2021-11-15 Nr. ANB-801-4-68-3-00770-2020-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-34-489/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00770-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.7; 21.2.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjo A. G. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą D. V. administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo specialisto 2020 m. sausio 31 d. nutarimu D. V. buvo nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį 700 Eur dydžio bauda už tai, kad 2019 m. kovo 12 d. 12.57 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), išvažiuodamas iš kiemo kliudė pėsčiąjį A. G. ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 20, 219.1, 219.2 punktų reikalavimus.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimu Institucijos 2020 m. sausio 31 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena D. V. nutraukta konstatavus, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų arba kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog D. V., vairuodamas automobilį ir išvažiuodamas iš kiemo bei pažeisdamas KET, partrenkė A. G. ir iš įvykio vietos pasišalino, todėl jo veiksmuose nėra administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje, sudėčių. Byla apeliacine tvarka nenagrinėta.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjo A. G. prašymas atnaujinti D. V. administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimo priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Pareiškėjas A. G. prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Pareiškėjas prašyme nurodo:

4.1. Apylinkės teismas esmingai pažeidė jo kaip nukentėjusiojo procesines teises, nustatytas ANK 579 straipsnyje, nes į teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas administracinėn atsakomybėn traukiamo D. V. skundas dėl Institucijos 2020 m. sausio 31 d. nutarimo, jo nekvietė, apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešė, procesinių dokumentų nesiuntė ir apie priimtą skundžiamą 2020 m. liepos 30 d. nutarimą neinformavo. Pareiškėjas teigia, kad viso proceso metu jis buvo aktyvus, skundė teismui jam nepalankų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą nepradėti D. V. administracinio nusižengimo teisenos, teikė įrodymus, dėl šalyje įvesto karantino laukė informacijos apie bylos nagrinėjimą teisme dėl apskųsto Institucijos 2020 m. sausio 31 d. nutarimo, tačiau apie priimtą skundžiamą teismo nutarimą sužinojo tik 2021 m. kovo 12 d., kai pats kreipėsi į policijos komisariatą dėl informacijos suteikimo, todėl neturėjo jokios galimybės pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir ANK nustatyta tvarka apskųsti apylinkės teismo nutarimą.

4.2. Kadangi pareiškėjui nebuvo pranešta apie teismo posėdį ir jis bylos nagrinėjime nedalyvavo, teismas rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo D. V. versija ir ignoravo pareiškėjo pateiktus įrodymus, patvirtinančius D. V. inkriminuotus administracinius nusižengimus, dėl jų niekaip nepasisakė, taip neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Teismas, nutarime kartodamas administracinėn atsakomybėn traukiamo D. V. teismo posėdyje išsakytus melagingus teiginius, pateikė tikrovės neatitinkančius faktus, kuriuos pareiškėjas, dalyvaudamas teismo posėdyje, būtų galėjęs paneigti, pvz., kad D. V. automobilis buvo pastatytas ne pareiškėjo namo kieme, o šalia daugiabučio namo, kur nėra įrengta kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti. Antai, pareiškėjo teigimu, administracinio nusižengimo byloje buvo pateikta pakankamai duomenų (fotonuotraukų ir vaizdo įrašų), leidžiančių įsitikinti, kad D. V. savo automobilį pastatė pareiškėjo gyvenamo namo privačiame kieme, kur nėra būtinybės įrengti kelio ženklus, draudžiančius sustoti ar stovėti. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kiemas buvo pažymėtas informacine lentele „Privati valda“, tačiau kai pareiškėjas žodžiu informavo D. V. apie tai, kad kiemas yra privatus, pastarasis piktybiškai atsisakė patraukti savo automobilį.

4.3. Teismas, vertindamas, ar pareiškėjas buvo partrenktas automobiliu, skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjui buvo padaryti kūno sužalojimai; kad dėl įvykio greitosios medicinos pagalba nebuvo kviečiama ir pareiškėjas pats į medikus nesikreipė; kad jokių liudytojų, mačiusių šį įvykį, nėra. Šie teiginiai yra identiški Institucijos 2019 m. balandžio 15 d. nutarime nepradėti administracinio nusižengimo teisenos D. V. pateiktiems argumentams, kurie paneigti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. pareiškėjui palankia nutartimi. Taigi skundžiamas teismo nutarimas prieštarauja anksčiau byloje priimtai to paties teismo nutarčiai. Pareiškėjas pažymi, kad teismas skundžiamame nutarime ignoravo ne tik pareiškėjo pateiktus įrodymus apie padarytą žalą jo turtui, bet ir paties D. V. pripažintą aplinkybę, kad dėl pareiškėjo užgriovimo ant automobilio variklio dangčio atsirado dvi įdubos. Be to, nors teismas nurodė, kad nėra liudytojų, mačiusių įvykį, tačiau visiškai ignoravo pareiškėjo skambučius policijai, garso bei vaizdo įrašus, kuriuose matomi tiek partrenkimo, tiek D. V. pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktai. Be to, nors pareiškėjas buvo pateikęs vaizdo įrašą, kuriame aiškiai matyti, kaip D. V., vairuodamas automobilį, naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, teismas apie šį pažeidimą bei pareiškėjo pateiktus įrodymus nepasisakė ir visiškai nepagrįstai dėl šios dalies nutraukė administracinio nusižengimo bylą.

4.4. Teismas nepagrįstai vertino aplinkybę, kad iš pradžių administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas pareiškėjui, nes jis galimai tyčia stovėjo ir sudarė kliūtį automobilio vairuotojui D. V. išvažiuoti iš kiemo. Pareiškėjas pažymi, kad minėtas protokolas buvo surašytas nepagrįstai ir vėliau panaikintas.

5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašoma pareiškėjo A. G. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

5.1. Pareiškėjas iš esmės ginčija administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų patikimumą, apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą, tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymų netiria ir nevertina, faktinių aplinkybių nenustato.

5.2. Pareiškėjui Institucijos 2020 m. sausio 31 d. nutarimas buvo išsiųstas laiku, jam buvo žinoma apie policijoje vykstantį, jo procesinėms teisėms ir pareigoms įtakos turintį procesą, todėl jis privalėjo domėtis bylos eiga ir laiku paduoti skundus (prašymus).

5.3. Pareiškėjo prašymas netenkintinas ir dėl to, kad 2021 m. kovo 12 d. byloje suėjo administracinių nuobaudų skyrimo terminai. Dėl šios priežasties byloje negali būti iš esmės sprendžiamas teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo klausimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimai bylose Nr. N62-6738/2010, N62-3056/2010).

6. D. V., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, įgaliota atstovė advokatė Eglė Arlauskytė atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašo pareiškėjo A. G. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1. Priešingai nei teigia pareiškėjas, jam akivaizdžiai buvo sudaryta galimybė tiek raštu, tiek žodžiu pateikti savo paaiškinimus. Tai pagrindžia paties pareiškėjo pareiškimas, kuriame buvo išdėstytos jam žinomos su galimu administraciniu nusižengimu susijusios aplinkybės, taip pat pareiškėjas savo paaiškinimus žodžiu davė apklausos metu. Tai reiškia, kad pareiškėjo procesinės teisės nebuvo pažeistos, o prašyme nurodyti tariami pažeidimai jokiu būdu negalėjo nulemti skundžiamo nutarimo neteisėtumo.

6.2. Pareiškėjas pateiktame prašyme iš esmės remiasi netinkamu įrodymų vertinimu. Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, įvertino visus įrodymus ir A. G. prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodytas neva teismo nevertintas aplinkybes, kurios buvo ar turėjo būti detaliai išdėstytos pareiškėjo pateiktame pareiškime, o pareiškėjo argumentai dėl tariamo įrodymų (vaizdo įrašų ir pareiškėjo paaiškinimų) nevertinimo yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą neteisėtu bei nepagrįstu. Be pareiškėjo pateiktų vaizdo įrašų, administracinio nusižengimo tyrimo metu vaizdo įrašus buvo pateikęs ir D. V., todėl teismas turėjo galimybę įvertinti faktiškai susiklosčiusią situaciją ir priimti sprendimą dėl to, ar administracinis nusižengimas buvo padarytas.

6.3. D. V. buvo kaltinamas tuo, kad padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, t. y. pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Tačiau pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmai galėtų būti konstatuojami tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad įvyko pats eismo įvykis. Esminis įvykio vertinimo kaip eismo įvykio kriterijus yra svetimo turto sugadinimas ar kito asmens sužalojimas. Šiuo atveju teismas nenustatė, kad pareiškėjas buvo sužalotas, nebuvo įrodyta ir tai, kad pareiškėjui priklausantis turtas buvo sugadintas. Todėl teismas pagrįstai netaikė D. V. atsakomybės už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Be to, byloje nustatyta, kad pats pareiškėjas sąmoningai kliudė D. V. pajudėti ir šiam išvažiuojant iš stovėjimo aikštelės, imituodamas kontaktą, demonstratyviai griuvo ant D. V. automobilio, nors turėjo realią galimybę pasitraukti į šoną. Nustatyta ir tai, kad D. V. automobilį pastatė leistinoje vietoje, nesant jokių draudžiamųjų kelio ženklų ar kelių ženklinimo, o pareiškėjas ne tik piktybiškai trukdė D. V. išvažiuoti, bet ir apgadino jo automobilį.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Pareiškėjo A. G. prašymas tenkintinas.

Dėl prašymo nagrinėjimo ribų

8. Visų pirma pasakytina, kada pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų netiria ir nevertina bei faktinių aplinkybių nenustato, o nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, faktinės bylos aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai neginčijant byloje nustatytų aplinkybių ar atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais proceso teisės pažeidimais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2018, 2AT-23-489/2020). Taigi nagrinėjant šią atnaujintą administracinio nusižengimo bylą pareiškėjo skundžiamas apylinkės teismo nutarimas tikrinamas tik proceso teisės taikymo aspektu, įvykio aplinkybių nenagrinėjant.

Dėl bylos išnagrinėjimo nepranešus nukentėjusiajam

9. Pareiškėjas A. G. prašymą panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui argumentuoja šio teismo padarytu esminiu proceso teisės pažeidimu, t. y. bylos išnagrinėjimu nepranešus pareiškėjui, byloje pripažintam nukentėjusiuoju, ir šiam nedalyvaujant.

10. ANK 571 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat nukentėjusysis turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą ANK nustatyta tvarka.

11. Pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi.

12. ANK 579 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis nukentėjusiojo teisių procese sąrašas, į kurį, be kita ko, patenka teisė dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti parodymus, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus ir nušalinimus, nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus ir kt.

13. Pagal ANK 627 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas apylinkės teismas, rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, nustato posėdžio datą ir valandą ir užtikrina, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims būtų išsiųsti šaukimai ir pranešimai, o pagal ANK 640 straipsnio 1 dalį apylinkės teismas, priėmęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, išsiunčia ANK 621 straipsnyje nurodytiems asmenims (taip pat ir nukentėjusiajam) ir nutarimą ne teismo tvarka priėmusiai institucijai skundo kopijas (nuorašus). ANK 629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Be to, apylinkės teismo, išnagrinėjusio bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nutarimo (nutarties) kopija (nuorašas) per tris darbo dienas nuo nutarimo (nutarties) paskelbimo išduodama arba išsiunčiama asmeniui, dėl kurio šis nutarimas (nutartis) priimtas, nutarimą priėmusiai institucijai ir nukentėjusiajam (ANK 642 straipsnio 5 dalis).

14. Pagal paminėtas ANK nuostatas būtina sąlyga išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą yra nukentėjusiojo (jeigu toks byloje yra) dalyvavimas teismo posėdyje arba tokio asmens žinojimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą. ANK normos įpareigoja teismą pranešti nukentėjusiajam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, taip pat apie priimtą procesinį sprendimą, taip užtikrinant nukentėjusiojo teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti parodymus, nustatyta tvarka skųsti priimtą sprendimą ir kitas jo teises, nustatytas ANK 579 straipsnyje.

15. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad tinkamo proceso principas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, esantis sudėtine platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalimi, reikalauja, jog kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginti su oponentu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. birželio 7 d. sprendimą byloje Kress prieš Prancūziją, peticijos Nr. 39594/98). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje, kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą byloje Švenčionienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 37259/04).

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad ši administracinio nusižengimo byla pradėta pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl D. V. galimai padarytų administracinių nusižengimų. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas, nagrinėdamas A. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 15 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos D. V., pripažino, jog pareiškėjo A. G. procesinis statusas byloje iš esmės atitinka nukentėjusiojo statusą (1 t., b. l. 68). Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019 m. liepos 3 d. nutartimi patenkinus A. G. skundą, panaikinus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos D. V. ir grąžinus bylą šiai institucijai, kad būtų iš naujo atliktas administracinio nusižengimo tyrimas, 2019 m. gruodžio 27 d. D. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jame A. G. nurodytas kaip administracinio nusižengimo metu nukentėjęs asmuo (1 t., b. l. 64). Taigi nėra jokių abejonių, kad šioje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas A. G. yra pripažintas nukentėjusiuoju ir turi teises, nustatytas ANK 579 straipsnyje.

17. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Institucijos 2020 m. sausio 31 d. nutarimu D. V. buvo nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį 700 Eur dydžio bauda. Administracinėn atsakomybėn traukiamam D. V. šį nutarimą apskundus Vilniaus miesto apylinkės teismui, bylą nagrinėjantis teisėjas nurodė į bylos nagrinėjimą šaukti ir teismas šaukimus išsiuntė pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn traukiamam D. V. ir skundžiamą nutarimą priėmusiai Institucijai (1 t., b. l. 1, 90–91). Tuo tarpu nukentėjusiajam A. G. šaukimas ar pranešimas su informacija apie teismo posėdžio laiką ir vietą nebuvo siunčiamas, nors jo duomenys, be kita ko, buvo nurodyti skundžiamame Institucijos nutarime. Be to, nors suplanuotas apylinkės teismo posėdis dėl šalyje paskelbto karantino buvo du kartus atidėtas, tačiau apie tai nukentėjusiajam A. G. taip pat nebuvo pranešta (1 t., b. l. 94–95).

18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, šią administracinio nusižengimo bylą apylinkės teisme pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo D. V. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo išnagrinėjus tinkamai neinformavus nukentėjusiojo A. G. apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nebuvo užtikrintas tinkamas teismo procesas bei nukentėjusiojo teisės procese ir taip padarytas esminis ANK 571, 627 ir 629 straipsniuose esančių nuostatų pažeidimas, šis pažeidimas suvaržė nukentėjusiojo teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir būti išklausytam, sutrukdė išsamiai išnagrinėti bylą ir tai turėjo įtakos neteisėtam apylinkės teismo sprendimui priimti.

19. Paminėtina ir tai, kad apylinkės teismui neišsiuntus priimto skundžiamo nutarimo kopijos (nuorašo) nukentėjusiajam A. G., kaip tai nurodyta ANK 642 straipsnio 5 dalyje, buvo suvaržyta ir nukentėjusiojo teisė nustatyta tvarka apskųsti šį nutarimą apeliacine tvarka. Padaryti pažeidimai yra pagrindas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimą ir perduoti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

20. Anksčiau nutartyje minėta, kad teisėjų kolegija prašymo argumentų dėl materialiosios teisės ir įrodymų vertinimo pažeidimų nenagrinėja, t. y. nedaro išankstinių išvadų, kurias gali padaryti apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą.

Dėl prašymų atlyginti bylos nagrinėjimo teisme išlaidas

21. Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. V. įgaliota atstovė advokatė E. Arlauskytė pateikė prašymą priteisti D. V. iš pareiškėjo A. G. 435,60 Eur dydžio išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą ruošiant atsiliepimą į pareiškėjo prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjo A. G. įgaliotas atstovas advokatas Darius Butvilavičius taip pat pateikė prašymą priteisti A. G. iš D. V. 332,75 Eur dydžio išlaidas už teisinę konsultaciją bei rašytinių paaiškinimų parengimą ir šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

22. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atitinkamai ir administracinių nusižengimų teisenoje teismas, tik pripažinęs asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, priimdamas nutarimą (nutartį) turi teisę išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016 ir kt.).

23. Ši byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjama pagal pareiškėjo A. G. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, pareiškėjo prašymas tenkinamas ir skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas bei byla perduodama iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Taigi šiuo atveju administracinio nusižengimo bylos procesas galutiniu teismo sprendimu dar nėra užbaigtas. Atsižvelgiant į tai, paduoti prašymai dėl bylos nagrinėjimo teisme išlaidų priteisimo šioje proceso stadijoje negali būti tenkinami. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad be prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimų į jį rašytiniai paaiškinimai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, nagrinėjančiam atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, nėra įstatymo nustatytas procesinis dokumentas ir nėra teikiami, todėl pareiškėjo A. G. turėtos išlaidos už rašytinių paaiškinimų parengimą negali būti pripažintos bylos nagrinėjimo teisme išlaidomis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimą ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apylinkės teismui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Artūras Pažarskis

Tomas Šeškauskas