f8ac2447-8909-4ae5-b6b9-d0c8a1ece5dc · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja DPranešėja D. Martinavičienė                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-203-370/2013Teisėjas S. Zajarskas                                                                              (Proceso Nr. 2-06-3-02324-2012-7)Procesinio sprendimo kategorija 20.2; 30.6;99.9 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. sausio 24 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-4532-639/2012 pagal ieÅ¡kovo I.

B. ieÅ¡kinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl pripažinimo teisės lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ bei atsakovės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-17 sprendimo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė : ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu teismo prašė pripažinti jam teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas – trijų kambarių butÄ , esantį X g., Klaipėdoje, pagal Paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡nuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 ir 3 punktus.

Nurodė, jog gyveno Y g., Klaipėdoje, ir siekė privatizuoti minėtÄ butÄ , pagal Butų privatizavimo įstatymÄ . Tačiau šį butÄ jam nebuvo leista privatizuoti, kadangi namas, esantis Y g., Klaipėdoje, buvo pripažintas avariniu ir gyventojai turėjo bÅ«ti iÅ¡keldinti dėl vaistų sandėlio statybos Å¡ioje teritorijoje. IeÅ¡kovas 1993-08-23 orderio pagrindu įsikėlė į butÄ , esantį X g., Klaipėdoje, kuriame gyvena ir Å¡iuo metu. Šį butÄ savivaldybė ieÅ¡kovui 1994-12-02 iÅ¡nuomojo 1992-04-07 Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pagrindu.

IeÅ¡kovas 1993 m. gruodžio mėn. nustatyta tvarka kreipėsi į Butų privatizavimo valstybinę komisijÄ , praÅ¡ymÄ pateikdamas Klaipėdos miesto valstybinei butų Å«kio eksploatavimo įmonei (dabar UAB „Buitis be rÅ«pesčių“) dėl gyvenamųjų patalpų, esančių Varpų gatvėje, Klaipėdoje, į kurias buvo iÅ¡keldintas iÅ¡ avarinės bÅ«klės namo, esančio Y g., Klaipėdoje, privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis, tačiau jo praÅ¡ymas nebuvo priimtas. 2009-03-17 ieÅ¡kovas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu leisti privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, esančias Varpų gatvėje, Klaipėdoje, lengvatinėmis sÄ lygomis.

IeÅ¡kovui raÅ¡tu buvo atsakyta, kad nėra teisinio pagrindo leisti privatizuoti ieÅ¡kovui lengvatinėmis sÄ lygomis buto, esančio X g., nes Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998-07-01, ieÅ¡kovui Å¡ios gyvenamosios patalpos buvo suteiktos 1993 metais, galimybe privatizuoti iÅ¡nuomotas gyvenamÄ sias patalpas pagal tuo metu galiojusį Butų privatizavimo įstatymÄ ieÅ¡kovas nepasinaudojo. IeÅ¡kovo nuomone, jis laiku ir tinkamai pradėjo su butu, esančiu X g., Klaipėdoje, privatizavimu susijusias procedÅ«ras, privatizavimo procedÅ«ra nebuvo užbaigta ne dėl ieÅ¡kovo kaltės, todėl ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti pripažinta teisė privatizuoti Å¡iuo metu nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas pagal Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡nuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 ir 3 punktus.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu neatliko veiksmų, bÅ«tinų teisei privatizuoti ginčo butui įgyti, ir tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės nesusiklostė santykiai dėl ginčo butų privatizavimo. IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad jis nustatyta tvarka 1993-12-27 kreipėsi į Butų privatizavimo valstybinę komisijÄ , dar nereiÅ¡kia tinkamo teisės lengvatinėmis sÄ lygomis privatizuoti bÅ«stÄ Ä¯gyvendinimo. Pasibaigus terminui pareiÅ¡kimams dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo paduoti, privatizavimo klausimas galėjo bÅ«ti sprendžiamas tik gavus Seimo Valstybinės komisijos iÅ¡vadÄ , kuri turėjo teisę leisti asmenims nustatytu laiku ne dėl jų kaltės neprivatizavusiems gyvenamųjų patalpų, leisti Å¡iems asmenims paduoti pareiÅ¡kimus po     1992-12-01 ir privatizuoti jų nuomojamas gyvenamÄ sias patalpas.

Iki Å¡ios komisijos darbo pabaigos ieÅ¡kovas į komisijÄ tiesiogiai su praÅ¡ymu leisti paduoti pareiÅ¡kimus privatizuoti ginčo patalpas praleidus nustatytÄ terminÄ , nesikreipė, o toliau naudojosi nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis ir dėl jų privatizavimo lengvatinėmis sÄ lygomis kreipėsi po daugiau nei 15 metų, t. y. 2009-03-17. Taip pat atsakovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-17 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Teismas atsižvelgęs į aplinkybę, kad namas, esantis Y g., Klaipėdoje, tikrai buvo įtrauktas į neparduotinų namų sÄ raÅ¡Ä , įvertinęs byloje apklaustų liudytojų parodymus, taip pat į tai, kad teisme jau buvo nagrinėta buvusių namo Y g., Klaipėdoje, gyventojų byla dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatine tvarka ir konstatuota, kad gyventojų pareiÅ¡kimas dėl buto privatizacijos nebuvo priimtas, padarė iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovas Butų privatizavimo įstatymo nustatytu terminu kreipėsi dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo, siekė įgyvendinti Å¡iÄ savo teisę, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių Å¡ios teisės įgyvendinti negalėjo.

Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog nutraukus gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl buto, esančio Y g., Klaipėdoje, avarinės bÅ«klės, atsakovė 1992-04-07 Gyventojų aprÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo Nr. I-2455 pagrindu iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovui I. B. ir jo Å¡eimos nariams neterminuotai naudojimui gyvenamÄ jÄ patalpÄ , esančiÄ X g., Klaipėdoje. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, jog ieÅ¡kovas elgėsi sÄ Å¾iningai, kaip apdairÅ«s ir rÅ«pestingi žmonės, iÅ¡ karto, kai jiems buvo suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, kreipėsi dėl teisės privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ , todėl tai dar kartÄ patvirtina, kad ieÅ¡kovas siekė įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinti savo teisę į privatizacijÄ .

Taip pat teismas pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi bÅ«ti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip sudarant prielaidas formuotis vienodai (nuosekliai, neprieÅ¡taringai) teismų praktikai ir garantuojant jurisprudencijos tęstinumÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-06-20 nutartimi iÅ¡nagrinėjo apeliacinį skundÄ , dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-25 sprendimo (civilinė byla Nr. 2-8753-642/2011) atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl pripažinimo teisės privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ lengvatinėmis sÄ lygomis ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta teisė privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, paliko nepakeistÄ .

Minėtos bylos ir Å¡ios bylos faktinės ir teisinės aplinkybės visiÅ¡kai sutampa. Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai apibrėžė bylos ir įrodymų analizės ribas, tačiau nepasisakė dėl ieÅ¡kovo atitikties reikalavimams, kylantiems iÅ¡ Butų privatizavimo įstatymo 1 ir 5 straipsnių, t. y. ar ieÅ¡kovas, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butÄ , Å¡ia teise pasinaudojo atlikdamas bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti veiksmus – ar buvo Å¡eimos narių susitarimas.

Teismas konstatavo faktÄ , jog ieÅ¡kovas laiku ir teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į institucijas, įpareigotas spręsti privatizavimo klausimus, tačiau teismas trečiaisiais asmenimis neįtraukė ieÅ¡kovo Å¡eimos narių, kurie Butų įprivatizavimo įstatymo galiojimo metu taip pat buvo tinkami privatizavimo subjektai ir su kuriais ieÅ¡kovas privalėjo sudaryti susitarimÄ , siekdamas įgyti subjektinę teisę privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. 3 punkte nustatyto privatizavimo pagrindo sÄ lygos yra suponuotos gyvenamųjų patalpų privatizavimo teisinio reglamentavimo tęstinumo poreikių, kai dėl tam tikrų įvykių ar juridinių faktų nuomininkai neturėjo objektyvių galimybių pasinaudoti Butų privatizavimo įstatymo suteiktomis teisėmis įsigyti butÄ lengvatinėmis sÄ lygomis.

Apeliantės nuomone, po iÅ¡keldinimo ieÅ¡kovui suteikus naujas gyvenamÄ sias patalpas, jis turėjo objektyvias galimybes pasinaudoti Butų privatizavimo įstatymo suteiktomis teisėmis nustatyta tvarka. Teismas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-20 nutartimi analogiÅ¡koje byloje, nes dėl Å¡ios nutarties yra priimtas nagrinėti atsakovės kasacinis skundas, o sprendimo vykdymas sustabdytas. IeÅ¡kovas atsiliepime praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu bÅ«tent ir pripažino ieÅ¡kovo teisę ne pradėti, o pratęsti pradėtas ir ne dėl ieÅ¡kovo kaltės nebaigtas privatizavimo procedÅ«ras.

Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad į bylÄ turėjo bÅ«ti įtraukti ieÅ¡kovo Å¡eimos nariai, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-11-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2005 nurodė, kad įstatymo reikalaujamo susitarimo nepateikimas nepripažintinas pagrindu iÅ¡vadai, kad privatizavimo subjektai netinkamai įvykdė įstatymo reikalavimus. Be to, byloje nebuvo pateikta duomenų, kad ne tik ieÅ¡kovas, bet ir kiti asmenys siektų realizuoti teisę privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, esančias X g., Klaipėdoje.

Po teismo sprendimo privatizavimo procedÅ«ros bus tęsiamos, įskaitant ir atitinkamos dokumentacijos parengimÄ bei pateikimÄ . 1993 m. į atsakovės atstovus dėl privatizavimo kreipėsi bÅ«tent ieÅ¡kovas, jis ir gina savo pažeistas teises teisme, todėl kitų asmenų įtraukti į bylÄ nebuvo pagrindo. Taip pat pažymi, kad jam kreipiantis su pareiÅ¡kimu dar tuo metu dėl atsakovės darbuotojų kaltės net nebuvo sudaryta nuomos sutartis. Apeliantė nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nekėlė trečiųjų asmenų įtraukimo į bylÄ klausimo, todėl elgiasi nesÄ Å¾iningai.Apeliacinis skundas netenkintinas.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas iki 1993-10-01 gyveno bute, esančiame Y g., Klaipėdoje. 1989-12-16 atsakovės sprendimu Nr. 368 buvo patvirtintas Butų Å«kio valdybos avarinių patalpų sÄ raÅ¡as, į kurį įraÅ¡ytas namas, esantis Y g., Klaipėdoje (b. l. 6). 1990-03-22 atsakovė sprendimu Nr. 80 dėl žemės sklypų suteikimo ir leidimo vykdyti tyrinėjimo-projektavimo darbus suteikė Sveikatos apsaugos ministerijai 2,0 ha žemės sklypÄ Z. gatvėje vaistų sandėliui statyti su sÄ lyga, kad bus iÅ¡kelti gyventojai iÅ¡ trukdančių statybai menkaverčių gyvenamųjų namų pagal priedėlį, kuriame įraÅ¡yta Y g., Klaipėdoje, gyvenanti ieÅ¡kovo I.

B. Å¡eima (b. l. 7–8). 1992-01-15 atsakovės potvarkiu Nr. 21 pritarta projekto „Dėl neparduotinų gyvenamųjų namų, butų priedėlio Nr.1“ papildymui, kuriame įraÅ¡ytas namas, esantis Y g., Klaipėdoje (b. l. 9–10). IeÅ¡kovÄ iÅ¡keldinus iÅ¡ buto, esančio Y g., Klaipėdoje, jam buvo suteikta kita gyvenamoji patalpa – 3 kambarių butas, esantis X g., Klaipėdoje. Šį butÄ savivaldybė ieÅ¡kovui 1994-12-02 iÅ¡nuomojo 1992-04-07 Gyventojų apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pagrindu (b. l. 14–17).

IeÅ¡kovas iki Å¡iol yra ginčo buto nuomininkas ir gyvena neprivatizuotame bute, kitų gyvenamųjų patalpų nėra privatizavęs. Dėl Å¡ių faktinių aplinkybių byloje ginčo nekilo.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ yra esminis procesinės arba materialinės teisės normų pažeidimas (CPK 328–330 str.).Apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kovo subjektiÅ¡kumo atitikimo Butų privatizavimo įstatymo 1 ir 5 straipsnių reikalavimams, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieÅ¡kovas yra subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 str.), ginčo butas yra tinkamas privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 str.), ieÅ¡kovas atliko veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai savo teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo 5 str.), tačiau jo teisė nebuvo realizuota dėl ne nuo ieÅ¡kovo priklausančių objektyvių aplinkybių – atsakovės įgaliotas asmuo nepriiminėjo pareiÅ¡kimų.

Byloje nekilo ginčo nei dėl ieÅ¡kovo nuomoto buto Y g., Klaipėdoje, nei dėl buto X g., Klaipėdoje, atitikties privatizavimo objektui keliamiems reikalavimams, pati apeliantė skunde pripažįsta, kad asmenys, iÅ¡keldinti iÅ¡ avarinių namų tebegaliojant Butų privatizavimo įstatymui, laikytini asmenimis, kurie ne dėl savo kaltės negalėjo pateikti praÅ¡ymo leisti privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ , ir nurodo, kad 1993 m. rugpjūčio mėnuo, t. y. kada ieÅ¡kovas buvo perkeltas į kitÄ butÄ , laikytinas objektyvių galimybių pasinaudoti Butų privatizavimo įstatymo suteiktomis teisėmis atsiradimo momentu.

Tačiau, apeliantės nuomone, po ieÅ¡kovo persikėlimo į butÄ X g., Klaipėdoje, ieÅ¡kovas įstatymo nustatyta tvarka neįvykdė reikalavimo kreiptis į privatizavimo klausimus įpareigotas spręsti institucijas, nes nepateikė Å¡eimos narių notariÅ¡kai patvirtinto susitarimo, todėl negalima teigti, kad tarp Å¡alių susiklostė privatizavimo santykiai. Pastaruoju klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė skunde taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, kad ieÅ¡kovui butas X g., Klaipėdoje, buvo suteiktas pagal 1993-08-23 orderį (Å¡io buto nuomos sutartis sudaryta tik 1994-12-02), o ieÅ¡kovas 1993 m. gruodžio mėnesį kaip ir kiti namo gyventojai kreipėsi į Butų privatizavimo valstybinę komisijÄ dėl gyvenamųjų patalpų, esančių X g., Klaipėdoje, privatizavimo, bei kad pareiÅ¡kimai iÅ¡ gyventojų nebuvo priiminėjami be teisėto pagrindo.

Tokiomis aplinkybėmis apeliantės argumentas, kad ieškovas su šeimos nariais nebuvo sudaręs Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje numatyto notariškai patvirtinto susitarimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais), yra formalus, nes pareiškimai nebuvo priiminėjami visiškai – nepriklausomai nuo aplinkybės, ar buvo susitarimas, ar ne, be to, pareiškėjai bet kokius dokumentacijos trūkumus būtų galėję ištaisyti, jei privatizavimo klausimus savivaldybės įpareigotas spręsti asmuo būtų tinkamai vykdęs savo pareigas.

Taigi apeliantei pripažįstant, kad ieÅ¡kovas ne dėl savo kaltės iki 1992-12-01 nepadavė pareiÅ¡kimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti (kadangi tuo metu butas, kuriame ieÅ¡kovas gyveno, buvo pripažintas avariniu), taip pat kad ieÅ¡kovas turėjo teisę tokį pareiÅ¡kimÄ paduoti po 1993-08-23 (ieÅ¡kovÄ perkėlus į kitÄ butÄ ), apeliantei neginčijant, kad ieÅ¡kovas dėl privatizavimo kaip ir kiti namo gyventojai kreipėsi 1993 m. gruodžio mėn., bet pareiÅ¡kimai be teisėto pagrindo nebuvo priiminėjami, teismui konstatavus, kad Å¡eimos narių notariÅ¡kai patvirtinto susitarimo nebuvimas tokiomis aplinkybėmis yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas kaip nepaneigiantis ieÅ¡kovo akivaizdaus siekio pasinaudoti Butų privatizavimo įstatymo suteikta privatizavimo teise, konstatuotina, kad yra visos įstatymo nustatytos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažintos pradėto privatizavimo proceso tęsimo sÄ lygos, todėl apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas, nes neva byloje nagrinėjamu atveju negalima laikyti, kad privatizavimo procesas tęsiamas, yra nepagrįstas.Sutikdama su ieÅ¡kovo atsiliepimo argumentais, teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentÄ , dėl kitų Å¡eimos narių neįtraukimo į procesÄ .

Apeliantė elgiasi nesÄ Å¾iningai šį argumentÄ pateikdama tik apeliacinės instancijos teismui. Ä®statymas įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 1 d.). Å ioje byloje savo pažeistas teises ir teisėtus interesus pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį gynė ieÅ¡kovas, hipotetinė galimybė analogiÅ¡kas teises ginti ir kitiems ieÅ¡kovo Å¡eimos nariams nesudaro pagrindo jų įtraukti į bylos nagrinėjimÄ , juo labiau, kad teismas sprendime nepasisakė dėl Å¡ių asmenų teisių ir pareigų, o pati ieÅ¡kovė nepripažįsta net ieÅ¡kovo teisės tęsti privatizavimo procesÄ .Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad kitose bylose su tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis to paties namo gyventojams jau pripažinta teisė tęsti privatizavimo procesÄ .

Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad analogiÅ¡koje byloje dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarties yra priimtas kasacinis skundas ir sustabdytas sprendimo vykdymas, nesudaro pagrindo nesivadovauti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kaip precedentu.Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 331 str. 6 d.).IeÅ¡kovas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ sumokėjo advokatei 2 420 Lt (b. l. 77).

Teisėjų kolegijos nuomone, sumokėta suma yra nepagrįstai didelė, todėl nėra pagrindo jos visos priteisti iš atsakovės. Honoraro dydžio apskaičiavimo pažymoje (b. l.

76) klaidingai nurodytas koeficientas už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuris pagal Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijų 8.11. punktÄ yra 1,5. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, maksimalÅ«s dydžiai rekomendacijose nustatyti jau įskaičius visus privalomus mokesčius, taip pat ir pridėtinės vertės mokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2006). Be to, atsižvelgtina į aplinkybes, kad byla nesudėtinga, ieÅ¡kovo atstovė taip pat atstovavo ieÅ¡kovui kitoje analogiÅ¡koje jau iÅ¡nagrinėtoje byloje, todėl negalima teigti, kad byloje buvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai (rekomendacijų 2.1., 2.7. p.).

Vadovaudamasi tuo kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija mano, kad atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, atsakovė ieÅ¡kovui privalo atlyginti 1 000 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų (CPK 98 str.).Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str., n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IÅ¡ atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieÅ¡kovui I. B. priteisti 1 000 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Kolegijos pirmininkė                                                                                           Danguolė Martinavičienė Kolegijos teisėjai                                                                                           Irma Čuchraj                                                                                                         Alvydas Žerlauskas