2020-04-29 Nr. AB-8697-3-63-3-00918-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-979-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00918-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui J. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir TRATC) su prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo J. M. 552,36 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas, ginčo laikotarpiu būdamas nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkas, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjęs 552,36 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pažymėjo, jog Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtinti Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) nustato, kad pareiškėjas apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį (24 punktas), organizuoja ir tvarko (administruoja) vietinės rinkliavos surinkimą, apskaitą (46 punktas), vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų (60 punktas). Akcentavo, kad mokėti vietinę rinkliavą yra nekilnojamojo turto savininko prievolė.

3. Atsakovas J. M. atsiliepime prašė atmesti pareiškėjos prašymą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nerinko, netvarkė komunalinių atliekų, nevykdė paslaugų, už kurias nori gauti mokesčius, todėl neturėtų reikalauti vietinės rinkliavos už gyvenamųjų patalpų perregistravimą. Pažymėjo, kad iki 2002 m. vietinė rinkliava buvo mokama kaip už vieną turtinį objektą, tačiau 2002 m. pastatas buvo atidalintas, jame gyvena viena šeima. Atsakovo nuomone, patalpų atidalinimas ir adresų suteikimas nėra priežastis mokėti vietinę rinkliavą. 2010 m. atsakovas, gavęs iš TRATC pažymas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, pateikė informacija apie situaciją pastate (duomenys neskelbtini), kad tai vienas turto vienetas, ir nurodė, jog nepagrįstai reikalaujama mokėti mokesčius už atliekų tvarkymą, nes pastato gyvenamųjų patalpų plotai ir gyventojų kiekis jose nepasikeitė. Administracinio pastato gyvenamosios patalpos dalyje, kurioje yra registruotos (duomenys neskelbtini) būtų patalpos niekada nebuvo naudojamos pagal paskirtį, nebuvo apgyvendintos.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto objektai, adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė atsakovui. Iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro išrašo matyti, kad atsakovas nuo 2004 m. kovo 26 d. paskutinę gyvenamąją vietą deklaruoja ginčo nekilnojamojo turto objekto buvimo vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), todėl atsakovas pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas už ginčo nekilnojamojo turto objektus.

7. Iš atsakovo pateiktų AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymų matyti, jog adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos ir elektros energija nebuvo teikiama. Taip pat nustatyta, kad Plungės miesto seniūnijos seniūnas rezoliucijomis patvirtino, jog patalpos (duomenys neskelbtini), yra neįrengtos ir jose niekas negyvena. Teismo vertinimu, turtas atitinka Nuostatuose nurodytus kriterijus, sudarančius pagrindą konstatuoti, jog atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas ginčo laikotarpiu nebuvo naudojamas (jame nebuvo gyvenama). Tokią išvadą patvirtino ir pareiškėjo pateikti duomenys: pareiškėjo 2018 m. spalio 18 d. patikrinimo akte Nr. M-1 nustatyta, kad patikrinus butą (duomenys neskelbtini), daiktų, patvirtinančių, kad šiuo butu negalima naudotis, nenustatyta; bute įrengta dalinė apdaila, išvedžiota elektra, yra šildymo prietaisų, neįdėtos vidaus durys; patikrinimo dieną bute nebuvo baldų, lovų ir pan., bute niekas negyveno. Į butus, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovas pareiškėjo atstovų neįleido. Iš fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuotomis patalpomis nebuvo galimybės naudotis tokiu būdu, kad veikloje būtų sukuriamos komunalinės atliekos. Iš pareiškėjo 2018 m. spalio 18 d. rašto „Dėl gauto pareiškimo“ nustatyta, kad atsisakyta sumažinti vietinės rinkliavos mokestį už ginčo nekilnojamojo turto objektus dėl tos priežasties, kad atsakovas nepateikė prašymo Nuostatų 37 punkte nustatyta tvarka ir sąlygomis (iki einamųjų metų lapkričio mėnesio). Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu „Dėl gauto prašymo“ pakartotinai nurodė, kad atsakovas nepateikė prašymų Nuostatų 37 punkte nustatyta tvarka ir sąlygomis (iki einamųjų metų lapkričio mėnesio), todėl neįgijo teisės į vietinės rinkliavos sumažinimą ar atleidimą nuo vietinės rinkliavos mokesčio. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu atleido pareiškėją nuo vietinės rinkliavos mokėjimo buto Nr. 5 atžvilgiu nuo 2018 m. spalio 1 d. ne ilgesniam nei kalendorinių metų laikotarpiui.

8. Įvertinęs tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovui priklausančiuose ginčo objektuose paslaugos (elektros energija), reikalingos jį eksploatuojant, nebuvo teikiamos, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo išvadai, kad jam priklausantys butai, adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo naudojami. Vien pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas dėl lengvatos suteikimo už ginčo laikotarpį (2014, 2015, 2016, 2017 metus) nesikreipė, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jis nurodytu laikotarpiu naudojosi patalpomis ir dėl tokio naudojimosi susidarė komunalinės atliekos.

9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė aplinkybės, kad atsakovas ginčo nekilnojamojo turto objektuose ginčo laikotarpiu gyveno ir (arba) jais naudojosi. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nepateikė prašymų Nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis, todėl neįgijo teisės į vietinės rinkliavos sumažinimą ar atleidimą nuo vietinės rinkliavos mokesčio, tačiau jis, prašydamas priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių pagrindą vietine rinkliava apmokestinti ginčo nekilnojamojo turto objektą, t. y. neįrodė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu naudojosi nekilnojamuoju turtu ir sukūrė atliekas, už kurių tvarkymą turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka, bei neginčijo ir nepaneigė atsakovo pateiktų įrodymų, jog turtas nebuvo naudojamas.

III. 10. Pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – iš atsakovo priteisti 552,36 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą, 36,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokti bei 3,45 Eur už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti 36,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

11. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nekilnojamojo turto objektai, adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė atsakovui. Atsakovui buvo ne kartą paaiškinta, jog jis Nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo iš dalies, tačiau tik griežtai laikantis teisės aktų nustatytos privalomos tvarkos.

12. Pareiškėjas neprivalo ir objektyviai neturi galimybės kontroliuoti ir / ar tikrinti asmenų naudojimosi nekilnojamuoju turtu bei aplinkybės, ar atitinkamu laikotarpiu nekilnojamajame turte savininkas ar kiti asmenys gyvena. Pareiškėjas pažymi, jog atsakovo atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo klausimas buvo svarstytas Plungės rajono savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komitete, kuris atsakovo prašymus atmetė kaip nepagrįstus ir nurodė, kad atsakovas nesilaikė teisės aktų nustatytos tvarkos, todėl negali būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Taip pat pažymi, jog niekuomet nebuvo priimtas sprendimas atleisti atsakovą nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

13. 2017 m. birželio 4 d. atsakovas pateikė prašymą atleisti jį nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo iki 2018 m. vasario 28 d. bei patvirtino, kad yra informuotas, jog pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, privalo pateikti pažymą apie per deklaruotą laikotarpį sunaudotos elektros energijos kiekį. Kadangi atsakovas per nustatytą terminą pažymos apie per laikotarpį nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2018 m. vasario 28 d. sunaudotą elektros energijos kiekį nepateikė, todėl pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo atleisti jį nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

14. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, jis nebuvo atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, todėl turi prievolę padengti susidariusį įsiskolinimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 552,36 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., priteisimo pagal pareiškėjo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą iš atsakovo J. M.

16. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė, konstatavęs, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, kad jam priklausantys butai, adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo naudojami. Tai, kad atsakovas nesikreipė į pareiškėją dėl lengvatos suteikimo už ginčo laikotarpį, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jis nurodytu laikotarpiu naudojosi patalpomis ir dėl tokio naudojimosi susidarė komunalinės atliekos.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad atsakovas nesilaikė nustatytos tvarkos kreiptis dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

18. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu tam tikros savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama. Taigi, vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

20. Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir tokio turto savininkas negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, t. y. toks turtas praktiškai nenaudojamas, gali būti, pavyzdžiui, elektros energijos tiekėjo pateiktos pažymos ir jose nurodyta informacija ar kiti duomenys, pagrindžiantys nekilnojamojo daikto netinkamumą naudoti (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1651-602/2017; 2018 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-319-662/2018).

21. Byloje esantys valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai patvirtina, kad 1998 m. balandžio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įregistruota atsakovo nuosavybės teisė į nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, jog atsakovas atitiko vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojo požymių – nuosavybės teise valdo ir naudoja nekilnojamąjį turtą Telšių rajono savivaldybės teritorijoje. Pažymėtina, jog vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau atsakovas į bylą pateikė akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ 2016 m. gruodžio 16 d. raštą Nr. 3012-7412 (b. l. 46–49), kuriame nurodyta, jog objekte adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. su bendrove nėra sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis ir elektros energija nėra tiekiama. Šią aplinkybę patvirtina ir AB „Lesto“ 2015 m. rugsėjo 15 d. raštai, jog ginčo objekte elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su AB „Lesto“ nėra sudaryta bei elektros prietaiso ir elektros suvartojimo nėra (b. l. 82–84). Be to, Plungės miesto seniūnijos seniūnas rezoliucijomis patvirtino, jog (duomenys neskelbtini), yra neįrengti ir juose niekas negyvena, o iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuotomis patalpomis nebuvo galimybės naudotis tokiu būdu, kad veikloje būtų sukuriamos komunalinės atliekos.

22. Minėtos byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog ginčo laikotarpiu (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) ginčo objektas realiai nebuvo (ir negalėjo būti) naudojamas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas minėtu laikotarpiu nelaikytinas atliekų turėtoju ir vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, kurie leistų priešingai vertinti byloje nustatytas aplinkybes.

23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ apeliacinį skundą atmesti.

Regiono apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė