2025-12-17 Nr. AB-22952-3-61-3-04126-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2781-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04126-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 25S160277 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

2.1. nesutinka su Sprendimu, nes pareiškėjas nepateikė jokių klaidingų ar suklastotų duomenų, taip pat neturi tikslo vykdyti nelegalią migraciją.

2.2. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėjas siekė įgyti ekonomikos mokslų diplomą užsienyje dėl aukštesnio žinių lygio, daugiau praktinių įgūdžių, geresnio Europoje įgyto diplomo pripažinimo tarptautiniu mastu. Lietuvą matė kaip šalį, kurioje aukštojo mokslo kokybės ir kainos santykis yra jam palankesnis negu kitose Europos šalyse, bendra atmosfera draugiškesnė studentams iš užsienio. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas kreipėsi į Vytauto Didžiojo universitetą (toliau – ir VDU), norima studijuoti specialybė yra Ekonomika ir finansai. Komunikacija su VDU atstovais turėjo pozityvius rezultatus ir 2025 m. gegužės 26 d. Pritarimo raštu Nr. TRD-SR/L-287 VDU patvirtino, kad pareiškėjas yra priimtas į Ekonomikos ir finansų bakalauro studijas Ekonomikos ir vadybos fakultete, dieninių studijų grafiku, studijų trukmė 3 metai, studijų pradžia – 2025 m. rugpjūčio 25 d., numatoma pabaiga – 2028 m. birželio 30 d. Pareiškėjas 2025 m. birželio 2 d. pervedė 3 300 Eur studijų mokestį už 2025/2026 mokslo metus. Pareiškėjas 2025 m. birželio 3 d. su VDU pasirašė studijų sutartį Nr. BVNF-25-0344, pareiškėjas 2025 m. liepos 4 d. per išorės tiekėją VFS Global Turkijoje kreipėsi į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo studijų pagrindu (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 46 str. 1 d. 2 p.); prašymas buvo priimtas, 2025 m. liepos 7 d. paskirta nuotolinė apklausa.

2.3. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimo teiginiais, jog, atsižvelgiant į tai, kad nuotolinės apklausos metu pareiškėjas į jam pateiktus klausimus atsakinėjo netiksliai, teikė neaiškią, abstrakčią, nelogišką informaciją, dalies klausimų nesuprato ir į juos neatsakė, todėl jo atvykimo į Lietuvą tikslas bei sąlygos nepatvirtinti. Pareiškėjo siekį studijuoti Lietuvoje pagrindžia jo komunikacija su VDU, pasirinkta konkreti specialybė, kuri atitinka jo siekius įgyti teorinių ir praktinių žinių, norą pasiekti sėkmę verslo vadybos srityje ar sukuriant nuosavą verslą. Tikslą studijuoti patvirtina VDU dokumentai, įrodymai apie pareiškėjo atliktą mokėjimą už studijas. 2025 m. liepos 7 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas išdėstė savo siekį grįžti į (duomenys neskelbtini) pabaigus studijas, tačiau taip pat nurodė, kad neatmeta galimybės po studijų pasilikti bei dirbti Lietuvoje, sukuriant vertę šiai šaliai. Apklausos metu pareiškėjas patyrė psichologinį stresą, neturi dalyvavimo tokiose apklausose patirties, kartais turėjo sunkumų atsakyti į klausimus laisvai ir aiškiai, tačiau į daugumą klausimų atsakė geriausiai pagal savo galimybes. Pareiškėjo atsakymai galėjo pasirodyti netikslūs dėl ribotos kalbinės išraiškos ar pareiškėjo nervingos būsenos, tačiau tai visiškai nereiškia, kad pareiškėjo siekiai atvykti į Lietuvą studijuoti yra neteisėti ar ketina vykdyti nelegalią migraciją.

2.4. Pareiškėjo pateikti dokumentai atitinka visus reikalavimus, jie nėra suklastoti, taip pat priimantysis subjektas (VDU) yra veikianti universitetinio mokymo įstaiga Lietuvoje, kurios reikalavimus pareiškėjas turėjo atitikti, jog būtų priimtas. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) nėra Lietuvos diplomatinės atstovybės, todėl pareiškėjas turėjo vykti į Turkijos VFS Global, kad galėtų pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Dėl kelionės į Turkiją patirti nepatogumai bei finansinės išlaidos taip pat rodo pareiškėjo pagarbą Lietuvoje nustatytoms teisinėms procedūroms bei migracijos teisiniam reguliavimui, jo gerą valią bei norą bendradarbiauti su migracijos tvarką užtikrinančiomis institucijomis. Pareiškėjas niekada nepasiliko kitoje šalyje, pasibaigus vizos galiojimui, nebandė patekti į kitą šalį nelegaliai ar kitaip nepažeidė migracijos įstatymų. Tai, kad pareiškėjas neturi kelionių po užsienio šalis istorijos, neturėtų būti vertinama kaip faktas, jog pareiškėjas turi neteisėtų ketinimų.

2.5. Atsakovas Sprendime nepateikė jokių aplinkybių, kurios leistų vertinti, jog pareiškėjas neketina studijuoti VDU. Kilus abejonių atsakovas galėjo reikalauti iš pareiškėjo papildomų dokumentų arba kreiptis į VDU. Sprendimas paremtas vien išankstine nuostata, kad pareiškėjas neturi rimtų ketinimų studijuoti Lietuvoje, remiantis tuo, kad kai kurie pareiškėjo atsakymai apklausos metu savo aiškumu ar išsamumu neatitiko atsakovo darbuotojos lūkesčių, tačiau tai neįrodo, jog pareiškėjo tikslas yra ne studijos, o nelegali migracija. Apklausoje pareiškėjas stengėsi atsakyti į klausimus kiek įmanoma aiškiau bei nuoširdžiau. Jei atsakymai neatitiko apklausiančiojo lūkesčių, tai savaime nereiškia, kad gali kilti abejonė dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, sąžiningo siekio mokytis aukštojo mokslo institucijoje. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nesilaikė objektyvumo principo, buvo šališkas, neįsigilino į situacijos esmę, o rėmėsi išankstiniu įsitikinimu, kad pareiškėjas studijas Lietuvoje naudoja tik kaip pretekstą patekti į Šengeno erdvę. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog pareiškėjo tikrieji ketinimai skiriasi nuo deklaruotų, rėmėsi vien prielaidomis.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepimą grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

4.1. Pareiškėjas 2025 m. birželio 18 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina studijuoti VDU, remiantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Prašymas pateiktas per išorės paslaugų teikėją Turkijoje. Vykdyta pareiškėjo apklausa, nustatyta, kad asmuo siekia gauti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Prašomos informacijos nepateikimas bei nenuoseklios informacijos pateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Ginčijamu Sprendimu atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

4.2. Pareiškėjo skundo teiginys, kad Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą buvo neobjektyvus ir šališkas, yra deklaratyvaus pobūdžio. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą objektyviai ir nešališkai, pareiškėjo apklausa vyko 34 minutes. Pareiškėjui neatsakius į klausimus, klausimai buvo pakartojami, pareiškėjui leista laisvai pasisakyti. Priimant Sprendimą buvo vertinami visi MIGRIS sistemoje esantys duomenys, t. y. tiek pareiškėjo pateikti rašytiniai duomenys, tiek ir apklausos duomenys. Migracijos departamentas Sprendimą priėmė vadovaudamasis išimtinai turimais duomenimis, išankstinė informacija apie asmenį Migracijos departamentui nebuvo žinoma.

4.3. Migracijos departamentas neturi kitų priemonių išsiaiškinti pareiškėjo tikruosius vykimo į Lietuvą tikslus kitaip nei vykdant apklausą. Pareiškėjas planuoja vykti į Lietuvą studijuoti ekonomiką ir finansus anglų kalba, bet anglų kalba apklausos metu su juo komunikuoti buvo sunku. Pareiškėjas mokėdamas anglų kalbą turėtų gebėti atsakyti į paprastus klausimus apie turimą išsilavinimą, pasirinktą išsilavinimą Lietuvoje. Universitete studijuojant ekonomiką ir finansus būtų reikalingi ne tik elementarūs komunikacijos anglų kalbos gebėjimai, bet dar ir specifinių anglų kalbos terminų supratimas. Apklausos metu pareiškėjas į klausimus atsakė ne to, ko klausiamas. Pareiškėjas nesuprato klausimų apie studijų programą, atvykimo į Lietuvą tikslo; net po klausimų pakartojimo pareiškėjas į dalį klausimų atsakyti negalėjo, atsakinėjo dalinai prancūziškai. Pareiškėjas negalėjo nurodyti, kodėl pasirinko studijuoti būtent Lietuvoje, kuo skiriasi kilmės šalyje esančios programos nuo Lietuvoje dėstomų programų, kodėl yra geriau studijuoti Lietuvoje nei kilmės valstybėje. Pareiškėjui pateikiant lakoniškus atsakymus į apklausoje užduotus klausimus, nepateikiant aiškių pagrindimų, Migracijos departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio mokytis studijų institucijoje, t. y. su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateikti duomenys neatitinkantys tikrovės.

4.4. Atsakovo nuomone, skundžiamas Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teisės aktai susieti su duomenų visuma, todėl Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimus ir teismų praktiką. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo pateiktu vertinimu, savaime nereiškia, kad sprendimas yra neteisėtas.

4.5. Apklausoje pareiškėjas nurodė, kad į Lietuvą vyksta dėl studijų ir čia pasiliks tik 3,5 metų, o jį išlaikys tėvai. Skunde nurodomi argumentai dėl likimo Lietuvoje tik patvirtina, kad atliekant apklausą pareiškėjas nebuvo atviras, pateikė iš anksto išmoktus atsakymus, kurie atrodė tinkami pareiškimo patenkinimui. Tikrieji pareiškėjo ketinimai teikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje taip ir nebuvo išviešinti.

4.6. Pareiškėjas skunde nurodė, jog siekia dirbti verslo vadybos srityje, tačiau pareiškėjas stoja ne į verslo ir vadybos studijų programą, o ekonomikos ir finansų. Šie nesutapimai parodo, kad pareiškėjo pozicija nėra nuosekli. Pareiškėjo deklaruojama pozicija neatitinka logikos, apsiriboja bendrais paaiškinimais, kas parodo, jog pareiškėjas nėra atviras, ateities planai nevisiškai siejasi su ekonomika ir finansais. Pareiškėjo tikslai, išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, lieka neaiškūs.

4.7. Migracijos departamentui buvo pateikti visi reikalingi dokumentai. Pareiškėjas apklausos metu negalėjo rišliai paaiškinti vykimo į Lietuvą tikslo. Vykimo į Lietuvą tikslas negalėjo būti nustatinėjamas tik atsižvelgiant į dokumentus, nes tokiu būdu nebūtų betarpiškai ir tinkamai nustatomas vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas.

4.8. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad jo vykimas į Turkiją galėtų būti vertinamas kaip rodantys jo gerą valią, nepiktnaudžiavimą procedūromis. Pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, privalo pateikti prašymą per išorės paslaugų tiekėją, kitokiu būdu jis leidimo Lietuvos studijų įstaigoje studijuoti negautų.

4.9. Pareiškėjas galimai neskiria neteisėtos migracijos ir piktnaudžiavimo migracijos procedūromis sąvokų. Neteisėta migracija yra teisės pažeidimas, o piktnaudžiavimas migracijos procedūromis – migracijos procedūrų naudojimas ne pagal nurodytą tikslą. Migracijos procedūromis įmanoma piktnaudžiauti ir teisėtais migracijos būdais. Duomenų apie teisės pažeidimus nebuvimas nereiškia, kad asmuo nepiktnaudžiaus migracijos procedūromis.

4.10. Vertinant užsieniečio atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias asmens galimybes gyventi bei studijuoti Lietuvos Respublikoje. Įvertinus tai, kad pareiškėjas apklausos metu nepateikė paaiškinimų apie vykimo į Lietuvos Respubliką tikslus, kai prašyme suformuluotas tikslas yra studijos, kyla pagrįstų įtarimų dėl pareiškėjo deklaruojamo tikslo, kyla klausimas, ar pareiškėjas tikrai dalyvaus tarpininkavimo rašte nurodytoje studijų programoje.

4.11. Atitinkamai, nustačius, kad pareiškėjas pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis, tokiu būdu atsiradus rimtam pagrindui manyti kilsiant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmei, laikytina, jog Migracijos departamento Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi yra priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pareiškėjas skunde apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais, tačiau nepateikia jokių išsamių ir įtikinamų paaiškinimų dėl apklausos metu duotų paaiškinimų.

5. Pareiškėjas teikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl atsakovo atsiliepimo ir atsakovo pateikto apklausos transkripcinio vertimo, kuriuose dėstė tokius argumentus:

5.1. Atsakovo teiginiai, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba kyla nelegalios migracijos grėsmė yra tik atsakovo spėlionės ir subjektyvus situacijos vertinimas. Skundžiamame Sprendime nurodomi analogiški motyvai, kaip ir kituose sprendimuose, kuriais atsisakoma išduoti leidimus laikinai gyventi. Daromos išvados niekaip nemotyvuojamos, neargumentuojamos. Sprendimas priimtas dėl šiuo metu nežinomų priežasčių, paremtas spėlionėmis, nemotyvuotas, nelogiškas, todėl negali galioti.

5.2. Atsakovas Sprendime nesiejo apibrėžtos pareiškėjo interviu metu pateiktos informacijos su jos neatitikimu tikrovei, todėl nėra suprantama, ką atsakovas laiko tikrovės neatitinkančia informacija. Nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Vien tai, kad atsakovui nepatiko pareiškėjo atsakymai pateikti apklausos metu, nesudaro pagrindo priimti Sprendimo ir iš esmės melagingai teigti, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Jeigu atsakovas nurodo, kad pareiškėjo tikslas yra ne studijos Lietuvoje, jis turi pareigą nurodyti, kokio tikslo iš tiesų siekia pareiškėjas ir kokie įrodymai tai patvirtina.

5.3. Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų, VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinto įstatymo viršenybės principo. Atsakovas Sprendime tik referuoja į teisės normas, kurios reglamentuoja nelegalios migracijos grėsmę ir jos nustatymo kriterijus, tačiau konkreti argumentacija, kad pareiškėjui atvykus į Lietuvą neva kyla nelegalios migracijos grėsmė, nėra pakankama.

5.4. Dėl atsakovo teiginio, kad pareiškėjo turimos anglų kalbos žinios neva yra nepakankamos studijoms Lietuvoje, pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, kad asmuo, siekiantis gauti leidimą laikinai gyvent, turi mokėti anglų kalbą tam tikru lygiu. Taip pat atsakovas nėra subjektas, kuris sprendžia, ar pareiškėjo turimų žinių pakanka studijoms Lietuvoje. Studijų atranką vykdo universitetas, todėl jis, prieš priimdamas asmenį studijuoti, ir įvertina pareiškėjo turimas žinias, išsilavinimą. Atsakovas, vertindamas anglų kalbos žinias, peržengia savo įgaliojimų ribas.

5.5. Apklausos metu atsakovo darbuotojas pareiškėjui net neleido pasisakyti, pertraukdavo, užduodavo menamus, provokacinius klausimus, siekė suklaidinti pareiškėją. Pats darbuotojas, vykdęs apklausą, blogai šneka angliškai, todėl įvykusi apklausa ir buvo nesklandi. Buvo sunku suprasti darbuotojo užduodamus klausimus. Pareiškėjas moka anglų kalbą B2 lygiu. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas priimtas remiantis tam tikromis pareiškėjo asmeninėmis savybėmis, kurios nepatiko atsakovui, tačiau toks elgesys nėra suderinamas su atsakovo veikla. Apklausos metu buvo jaučiama įtampa, spaudimas ir darbuotojo nepagarba pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas prašė teismą prieš priimant sprendimą byloje perklausyti apklausos įrašą, kad būtų įsitikinta, jog pareiškėjas nepateikė jokios tikrovės neatitinkančios informacijos ar suklastotų dokumentų.

5.6. Tai, kad pareiškėjas studijų programą pavadino jam patogesniu pavadinimu, nereiškia, kad jis nežino, ką jis planuoja studijuoti Lietuvoje arba, kad jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Šiuo metu pareiškėjas pradėjo studijas nuotoliu, tai papildomai įrodo jo siekį ir dedamas maksimalias pastangas studijuoti Lietuvoje.

5.7. Pareiškėjo pateiktame skunde nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos atgaline data, lyginamos su Sprendimu ir būti pagrindas, įrodantis, kad neva pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Nesutiktina su atsakovo teiginiu, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas, nes šiuo metu jau yra pakeitęs nuomonę, jog galimai po studijų pasiliks dirbti Lietuvoje. Pareiškėjas gali keisti nuomonę, baigęs studijas gali sukurti šeimą Lietuvoje arba dirbti. Taip pat pareiškėjas gali norėti grįžti į kilmės šalį, todėl atsakovas visiškai nelogiškai teigia, kad dėl to, jog pareiškėjas neapsisprendžia dėl ateities po studijų, jis negali išsiaiškinti pareiškėjo atvykimo tikslo ar teigti, kad pareiškėjas yra nesąžiningas. Atsakovas negali priimto Sprendimo teisėtumo grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos priimant Sprendimą.

6. Atsakovas pateikė papildomus rašytinius atsikirtimus, kuriuose nurodė:

6.1. Migracijos departamentas tikslingai vykdo pareiškėjų apklausas. Apklausos atliekamos siekiant išsiaiškinti, ar asmens deklaruojami tikslai atitinka realybę. Pareiškėjas arba pagrindžia savo rašytiniuose dokumentuose deklaruojamą tikslą, arba ne. Migracijos departamentas apklausose netaiko diskriminacinio kriterijaus – patinka / nepatinka. Migracijos departamento darbuotojai yra praėję mokymus dėl tinkamo apklausų atlikimo. Sprendimas yra priimamas, kai projektą patvirtina keli darbuotojai ir pasirašo priskirtas kompetentingas darbuotojas. Pareiškėjams apklausose užduodami klausimai yra susiję su turimu išsilavinimu, studijų programa, pragyvenimo šaltiniu Lietuvoje, išlaidų skirtų pragyvenimui dydžiu, informacijos apie studijų galimybes Lietuvoje gavimu. Nurodyta informacija tiesiogiai siejasi su tikslu studijuoti Lietuvos Respublikoje. Jeigu asmuo negali atsakyti į šiuos klausimus, kai jis Lietuvos Respublikoje planuoja studijuoti anglų kalba, tai, arba asmuo neturi pakankamai anglų kalbos žinių (užduodami klausimai buvo paprasti, formuluoti bendrąja anglų kalba), arba jis nėra suinteresuotas studijuoti Lietuvos Respublikoje. Abiem atvejais asmuo neturi tikslo studijuoti Lietuvos Respublikoje, nors tai ir deklaruoja.

6.2. Migracijos departamentas nenurodo pareiškėjams, kokio išsamumo turėtų būti atsakymai, ar, kaip studijų tikslu vykstantis asmuo apklausoje teikia atsakymus, nes ši informacija keltų rizika, kad tikrojo vykimo į Lietuvą tikslo nebūtų galimybės nustatyti net ir apklausos metu. Pareiškėjams būtų sudarytos sąlygos pasiruošti atsakymus pagal Migracijos departamento išaiškinimus. Raštiškai įvardinus apklausos atsakymų trūkumus, tokiu būdu panaikinant galimybę nustatyti tikrąjį vykimo į Lietuvą tikslą, kyla pavojus, kad asmenims bet kokiais būdais siekiantiems atvykti į Šengeno erdvę, būtų supaprastinta tvarka teisėtais būdais pažeidinėti migracijos procedūras (leidimas naudojamas išvykti į kitą Šengeno šalį / leidimas naudojamas kitam tikslui). Dėl to Migracijos departamentas mano, jog Sprendimo motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

6.3. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, jog Sprendime nėra nurodyta duomenų, kuriais remiantis teigiama, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Migracijos departamentas Sprendime aiškiai nurodė, kokios nustatytos aplinkybės lėmė, kad Migracijos departamentas padarė išvadą, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.

6.4. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Migracijos departamentas nėra subjektas, kuris sprendžia, ar pareiškėjo turimų žinių pakanka studijoms Lietuvoje, pastebėtina, kad apklausos metu pareiškėjui nesuprantant elementarių anglų kalbos klausimų, dalinai atsakinėjant prancūziškai, kyla pagrįsta abejonė, ar pareiškėjas supranta anglų kalbą, nors tai ir deklaruoja pateiktuose dokumentuose. Nors studijų atranką vykdo universitetas, tačiau universitetas išsamiai netikrina pareiškėjo anglų kalbos žinių, vykimo į Lietuvos Respubliką tikslų atitikimo leidimo laikinai gyventi išdavimo tikslui. Pareiškėjas nenurodė, kurie Migracijos departamento darbuotojos klausimai jam pasirodė provokaciniai, menami ar kuriuo metu jam nebuvo leista pasisakyti. Priešingai, Migracijos departamento darbuotoja skatino pareiškėją kalbėti, nurodyti aplinkybes apie pasirinktą studijų programą, ateities tikslus, gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nesuprato dalies užduodamų klausimų, atsakydavo ne tai, ko buvo prašomas, dažnai prašydavo pakartoti klausimą. Pareiškėjo teiginiai, kad Migracijos departamento darbuotoja blogai šneka angliškai, yra emocionalūs, vertinami kaip gynybinė pozicija ir teisinių argumentų stoka. Migracijos departamentas nesivadovauja asmeninėmis pareiškėjų savybėmis kaip kriterijumi, sprendimus priima nešališkai, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais ir veikdamas savo įgaliojimų ribose.

6.5. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu studijuoja nuotoliu, kas iš esmės patvirtina, jog nėra jokio pagrindo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimui, nes studijos gali būti vykdomos ir ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, tokiu būdu pareiškėjas gali įgyti išsilavinimą be papildomų gyvenimo Lietuvoje išlaidų, būdamas savo kilmės valstybėje.

6.6. Dėl pareiškėjo argumentų, kad skunde pateikta informacija negali būti vertinama atgaline data ir derinama su Sprendimu, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nėra sprendžiama dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėjo pozicijos nenuoseklumas per tokį trumpą laikotarpį liudija, kad jis galimai neatskleidžia tikrųjų savo tikslų, vykimo tikslą tik deklaruoja, nėra visiškai atviras ir patikimas.

6.7. Pareiškėjas skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurios faktinės aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamai bylai, todėl negali būti taikoma kilusiam ginčui.

II. 7. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2025 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai Migracijos departamentas priėmė Sprendimą pareiškėjo atžvilgiu.

9. Sprendime nurodyta, kad atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi nuspręsta, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu.

10. Remiantis byloje pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad:

10.1. Pareiškėjas, gimęs (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) pilietis. VDU 2025 m. gegužės 26 d. Pritarimo rašte Nr. TRD-SR/L-287 nurodoma, kad pareiškėjas yra priimtas į dienines bakalauro studijas, studijų laikotarpis 2025 m. rugpjūčio 25 d. – 2028 m. birželio 30 d., studijų mokestis už 3 metų bakalauro studijų programą 9 900 Eur, pirmų studijų metų mokestis (3 300 Eur) turi būti sumokėtas pasirašius studijų sutartį, bet ne vėliau kaip 2025 m. birželio 2 d.

10.2. VDU informacinės sistemos išraše nurodyta, kad pareiškėjas yra apmokėjęs 2025 m. gegužės 26 d. išankstinę sąskaitą faktūrą, mokestis už mokslą 2025/2026 mokslo metais, suma 3 300 Eur.

10.3. 2025 m. birželio 3 d. studijų sutartyje Nr. BVNF-25-0344, sudarytoje tarp VDU, atstovaujamo studijų prorektorės, ir pareiškėjo, nurodyta, kad sutartis sudaryta bakalauro pakopos Ekonomikos ir finansų studijoms. Studijų sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos, studento statusas įgyjamas nuo akademinių metų semestro pradžios. Sutartyje yra VDU atstovės parašas, taip pat nurodyta, kad pareiškėjas sutartį 2025 m. birželio 3 d. 13:04 val. pasirašė elektroniniu būdu.

10.4. Per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS pateiktame 2025 m. birželio 18 d. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2506-LLG-0903 nurodoma, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), yra priimtas studijuoti į Lietuvos mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) – Vytauto Didžiojo universitete. Nurodyta, kad pragyvenimo lėšoms asmuo skirs 600 Eur iš savo banko sąskaitos. Vidurinį išsilavinimą įgijo 2024 metais.

10.5. Atsakovo teismui pateiktame 2025 m. liepos 7 d. apklausos transkripciniame vertime išdėstyta Migracijos departamento ir pareiškėjo pokalbio stenograma.

11. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad šiuo atveju byloje ginčas iš esmės kilo dėl apklausos metu atsakovo nustatytų aplinkybių vertinimo. Toliau apžvelgęs Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Leidimų aprašas), 64.31, 642 punktus, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų aprašas), 6.10 punktą, ir susipažinęs su 2025 m. liepos 7 d. apklausos transkripciniu vertimu, sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas negebėjo tinkamai paaiškinti studijų Lietuvoje (VDU) pasirinkimo motyvų ir aplinkybių.

12. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose prašė teismo išsireikalauti ir perklausyti apklausos garso įrašą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog apklausa vyko anglų kalba, į bylą pateiktas detalus apklausos transkripcinis vertimas, iš kurio yra aiškus pokalbio turinys, garso įrašo klausymas yra netikslingas ir būtų beprasmis. Teismas pažymėjo, kad įrodymams esant ne valstybine kalba teismas neturėtų galimybės įvertinti jų sąsajumo su pateiktu skundu, taip pat, įrašui esant ne valstybine kalba, teismas negali juo remtis priimdamas sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad įrodymų, kurie yra neišversti į lietuvių kalbą, tyrimas bei vertinimas pažeidžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnyje įtvirtintas proceso kalbos taisykles ir negali būti laikomas objektyviu bei visapusišku. Ne valstybine kalba pateikti dokumentai (įrodymai) neatitinka įrodymų leistinumo kriterijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. apibendrinimas, Administracinė jurisprudencija. 2012, 23, p. 542–877; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1797-442/2024).

13. Pareiškėjo argumentai, kad Migracijos departamentas viršijo savo kompetencijos ribas, nes neva vertino pareiškėjo anglų kalbos mokėjimą, nors to nėra įgaliotas daryti, teismo atmesti tuo pagrindu, kad šiame sprendime jau konstatuota, jog pareiškėjas negebėjo atsakyti į pakartotinai užduodamus klausimus apie studijų pasirinkimo motyvus, kurie laikytini esminiais. Iš apklausos transkripcinio vertimo matyti, kad pareiškėjo atsakymai liudijo, kad jis, labai tikėtina, pasirinkdamas studijas VDU, jų nelygino su panašiomis studijų programomis, todėl teismas sutiko su atsakovu, kad savo tikslo atvykti studijuoti konkrečioje institucijoje, konkrečioje studijų programoje tinkamai nepagrindė. Iš pareiškėjo paaiškinimų teismas nustatė, jog pareiškėjas apklausos metu akcentavo šalį, miestą (taiki šalis, draugiški žmonės, nedidelis miestas), o dėl studijų atsakinėjo pasikartojančiomis bendro pobūdžio frazėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime pagrįstai konstatuota, kad apklausos metu pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų.

14. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo argumentais, kad Sprendimas atitinka teismų praktikoje administraciniams aktams keliamus reikalavimus, t. y. priimtas remiantis objektyviais duomenimis, taikomos priemonės yra motyvuotos. Sprendimas atitinka ir VAĮ nustatytus reikalavimus: atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką. Tokią išvadą dėl Sprendimo motyvų pakankamumo teismas padarė atsižvelgęs, be kita ko, ir į atsakovo papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėta, kad Migracijos departamentas nenurodo pareiškėjams, kokio išsamumo turėtų būti atsakymai, ar, kaip studijų tikslu vykstantis asmuo apklausoje teikia atsakymus, nes ši informacija keltų rizika, kad tikrojo vykimo į Lietuvą tikslo nebūtų galimybės nustatyti net ir apklausos metu, pareiškėjams būtų sudarytos sąlygos pasiruošti atsakymus pagal Migracijos departamento išaiškinimus, nes raštiškai įvardinus apklausos atsakymų trūkumus kyla pavojus, kad asmenims bet kokiais būdais siekiantiems atvykti į Šengeno erdvę būtų supaprastinta tvarka teisėtais būdais pažeidinėti migracijos procedūras.

15. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas atliko pakankamą tyrimą (išnagrinėjo pareiškėjo su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktus dokumentus, vykdė apklausą) ir padarė surinktų duomenų visuma pagrįstas išvadas, kurių pareiškėjas nepaneigė ir neįrodė, kad šiuo atveju egzistavo realus pagrindas jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento pateiktu situacijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybės, padarė išvadą, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes. Teismas taip pat nenustatė kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (ABTĮ 91 str.). Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 8 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Migracijos departamento patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjas teigia, kad nei teismas, nei atsakovas nenurodo, kokie pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Sprendimu nustatytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto teisinis pagrindas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi sudaro prielaidas atsakovui ateityje atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Aprašo 80.3 p., Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p.), taip pat prielaidas nustatyti 3 metų draudimo atvykti laikotarpį pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, keista 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3K-128, 14 punktą. Skundžiamas Spendimas negali likti galioti, kadangi pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, kuri neatitinka realybės. Jeigu atsakovas teigia, kad pareiškėjas tai padarė, turėjo įrodyti šią aplinkybę teisme. Vien tai, kad atsakovui nepatiko pareiškėjo atsakymai pateikti apklauso metu, nesudaro pagrindo priimti Sprendimo ir melagingai teigti, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Be, to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs pakankamai nuoseklią teismų praktiką, kurioje nurodė, kad atsakovo subjektyvus interviu vertinimas negali tapti vieninteliu pagrindu atsisakyti išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi.

18. Remiantis apklausos tekstu galima teigti, kad pokalbio metu buvo interneto ryšio problemos, pareiškėjas negirdėjo atsakovo darbuotojo užduodamų klausimų, nes daug kartų perklausinėjo. Iš vykusios apklausos negalima teigti, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjas akcentuoja, kad apklausos pradžioje pokalbis vyko sklandžiai, tačiau vėliau suprastėjo interneto ryšys. Pareiškėjas į daugumą klausimų atsakė tinkamai, nurodė, kodėl nori studijuoti Lietuvoje.

19. Pareiškėjo teigimu, remiantis į bylą pateiktu pareiškėjo apklausos interviu, galima teigti, jog pareiškėjas į visus jam užduodamus klausimus atsakė nemeluodamas. Sprendimas neatitinka administraciniam aktui keliamų pakankamo pagrįstumo ir individualios pareiškėjo situacijos vertinimo reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti tenkinamas, o teismo sprendimas panaikintas.

20. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

21. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo argumentai deklaratyvūs, nenurodo, kokie, pareiškėjo nuomone, įrodymai, kuriais rėmėsi Migracijos departamentas, neturi įrodomosios galios. Taip pat pareiškėjas nenurodė, kurias Įstatymo nuostatas Migracijos departamentas taikė netinkamai.

22. Pareiškėjas teikia skirtingus argumentus kiekvieno pateikiamo procesinio dokumento metu, kas parodo, kad nauji argumentai pateikti apeliaciniame skunde yra tik pareiškėjo sukurta nauja gynybinė pozicija. Pareiškėjas tik apeliacinio skundo pateikimo metu susimąstė, kad jam apklausos metu strigo interneto ryšys. Taip pat nėra galimybės iš apklausos matyti, kad pokalbio metu pas pareiškėją buvo interneto ryšio problemos. Jeigu pareiškėjas negirdėjo Migracijos departamento darbuotojo, tai jis turėjo tai nurodyti pokalbio metu. Migracijos departamentas pažymi, kad pareiškėjai privalo užtikrinti tinkamą interneto ryšį visos apklausos metu, jeigu pareiškėjas to nesugebėjo užtikrinti ir nenurodo problemos Migracijos departamento darbuotojai – tai jis prisiima atsakomybę už atitinkamus apklausos rezultatus. Apklausos metu ryšys iš pareiškėjo pusės buvo tinkamas, Migracijos departamentas neturi teisės vykdyti apklausos, jeigu pareiškėjas nėra tinkamai girdimas / matomas. Pareiškėjas vykdė Migracijos departamento prašymus, t. y. aprodė kambarį, parodė pasą, pakreipė kamerą ir t. t. Tai įrodo, kad pareiškėjas gerai girdėjo Migracijos departamento darbuotoją. Migracijos departamento darbuotoja gali vesti apklausas anglų kalba, jos išsilavinimas atitinka reikalavimus keliamus apklausas vykdantiems darbuotojams, todėl pareiškėjo argumentai apie Migracijos departamento darbuotoją yra nepagrįsti. Pareiškėjas į klausimą apie gimimo datą atsakinėjo dalinai prancūziškai, todėl Migracijos departamentas nesutinka, kad pokalbis vyko sklandžiai, o pareiškėjas tinkamai atsakinėjo į jam užduotus klausimus. Migracijos departamento darbuotoja klaidinančių klausimų neuždavinėjo, pareiškėjo nurodomi klausimai yra vadinami tikslinančiais klausimais.

23. Atsakovo vertinimu, aplinkybės, ar pareiškėjas nemelavo, – nėra galimybės nustatyti. Pareiškėjas neracionaliai vertina faktą, kad klausimų nesupratimas reiškia, kad į klausimus pareiškėjas neatsakė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Pareiškėjas taip pat nenurodo, kokios nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės egzistavo, kurios sutrukdė suprasti klausimus. Jeigu pareiškėjas nesupranta paprastų klausimų anglų kalba – tai yra visiškai nuo jo valios priklausančios aplinkybės, t. y. priklausančios nuo to, kaip pareiškėjas moka anglų kalbą. Atsakovas akcentuoja, kad Migracijos departamento darbuotojai turi ribotą laiką atlikti apklausą, todėl pareiškėjai turėtų atsakyti iš karto uždavus klausimą. Vis tik, pareiškėjo atveju, Migracijos departamento darbuotoja kartojo klausimus, tačiau atsakymų vis nesulaukdavo. Klausimai buvo kartojami nuo pat apklausos pradžios, pareiškėjas tinkamai negalėjo nurodyti net savo gimimo datos. Ryšys iš pareiškėjo pusės buvo tinkamas, Migracijos departamentas nevykdo apklausos, jeigu nėra galimybės tinkamai matyti ir girdėti pareiškėjo. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, Migracijos departamentas nėra įpareigotas atlikti keliolikos apklausų, vien tam, kad pareiškėjas geriau jose pasirodytų.

24. Migracijos departamentas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi teismų praktika, kuri susijusi su leidimais laikinai gyventi darbo pagrindu, kas nėra susiję su šioje byloje nagrinėjama situacija. Be to, pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra suformavęs pakankamai nuoseklią praktiką, kurioje nurodė, jog Migracijos departamento subjektyvus interviu vertinimas negali tapti vieninteliu pagrindu atsisakyti išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi, tačiau atsakovas nesutinka su pareiškėjo padarytomis išvadomis. Pirma, pareiškėjas nenurodo Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo praktikos apeliaciniame skunde, be to, Migracijos departamento vertinimas yra objektyvus, todėl tokia praktika bet kokiu atveju neatitiktų faktinių bylos aplinkybių. Antra, Migracijos departamentas neprivalo įrodinėti, kad pareiškėjas apklausos metu teikė melagingą informaciją, nes Migracijos departamentas tokios išvados sprendime ir nepadarė. Trečia, apklausa buvo vertinta objektyviai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

26. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas atliko pakankamą tyrimą (išnagrinėjo pareiškėjo su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktus dokumentus, vykdė apklausą) ir padarė surinktų duomenų visuma pagrįstas išvadas, kurių pareiškėjas nepaneigė ir neįrodė, kad šiuo atveju egzistavo realus pagrindas jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį ir atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, padarė išvadą, kad Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad: teismas ir atsakovas nenurodo, kokie pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės; iš vykusios apklausos negalima teigti, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; apklausos pradžioje pokalbis vyko sklandžiai, tačiau vėliau suprastėjo interneto ryšys; pareiškėjas į daugumą klausimų atsakė tinkamai, nurodė, kodėl nori studijuoti Lietuvoje; Sprendimas neatitinka administraciniam aktui keliamų pakankamo pagrįstumo ir individualios pareiškėjo situacijos vertinimo reikalavimų.

28. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Byloje, be kita ko, nustatyta (taip pat žr. šios nutarties 10.1–10.5 p.), kad skundžiamame Sprendime nuspręsta atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Asmuo siekia gauti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Prašomos informacijos nepateikimas bei nenuoseklios informacijos pateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais.

30. Išduoti ar pakeiti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p.).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, pažymi, kad Sprendimo išvados iš esmės grindžiamos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog pareiškėjas, vykdytos Migracijos departamento apklausos metu, atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai, neteisingai, teikė neaiškią, abstrakčią ar nelogišką informaciją, dalies klausimų nesuprato ir į juos neatsakė, todėl Migracijos departamentas vertino kaip pareiškėjo piktnaudžiavimą nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, sąmoningas tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas ar neteisingos bei klaidinančios informacijos pateikimas, remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, yra pagrindas atsisakyti išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi.

32. Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas į bylą pateikė 2025 m. liepos 7 d. apklausos transkripcinį vertimą, kuriame išdėstyta Migracijos departamento ir pareiškėjo pokalbio stenograma. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtos apklausos transkripcinį vertimą (I t., b. l. 89–98), pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjas iš tiesų negebėjo tinkamai paaiškinti studijų Lietuvoje (VDU) pasirinkimo motyvų ir aplinkybių, sunkiai bendrauja anglų kalba. Tai, kad pareiškėjas yra priimtas studijuoti į Vytauto Didžiojo universitetą pagal studijų programą, vienareikšmiai nesudaro pagrindo Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi.

33. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs pakankamai nuoseklią teismų praktiką, kurioje nurodė, jog atsakovo subjektyvus interviu vertinimas negali tapti vieninteliu pagrindu atsisakyti išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo tokios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir apsiriboja tik abstrakčiais teiginiais.

34. Įvertinusi ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintus reikalavimus keliamus administraciniam sprendimui. Priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas įvertino individualią pareiškėjo situaciją, faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Užsienietis negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1887-821/2024, 2024 m rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2239-556/2024; 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2387-968/2024; 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1370-629/2025 ir kt.).

35. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės teisingai bylą išnagrinėti, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

36. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, kurių nėra pagrindo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis