2013-03-15 Nr. CB-432 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-166/2013

Teisminio proceso Nr.: NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorijos: 34.2; 34.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Janinos Januškienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir N. M. S. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paveldėjimo tikslu; trečiasis asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, sąlygas (CK 5.51 straipsnis), taip pat paveldėjimo teisės santykiams taikytiną teisę (CK 1.62 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

P. N. M. S. yra M. S. , JAV pilietės, nuolat gyvenusios JAV, mirusios (duomenys neskelbtini), duktė (civilinė byla Nr. 2-196-522/2008), t. y. pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalį pirmos eilės įpėdinė. Pareiškėjos motina, dar būdama gyva, 2004 m. lapkričio 22 d. ir 2005 m. sausio 19 d. pervedė į nurodytas Archer banko JAV, Ilinojaus valstijoje, sąskaitas 10 000 ir 60 000 JAV dolerių. Pareiškėja buvo nurodyta kaip asmuo, įgyjantis teisę į sąskaitose esančias lėšas po M. S. mirties. Bankas 2005 m. birželio 15 d. pareiškėjai, kaip turto paveldėtojai, atidavė M. S. priklausiusias pinigų sumas, išrašydamas du banko garantuotus čekius nurodytoms sumoms. Be nurodytų indėlių Archer banke, mirusioji turėjo indėlių ir kituose JAV bankuose, kuriuos pareiškėja priėmė per tris mėnesius nuo M. S. mirties, taip pat ėmėsi prižiūrėti bei tvarkyti mirusiosios gyvenamąjį namą. Pareiškėjos žiniomis, Lietuvos Respublikoje M. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai Širvintų bei Šilalės rajonuose. Pareiškėja prašė teismo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą mirus motinai M. S. paveldimą turtą faktiškai pradėjus valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pareiškėjas A. P. taip pat kreipėsi į teismą su pareiškimu paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą mirus M. S. paveldimą turtą faktiškai pradėjus valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjo teigimu, mirusioji 1999 metais buvo parašiusi testamentą, pagal kurį visą turtą, esantį Lietuvoje, paliko pareiškėjui. Be to, ji buvo išdavusi įgaliojimą pareiškėjui tvarkyti visus jos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimus, leidžiant juos parduoti, įkeisti ir pan. Tai reiškia, kad tikroji M. S. valia buvo visą turtą po mirties palikti pareiškėjui. Nors apie M. S. mirtį pareiškėjas sužinojo 2007 metais, tačiau iki tol jis atliko aktyvius veiksmus dėl M. S. turto, t. y. 2006 metais jo dėka buvo atkurtos nuosavybės teisės į du žemės sklypus, 2009 metais – tris žemės sklypus. Pareiškėjas nuolat dalyvavo M. S. nuosavybės teisių atkūrimo procese, dalyvavo žymint jų ribas, pjaudavo žolę, mokėjo mokesčius ir kt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Širvintų rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą atmetė, pareiškėjos pareiškimą tenkino: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. M. S. priėmė M. S. palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti; faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Teismas, atmesdamas pareiškėjo pareiškimą, nurodė, kad jis per tris mėnesius nuo M. S. mirties neišreiškė valios priimti palikimą, nes nežinojo apie jos mirtį, veikė tik kaip jos įgaliotinis, nevaldė turto kaip savininkas, nes to padaryti dėl objektyvių aplinkybių negalėjo. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad jis per tris mėnesius atliko tam tikrus aktyvius veiksmus. Faktą, kad per nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjas nepriėmė palikimo pradėdamas jį valdyti, patvirtino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-999-727/2010 medžiaga, iš kurios matyti, kad pareiškėjo prašymas pratęsti terminą palikimui priimti buvo atmestas. Teismas, vertindamas argumentus dėl pareiškėjos prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nurodė, kad pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalį pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė ir turėjo teisę paveldėti po jos mirties likusį turtą. Teismas nustatė, kad pareiškėjai JAV bankuose buvo išduoti du čekiai, ji 2005 m. balandžio 20 d. užsakė M. S. namo vandentiekio sistemos remonto paslaugas, 2005 m. balandžio 22 d. – spynų ir rankenų įrengimo ir pakeitimo paslaugas, 2005 m. balandžio 23 d. – viryklės taisymo paslaugas. Teismo vertinimu, šie veiksmai įrodo, kad pareiškėja išreiškė valią priimti palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Be to, visus šiuos veiksmus pareiškėja atliko per trijų mėnesių laikotarpį po savo motinos mirties. Dėl to teismas padarė išvadą, kad buvo pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja priėmė M. S. palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti, nes įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą, 2012 m. birželio 28 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija, remdamasi teismų praktika, nurodė, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Ta aplinkybė, kad pareiškėja palikimo dalį priėmė už Lietuvos Respublikos ribų, kolegijos teigimu, neturėjo reikšmės. Pareiškėja įrodė, kad ji savo veiksmais nustatytu laiku faktiškai užvaldė velionės motinos turtą, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ji priėmė palikimą visam turtui, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų. Kolegija pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo, jog pareiškėja faktiškai priėmė palikimą, esantį JAV. Kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentą, kad tam, jog būtų galima faktiškai pradėti valdyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, faktiniai valdymo veiksmai turėjo būti atlikti tik Lietuvoje; motyvavo, kad tai prieštarautų esminiam paveldėjimo principui, jog palikimo dalies priimti negalima. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Lietuvos teisės aktus ir pagrįstai sprendė, jog palikimas buvo priimtas pradėjus turtą faktiškai valdyti. Kolegija, vertindama argumentus dėl mirusiosios valios, nurodė, kad aplinkybė, jog mirusioji savo valią išreiškė surašydama 1999 m. testamentą, turėtų reikšmę, jei pareiškėjas įstatymo nustatytu laiku ir būdu būtų priėmęs palikimą ar jam būtų atnaujintas terminas palikimui priimti.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu pareiškėjas A. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutartį ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti, pareiškėjo skundą tenkinti. Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais dėl taikytinos teisės byloje, vadovaujantis CK 1.62 straipsnio 1 dalimi. Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nepasisakė, kokios valstybės nacionaline teise vadovaudamiesi sprendė, kad pareiškėja, užsienio pilietė, galėjo priimti Lietuvoje esantį palikimą, neaišku, ar JAV pilietė, atlikdama veiksmus JAV, turėjo ir galėjo vadovautis Lietuvos Respublikos teise.

Juolab kad vertinant pareiškėjos veiksmus, nukreiptus į nekilnojamąjį turtą JAV, būtų neproporcingai išplečiama Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija. Pareiškėja teisę priimti palikimą Lietuvos Respublikoje faktiškai jį pradedant valdyti JAV grindė CK 5.51 straipsniu, tačiau teismai nepagrįstai neatsižvelgė į CK 1.62 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus teigimu, esant situacijai, kai palikėjo turtas susideda iš skirtingose valstybėse esančio nekilnojamojo turto, šis turtas turi būti paveldimas pagal tos vietos valstybės teisę, kurioje jis yra, t. y.

CK 1.62 straipsnio nuostatos, esant palikimui su tarptautiniu elementu, sukuria bendrosios CK 5.51 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, jog įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, išimtį. Tai reiškia, kad paveldėtojas pagal vienos valstybės teisę gali būti teisėtas palikimo priėmėjas, tačiau pagal kitos valstybės teisę – tokiam asmeniui nepriklausytų privalomoji palikimo dalis ar panašiai. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad faktiniais veiksmais pradėjo valdyti turtą Lietuvoje ar atliko bet kokius veiksmus, nukreiptus į velionės nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje; pareiškėjos nurodytos aplinkybės galėjo būti reikšmingos jai priimant palikimą JAV, tačiau kasatorius nekvestionuoja pareiškėjos palikimo priėmimo klausimo JAV teritorijoje, nes palikimo priėmimas JAV faktinės reikšmės priimant palikimą, kurį sudaro nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikoje, neturi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011, pripažino JAV pilietės faktinį palikimo priėmimą, nes ji atliko faktinius užvaldymo veiksmus, nukreiptus būtent į Lietuvoje esantį nekilnojamąjį turtą. Nagrinėjamoje byloje teismai neteisingai sprendė, kad, pareiškėjai pateikus rašytinius įrodymus (JAV pasirašytas sąskaitas, kitus dokumentus), buvo pripažinta, jog jai atiteko ir Lietuvoje esantis nekilnojamasis turtas, t. y. teismas, remdamasis Lietuvos teise, neteisingai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą dėl objekto, kurio teisiniam režimui privalo būti taikoma vietos, kurioje yra nekilnojamasis turtas, teisė.

Pagal teisės doktriną palikimą sudarantis nekilnojamasis daiktas visais atvejais paveldimas pagal jo buvimo vietos valstybės teisę. Tai reiškia, kad CK 1.62 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma, skirta Lietuvoje gyvenantiems įpėdiniams, turintiems teisę į palikimo dalį, kai palikėjas buvo Lietuvos pilietis, apsaugoti, ir nesvarbu, kurios valstybės teisė taikoma paveldėjimo santykiams, Lietuvoje gyvenantys palikėjo – Lietuvos piliečio, įpėdiniai palikimo dalį, į kurią turi teisę, paveldi pagal Lietuvos teisę, tačiau ši kolizinė norma netaikoma, kai palikimą sudaro nekilnojamieji daiktai, nes, pagal šio straipsnio 2 dalį, jie visais atvejais paveldimi pagal valstybės, kurioje yra žemė, teisę.

Taigi, nors bendroji taisyklė ir yra, kad turtas yra paveldimas visa apimtimi, tačiau ši taisyklė turi išimtį – ji nėra taikoma nekilnojamiesiems daiktams.

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Ji nurodo, kad bylą nagrinėję teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą. Kasatoriaus argumentai dėl taikytinos teisės neturi reikšmės, nes pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį ir 5.50 straipsnio 3 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis per tris mėnesius pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo; įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad net ir smulkių, mažaverčių daiktų faktinis užvaldymas po palikimo atsiradimo laikomas tinkamu viso palikimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. J. A. V. , bylos Nr. 3K-3-152/2006). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas būtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. O. v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-171/2007). Dėl to, atsižvelgiant į CK 1.62 straipsnio 1 dalies turinį, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikoje esančius žemės sklypus, į kuriuos velionei M. S. buvo atkurta nuosavybės teisė, pareiškėja paveldėjo pagal Lietuvos Respublikos teisę. Pareiškėjos teigimu, Lietuvos Respublikos teisės taikymas reiškia, kad nesvarbu, kurioje šalyje įpėdinis atliko faktinius paveldimo turto užvaldymo veiksmus, tačiau svarbu, jog jie atitiko Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Juolab kad kasatorius teisme pripažino, jog pareiškėja faktiškai laiku užvaldė JAV esantį paveldimą turtą, todėl pagal CPK 187 straipsnį toks faktas laikytinas nustatytu.

Atsiliepimu trečiasis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Ji nurodo, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė CK teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą, kasatoriaus argumentai dėl taikytinos teisės nepagrįsti. Pareiškėja, pradėdama valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius JAV, teisėtai ir pagrįstai pagal CK 1.62 straipsnį paveldėjo Lietuvos Respublikoje esančius žemės sklypus (CK 5.50 straipsnis). Dėl to pagrįsta teismų išvada, kad įpėdiniui pradėjus valdyti palikimo dalį, laikoma, kad įpėdinis priėmė visą palikimą. Pareiškėja įrodė, kad ji pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus savo veiksmais nustatytu laiku faktiškai užvaldė motinos turtą. Teismai juridinę reikšmę turintį faktą nustatė remdamiesi Lietuvos teise tam objektui, kurio teisiniam režimui privalo būti taikoma vietos, kurioje yra nekilnojamasis turtas, teisė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl taikytinos teisės šioje byloje

Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nepasisakė, kokios valstybės nacionaline teise vadovaudamiesi sprendė, kad pareiškėja, užsienio pilietė, galėjo priimti Lietuvoje esantį palikimą. Tai teisės klausimas, dėl kurio teisėjų kolegija pasisako.

CK 1.62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. Tai reiškia, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Lietuvoje esantys nekilnojamieji daiktai paveldimi pagal Lietuvos teisę. Paveldėjimo teisiniai santykiai reglamentuojami CK penktosios knygos šeštajame skyriuje, kurio 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje tinkamai buvo taikytos materialiosios teisės normos, reikalingos ginčui spręsti (CPK 346 straipsnis).

Dėl proceso tvarkos svarstant prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą bei sprendžiant paveldėjimo klausimus nagrinėjamoje byloje

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius skunde ginčija pareiškėjai išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumą.

Nagrinėjamoje byloje Širvintų rajono apylinkės teismas, atnaujinęs procesą pagal pareiškėjo prašymą, 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimu jį atmetė, o pareiškėjos pareiškimą tenkino: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. M. S. priėmė jos mirusios motinos palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti; faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą prašė teismo, atnaujinus procesą, priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos N. M. S. pareiškimą, panaikinti pareiškėjai Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro notarės G. Z. 2008 m. gegužės 21 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą dėl M. S. turto paveldėjimo. Byla buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka.

CPK 442 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. tokios bylos yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, kurios pagrindiniai bruožai yra tai, kad nėra šalių su priešingais interesais (ne ginčo teisena), teismo prašoma tik patvirtinti tam tikrų faktų buvimą. Pareiškėjas, ginčydamas pareiškėjos teisę paveldėti, ginčijo tiek prašomus nustatytus juridinius faktus, tiek 2008 m. gegužės 21 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, t. y. kilo ginčas dėl teisės. Kai kyla ginčas dėl teisės, o vienas iš reikalavimų arba dalis reikalavimo nagrinėtina ypatingąja teisena, tai pirmumas teikiamas ginčo teisenai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. R. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-542/2006).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant situacijai, kai nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka suinteresuotas asmuo prieštarauja pareiškimo patenkinimui, aktualu nustatyti, ar tikrai yra kilęs ginčas dėl teisės. Tam, kad būtų nustatyta, ar yra kilęs ginčas dėl teisės, visų pirma būtina apibrėžti materialinį teisinį santykį, iš kurio kildinamos šiame santykyje dalyvaujančių asmenų teisės ir pareigos. Ginčas dėl civilinių teisių ir pareigų apima procesus, kuriais siekiama paneigti, perimti kito asmens teises; sumažinti šių teisių įgyvendinimo galimybes; išvengti pareigų ar sumažinti jų vykdymo apimtį arba intensyvumą ir pan. Visais šiais atvejais viena ginčo šalis siekia sau palankaus teisinio rezultato, kuris tuo pačiu metu yra nepalankus teisinis rezultatas kitai ginčo šaliai. Teisinis rezultatas šia prasme – tai rezultatas, turintis gana reikšmingą įtaką asmens teisių ir pareigų egzistavimui ar jų įgyvendinimui. Taigi, ginčo dėl teisės atveju civilinės teisės ir pareigos turi būti ginčo objektas arba vienas iš jų, o proceso rezultatas turi būti lemiamas šioms teisėms ir pareigoms.

Nagrinėjamoje byloje teismai neįvertino pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą išdėstytų reikalavimų esmės: nors pareiškėjas ginčijo kito asmens teisę įgyti palikimą, tačiau teismų procesiniuose sprendimuose šis prašymas nebuvo išnagrinėtas, o pasisakyta tik dėl juridinę reikmę turinčio fakto pareiškėjai nustatymo. Nagrinėjamu atveju materialinį teisinį interesą – įgyvendinti teisę paveldėti ir taip įgyti palikimą, išreiškė abu pareiškėjai. Civilinio proceso teisės taikymas turi atitikti faktinių materialinių santykių padėtį bei suteikti šių santykių dalyviams tinkamą teisminę gynybos priemonę. Šiuo atveju tokia gynybos priemonė kasatoriui suteikta, jam įgyvendinant teisę kreiptis su pareiškimu į teismą CPK 366–369 straipsniuose nustatyta tvarka ir prašyti atnaujinti procesą. Širvintų rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi procesą atnaujino, tačiau neišsprendė ir nepasisakė dėl visų pareiškėjo prašymo reikalavimų esmės. Pirmosios instancijos teismui išsprendus ne visus byloje pareikštus reikalavimus, toks pažeidimas pripažintinas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Teismas dėl tokio prašymo pagrįstumo gali nuspręsti tik bylą išnagrinėjęs iš naujo. Kadangi byla bus nagrinėjama iš naujo, tai ginčo sprendimui taikytinos civilinio proceso normos, reglamentuojančios bylos sprendimo tvarką ginčo teisenos tvarka. Tinkamas byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių įgyvendinimas gali būti užtikrinamas proceso teisės normų nustatytais procesiniais terminais bei teismo posėdžių, kurie priklausomai nuo nagrinėjamos civilinės bylos pobūdžio ir priimtų procesinių sprendimų reglamentuojami skirtingai, forma.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje teismų nustatytas aplinkybes, įvertinusi ginčo šalių materialinį teisinį santykį bei reikalavimų esmę, pabrėžia, kad kasatorius šioje byloje turi procesinį teisinį interesą, byloje kilo ginčas dėl teisės, o nagrinėjamu atveju teismai nepagrįstai sprendė bylą ypatingosios teisenos tvarka, nepagrįstai šioje byloje taikė CPK 442 straipsnio 1 punktą. Kadangi kasacinio skundo argumentai dėl paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo yra susiję su faktinių aplinkybių tyrimu ir vertinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti kasaciniame teisme, dėl šių pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla, tai teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasacinį skundą ir nustačiusi CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos pagrindus, pagal CPK 360 straipsnį panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ginčo teisenos tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 45,96 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tai šių išlaidų priteisimo klausimas turės būti išspręstas išnagrinėjus bylą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 28 d. nutartį ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir perduoti iš naujo nagrinėti ginčo teisenos tvarka.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Gintaras Kryževičius

Janina Januškienė