f8b0299d-2715-461f-951e-4e7c8de53757 · Kauno apygardos administracinis teismas

                          Administracinė byla Nr. Iv-465-554/2011.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00021-2011-1.Procesinio sprendimo kategorija: 16.5, 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. kovo 28 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Vaidai MartusevičiÅ«tei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui – D. A.,pareiÅ¡kėjo įgalioto atstovo – Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sÄ jungos įgaliotam atstovui,  atsakovo - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens – Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos įgaliotam atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

A. praÅ¡ymÄ atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už 2008 metų laikotarpį – 1623,73 Lt.PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme (b.l. 4-5) nurodė, kad dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. bei kitų VI skyriaus nuostatų taikymo už atliktas pareigas jam buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimÄ Konstitucijos nuostatoms, atsakovui atsirado pareiga iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui negautÄ darbo užmokestį. Atsakovas - Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas atsiliepimuose į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ (b.l. 9-11) nurodė, kad atsakovas, apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui, veikė teisėtai - taip kaip privalėjo veikti pagal įstatymus.

Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais. Kadangi nebuvo pažeisti nė vieno teisės akto reikalavimai, atsakovo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ir kaltės. Taip pat atsakovas prašė taikyti pareiÅ¡kėjo reikalavimų atžvilgiu Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytÄ 3 metų senaties terminÄ bei atidėti teismo sprendimo vykdymÄ 1 metams dėl Lietuvos valstybės sunkios finansinės padėties. Be to, atsakovas prašė atidėti bylos nagrinėjimÄ kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas iÅ¡spręs Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymų priėmimo klausimÄ , o Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui priėmus nagrinėti minėtus praÅ¡ymus nagrinėti – sustabdyti bylÄ .

PareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjo įgaliotas atstovas, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens įgalioti atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla iÅ¡nagrinėta jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str.).PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas tenkintinas visiÅ¡kai.PareiÅ¡kėjas yra statutinis valstybės tarnautojas ir jo reikalavimai kildinami iÅ¡ valstybės tarnybos teisinių santykių. PareiÅ¡kėjas teismo praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ priemokų ir priedų dalį virÅ¡ijančiÄ 70 procentų pareiginės algos.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) VI skyriuje buvo reglamentuota valstybės tarnautojų darbo užmokesčio struktÅ«ra, darbo užmokesčio maksimali riba, darbo užmokesčio, priedų ir priemokų skaičiavimo tvarka. Iki 2005 m. gruodžio 21 d. galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ .

Nuo 2006 m. birželio 7 d. galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Å¡io Ä®statymo VI skyriaus, reglamentuojančios darbo užmokestį, nuostatos. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. PareiÅ¡kėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, taip pat priedai ir priemokos iÅ¡mokėtos atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytÄ priedų ir priemokų ribojimÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimÄ Konstitucijos nuostatoms, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimÄ pareiÅ¡kėjams. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku.

Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti praÅ¡ymÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėse bylose Nr. A12-219/2004, Nr. A1-638/2005 iÅ¡dėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo Å¡alių teisiniai santykiai nėra pasibaigę taikomos ir nagrinėjamoje byloje (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.).Nagrinėjamoje administracinėje byloje atsakovo (Kauno apskrities VPK) atsisakymas mokėti pareiÅ¡kėjui nesumokėtÄ darbo užmokestį negali bÅ«ti pripažintas teisėtu.

Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Teismui pateikti duomenys patvirtina iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas atliko savo kaip valstybės tarnautojų pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal įstatymÄ priklausantis darbo užmokestis.

Buvo konstatuota, kad pareiÅ¡kėjui priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali bÅ«ti laikomas „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiÅ¡kėjas yra iÅ¡saugojęs galimybę ginti Å¡iuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra paÅ¡alinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieÅ¡taraujanti Konstitucijai.

Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui Å¡iuo metu jau yra iÅ¡nykęs. PareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas 3 metų senaties terminas. PareiÅ¡kėjas į teismÄ gindamas savo pažeistas teises dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2011-01-04 (b. l. 4-5) ir nepraleido Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto 3 metų senaties terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimui dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už 2008 metų sausio mėnesį ir iki 2011 m. sausio 14 d.

Pagal Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Atsakovas praÅ¡o taikyti Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytÄ senaties terminÄ (b.l. 10). Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl priteisimo negauto darbo užmokesčio pagrįstas, ir tenkintinas visiÅ¡kai – priteistina 1623,73 Lt (b. l.

12) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio suma už laikotarpį nuo 2008-01-14 iki 2011-01-14, nes toks priteisimas neprieÅ¡tarauja Darbo kodekso 298 str. nuostatai, kad valstybės tarnautojui priklausantis darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, o toks apribojimas nustatomas trejais kalendoriniais metais yra imperatyvus (ABTÄ® 88 str. 4 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , bÅ«tent tokiÄ pozicijÄ dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo iÅ¡dėstė 2010-02-20 nutartyje administracinėje byloje A756 - 1571/2010 (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Atsakovas atsiliepimuose į praÅ¡ymÄ praÅ¡o atidėti bylos nagrinėjimÄ kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas iÅ¡spręs Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymų kuriais praÅ¡oma iÅ¡tirti Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatų atitiktį Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai priėmimo klausimÄ , o Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui priėmus nagrinėti minėtus praÅ¡ymus nagrinėti – sustabdyti bylÄ .

Kaip matyti iÅ¡ Konstitucinio Teismo tinklapyje http://www.lrkt.lt/Prasymai.html skelbiamos informacijos, atsakovo nurodomi praÅ¡ymai yra priimti nagrinėti. Dėl taikytino konkrečioje byloje teisės akto atitikties Konstitucijai sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas ir esant pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, kreipiasi praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ (ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalis). 2003 m. gegužės 13 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo konstatuojamosios dalies 10 punkte buvo konstatuota, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Å ioje administracinėje byloje keliamas klausimas dėl įstatymo nuostatų ribojusių priedų ir priemokų mokėjimÄ Ä¯vykdymo ar neįvykdymo aktualiu laikotarpiu yra teisės taikymo klausimas konkrečioje byloje. Å ios kategorijos bylose teisminė praktika jau yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 ir 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, todėl ji taikytina ir Å¡ioje administracinėje byloje.

Esami aukÅ¡tesnės instancijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiÅ¡kose bylose, nuo esamų precedentų gali bÅ«ti nukrypstama ir nauji precedentai gali bÅ«ti kuriami tik tais ypatingais iÅ¡imtiniais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiamai, objektyviai bÅ«tina, konstituciÅ¡kai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiÅ¡kiai ir racionaliai) argumentuojant. Tokios nuostatos buvo suformuluotos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime, todėl nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ yra aktuali Vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija identiÅ¡ko ar panaÅ¡aus pobÅ«džio ginčo bylose.

Todėl, vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu, konstatuojama, kad nėra teisinio pagrindo nei bylos nagrinėjimo atidėjimui, nei sustabdymui (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.).  Taip pat atsakovas prašė atidėti teismo sprendimo vykdymÄ 1 metams. Atsižvelgiant į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose bÅ«tų formuojama vieninga linkme (prieÅ¡ingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principÄ ), pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo priteisimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis Nr. A756 – 56/2010, Nr. A143 – 63/2010 dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkiÄ atsakovo – Lietuvos valstybės – turtinę padėtį pagrindu nusprendė atidėti sprendimo įvykdymÄ vienerių metų laikotarpiui.

Toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualÅ«s nagrinėjamai bylai. Todėl, vadovaujantis ABTÄ® 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal Å¡ias procesinės teisės normas, teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti), sprendimo vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 4 p., teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti pareiÅ¡kėjui D. A. iÅ¡ atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 1623,73 Lt (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt tris litus 73 ct). Sprendimo vykdymÄ D. A. atžvilgiu atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

        Teisėjas                                                                               Algis Markevičius