skundu į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorių. Lietuvos kalėjimų tarnybai išnagrinėjus klausimą privaloma ikiteismine tvarka, skundas gali būti teikiamas Regionų administraciniam teismui. Kitoks aiškinimas lemtų nenuoseklumą įgyvendinant ilgą laiką bausmių vykdymo srityje kilusių ginčų sprendimui nuosekliai taikytą dualistinį administracinių ginčų sprendimo modelį, kai ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka papildo teisminės gynybos priemonių sistemą. Be to, tokio modelio keitimo ketinimai nėra nurodyti ir naujos redakcijos Bausmių vykdymo kodekso travaux préparatoires (liet. parengiamieji darbai).

Kadangi pareiškėjas skundą dėl Kalėjimo viršininko 2023 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. RV-18-4326 administraciniam teismui padavė pasinaudojęs BVK 100 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tokių ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir nepraleidęs BVK 100 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, jį (skundą) nepagrįstai atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu: nors skundžiamoje teismo nutartyje yra pacituota teismų praktika dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų apskundimo, pirmosios instancijos teismas faktiškai neatliko vertinimo, ar ginčijami administraciniai sprendimai sukelia arba gali sukelti kokias nors teisines pasekmes.

Pažymėtina, kad pareiškėjas Kalėjimo viršininko 2023 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. RV-18-4326, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjo prašymą jo vykdomą individualią veiklą prilyginti darbinei veiklai, BVK nustatyta tvarka skundė Tarnybos direktoriui, prašydamas panaikinti šį aktą ir įpareigoti Kalėjimą pareiškėjo individualią veiklą prilyginti darbinei veiklai.

Išnagrinėjus pareiškėjo skundą, sprendimą dėl jo priėmė Tarnybos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus vedėjas (2023 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. 2S-3027), bet šiame sprendime nėra nedviprasmiškai pasisakyta dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Kalėjimo viršininko 2023 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. RV-18-4326 tenkinimo (tik prašoma pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, atsižvelgiant į šiame rašte nurodytas aplinkybes) ir visiškai nėra pasisakyta dėl reikalavimo įpareigoti Kalėjimą pareiškėjo individualią veiklą prilyginti darbinei veiklai. Taigi, ypač atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją dėl pareiškėjo kreipimųsi į teismą, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjo skundas dėl Kalėjimo viršininko 2023 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. RV-18-4326 neturėtų būti priimtas nagrinėti teisme.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Kalėjimo viršininkas, pakartotinai apsvarstęs pareiškėjo prašymą dėl individualios veiklos prilyginimo darbinei veiklai, atsižvelgdamas į Tarnybos 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 2S-3027, pareiškėjo 2024 m. sausio 16 d. rašytinius paaiškinimus ir Kalėjimo Nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą komisijos 2024 m. sausio 25 d. posėdžio protokolą Nr. RV-18-296, 2024 m. sausio 22 d. priėmė sprendimą Nr. RM-2430, kurį pareiškėjas ginčija Regionų administraciniame teisme iškeltoje administracinėje byloje Nr. I1-7320-1161/2024, šis skundas, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvaciją, paduotas nesilaikant BVK 100 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintos tokių ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, kuri yra privaloma (ABTĮ 26 str. 1 d.), dėl ko skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 1 p.).

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis yra panaikinama ir klausimas dėl pareiškėjo skundo priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo G. S. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan