f8acbb53-e8a8-41d8-8267-85e571d37659 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                 Civilinė byla Nr. 2-18/2014Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00110-2013-6                                                    Procesinio sprendimo kategorija 113.6.2.2  (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“, atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties, kuria paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti bei sustabdyta civilinė byla, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-815-267/2013 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Remivilas“ ieÅ¡kinį atsakovui AB „SEB lizingas“ dėl sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis ir įmokų priteisimo.Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :             Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Remivilas“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į Å iaulių apygardos teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiomis ieÅ¡kovo UAB „Remivilas“ ir atsakovo AB „SEB lizingas“ 2006 m. gruodžio 18 d. sudarytos žemės iÅ¡perkamosios nuomos sutarties Nr. 2006-120214 16.6.2 punkto ir Å¡ios sutarties mokėjimų grafiko - sÄ skaitos dalies, nustatančios palÅ«kanas, nuostatas.

Taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo pagal Å¡iÄ sutartį sumokėtas įmokas ir palÅ«kanas. IeÅ¡kovas nurodė, jog sutarties 16.6.2 punktas, numatantis, kad visi iki sutarties nutraukimo sumokėti mokėjimai klientui (ieÅ¡kovui) negrÄ Å¾inami, nustato neproporcingai didelę pirkėjo atsakomybę už sutarties neįvykdymÄ ir taip pažeidžia sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , sudaro prielaidas pardavėjui pasipelnyti iÅ¡ sutarties nutraukimo, o tai reiÅ¡kia tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalies, tiek teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų pažeidimÄ .

PraÅ¡ydamas panaikinti mokėjimų grafiko – sÄ skaitos dalį, nustatančiÄ palÅ«kanų mokėjimÄ nuo nesumokėtos žemės sklypo kainos dalies, ieÅ¡kovas teigė, jog ji prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kadangi palÅ«kanos pagal pirkimo – pardavimo sutartį gali bÅ«ti nustatomos tik už uždelstus periodinius mokėjimus. IeÅ¡kovas prašė skirti byloje ekspertizę turto – ginčo žemės sklypo vertei, buvusiai 2009 m. liepos 21 d. (sutarties nutraukimo dienÄ ), nustatyti.

IeÅ¡kovas nurodė, jog jo prie ieÅ¡kinio pateikti duomenys patvirtina tik vidutines (statistines) tokios paskirties žemės sklypų kainas, tačiau minėti duomenys neatskleidžia ginčo sklypo vertės pokyčių atsižvelgiant į sutarties nutraukimo metu prasidėjusiÄ visuotinę ekonominę ir finansinę krizę aplinkybes, jog sutarties galiojimo metu ieÅ¡kovas įvykdė detaliojo planavimo procedÅ«ras, pakeitė sklypo naudojimo paskirtį, kas savaime žymiai padidino sklypo vertę. Nurodė, jog ginčo žemės sklypo vertei nustatyti yra bÅ«tinos specialiosios žinios.

Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu skirti ekspertizę, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokio teisinio pagrindo skirti žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizę, nes į bylÄ yra pateikta žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ataskaita. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė            Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 18 d. nutartimi ieÅ¡kovo BUAB „Remivilas“ praÅ¡ymÄ tenkino – paskyrė ekspertizę nekilnojamojo turto – 34,8907 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti, pavedė atlikti ekspertizę UAB „Auditas ir konsultacijos“ ekspertei A.

K., kuriai nurodė nustatyti žemės sklypo vertę 2009 m. liepos 21 d. bei ekspertizės atlikimo metu, taip pat nustatyti Å¡io sklypo likvidacinę vertę Å¡iuo metu. Teismas įpareigojo ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ Ä¯ teismo sÄ skaitÄ sumokėti po 2 500 Lt už ekspertizės atlikimÄ bei sustabdė bylÄ iki bus atlikta ekspertizė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamosios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog ieÅ¡kinys grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su sutarties nutraukimo pasekmėmis, Å¡alių tarpusavio atsiskaitymu nutraukus sutartį ir galimu vienos Å¡alies pasipelnymu iÅ¡ sutarties nutraukimo, todėl bÅ«tina nustatyti atsakovui atitekusio žemės sklypo vertę, o turto vertei nustatyti reikalingos specialiosios žinios.

Ä®vertinęs aplinkybę, jog klausimus ekspertei pateikė abi Å¡alys, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog užstatÄ bylinėjimosi iÅ¡laidoms, susijusioms su ekspertizės atlikimu, privalo sumokėti abi Å¡alys lygiomis dalimis. III. Atskirojo skundo argumentai Atsakovas AB „SEB lizingas“ atskiruoju skundu praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo BUAB „Remivilas“ praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės 34,8907 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti skyrimo atmesti ir nagrinėjamos bylos nestabdyti.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.  Pirmosios instancijos teismas ekspertizę paskyrė neatsižvelgęs į tai, kad jokie ginčo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingi duomenys ekspertizės atlikimo metu nebus nustatyti. Teismas nevertino aplinkybės, jog byloje yra duomenys, patvirtinantys žemės sklypo vertę.

2.  Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovÄ sumokėti pusę užstato sumos, reikalingos su ekspertizės atlikimu susijusios bylinėjimosi iÅ¡laidoms padengti.

3.  Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo skundžiamosios nutarties dalies dėl bylos sustabdymo.

4.  Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė nagrinėjamÄ bylÄ , kadangi paskyrus ekspertizę žemės sklypo rinkos vertei nustatyti, byla galėjo bÅ«ti nagrinėjama toliau. IeÅ¡kiniu ginčijamos sutarties nuostatos (ne) galiojimui neturi įtakos žemės sklypo vertė. Žemės sklypo vertės klausimas bÅ«tų aktualus tik pripažinus ieÅ¡kovo ginčijamÄ nuostatÄ negaliojančia ir tuo pagrindu sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimÄ .

5.  Teismas nevertino aplinkybės, jog Å¡iuo metu ginčo žemės sklypas yra parduotas, todėl nuostoliai gali bÅ«ti skaičiuojami atsižvelgiant į kainÄ , kuriÄ gavo atsakovas šį turtÄ realizavęs. IeÅ¡kovas atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, o byla sustabdyta iki ekspertizės atlikimo ir Å¡alys įpareigotos lygiomis dalimis sumokėti avansÄ bylinėjimosi iÅ¡laidoms, susijusioms su ekspertizės atlikimu, yra pagrįsta bei teisėta.

Šį klausimÄ teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (LR civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.           CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kai nagrinėjant bylÄ reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis).          SkundžiamÄ ja nutartimi pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje paskyrė ekspertizę ginčo žemės sklypo vertei nustatyti ir bylÄ sustabdė iki ekspertizė bus atlikta.

Apeliacinis teismas pažymi, jog CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, taip pat tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK nenumato Å¡alies teisės apskųsti nutartį (jos dalį) paskirti ekspertizę, taip pat ir nutartį paskirti ekspertÄ ar ekspertinę įstaigÄ , iÅ¡skyrus nutartį, įpareigojančiÄ Å¡alį sumokėti avansÄ (užstatÄ ) už ekspertizės atlikimÄ (CPK 90 straipsnio 3 dalis, 102 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Paminėtas teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog nutartis dėl ekspertizės skyrimo byloje negali bÅ«ti apeliacijos objektas. Tokia pozicija suformuluota ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010 ; 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-816/2012; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-433/2012). Apeliacinis teismas pastebi, jog atsakovas (apeliantas) atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ jÄ pirmosios instancijos teismo nutartį visa apimtimi, t. y., be kita ko, ir Å¡ios nutarties dalį dėl ekspertizės paskyrimo.

Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantas praÅ¡o klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės paskyrimo atmesti. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, jog aptariamu atveju apeliantas siekia ir nutarties dalies, dėl kurios negalimas apeliacinis procesas, peržiÅ«rėjimo apeliacine tvarka. Todėl nustačius, jog aptariamu atveju apeliacinis procesas pradėtas dėl nutarties dalies, kurį pagal įstatymÄ negali bÅ«ti apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis procesas pagal apelianto atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties dalies byloje paskirti ekspertizę nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Nutraukus procesÄ , apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirojo skundo argumentų dėl ekspertizės akto, kaip įrodymo reikÅ¡mės, įrodomosios galios, ryÅ¡io su nagrinėjama byla ir įrodinėtinomis aplinkybėmis, kadangi nutraukus apeliacinį procesÄ dėl nutarties dalies paskirti byloje ekspertizę, jie netenka prasmės.           Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ ja nutartimi įpareigojo ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ (apeliantÄ ) lygiomis dalimis (po 2 500 Lt) teismui sumokėti užstatÄ (avansÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidoms, susijusioms su ekspertizės atlikimu, padengti.

Apeliantas su Å¡ia nutarties dalimi nesutinka tvirtindamas neturįs pareigos mokėti lėšų, bÅ«tinų ekspertizės atlikimui. Apeliacinis teismas sutinka su Å¡iuo atskirojo skundo argumentu. Ankstesnėje nutarties dalyje apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog proceso įstatymas suteikia Å¡aliai teisę skųsti nutartį (ar jos dalį), įpareigojančiÄ Å¡alį sumokėti avansÄ (užstatÄ ) už ekspertizės atlikimÄ (CPK 90 straipsnio 3 dalis, 102 straipsnio 3 ir 4 dalys). Pažymėtina, jog CPK 90 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Å¡alis, kuri pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiÅ«rėti įvykio vietÄ , iÅ¡ anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansÄ bylinėjimosi iÅ¡laidoms padengti.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, kai Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytus praÅ¡ymus pateikia abi Å¡alys, avansÄ moka abi Å¡alys lygiomis dalimis. Nustatyta, jog praÅ¡ymÄ byloje paskirti ekspertizę pareiÅ¡kė ieÅ¡kovas (b. l. 134-135). Tuo tarpu apeliantas (atsakovas) ieÅ¡kovo praÅ¡ymo skirti ekspertizę nepalaikė (b. l. 150). Taigi aptariamu atveju akivaizdu, jog skundžiamÄ ja nutartimi ekspertizė paskirta vienos Å¡alies – ieÅ¡kovo praÅ¡ymu. Apeliacinio teismo įsitikinimu, nustatyta aplinkybė sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog avansÄ bylinėjimosi iÅ¡laidoms, susijusioms su ekspertizės atlikimu, privalo mokėti tik viena Å¡alis – ieÅ¡kovas.

Gi aplinkybė, jog atsakovas, nors ir nepalaikydamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl ekspertizės paskyrimo, visgi pasinaudojo procesine teise pateikti klausimÄ , kuriuo pageidauja gauti eksperto iÅ¡vadÄ (CPK 213 straipsnis), apeliacinio teismo vertinimu, nesudaro pagrindo tokį jo procesinį veiksmÄ pripažinti bendru praÅ¡ymu dėl ekspertizės CPK 90 straipsnio 2 dalyje nurodytos normos prasme. Nurodytų aplinkybių kontekste sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantÄ sumokėti pusę avanso sumos bylinėjimosi iÅ¡laidoms, susijusioms su paskirtos ekspertizės atlikimu.

Å i pirmosios instancijos teismo nutarties dalis pakeistina, įpareigojant ieÅ¡kovÄ BUAB „Remivilas“ sumokėti 5 000 Lt avansÄ bylinėjimosi iÅ¡laidoms, susijusioms su ekspertizės atlikimu (CPK 337 straipsnio 4 dalis).           Apeliantas atskirajame skunde taip pat akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas, paskyręs ekspertizę, nepagrįstai sustabdė bylÄ . Apeliantas svarbia laikė aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas Å¡iuo pagrindu neprivalėjo sustabdyti bylos, kadangi byloje ginčijamų sutarties nuostatų teisėtumui neturi įtakos žemės sklypo vertės nustatymas.

Pasak apelianto, žemės sklypo vertės duomenys galėtų turėti reikÅ¡mės tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas ginčijamas sutarties nuostatas pripažinti negaliojančiomis. Apeliacinis teismas sutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.                      Apeliacinis teismas pažymi, jog civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – paÅ¡alinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliÅ«tis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai iÅ¡nagrinėti civilinę bylÄ .

Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo iÅ¡skirtos dvi bylos sustabdymo rÅ«Å¡ys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnio). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomÄ jį bylos sustabdymo pagrindÄ sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindÄ sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigÄ sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylÄ .

Tačiau taikant civilinės bylos sustabdymo institutÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kad sustabdžius civilinę bylÄ užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , yra viena iÅ¡ sudėtinių teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ dalių ir įpareigoja teismÄ rÅ«pintis kiek įmanoma greitesniu bylos iÅ¡nagrinėjimu.

Siekiant CPK nustatytų civilinio proceso tikslų teismas turi kuo greičiau iÅ¡nagrinėti bylÄ ir atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių, nesudaryti sÄ lygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 ir kt. straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, sudarančios įstatyme nurodytÄ pagrindÄ sustabdyti konkrečiÄ bylÄ . CPK 164 straipsnio 2 punkte yra numatytas vienas iÅ¡ fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas paskiria ekspertizę.

Pažymėtina, kad bylos stabdymo Å¡iuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas iÅ¡imtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiÅ«ra vertina susidariusiÄ situacijÄ ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiÅ¡kumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl bÅ«tinybės stabdyti bylos nagrinėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).          Apeliacinis teismas, įvertinęs apskųstos nutarties turinį, sutinka su atsakovo atskirajame skunde pateiktu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo bÅ«tinybės Å¡iuo konkrečiu atveju stabdyti bylÄ , neiÅ¡dėstė teisinių motyvų, pagrindžiančių ekspertizės iÅ¡vadų (kaip įrodymo) iÅ¡skirtinės svarbos nagrinėjamai bylai, t. y. neatskleidė, kodėl tokio įrodymo nebuvimas užkerta keliÄ tolesniam bylos nagrinėjimui.

Aukščiau paminėtas kasacinio teismo akcentuotas Å¡io (fakultatyviojo) bylos sustabdymo pagrindo taikymo iÅ¡imtinumas įpareigoja teismÄ tokiÄ aplinkybę įvertinti, teikiant prioritetÄ bÅ«tinumui užtikrinti greitesnį (operatyvesnį) bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Tokį prioritetÄ sustiprina ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas bankrutavusios įmonės. Apeliacinis teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nuostatai, jog eksperto pateikti duomenys gali bÅ«ti reikÅ¡mingi ir reikalingi teisingam ginčo iÅ¡nagrinėjimui.

Kita vertus, apeliantas pagrįstai akcentuoja Å¡alių ginčo esmę. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kinys grindžiamas Å¡alių sudarytos (Å¡iuo metu nutrauktos) sutarties sÄ lygų galimu neteisėtumu. Pasak ieÅ¡kovo, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2013 m. sausio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013, Å¡alių sudarytÄ sutartį kvalifikavus pirkimo – pardavimo iÅ¡simokėtinai sutartimi, turi bÅ«ti įvertinta, ar Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lyga, kuria Å¡alys susitarė, jog visi iki sutarties nutraukimo sumokėti mokėjimai klientui negrÄ Å¾inami, atitinka įstatymo reikalavimus, keliamus tokios rÅ«Å¡ies sutarčiai.

Kaip teisingai pastebi apeliantas, sumokėtų įmokų ir palÅ«kanų grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui klausimas (CK 6.414 - 6.415 straipsniai) gali bÅ«ti sprendžiamas tik pripažinus negaliojančiomis ieÅ¡kovo ginčijamas atitinkamas sutarties sÄ lygas. Todėl akivaizdu, jog ekspertizės metu nustatytini turto vertės duomenys neturi įtakos Å¡io esminio ieÅ¡kinio reikalavimo (pripažinti tam tikras sutarties nuostatas negaliojančiomis) iÅ¡nagrinėjimui ir įvertinimui. Tuo atveju, jeigu bÅ«tų konstatuotas ginčijamų sutarties sÄ lygų teisėtumas, ekspertizės metu nustatyti turto vertės duomenys neturėtų reikÅ¡mės sprendžiamam ginčui, kadangi apskritai nebeliktų pagrindo spręsti įmokų, palÅ«kanų grÄ Å¾inimo ar nuostolių atlyginimo klausimų.

Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, realizuodamas pareigÄ užtikrinti bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per kuo trumpesnį terminÄ , esant bÅ«tinybei bei įstatyme nurodytam pagrindui turi teisę priimti ir dalinį sprendimÄ (CPK 261 straipsnis). Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog aptariamu atveju ekspertizės paskyrimas objektyviai netrukdo nagrinėti bylÄ , todėl pirmosios instancijos teismas šį fakultatyvųjį bylos sustabdymo pagrindÄ taikė nepagrįstai.

           Esant paminėtoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo rėmėsi procesinės teisės normomis, reguliuojančiomis fakultatyvųjį bylos sustabdymÄ , nesivadovavo proceso koncentruotumo bei operatyvumo principais, todėl skundžiamosios nutarties dalis, kuria civilinė byla sustabdyta iki ekspertizės atlikimo, naikintina.           Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neturi įtakos nagrinėjamam klausimui dėl bylos sustabdymo iÅ¡spręsti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 4 dalimi, n u t a r i a :         Apeliacinį procesÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties dalies ekspertizės paskyrimo klausimu nutraukti.         Pakeisti kitas Å iaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties dalis.         Pakeisti nutarties dalį dėl avansinės įmokos už ekspertizės atlikimÄ mokėjimo, iÅ¡dėstant jÄ taip:

„Įpareigoti ieÅ¡kovÄ BUAB „Remivilas“ iki 2014 m. sausio 31 d. įmokėti 5 000 Lt į Å iaulių apygardos teismo pavedimų lėšų sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB už ekspertizės atlikimÄ â€œ.          Panaikinti nutarties dalį dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus atlikta ekspertizė.                           Teisėjas                                                                               Gintaras Pečiulis                     Â