2024-08-28 Nr. AB-12283-3-61-3-00194-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1819-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00194-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. D. (A. D.) (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 24S2826 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad daugiau nei 1,5 metų jis gyvena Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva). Pagal išsilavinimą jis yra gydytojas (higienistas-epidemiologas). Jis įgijo papildomą išsilavinimą ir pastaruosius 6 metus dirbo programinės įrangos kūrėju, medicinos analitikos komandos vadovu. Nuo 2022 m. birželio mėn. iki 2023 m. birželio mėn. jis dirbo Lietuvos įmonėje uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) Odysseus Data Services (toliau – ir Bendrovė). Baigęs darbą, jis gyveno iš sukauptų lėšų ir kitų pajamų šaltinių, kurių užtenka dirbti mažiau nei 6 mėn. per metus. Jo vidutinės metinės pajamos (110 000 Eur) yra daug didesnės nei minimalios būtinos pajamos gauti leidimą gyventi. 2024 m. įsidarbinęs jis galės mokėti mokesčius į Lietuvos Respublikos biudžetą ir padengs 2023 m. susidariusį trūkumą. Jis nežinojo apie reikalavimą dirbti 6 mėn. iš eilės. Jis planuoja įsidarbinti, bet tai užtruks. Atsižvelgiant į tai, kad prieš 6 mėn. Migracijos departamentas neinformavo apie tokio reikalavimo egzistavimą ir būtinybę ieškotis darbo, pareiškėjas prašė sprendimo vykdymą atidėti 6 mėnesiams (iki 2024 m. liepos 18 d.).

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 10 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketino dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (t. y. pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 441 str.) UAB Odysseus Data Services. Migracijos departamentas Sprendimu panaikino leidimą laikinai gyventi Nr. 760143433, galiojantį iki 2025 m. birželio 23 d. (toliau – ir Leidimas), nes asmuo turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėn. iš eilės. Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjas iš Bendrovės buvo atleistas 2023 m. birželio 23 d. ir jokiose kitose Lietuvos įmonėse šiuo metu nedirba.

4.2. Remiantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Migracijos departamentas neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti Sprendime nurodytas aplinkybes ar papildomai jį informuoti. Pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių aplinkybių (ir su skundu nepateikė konkrečių aplinkybių buvimo įrodymų), kurios būtų leidusios priimti sprendimą nenaikinti pareiškėjo Leidimo. Įstatymo 50 straipsnis nustato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

4.3. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

II. 5. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, Baltarusijos Respublikos (toliau – ir Baltarusija) pilietis, ketindamas dirbti aukštos kvalifikacijos darbą UAB Odysseus Data Services, Migracijos departamentui 2022 m. gegužės 10 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo darbdavys tarpininkavimo rašte nurodė, jog pareiškėjui darbo sutarties laikotarpiu bus mokamas 6 769 Eur darbo užmokestis. Pareiškėjui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal Įstatymo 441 straipsnio nuostatas) išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760143433, galiojantis iki 2025 m. birželio 23 d. Skundžiamu Sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punktu, nuspręsta panaikinti Leidimą, nes asmuo turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės.

7. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.). Teismas aptarė Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkto, 5 dalies, 441 straipsnio 1 dalies, 50 straipsnio 1 dalies 18 punkto nuostatas.

8. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 441 straipsnio 1 dalies keliamus reikalavimus pareiškėjas turi atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi šalyje galiojimo metu, t. y. iki 2025 m. birželio 23 d. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šalyje, nėra numatytos.

9. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas draudėjo įmonėje (UAB Odysseus Data Services) dirbo iki 2023 m. birželio 23 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neginčija, jog nuo atleidimo dienos iki Sprendimo priėmimo dienos buvo bedarbis. Į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kurie paneigtų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punkte reglamentuotą privalomąjį leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindą – užsienietis turėjo bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis nežinojo apie reikalavimą dirbti ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės, aptarto teisinio reguliavimo kontekste nėra reikšminga, nes leidimas pareiškėjui išduotas konkrečiu pagrindu (ketina dirbti aukštos kvalifikacijos darbą) ir aiškiai nurodytomis sąlygomis. Taip pat teisės aktai nenustato Migracijos departamentui pareigos informuoti pareiškėją apie reikalavimą dirbti ilgiau negu 6 mėn. iš eilės bei apie būtinybę ieškotis darbo. Byloje nėra duomenų, kad apie atleidimą pareiškėjas informavo Migracijos departamentą ar, kad, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms leidimo išdavimo pagrindą, pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

11. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui išduotas Leidimas skundžiamu Sprendimu, egzistuojant privalomajam leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindui, panaikintas teisėtai ir pagrįstai. Įvertinęs minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustatęs atsakovo Sprendimo neteisėtumo pagrindų, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas papildomai pažymėjo, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, jeigu jis atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi šalyje išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi šalyje išdavimo sąlygas. Be to, vadovaujantis Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Sprendimo vykdymas sustabdomas iki nagrinėjamos administracinės bylos teismo sprendimo įsiteisėjimo.

III. 13. Pareiškėjas A. D. (A. D.) apeliaciniame skunde dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo prašo panaikinti sprendimą ir nurodyti Migracijos departamentui iš naujo įvertinti pareiškėjo bylą, atsižvelgiant į tai, kad jis neturėjo visos reikiamos informacijos, kuri leistų jam išlaikyti teisę į laikinąją gyvenamąją vietą.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Migracijos departamento Sprendimas buvo priimtas nepaisant esminio administracinio proceso principo – pareigos informuoti. Nors teismo sprendime nurodoma, kad Migracijos departamentui nebuvo pareigos informuoti pareiškėją apie 6 mėnesių reikalavimą dirbti, tačiau tokia informacija yra būtina, siekiant užtikrinti, kad asmenys galėtų laikytis teisės aktų reikalavimų. Administracijos pareiga yra užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami atsižvelgiant į visus teisinius reikalavimus ir teisingą procesą.

15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, papildomai akcentuoja, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui nei apeliaciniame skunde nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti Migracijos departamento Sprendime padarytas išvadas, o tik pateikė savo asmeninį vertinimą dėl bylos nagrinėjimo, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti Sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, įvertinęs visas faktines aplinkybes ir visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas neįvertino bei neatsižvelgė į pareiškėjo individualias aplinkybes.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

21. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.

22. Teisėjų kolegija nustatė, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punkto nuostatomis, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis neatitinka šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą arba per pirmuosius teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė darbdavį nesilaikydamas šio Įstatymo 441 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, arba turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės.

23. Byloje nėra ginčo, kad leidimas pareiškėjui išduotas kaip užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, taip pat, kad nuo 2023 m. birželio 23 d., kai buvo atleistas iš Bendrovės ir iki skundžiamo Sprendimo priėmimo dienos buvo bedarbis. Į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kurie paneigtų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje 18 punkte įtvirtintą privalomąjį leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindą – užsienietis turėjo bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės.

24. Iš nurodyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad aplinkybės, jog pareiškėjas turėjo bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės, nustatymas buvo teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 18 punktu, teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

25. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų – atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo tikslu ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, o nesant patikimų duomenų, patvirtinančių, kad užsienietis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jis negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).

26. Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija kritiškai vertina ir atmeta kaip nepagrįstus bei neaktualius ginčo teisinei baigčiai pareiškėjo nurodytus argumentus, kad jis nežinojo apie reikalavimą dirbti ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės ir būtent Migracijos departamentas turėjo pareigą pasirūpinti informuoti pareiškėją apie tokį reikalavimą, nes anksčiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste tai nėra reikšminga aplinkybė. Pažymėtina, kad leidimas pareiškėjui išduotas konkrečiu pagrindu (asmeniui, ketinančiam dirbti aukštos kvalifikacijos darbą) bei aiškiai nurodytomis sąlygomis.

27. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. D. (A. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė