Legislator Case Law & Legislation
f8a9b3f8-ae0d-4f80-8cf7-7f3b3b704a2e AI generated

f8a9b3f8-ae0d-4f80-8cf7-7f3b3b704a2e · Vilniaus apygardos teismas

Case Number f8a9b3f8-ae0d-4f80-8cf7-7f3b3b704a2e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Savivaldybės turtu gali bÅ«ti disponuojama tik griežtai laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamÄ sias patalpas nuomoti tik esant Vilniaus miesto savivaldybės sprendimui suteikti minėtas patalpas konkrečiam nuomininkui, atitinkančiam teisės aktuose nustatytus reikalavimus. CK 6.612 str. reglamentuoja, jog savavaliÅ¡kai užėmę gyvenamÄ jÄ patalpÄ , t.y. įsikėlę j jÄ be nuomos sutarties, asmenys iÅ¡keldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Byloje nustatyta, kad nuomos sutarties su atsakovais nėra, jie į butÄ persikėlė be teisinio pagrindo.

Legislator headnote

AI generated

f8a9b3f8-ae0d-4f80-8cf7-7f3b3b704a2e · Vilniaus apygardos teismas: ir J. T. kaip socialiai remtina Å¡eima turi teisę į socialinį bÅ«stÄ , tačiau ginčo bute apsigyveno savavaliÅ¡kai, nesilaikant socialinio bÅ«sto patalpų suteikimo eilės ir nesudarius raÅ¡ytinės nuomos sutarties. Nors teismas sutiko su ieÅ¡kovu, jog į bylÄ nėra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų, iÅ¡ kurių galėtų daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas A. T. iki motinos E. S. mirties vedė bendrÄ Å«kį ir gyveno su ja, tačiau iÅ¡ liudininkų D. S. ir A. Å . parodymų konstatuotina, jog A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

CivCiv. byla Nr. 2A-1563-450/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43032-2013-7                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 42; 121.14; 121.22.; (S)                                                                                                           VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                                             N U T A R T I S                                                          2015 m. gegužės 12 d.                                                                     Vilnius              Vilniaus apygardos teismo kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zitos Smirnovienės,         teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ ieÅ¡kovo SÄ® Vilniaus miesto bÅ«stas“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ieÅ¡kinį atsakovams A.

T., J. T., nepilnamečiams atsakovams E. T. ir G. T., atstovaujami jų įstatyminių atstovų tėvų (A. T. ir J. T.), dėl nuostolių atlyginimo ir iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, bei atsakovo A. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl įpareigojimo pakeisti pagrindinį buto nuomininkÄ atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečias asmuo J. T., iÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.       Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus, n u s t a t ė :                         I.

Ginčo esmėIeÅ¡kovas SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡keldinti atsakovus A. T., J. T., E. T., G. T. su jiems priklausančiu turtu iÅ¡ gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos bei priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A. T. ir J. T. 2 110,97 Lt nuostolių ieÅ¡kovo naudai, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei lygiomis dalimis bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas. 2007-05-16 E. S. su VšĮ „Vilniaus butai“ sudarė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N07/0191, kurios pagrindu jai išnuomotas šis butas, ir ji laikytina pagrindine buto nuomininke. 2010-06-10 E. S. mirė.

IeÅ¡kovas nurodo, jog Sutartyje nenurodyti kiti asmenys, kurie turi teisę į minėto socialinio bÅ«sto nuomÄ . Atsakovas 2013-02-15 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su praÅ¡ymu dėl socialinio bÅ«sto sutarties nuomos minėtame bute sudarymo. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovai nėra teisėti savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomininkai, o užima jas be nuomos sutarties, todėl laikytina, kad atsakovai yra savavaliÅ¡kai užėmę minėtas patalpas, todėl yra iÅ¡keldintini, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei turi atlyginti dėl neteisėtos veiklos ieÅ¡kovo patirtus nuostolius.

Atsakovai faktiÅ¡kai naudojosi patalpomis, tačiau nemokėjo nuomos mokesčio laikotarpiu nuo 2013-02-01 iki 2013-07-31, tai ieÅ¡kovas patyrė 810,15 Lt nuostolių, taip pat laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-07-31 nemokėjo už Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį bei su tuo susijusias paslaugas – 1300,82 Lt, viso ieÅ¡kovo patirti nuostoliai sudaro 2 110,97 Lt. Atsakovai atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė.IeÅ¡kovas A. T. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti A. T. teisę į gyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybę pakeisti 2007-05-16 socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.39-N07/0191 pagrindinį nuomininkÄ A.

T. su teise apsigyventi ginčo bute jo Å¡eimos nariams J. T., E. T. ir G. T.. Nurodė, jog atsakovas 2007-05-16 sudarė su ieÅ¡kovo mama E. S. Socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Po kurio laiko atsižvelgiant į neįgalios mamos sveikatos bÅ«klę, jos sÅ«nus T. kartu su Å¡eima persikėlė gyventi pas savo mamÄ , kad jai padėtų buityje bei jÄ prižiÅ«rėtų. Nuo to laiko ieÅ¡kovas su mama vedė bendrÄ Å«kį, prisidėjo prie mokėjimų už butÄ . IeÅ¡kovas taip pat prašė, jog jam leistų deklaruoti savo ir Å¡eimos gyvenamÄ jÄ vietÄ mamos adresu. 2010-06-01 mirus mamai, ieÅ¡kovas ne kartÄ kreipėsi į atsakovÄ dėl nuomos sutarties perraÅ¡ymo, kadangi jis yra mirusiosios Å¡eimos narys, priėmė jos palikimÄ ir iki Å¡iol prižiÅ«ri butÄ , moka už jį mokesčius bei yra įraÅ¡ytas į eilę socialiniam bÅ«stui gauti.

Tai kad ieÅ¡kovas vedė bendrÄ Å«kį su savo mama E. S. patvirtina aplinkybės, jog jis gyveno ginčo bute, prižiÅ«rėjo motinÄ , vedžiojo jÄ pas gydytojus, padėjo buityje, kadangi motina nuo 1999 m. yra tapusi II grupės invalide, jos buvo pablogėjusi sveikata. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2007-05-16 E. S. su VšĮ „Vilniaus butai“ sudarė Socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N07/0191. 2010-06-10 E. S. mirė.

Nėra pateikti duomenys, jog ieÅ¡kovas kartu su mama vedė bendrÄ Å«kį, prisidėjo mokėjimu už butÄ . IeÅ¡kovas nuo 2004-10-21 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ ir deklaruotas Vilniaus miesto savivaldybėje. Savivaldybė nuomodama socialinį bÅ«stÄ veikia nekomerciniais tikslias, nesiekia ir negauna pelno, o laikydamasi įstatymų vykdo jai priskirtÄ funkcijÄ . IeÅ¡kovas su Å¡eima savavaliÅ¡kai apsigyveno ginčo bute, neteikdami jokių duomenų ir neturėdami teisės apsigyventi socialiniame bÅ«ste, nes ginčo bÅ«stas buvo suteiktas E. S., o ne jos pilnamečiui sÅ«nui.

                              II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino pilnai. Priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų A. T., (duomenys neskelbtini) ir J. T., (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, į. k. 124568293, naudai 810,15 Lt nuostolių už buto nuomÄ , 1 300,82 Lt nuostolių už Å¡ilumos energijÄ , karÅ¡tÄ vandenį ir su tuo susijusias iÅ¡laidas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2013-12-31) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Likusioje dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.         Pripažino A. T. teisę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę pakeisti 2007-05-16 Socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindinį nuomininkÄ A. T. su teise apsigyventi jo Å¡eimos nariams J. T., (duomenys neskelbtini) G. T., gim. (duomenys neskelbtini), E. T., gim. (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovui A. T. iÅ¡ ieÅ¡kovo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės po 333 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų A. T., J. T. valstybės naudai 63 Lt žyminio mokesčio.            Teismas nustatė, kad teismas, spręsdamas ginÄÄ reiÅ¡kiamu pagrindu dėl asmens iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamosios patalpos, privalo nustatyti ir įvertinti visas asmens apsigyvenimo ginčo gyvenamojoje patalpoje aplinkybes. A. T. ir J. T. nurodė jog jie kaip socialiai remtina Å¡eima yra įtraukti į sÄ raÅ¡Ä socialinio bÅ«sto nuomai gauti. Vilniaus miesto savivaldybė pripažįsta, jog A.

T. ir J. T. kaip socialiai remtina Å¡eima turi teisę į socialinį bÅ«stÄ , tačiau ginčo bute apsigyveno savavaliÅ¡kai, nesilaikant socialinio bÅ«sto patalpų suteikimo eilės ir nesudarius raÅ¡ytinės nuomos sutarties. Nors teismas sutiko su ieÅ¡kovu, jog į bylÄ nėra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų, iÅ¡ kurių galėtų daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas A. T. iki motinos E. S. mirties vedė bendrÄ Å«kį ir gyveno su ja, tačiau iÅ¡ liudininkų D. S. ir A. Å . parodymų konstatuotina, jog A.

T. metai iki sunkiai sergančios motinos mirties gyveno/nakvodavo pas mamÄ , vežioja jÄ pas gydytojus ir visapusiÅ¡kai ja rÅ«pinosi. Taigi liudytojų, kurie yra artimiausi kaimynai parodymai nepaneigia A. T. ir J. T. teiginių, jog ginčo bute ieÅ¡kovas gyveno su motina dar iki E. S. mirties, o visa Å¡eima persikėlė gyventi į aukščiau minėtÄ butÄ mėnuo iki E. S. mirties (E. S. tuo metu buvo ligoninėje).             Atsakovas A. T. nurodo, jog jis paveldėjo nuomos teisę ginčo bute.

Tačiau pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ savivaldybės socialinio bÅ«sto fondui priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos teisė nepaveldima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-289/2008).          Pažymėtina, jog savavaliÅ¡kas bÅ«sto užėmimas negali bÅ«ti toleruojamas, tačiau Trakų Å¡eima jau pakankamai ilgÄ laikÄ â€“ beveik keturis metus gyvena ginčo patalpoje, nepilnamečiams vaikams su Å¡iuo bÅ«stu jau susiformavo tvirti ilgalaikiai ryÅ¡iai, Å¡iÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ jie laiko savo namais, ja rÅ«pinasi, pagal finansines galimybes, nors ir nepakankamai, tačiau prisideda prie bÅ«sto iÅ¡laikymo.

Duomenų, jog atsakovai netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sÄ lygas kitiems kartu ar greta gyventi taip pat nėra, tokias iÅ¡vadas galima daryti iÅ¡ liudytojų parodymų, kurie teigiamai apibÅ«dino Trakų Å¡eimÄ . VÄ® Registrų centro duomenys patvirtina, jog A. T. ir J. T. jokio nekilnojamojo turto neturi. Vilniaus miesto savivaldybė nebuvo pakankamai aktyvi gindama, savo kaip socialinio bÅ«sto savininko teises. Todėl, darė iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡keldinimas iÅ¡ gyvenamosios vietos nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos iÅ¡ esmės pažeistų Å¡ių asmenų interesus ir bÅ«tų neproporcinga Å¡ių asmenų teisių į bÅ«stÄ apribojimo priemonė (Vilniaus apygardos teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1715-798/2013).

           Tenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį, nepasisakė dėl A. T., J. T. bei jų nepilnamečių vaikų iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo patalpų.  Atsakovai A. T. ir J. T. ieÅ¡kinio dalyje dėl 2 110,97 Lt nuostolių priteisimo ieÅ¡kovo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ naudai pripažino, todėl teismas surašė sutrumpintus motyvus (CPK 268 str. 5 d.). Priteisė bendrÄ patirtų nuostolių sumÄ 2 110,97 Lt. Patenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos (2013-12-31) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

                            III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto bÅ«stas“ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1) Savivaldybės turtu gali bÅ«ti disponuojama tik griežtai laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamÄ sias patalpas nuomoti tik esant Vilniaus miesto savivaldybės sprendimui suteikti minėtas patalpas konkrečiam nuomininkui, atitinkančiam teisės aktuose nustatytus reikalavimus. CK 6.612 str. reglamentuoja, jog savavaliÅ¡kai užėmę gyvenamÄ jÄ patalpÄ , t.y. įsikėlę j jÄ be nuomos sutarties, asmenys iÅ¡keldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Byloje nustatyta, kad nuomos sutarties su atsakovais nėra, jie į butÄ persikėlė be teisinio pagrindo.

2) IÅ¡keldinimo proceso iniciavimas yra akivaizdus ieÅ¡kovo nesutikimas, kad atsakovai naudotųsi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančia gyvenamÄ ja patalpa. Jokie įstatymai nenumato termino per kiek laiko turi bÅ«ti pateiktas ieÅ¡kinys dėl iÅ¡keldinimo. 2013 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio bÅ«sto skyrius raÅ¡tu Nr. A51-39779(2.11.3.8-SRS) atsisakė tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ ir nurodė terminÄ atlaisvinti patalpas, esančias Kalvarijų g. 192-59, Vilnius.

3) SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ vykdant teismo sprendimÄ ir be eilės iÅ¡nuomojus butÄ atsakovams bÅ«tų pažeisti ne tik LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo reikalavimai, bet ir kitų asmenų, įraÅ¡ytų į sÄ raÅ¡Ä , teisės ir teisėti interesai. Pirmosios instancijos teismas atsakovų interesus iÅ¡kėlė aukščiau kitų socialinio bÅ«sto laukiančių asmenų interesų, nors Ä®statymas aiÅ¡kiai apibrėžia atvejus, kai socialinis bÅ«stas gali bÅ«ti nuomojamas ne eilės tvarka.         4) Teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad tarp atsakovų ir mirusios pagrindinės buto nuomininkės buvo vedamas bendras Å«kis.

           Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ toje dalyje, kurioje tenkintas ieÅ¡kovo A. T. reikalavimas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį panaikinti ir Å¡ioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.            Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1) Dėl teisės į socialinio bÅ«sto nuomÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Pirmos instancijos teismo sprendimas pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės kaip ginčo patalpų savininkės teises. Å iuo atveju socialinis bÅ«stas buvo iÅ¡nuomotas vienai E. S., o ne pilnamečiui sÅ«nui A. T. su Å¡eima, vadinasi, bÅ«tent ji kreipėsi dėl socialinio bÅ«sto suteikimo ir atitiko Ä®statymo keliamus reikalavimus.          Pažymi, kad Vilniaus mieste yra didelis socialinio bÅ«sto poreikis, todėl situacijos, kai asmenys savavaliÅ¡kai apsigyvena socialiniame bÅ«ste, netoleruojamos.

Ä®statymas numato atvejus, kai socialinis bÅ«stas iÅ¡nuomojamas ne eilės tvarka (Ä®statymo 11 str. 6 d.), tik iÅ¡imtiniais, Ä®statymo numatytais atvejais, galima nesilaikyti asmenų, turinčių teisę į socialinį bÅ«stÄ , sÄ rašų.             2) Dėl nuomininko Å¡eimos nario teisės gyventi socialiniame bÅ«ste            IeÅ¡kovas pirmosios instancijos teisme nurodo, kad ginčo bute apsigyveno kaip E. S. Å¡eimos narys ir kartu su savo sutuoktine J.

T. visi kartu vedė bendrÄ Å«kį. Teismo posėdžio metu tapo aiÅ¡ku, kad A. T. su Å¡eima ginčo patalpose apsigyveno mėnesiui prieÅ¡ mamos mirtį. Iki tol gyveno bendrabutyje su savo Å¡eima, o mamÄ tik aplankydavo, kartais nakvodavo, tačiau tai neįrodo bendro Å«kio vedimo fakto. Faktas byloje, jog atsakovas vedė su motina bendrÄ Å«kį, nebuvo įrodytas. Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovai A. T. ir J. T. su jais nesutinka, praÅ¡o atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:1) Teisme apklausti liudytojui, kaimynai patvirtino, kad A.

T. gyveno su mama ir vedė su ja bendra ūkį. Į Vilniaus miesto savivaldybę A. T. kreipėsi su prašymu pakeisti jį pagrindiniu buto nuomininku bei pareiškime nurodė, kad kartu su mama gyvena daugiau nei trejus metus. Susidarę įsiskolinimai tik dėl sunkios materialinės padėties, atsakovai su skola pilnai sutinka. A. T. šeima yra pripažinta socialiai remtina ir atitinka kriterijus socialiniam būstui gauti.          2) Apeliantai nurodo, kad A. T. šeimai nebuvo suteiktas ginčo būstas, tačiau sutartyje nebuvo nurodytas draudimas kartu apsigyventi ir šeimos nariams.

A. T. tvarkingai moka mokesčius už butÄ ir tik kartais ne laiku apmoka už Å¡ildymÄ , nes jo pajamos mažos.         3) Aplinkybę, jog be eilės tokiu bÅ«du bÅ«tų suteikiamas socialinis bÅ«stas paneigia aukÅ¡tesnių teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-289/2008). Atsiliepime į ieÅ¡kovo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ apeliacinį skundÄ , atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad su juo sutinka.Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:1) Apeliantas ir Savivaldybė yra atsakingi už socialinio bÅ«sto nuomos funkcijos tinkamÄ vykdymÄ Ä¯statymų numatyta tvarka, o Savivaldybės nuosavybės teise turimas turtas turi bÅ«ti naudojamas laikantis teisės aktuose nustatytų imperatyvų.

CK 6.612 str. nurodo, kad savavaliÅ¡kas gyvenamųjų patalpų užėmimas yra laikomas įsikėlimu į jas be nuomos sutarties. Byloje nustatyta, kad nuomos sutarties su atsakovais nėra, jie į butÄ persikėlė be teisinio pagrindo.          2) Jokie įstatymai nenumato termino per kiek laiko turi bÅ«ti pateiktas ieÅ¡kinys dėl iÅ¡keldinimo. Savo veiksmais Vilniaus miesto savivaldybė nesuteikė teisėtų lÅ«kesčių atsakovams tikėtis, kad nuomos sutartis bus sudaryta, tik konstatavo faktÄ , kad atsakovai gyvena be teisinio pagrindo ir turi atlaisvinti patalpas.

          3) Tokio pobÅ«džio bylose kartu turėtų bÅ«ti vertinami ir kiti teisės principai, ypač asmenų lygiateisiÅ¡kumo principas, nuomojant savivaldybės socialinį bÅ«stÄ : esant socialinio bÅ«sto trÅ«kumui, neiÅ¡keldinus asmenų, kurie yra savavaliÅ¡kai užėmę ginčo patalpas, nėra užtikrinama asmenų, turinčių teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ ir laukiančių eilėje šį bÅ«stÄ iÅ¡sinuomoti, teisės ir teisėti interesai.          4) Teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad tarp atsakovų ir mirusios pagrindinės buto nuomininkės buvo vedamas bendras Å«kis.

Ieškovas tinkamai nesirūpino ginčo patalpomis: laiku nemokėjo nuomos ir kitų mokesčių, buvo nuolatos informuojamas apie tai, kad turi atlaisvinti neteisėtai užimtas patalpas. Atsiliepime ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodė, kad sutinka su Vilniaus miesto savivaldybės apeliaciniu skundu, iš esmės atkartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti ieškovo apeliaciniame skunde. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliaciniai skundai netenkintini.Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡sprendė bylÄ , todėl naikinti sprendimo nėra jokio pagrindo.            IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis Kalvarijų g. (duomenys neskelbtini).

VšĮ „Vilniaus butai“ ir E. S. (A. T. motina) 2007-05-16 sudarė Socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N07/0191, pagal kuriÄ E. S. neterminuotai buvo iÅ¡nuomotas ir 2007-05-28 perduotas Å¡is butas. 2010-06-01 E. S. mirė. Atsakovas A. T. su Å¡eima gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) nuo 2010 metų. A. T. Å¡eima susideda iÅ¡ keturių asmenų: atsakovo, jo sutuoktinės J. T. bei nepilnamečių vaikų G. T., gim. (duomenys neskelbtini) bei E. T., gim. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas A. T. nuo 2004-10-21 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ Vilniaus m., jo sutuoktinė J. T. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo (duomenys neskelbtini). VÄ® Registrų centro duomenimis J. T. ir A. T. nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas A. T. bedarbis, registruotas darbo biržoje, J. T. dirba UAB „Snupė“ pardavėja.              Socialinio bÅ«sto nuoma yra viena iÅ¡ savarankiÅ¡kų savivaldybės atliekamų funkcijų, Å¡iÄ funkcijÄ savivaldybė turi vykdyti vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtÄ kompetencijÄ veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai. Å i konstitucinė nuostata reiÅ¡kia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo Å¡ias funkcijas ta apimtimi, kuria Å¡ios yra joms priskirtos. Å ios funkcijos, kurios priklauso iÅ¡imtinai savivaldybėms, yra reglamentuojamos įstatymų, todėl nereiÅ¡kia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiÅ¡kos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

            Taigi, sutiktina su Vilniaus savivaldybės administracijos apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad asmenys savavaliÅ¡kai užimantys socialinio bÅ«sto patalpas, pažeidžia jos kaip savininko teises, naudoti savo nuožiÅ«ra bei tinkamai įgyvendinti jai suteiktÄ socialinę nuomos funkcijÄ (CK 4.37 str. 1 d., 4.98 str. str.).             Kasacinis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2012 nurodė, kad sprendžiant klausimus dėl asmenų iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamojo bÅ«sto, siekiant iÅ¡laikyti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į žmogaus teisę į bÅ«sto neliečiamybę, nepriklausomai nuo to, ar asmuo bÅ«ste apsigyveno laikydamasis nustatytos tvarkos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-432/2011, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant asmenų iÅ¡keldinimo iÅ¡ savavaliÅ¡kai užimtų socialinio bÅ«sto patalpų klausimÄ , turi bÅ«ti nustatyta Å¡alių (neteisėtai patalpas užėmusių asmenų ir patalpų savininkų) interesų pusiausvyra, atsižvelgiant į tai, kad savavaliÅ¡ko patalpų užėmimo faktas savaime nepaneigia asmens teisės į bÅ«sto neliečiamybę, tačiau Å¡i teisė gali bÅ«ti apribojama, priklausomai nuo nustatytų konkrečioje situacijoje susiklosčiusių aplinkybių, t.y. klausimas, ar keldinamų asmenų teisė į bÅ«sto neliečiamybę gintina ir kokia apimtimi, turi bÅ«ti sprendžiamas remiantis individualiomis kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybėmis.

Tokiose bylose svarbiausia, įvertinus visas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, atsakyti į klausimÄ , ar iÅ¡keldinimas yra proporcinga neteisėtai užėmusių gyvenamÄ sias patalpas asmenų teisės į bÅ«sto neliečiamumÄ apribojimo priemonė, ar toks teisių apribojimas yra ne tik numatytas įstatyme ir juo siekiama įstatyme įtvirtintų tikslų, bet ir ar jis bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje (Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant šį klausimÄ , privalo bÅ«ti atsižvelgiama į asmenų apsigyvenimo socialiniame bÅ«ste aplinkybes, laikotarpį, kurį asmenys gyvena socialiniame bÅ«ste, jų elgesį (nuomos, komunalinių mokesčių mokėjimas ir pan.), turtinę padėtį, galimybes jiems apsirÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu, savivaldybės, kaip socialinio bÅ«sto savininko, elgesį administruojant socialinius bÅ«stus, taip pat į tai, kad socialinio bÅ«sto nuomos santykiai susiklosto savivaldybei įgyvendinant jai priskirtÄ socialinę funkcijÄ , todėl Å¡ių santykių sritis siejasi ir su kitų asmenų, įtrauktų į savivaldybės sÄ raÅ¡us socialiniam bÅ«stui iÅ¡sinuomoti, teisėtais interesais, ir pan.

Nustačius, kad neteisėtai užimtose patalpose gyvena nepilnamečiai vaikai, ypatingas dėmesys turi bÅ«ti skiriamas vaikų interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2010; kt.). Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 str., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str., ginant vaikų teises, turi bÅ«ti pasirenkamas toks racionalus sprendimo bÅ«das, kad tos minimalios gyvenimo sÄ lygos, kurias jie turėjo, bÅ«tų iÅ¡saugotos.

Bendrojo vaiko teisių apsaugos principo, pagal kurį nė vienas vaikas negali bÅ«ti paliktas be gyvenamojo bÅ«sto, įgyvendinimÄ turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neiÅ¡galint – valstybė per savo institucijas. Kasacinis teismas taip pat pabrėžė, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių kitų, negalima suabsoliutinti, vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams ir kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti protingÄ bei sÄ Å¾iningÄ pusiausvyrÄ tarp vaikų interesų gynybos bei bÅ«sto, iÅ¡ kurio reikalaujama iÅ¡sikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-410/2010; 2011 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2011).

         Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau cituojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylÄ , atsižvelgė į minėtus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, nustatė ir tinkamai įvertino visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, įvertino atsakovų apsigyvenimo ginčo patalpose aplinkybes, gyvenimo laikotarpį, jų elgesį, bei aplinkybę, jog atsakovų Å¡eimoje auga du nepilnamečiai vaikai.          Pagal LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 3 d. numatyta, kad savivaldybės socialinis bÅ«stas nuomojamas laikantis eiliÅ¡kumo pagal Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus sÄ raÅ¡us, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

Taigi, asmuo turi bÅ«ti įraÅ¡omas į asmenų, turinčių teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ , sÄ raÅ¡us. Kaip jau pasisakyta, byloje yra duomenys, kad A. T. ir J. T., kaip socialiai remtina Å¡eima, yra įraÅ¡yta į asmenų turinčių teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ sÄ raÅ¡Ä , šį faktÄ Å¡alys pripažįsta, tačiau jų eilė Å¡iame sÄ raÅ¡e yra apie Nr. 1000 (tikslių duomenų nepateikta). Todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovai atitinka visus Valstybės paramos bÅ«stui iÅ¡sinuomoti įstatymo keliamus reikalavimus socialiniam bÅ«stui gauti, t.y. jų gaunamos pajamos nevirÅ¡ija teisės aktų nustatytų dydžių, jie kito nuosavybės teise priklausančio buto neturi, taip pat jie buvo įraÅ¡yti į sÄ raÅ¡Ä asmenų, turinčių teisę į socialinį bÅ«stÄ .

 Tam, kad bÅ«tų galima iÅ¡sinuomoti socialinį bÅ«stÄ , bÅ«tina laikytis ir LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 3 d. nuostatų, kuris numato, kad savivaldybės socialinis bÅ«stas nuomojamas laikantis eiliÅ¡kumo pagal Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus sÄ raÅ¡us, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. IÅ¡ esmės Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad Savivaldybės, kurioms suteikta funkcija vykdyti socialinio bÅ«sto nuomÄ , turi laikytis Ä®statymo 11 str. 3 d. numatytÄ reikalavimÄ , kuris numato, kad savivaldybės socialinis bÅ«stas nuomojamas laikantis eiliÅ¡kumo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-2014).

Nors atsakovai ir yra įraÅ¡yti į sÄ raÅ¡Ä asmenų socialinio bÅ«sto nuomai gauti, tačiau jų eilės numeris Å¡iame sÄ raÅ¡e nesuteikė jiems teisės jį gauti mirus bÅ«sto nuomininkei (atsakovo motinai). Atsižvelgiant į tai, kad asmenų įtrauktų į savivaldybės sÄ raÅ¡us socialinio bÅ«sto nuomai gauti teisėti interesai yra labai jautrÅ«s socialine prasme, nes atsakovų Å¡eimai grėstų iÅ¡keldinimas iÅ¡ užimtos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, tokiu atveju visiÅ¡kai pagrįstai pirmos instancijos teismas vertino tokių priemonių proporcingumÄ ir pagrįstumÄ .

Teismų praktikoje konstatuota, kad ilgalaikis socialinio bÅ«sto patalpų faktinis naudojimas, suformuoja pareigÄ vietos savivaldos institucijai spręsti tokių asmenų teisės į bÅ«stÄ klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. I. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-410/2010; kt.). Å iuo konkrečiu atveju, atsakovai įsikėlė į butÄ Kalvarijų g. 192 -59, Vilniuje dar iki atsakovo A.

T. motinos (patalpų nuomininkės) mirties, ir gyvena jame nuo 2010 metų pavasario. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. T. buvęs E. S. Å¡eimos narys (jos sÅ«nus), kuris rÅ«pinosi savo motina iki jos mirties, o Å¡eimai persikėlus į ginčo butÄ , iÅ¡ esmės rÅ«pinasi ir Å¡ia patalpa. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, Trakų Å¡eima jau pakankamai ilgÄ laikÄ (Å¡iuo metu penkis metus) gyvena ginčo patalpose, todėl teisingai pripažino, kad jų nepilnamečiai vaikai Å¡iÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ laiko savo namais, duomenų, kad Å¡eima netinkamai elgtųsi ir taip sudarytų neįmanomas sÄ lygas greta gyvenantiems asmenims gyventi, byloje nepateikta.

Nors Å¡eima turi materialinių sunkumų ir yra įsiskolinusi už paslaugas, tačiau skolos neneigė ir pirmos instancijos teismas skolÄ priteisė ieÅ¡kovo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ naudai. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nustačius, kad neteisėtai užimtose patalpose gyvena nepilnamečiai vaikai, ypatingas dėmesys turi bÅ«ti skiriamas vaikų interesų apsaugai. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 str., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str., ginant vaikų teises, turi bÅ«ti pasirenkamas toks racionalus sprendimo bÅ«das, kad tos minimalios gyvenimo sÄ lygos, kurias jie turėjo, bÅ«tų iÅ¡saugotos.

Bendrojo vaiko teisių apsaugos principo, pagal kurį nė vienas vaikas negali bÅ«ti paliktas be gyvenamojo bÅ«sto, įgyvendinimÄ turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neiÅ¡galint – valstybė per savo institucijas. Kaip jau paminėta, savivaldybė vykdo įstatyme įtvirtintÄ pareigÄ socialinės paramos forma, todėl vertinant kitai Å¡aliai, atsakovams gresiančius padarinius, teisingai pirmos instancijos teismas vertino, kad iÅ¡keldinimas iÅ¡ patalpų ypatingai pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, ir bÅ«tų neproporcinga atsakovų teisių į bÅ«stÄ apribojimo priemonė pagal Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes.

         Kaip jau pasisakyta, atsakovai jokio kito bÅ«sto neturi, atsakovų vaikai yra nepilnamečiai, atsakovas A. T. yra bedarbis. IeÅ¡kovas neginčija aplinkybės, kad atsakovai pagal Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymÄ , atsižvelgiant į bylos duomenis apie jų turtinę padėtį, turi teisę pretenduoti į socialinį bÅ«stÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms ieÅ¡kovo reikalavimo tenkinimas bÅ«tų neproporcinga priemonė atsakovų padarytam pažeidimui.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismo sprendimu paneigiama socialinio bÅ«sto paskirtis, kad pažeidžiami kitų asmenų, įraÅ¡ytų į eilę socialiniam bÅ«stui gauti asmenų, teisės ir teisėti interesai, atmestinas kaip nepagrįstas Å¡ioje konkrečioje situacijoje, kadangi atsakovai taip pat yra socialinės paramos reikalingi asmenys pagal Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymÄ . Ä® pagrindinius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, kiti argumentai, atsižvelgiant į nurodytus nutartyje motyvus bei nustatytas byloje aplinkybes, neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant ginÄÄ bei nepaneigia nustatytų aplinkybių bei padarytų teismo iÅ¡vadų, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.Atsakovas pateikė duomenis, kad jis patyrė (500 Lt) 144,81 EUR (b. l. 29, t.

3) bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinius skundus suraÅ¡ymÄ apeliacinės instancijos teisme. Å ios bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos atsakovui A. T. iÅ¡ ieÅ¡kovo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės lygiomis dalimis (CPK 93 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui A. T., (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, įm. k. 124568293, ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, įm. k. 111109233, lygiomis dalimis 144,81 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai                          Andrius Ignotas Asta Radzevičienė Zita Smirnovienė