f8ab90a5-7acf-4245-ae91-e23679ae66ea · Kauno apygardos teismas

Teisėjas Aurelijus Rauckis                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-764-579/2015Pranešėjas Evaldas Gražys                                       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30628-2015-0                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.10.1.; (S)                                                                                        2.4.7.                                                    KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei J.

M., nuteistajam V. T., jo gynėjai advokatei Dianai ViÅ¡inskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. T. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2014-08-08 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡eriems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2015-05-31 iki 2015-06-01. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

V. T. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 31 d. apie 17.30 val. adresu: (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su anyta R. K. metu, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė nukentėjusiajai R. K. į kairę akį, po to vienÄ kartÄ rankomis jÄ pastÅ«mė, dėl ko Å¡i nukrito ant malkų ir susižalojo kairę rankÄ , taip padarydamas savo Å¡eimos narei – uoÅ¡vienei R. K. odos nubrozdinimus kairiame skruoste, nosies nugarėlėje, kairėje plaÅ¡takoje, poodinę kraujosruvÄ kairio žasto srityje, tuo sukeldamas nukentėjusiajai R.

K. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistasis V. T. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015-06-17 nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jo atžvilgiu atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Apeliantas įsitikinęs, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Skundo autorius nurodo, kad nors jis nusikalto bÅ«damas teistas ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y., bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau nagrinėjamu atveju padarytas nesunkus nusikaltimas – nežymiai sužalota anytos sveikata, sunkių ir negrįžtamų pasekmių dėl padarytų sužalojimų nekilo.

Jis smurtauja tik bÅ«damas neblaivus, todėl ėmėsi realių veiksmų keisti savo elgesį, pradėjo gydytis nuo alkoholizmo (tai įrodo siuntimo tirti, konsultuoti ir gydyti, iÅ¡duoto 2015-06-22, Nr. 028-1/a, kopija), suvokia savo veiksmų pasekmes, atsakomybę, jÄ prisiėmė ir siekia keistis, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas galėjo paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – gydytis priklausomybės ligas, tačiau Å¡ios galimybės nuosprendyje nepaminėjo, akcentavo tik ankstesnius teistumus, nors įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo jį sustabdytų nuo nusikalstamų veikų darymo, įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose taip pat keistų elgesį.

Nuteistasis nurodo, kad yra vedęs, Å¡iuo metu dirba. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, prarastų darbÄ . Å eimoje auga du mažamečiai vaikai, vienas iÅ¡ jų, E. T., yra neįgalus, jam dažnai reikalinga bei taikoma hospitalizacija. Taigi, realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, apeliantas negalės prižiÅ«rėti vaikų, padėti sutuoktinei. Nei jo žmona, nei anyta nesuinteresuotos, kad laisvės atėmimo bausmę jis atliktų realiai. Nuteistojo nuomone, duomenis, rodančius, jog jis yra amoralaus elgesio, nesirÅ«pina Å¡eima, apylinkės teismas turėjo vertinti kritiÅ¡kai, kadangi nenurodyta, kas tokiÄ informacijÄ suteikė, kuo ji grindžiama.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika matyti, kad analogiÅ¡koje byloje (kasacinė nutartis Nr. 2K-178-696/2015) teisėjų kolegija pažymėjo, jog byloje yra aplinkybių, dėl kurių verta taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ asmeniui, kuriam jau buvo atidėtas bausmės vykdymas ir jis per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistojo V.

T. apeliacinis skundas atmetamas. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymÄ , teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsipraÅ¡o nukentėjusiųjų, atlygina padarytÄ Å¾alÄ .

Taigi, Å¡ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-536/2014). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymÄ .

Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015).Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategorijÄ , esminė taikymo sÄ lyga yra teismo iÅ¡vada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. V. T. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas tik iÅ¡imtiniais atvejais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2010, 2K-577/2014), kÄ pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas.

Apeliantas padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimÄ savo anytos atžvilgiu. Anksčiau jis teistas Å¡eÅ¡is kartus, du kartus už tai, kad smurtavo savo sutuoktinės atžvilgiu. Å ios aplinkybės rodo, kad V. T. yra linkusi nusikalsti, iÅ¡vadų iÅ¡ teistumų nedaranti asmenybė. Bausmės vykdymo atidėjimas apelianto atžvilgiu buvo taikytas du paskutinius kartus priimant apkaltinamuosius nuosprendžius. Jis buvo įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau atsižvelgus į tai, kad ir vėl padarė smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ , galima spręsti, jog jos teigiamo poveikio V.

T. nedaro. Kauno rajono savivaldybės administracijos Neveronių seniÅ«nijos nuteistasis apibÅ«dinamas iÅ¡imtinai neigiamai, kaip amoralaus elgesio, konfliktiÅ¡kas, agresyvus, dažnai girtaujantis, turi polinkį nusikalstamai elgtis, savo vaikais nesirÅ«pinantis, Å¡eimoje ir visuomenėje sudarantis nepalankias gyvenimo sÄ lygas ir neretai pavojingÄ nusikalstamumo prasme aplinkÄ . Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti Å¡iomis seniÅ«nijos nurodytomis apeliantÄ charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Paminėtos aplinkybės, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad apelianto padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis poelgis, bet dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstyta, taip pat į teisingumo principÄ bei bausme siekiamus tikslus, kolegijos nuomone, atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ ir taikyti tas pačias ar beveik tas pačias poveikio priemones nėra tikslinga, nes ankstesni nuosprendžiai nuteistajam nebuvo pakankamas įspėjimas ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Todėl tenkinti nuteistojo skundÄ ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra jokio teisinio pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo V.

T., nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 11,58 Eur. Tačiau bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistÄ jį gynė jo pasirinkta advokatė. Todėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ V. T. nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo V. T. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                   Evaldas Gražys Teisėjai                                                                                                        Giedrius Endriukaitis                                                                                                                       Algirdas Jaliniauskas   Â