2019-07-03 Nr. AB-13654-3-61-3-01066-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-456-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01066-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mėlyna citrina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mėlyna citrina“ skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – M. P., D. K. ir A. M.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Mėlyna citrina“ (toliau – pareiškėjas, UAB „Mėlyna citrina“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2019 m. vasario 27 d. sprendimus: 1) Nr. (15/4-1) 31-00189/171-176 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 003829428 panaikinimo Ukrainos Federacijos piliečiui M. P.“, 2) Nr. (15/4-1) 31-00193.171-180 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 003829432 panaikinimo Ukrainos Federacijos piliečiui A. M.“ ir 3) Nr. (15/4-1) 31-00194/171-179 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 003829429 panaikinimo Ukrainos Federacijos piliečiui D. K.“ (toliau – ir Sprendimai).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus, kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, teigdamas, kad jo teisės ir interesai yra pažeidžiami, turi nurodyti faktines teisinę reikšmę turinčias aplinkybes, kuriomis galėtų pagrįsti savo įvardijamų subjektinių teisių gynimą, išdėstyti reikalavimą atsakovui, kurį patenkinus, būtų realiai apginamos pareiškėjo teisės. Teismas taip pat nurodė pareiškėjui pateikti teismui skundžiamus Sprendimus, dokumentus ir kitus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo teiginius, kad Sprendimai padarė įtaką jo interesams ir pažeidė teises. Be to, pareiškėjas turi sumokėti žyminį mokesti ir pateikti teismui mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2019 m. gegužės 2 d. ir 2019 m. gegužės 6 d. prašymus priimti dokumentus. Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, teismui pateikė skundžiamus Departamento Sprendimus, dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo investicijas ir tiesiogines išlaidas, susijusias su užsieniečių legalizavimu bei dokumentų paruošimu, taip pat dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo prisiimtus įsipareigojimus bei sutartinius santykius, kurių vykdymui yra reikalingas užsieniečių darbas, bei žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi, konstatavęs, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nustatytų trūkumų pareiškėjas nepašalino, nutarė skundą laikyti nepaduotu.

Teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas ne tik pateikti dokumentus pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 ir 2 dalis, bet ir, teigiant, kad Departamentas, priimdamas skundžiamus sprendimus, pažeidė pareiškėjo teises ir interesus, skunde nurodyti faktines teisinę reikšmę turinčias aplinkybes, pagrindžiančias jo įvardijamų subjektinių teisių gynimą (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Tačiau skundo, kuriame būtų nurodytos faktinės teisinę reikšmę turinčios aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjo subjektinių teisių gynimą, pareiškėjas teismui nepateikė.

Kadangi pareiškėjas teismo nustatytu terminu nepašalino teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, pareiškėjui buvo išaiškintos skundo trūkumų nepašalinimo pasekmės, teismas konstatavo, kad yra pagrindas skundą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti pareiškėjui.

Teismas taip pat išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai paduoti skundą, atitinkantį ABTĮ nustatytus reikalavimus.

III. Pareiškėjas UAB „Mėlyna citrina“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį.

Pareiškėjo teigimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartyje nustatyti trūkumai buvo pašalinti. Pareiškėjas teismui pateikė skundžiamus Sprendimus, atsakovo 2019 m. vasario 28 d. elektroniniu paštu siųstus pranešimus apie priimtus sprendimus, dokumentus, patvirtinantys įmonės investicijas, įmonės įsipareigojimus, patirtas išlaidas, susijusias su užsieniečių legalizavimu ir dokumentų rengimu.

Pareiškėjas skunde ir rašte dėl teikiamų dokumentų įrodė, kad skundžiami Sprendimai pažeidžia pareiškėjo teises. Pareiškėjas teismui akcentavo, kad skundas buvo teikiamas, nes priimti Sprendimai yra nepagrįsti, pažeidžia UAB „Mėlyna citrina“ interesus bei stabdo veiklos vystymą. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad galimai neteisėti skundžiami Sprendimai akivaizdžiai padarė įtaką pareiškėjo interesams ir pažeidė jos teises, nes bendrovė norėjo išplėsti savo vykdomą veiklą, prisiėmė įsipareigojimus pagal pasirašytas rangos sutartis, kurių vykdymas buvo numatytas, panaudojus įdarbintus užsieniečius. Be to, bendrovė investavo į minėtų užsieniečių legalizavimą – gavimą reikiamų dokumentų (daugkartines nacionalines vizas, leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje), nes savo lėšomis apmokėjo žyminį mokestį, draudimą, teisines paslaugas, ruošiant dokumentus, tarpininkaujant dėl užsieniečių legalizavimo ir atitinkamų dokumentų pateikimo. Pareiškėjo teigimu, akivaizdu, kad teismui pateikti dokumentai patvirtina tą aplinkybę, kad Sprendimai daro įtaką įmonės verslui, prisiimtiems įsipareigojimams, veiklos perspektyvai. Panaikinus atsakovo Sprendimus, būtų realiai apgintos pažeistos įmonės teisės ir jos interesai.

Pareiškėjas teigia, kad teismas, nustatęs būtinybę aiškesniu būdu pašalinti trūkumus, galėjo nustatyti papildomą terminą jų pašalinimui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino nustatytų skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad pakankamai pagrindė, jog skundžiami Sprendimai pažeidė pareiškėjo interesus.

Taigi, iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas iš esmės laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nepašalino nustatytų skundo trūkumų ir nedetalizavo skunde aplinkybių, patvirtinančių pareiškėjo materialinį suinteresuotumą dėl reikalavimo panaikinti Sprendimus.

ABTĮ 5 straipsnis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad viešojo administravimo subjekto dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011, 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012).

Tačiau, pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Pažymėtina, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-588-438/2017). Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Nors nagrinėjamu atveju ginčijamų Sprendimų rezoliucinėje dalyje nėra suformuluoti privalomi įpareigojimai ar nurodymai UAB „Mėlyna citrina“, tačiau Sprendimuose nurodyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys M. P., D. K. ir A. M. ketina dirbti UAB „Mėlyna citrina“. Pareiškėjas papildomai nurodė, jog pareiškėjas sumokėjo už teisines paslaugas ir mokesčius, susijusius su trečiųjų suinteresuotų asmenų dokumentų rengimu ir pateikimu Departamentui. Pareiškėjas taip pat pateikė informaciją apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Be to, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 44 straipsnio 4 dalis nustato, kad prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis arba jį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra akivaizdu, jog Sprendimai nepažeidžia pareiškėjo interesų. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas, tik priėmęs pareiškėjo skundą ir nagrinėdamas bylą, gali įvertinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra pakankamos ir jos patvirtina pareiškėjo materialinį suinteresuotumą dėl reikalavimo panaikinti Sprendimus. Be to, teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, teismas turi teisę pareiškėjo sutikimu asmenį pakeisti tinkamu pareiškėju (ABTĮ 53 straipsnis). Atsižvelgusi į tai, kad aplinkybių dėl asmens materialinio suinteresuotumo vertinimas atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada skundo priėmimo stadijoje laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu dėl to, kad pareiškėjas nepašalino nustatytų skundo trūkumų ir išsamiai nedetalizavo aplinkybių, patvirtinančių pareiškėjo materialinį suinteresuotumą, yra nepagrįsta ir neteisėta. Todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Dėl byloje nurodytos LVAT 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS-804-492/2019 teisėjų kolegija pažymi, jog teismas vadovaujasi vyraujančia ir nusistovėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl asmens materialinio suinteresuotumo vertinimo. Kaip minėta, materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-588-438/2017). Pareiškėjo nurodyta LVAT 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis neatitinka vyraujančios ir nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo ja vadovautis.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu dėl to, kad pareiškėjas nepašalino nustatytų skundo trūkumų ir išsamiai nedetalizavo aplinkybių, patvirtinančių pareiškėjo materialinį suinteresuotumą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjo skundo priėmimo pirmajai instancijai nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mėlyna citrina“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjo skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė