Legislator Case Law & Legislation
f8aeb7f9-2f3d-4cea-96bf-fdda12e80701 AI generated

f8aeb7f9-2f3d-4cea-96bf-fdda12e80701 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number f8aeb7f9-2f3d-4cea-96bf-fdda12e80701
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kėjas A. T. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau - ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 5-6) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2013-04-24 iki 2015-02-13 buvo ribojama jo teisė susiraÅ¡inėti laiÅ¡kais su draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, kurie buvo kitose įkalinimo įstaigose.

Legislator headnote

AI generated

f8aeb7f9-2f3d-4cea-96bf-fdda12e80701 · Kauno apygardos administracinis teismas: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dėl pažeistų teisių jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, orumo pažeminimÄ . Pažymėtina, kad jei pareiÅ¡kėjas jautė nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar teisinės pagalbos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-435-644/2017 Proceso Nr. 3-62-3-02023-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 27 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. T. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas A. T. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau - ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 5-6) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2013-04-24 iki 2015-02-13 buvo ribojama jo teisė susiraÅ¡inėti laiÅ¡kais su draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, kurie buvo kitose įkalinimo įstaigose.

PareiÅ¡kėjas rėmėsi Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriuo pripažinta, kad toks draudimas prieÅ¡tarauja Konstitucijai. PareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas truko ilgÄ laikÄ , dėl to jis patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, dvasines kančias, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , kas sudaro pagrindÄ valstybei atlyginti jam neturtinę žalÄ .Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 15-23) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. vasario 26 d. priėmė nutarimÄ Nr. KT8-N4/2015 Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuriame konstatavo, kad Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytu teisiniu reguliavimu draudžiamas kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryÅ¡iai, tarpusavio susiraÅ¡inėjimas, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu, pareiÅ¡kėjui nebuvo taikomas teisės aktas, prieÅ¡taraujantis Konstitucijai. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Skundas atmestinas.Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigÅ«nų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu 2013-04-24 iki 2015-02-13 draudžiant pareiÅ¡kėjui palaikyti ryÅ¡ius su kitose įkalinimo įstaigose laikomais asmenimis.Atsakovo atstovas atsiliepime praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – CK).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu.Pagal CK 1.127 str. 1 d.

įtvirtintÄ bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Nors ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista (žr., 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pažeidimo pobÅ«dį, į skunde nurodytus pareiÅ¡kėjo patirtus draudžiamo susiraÅ¡inėjimo sukeltus neigiamus iÅ¡gyvenimus, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę suvokti, jog jo teisė susiraÅ¡inėti yra galimai neteisėtai ribojama jo buvimo PravieniÅ¡kių PN-AK metu, tačiau į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2016-10-07 (b. l. 8), todėl daliai reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo praleido senaties terminÄ .CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dėl pažeistų teisių jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, orumo pažeminimÄ . Pažymėtina, kad jei pareiÅ¡kėjas jautė nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar teisinės pagalbos.

Akcentuotina, jog gavęs atsakovo atsiliepimÄ , kuriame buvo praÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui praÅ¡ymo dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindÄ kitaip vertinti ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo atstovo praÅ¡ymas tenkintinas, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2013-04-24 iki 2013-10-06 taikytina trijų metų ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos. Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingas pareiškėjo buvimas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2013-10-07 iki 2015-02-13.Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar PravieniÅ¡kių PN-AK arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Ginčo teisinius santykius (ginčo laikotarpiu) reglamentavo Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK).

Šio kodekso 99 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų teisę susirašinėti, 2 dalyje nustatyta, kad kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, susirašinėjimas draudžiamas.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015-02-26 nutarimu pripažino, kad BVK 99 straipsnio 2 dalis, tiek, kiek joje nustatytu teisiniu reguliavimu draudžiamas kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryšiai, tarpusavio susirašinėjimas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Remiantis Konstitucinio Teismo 2015-02-26 nutarime pateiktu aiÅ¡kinimu, BVK 99 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu nebuvo sudaryta pakankamai prielaidų individualizuoti susiraÅ¡inėjimo teisės ribojimus, įvertinus individualiÄ nuteistųjų padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, dėl to Å¡is teisinis reguliavimas vertintas kaip ribojantis kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų teisę susiraÅ¡inėti labiau, nei bÅ«tina siekiant teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų.

Å i ginčui aktuali teisės nuostata neteko galios 2015-09-01 ir nuo Å¡io laikotarpio netaikoma. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikė BVK 99 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ ribojimÄ , tačiau kaip konkrečiai Å¡is ribojimas pasireiÅ¡kė, pareiÅ¡kėjas nedetalizavo ir jokiais įrodymais nepagrindė. PareiÅ¡kėjas nenurodo, kad pataisos namų administracijai buvo iÅ¡reiÅ¡kęs pretenzijas dėl galimai jo atžvilgiu taikyto draudimo, todėl vertintina, jog tokių pretenzijų pareiÅ¡kėjas neturėjo.

Teismas pažymi, kad ginčo laikotarpiu BVK 99 straipsnio 2 dalies nuostata buvo galiojanti ir pataisos namų administracija neturėjo pagrindo jos nesilaikyti, kas savaime pataisos namų administracijos veiksmų neteisėtumo nepatvirtina.Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo ir abstrakčiai nurodė, jog jam buvo neleidžiama susiraÅ¡inėti su kitais nuteistaisiais, dėl ko jis patyrė neturtinę žalÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės neindividualizavo ir nedetalizavo, taip pat visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ios faktinės aplinkybės tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis.

Taigi, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos kilimÄ iÅ¡ esmės sieja vien su teorine galimybe, kad anksčiau galiojęs aptartas draudimas galėjo sukelti jam kokias nors neigiamas pasekmes, tai yra žala grindžiama subjektyviais pareiÅ¡kėjo samprotavimais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėtais laikytini pataisos įstaigos veiksmai, ribojant nuteistųjų susiraÅ¡inėjimo teisę, Å¡io ribojimo neindividualizuojant, tai yra nevertinant individualių aplinkybių, dėl kurių nuteistasis galėjo patirti tam tikrÄ dvasinę skriaudÄ (pvz., LVAT 2015-06-09 sprendimas byloje Nr. A-1583-822/2015).

Nagrinėjamoje byloje tokių veiksmų nenustatyta. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė ir neturtinės žalos padarymo fakto. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007-06-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).Å ioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos padarymÄ , nenustatyta.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas nors ir reiÅ¡kia pretenzijas dėl jam taikyto draudimo susiraÅ¡inėti, tačiau pateikia tik bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstus samprotavimus, kurie nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ . Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei, kad siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ .

Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjui kilusiÄ neturtinę žalÄ . Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, yra nepagrįstas ir atmestinas.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teismas, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. T. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                        Audrius Grauželis